Kodėl dvasiniai judėjimai neturėjo didesnio poveikio visuomenei?
TEMOS: Ką žmonės sukūrė, tą jie turi ir panaikinti – keletas žmonių turi būti katalizatoriais – kelias į Kristiškumą – pažvelkite už savo proto dėžučių ribų – nė vienas žmogus ar organizacija negali viso darbo padaryti vieni, todėl nė vienas nėra svarbesnis už kitus – tamsos jėgų „skaldyk ir valdyk“ strategija – turite dirbti drauge dėl bendros vizijos – visi žmonės yra Vieno Dievo Kūno dalis – dualizmas sukuria susiskaldymą – poreikis jaustis geresniais už kitus – manymas, kad egzistuoja tik vienas būdas išgelbėti planetą – varžymasis tarp dvasinių organizacijų nėra būtinas – Vandenio amžiuje tikėjimas viena aukščiausia organizacija yra atgyvenęs – tikroji vienovė, esanti aukščiau dualizmo – vienovė Viršuje ir apačioje
Klausimas: Daugiau kaip trisdešimt metų buvau tuo, ką galėtumėte pavadinti Naujojo Amžiaus pamišėliu, nes visada studijavau ir praktikavau viską, kas tuo metu būdavo naujausia. Dalyvavau daugybėje dvasinių judėjimų ir mokiausi pas daugelį individualių mokytojų. Sutikau daug geras intencijas turinčių žmonių, kurių varomoji jėga buvo tikras troškimas padėti pagerinti gyvenimą ir visuomenę. Man kyla klausimas, kodėl, po keleto dešimtmečių, ši organizacijų ir guru gausa nepadarė didesnio poveikio visuomenei? Ko gi čia trūksta ir ką būtų galima pakeisti?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Jeigu išstudijuosite šią svetainę, greitai pamatysite, kad dalis žinios, kurią mėginu perduoti, yra tai, kad dabartinės šioje Žemės planetoje egzistuojančios sąlygos nebuvo sukurtos Dievo ir jos taip pat nėra kažkokio atsitiktinumo padarinys. Žmonės sukūrė dabartines sąlygas ir jie tą padarė savo pačių protų galia. Jie sukūrė šias sąlygas, leisdami savo protams apsistoti ties netobulais įvaizdžiais ir įsitikinimais, ir šitaip jų protai iškreipė tyras Dievo energijas. O tai reiškia, kad Dievas paprasčiausiai nepašalins dabartinių problemų Žemėje, net jeigu žmonės Jo paprašytų tą padaryti.
Dievas žmonėms suteikė laisvą valią. Žmonės pasinaudojo šia laisva valia, kad susikurtų dabartines problemas Žemės planetoje, ir vienintelis būdas, kuriuo šios problemos gali būti panaikintos, yra tai, kad žmonės pasinaudotų savo laisva valia ir panaikintų šias sąlygas, jų vieton sukurdami tobulas sąlygas.
Vienintelis būdas, kuriuo tai gali įvykti, yra pakylėti aukštyn visos žmonijos sąmonę. Tikėtina, jog šis aukštesnis sąmonės lygmuo neateis tiesiog dėl to, kad kiekvienas žmogus Žemėje staiga nuspręs kelti savo sąmonę. Daug labiau tikėtina, kad šį sąmonės lygmenį atneš nedidelis skaičius žmonių, nusprendusių pakylėti savo sąmonę, ir tuo būdu tapusių katalizatoriais, traukiančiais visus žmones aukštyn.
Noriu pagirti kiekvieną, kuris suprato šiuos bazinius faktus ir nusprendė kažko imtis. Esminė šios svetainės žinia yra tai, kad vienintelis būdas atnešti tikrus pokyčius į šią planetą yra tai, kad kritinė masė žmonių, ir aš kalbu apie milijonus žmonių, priimtų sąmoningą sprendimą eiti keliu į aukštesnę sąmonės būseną.
Šioje svetainėje vadinu šią sąmonės būseną asmeniniu Kristiškumu arba Kristaus sąmone. Žinau, kad daugelis žmonių, ypač daugelis Naujojo Amžiaus judėjimui priklausančių žmonių, labai įtariai žiūri į viską, kas skamba krikščioniškai. Tačiau turiu jums pasakyti, kad terminas Kristaus sąmonė tiesiog yra universalus terminas, kurį mes, pakylėtieji mokytojai, naudojame čia dvasinėje karalijoje. Mūsų šio termino naudojimas neapsiriboja krikščionybės religija. Todėl tikiuosi, kad daugelis žmonių, kurie įtariai žvelgia į krikščionybę, ir kurių įtarumą galima pilnai suprasti, pakylės savo supratimą ir sugebės pamatyti už jo egzistuojantį pamatinį universalumą.
Aš esu Jėzus Kristus. Aš iš tiesų įkvėpiau dvasinį judėjimą, kuris vėliau tapo organizuota religija, vadinama krikščionybe. Tačiau aš dabar esu dvasinė būtybė. Nė viena dvasinė būtybė negali būti apribota padalijimais ir etiketėmis, kuriuos žmonės kuria iš dualistinio proto reliatyvumo. Kai žmonės yra įstrigę reliatyvume, jie labai mėgsta kurtis mažytes dėžutes ir mėgina kitus žmones, idėjas ar netgi Dievą įgrūsti į vieną iš savo dėžučių. Kai pakylate virš dualistinio proto reliatyvumo ir laimite savo amžinąją dvasinės būtybės laisvę, tapdami pakylėtuoju mokytoju, išmetate visas šias dėžutes. Kam reikalingos dėžutės, kai turite sąmoningą beribės Dievo esybės suvokimą.
Tikiuosi suprasite, jog šie pastebėjimai nėra nukreipti į vieną kažkurią organizaciją ar individą. Tiesiog naudojuosi šia galimybe pateikti bendrą komentarą. Yra daug žmonių, ir, laimei, šis žmonių skaičius kiekvieną dieną vis didėja, kurie įsisąmonina būtinybę kelti žmonijos sąmonę ir supratimą. Šiuos žmonės atrasite pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse, įskaitant tradicinę religiją, mokslą ir Naujojo Amžiaus judėjimą.
Aš esu dvasinis mokytojas ir nedėlioju žmonių į dėžutes, bei neteisiu jų pagal reliatyvų standartą. Kiekvieną žmogų myliu besąlygine meile ir siekiu padėti ir įkvėpti visus žmones kilti aukščiau. Todėl džiaugiuosi dėl kiekvieno žmogaus, dedančio nuoširdžias pastangas kelti savo paties sąmonę ir visos žmonijos sąmonę. Esmė ta, kad nė vienas žmogus nėra svarbesnis už bet kurį kitą žmogų. Dėl to ir nė viena organizacija nėra svarbesnė už bet kurią kitą organizaciją.
Kai žvelgiate į dabartinę situaciją Žemės planetoje, manau turėtų būti akivaizdu, kad iš tiesų egzistuoja didelis pasipriešinimas dvasiniam augimui. Žinau, kad daugelis žmonių nenoriai priima tamsos jėgų egzistavimo faktą. Tad tiesiog atlikime nedidelį mąstymo eksperimentą ir įsivaizduokime, kad egzistuoja jėga, mėginanti sukliudyti žmonijai pasiekti naują dvasinio sąmoningumo lygį. Jeigu ši jėga iš tiesų egzistuotų, koks būtų pagrindinis jos metodas, siekiant pakenkti žmonėms, kurie nuoširdžiai stengiasi atnešti pozityvius pokyčius?
Turiu jums pasakyti, kad sėkmingiausias jų metodas yra strategija „skaldyk ir valdyk.“ Egzistuoja daug individų ir organizacijų, kurie nuoširdžiai stengiasi atnešti naują supratimą ir aukštesnį sąmonės lygį. Nepaisant to, kuo tiki ir ką teigia kai kurie šių organizacijų vadovai ir nariai, nėra nė vienos organizacijos, kuri viską galėtų padaryti viena pati. Norint, kad įvyktų didelio masto dvasinis nubudimas, jis galės įvykti tik tuomet, kai didelis skaičius žmonių ir organizacijų nuspręs dirbti drauge dėl bendro tikslo.
Turite suprasti, kad dvasinėje karalijoje gyvena didelis skaičius dvasinių būtybių, kurios siekia įkvėpti žmoniją. Nepaisant to, kad mes visi esame individai, mes visi dirbame kartu ir esame tos pačios komandos dalis. Mes visi matome esminę už mūsų atskirų individualybių egzistuojančią vienovę, nes suvokiame, jog visi atėjome iš to paties šaltinio.
Pagrindinis dalykas, galintis atnešti dvasinį atsinaujinimą į šią planetą yra tai, kad milijonai žmonių pripažintų, jog, nepaisant visų jų individualių skirtumų, nepaisant visų jų įvairių įsitikinimų ir tikėjimo sistemų, jie visi yra vieno Dievo Kūno Žemėje dalis.
Ir vienas veiksnys, nukreiptas prieš šį vieno Dievo Kūno Žemėje susiformavimą yra „skaldyk ir valdyk“ strategija. Turite suprasti, kad tamsos jėgos negali veikti prieš žmonių laisvą valią. Jos mėgina manipuliacijomis priversti žmones daryti netinkamus pasirinkimus, tačiau žmonės patys privalo pasirinkti, palaikys jie tamsą, ar jai priešinsis. Žmonės yra pažeidžiami šių manipuliacijų, nes tapatinasi su dualistinio proto reliatyvumu. Tamsos jėgos naudojasi šiuo reliatyvumu, manipuliuodamos žmonėmis.
Vienintelis būdas, kuriuo įmanoma ištrūkti iš šių manipuliacijų, yra pakilti virš dualistinio proto reliatyvumo. Štai kodėl sakiau: „Šio pasaulio princas ateis ir nieko manyje neras.“ Štai kodėl Velnias nesugebėjo manęs sugundyti, ir štai kodėl Maros demonai nesugebėjo sugundyti mano mylimo brolio, Gautamos Budos. Egzistuoja dvi pagrindinės tendencijos, kurios daro žmones pažeidžiamus šiai „skaldyk ir valdyk“ strategijai, ir tuo būdu griauna dvasinę vienybę.
Pirmoji yra žmonių poreikis manyti, kad jie kažin kokiu tai būdu yra geresni už kitus. Daugelis nuoširdžių individų savyje vis dar tebesinešioja jausmą, kad nori būti avangardu, išgelbėsiančiu žmoniją. Kiti turi poreikį manyti, kad jų organizacija ar jų pastangos yra efektyvesnės ir svarbesnės už kitų žmonių pastangas. Todėl daugelis individų ir organizacijų yra linkę atsiskirti nuo kitų ir nepripažįsta bendradarbiavimo būtinybės. Šiose organizacijose esantys žmonės mano vieni patys darantys Dievo darbą ir gelbėjantys planetą, ir nori, kad tai tęstųsi ir toliau, ir todėl nepripažįsta jokių su jomis „besivaržančių“ organizacijų. Šis jausmas kyla iš puikybės.
Kitas veiksnys yra tai, kad kai kurie žmonės turi polinkį tikėti, kad vienintelis būdas išgelbėti planetą eina per vieną kažkurią tikėjimo sistemą ar per vieną kažkurią organizaciją. Todėl jų pagrindinis tikslas nėra pakylėti žmonijos sąmonę. Jų pagrindinis tikslas yra skleisti vieną kažkurią tikėjimo sistemą, vieną kažkurią organizaciją, ar vieną kažkurį Guru, kaip vienintelį būdą išgelbėti planetą. Kaip sakiau kitur, egzistuoja daugiau nei viena tikra religija. Čia, danguje, nėra varžymosi. Todėl varžymosi neturėtų būti ir tarp tų žmonių Žemėje, kurie laiko save Dievo tarnais. Šis varžymasis kyla iš baimės.
Šiuos pastebėjimus išsakau ne tam, kad kritikuočiau ar mėginčiau apkaltinti vieną kažkurią organizaciją ar individą. Tiesiog mėginu jums parodyti, kad vienintelis būdas padaryti didelius pokyčius šioje planetoje yra būtinybė žmonėms susirinkti drauge ir suvienyti jėgas, tampant vienu Dievo Kūnu Žemėje. Žuvų amžiaus laikotarpiu žmonės dažnai siekė jėga pasiekti šią vienybę, siekdami paversti savo organizaciją dominuojančia organizacija. Kartais jie mėgindavo atversti į ją visus kitus žmones arba išžudyti tuos, kurių nebuvo įmanoma atversti. Vandenio amžiuje, tikėjimas viena aukščiausia organizacija ar tikėjimo sistema yra visiškai ir absoliučiai atgyvenęs.
Neraginu visų žmonių prisijungti prie vienos kažkurios organizacijos ar tikėjimo sistemos. Vietoj to, raginu žmones sukurti individų ir organizacijų tinklą, per kurį jie būtų pasirengę dirbti drauge dėl esminio tikslo – žmonijos sąmonės kėlimo. Tiesiog sakau, kad tie, kurie yra pasiekę tam tikrą dvasinio brandumo lygį, tam tikrą asmeninio Kristiškumo lygį, turi pripažinti būtinybę pakilti aukščiau susiskaldymų ir įtvirtinti naują vienovės rūšį, vienovę, kuri nesiektų išnaikinti skirtumų, bet leistų žmonėms pažvelgti už šių skirtumų.
Danguje mes visi tebesame individai. Niekada nepraradome savo individualumo, paleisdami dualistinio proto reliatyvumą ir susiskaldymą. Priešingai, mes laimėjome savo tikrąjį, Dievo mums duotąjį individualumą. Būtent tai trokštu išvysti Žemėje – tikrą vienovę, kad žmonės įsikūnijime galėtų šią vienovę pasiekti ne tik vienas su kitu, bet taip pat galėtų pasiekti vienovę ir su pakylėtaisiais mokytojais. Ir tuo būdu, žmonės įsikūnijime ir mes, kurie esame dvasiniai žmonijos mokytojai, galėtume suformuoti šią vienovę ir būti kaip Viršuje, taip ir apačioje.
Ankstyvosiomis krikščioniškojo judėjimo dienomis, mano mokiniai buvo susiskaldę dėl klausimo, ar turėtų mano žodį skelbti ne žydams. Šiuos nesutarimus išsprendė Šventosios Dvasios nusileidimas Sekminių dieną:
Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. (Apaštalų darbai 2,1).
Kodėl Šventoji Dvasia nusileido tuo metu? Nes mokiniai buvo „vieningi.“ Tai nereiškia, kad jie prarado savo individualumą ar skirtumus. Tai reiškia, jog jie vieningai troško sužinoti, kas yra iš Dievo ir buvo pasirengę pakilti virš dualistinio proto reliatyvumo. Evangelijose taip pat yra užrašytas mano duotas pažadas:
Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų. (Mato 18,20)
Tai nereiškia, kad kiekvieną kartą, kai žmonės susirinkę kartoja mano vardą, jie automatiškai iškviečia mano Esatį. Norint tai pasiekti, turite būti pasirengę pakilti virš dualistinio proto susiskaldymų ir būti vienovėje. Mano vardas yra sinonimiškas Kristaus sąmonei, ir todėl, jeigu manęs nesieksite iš Kristaus sąmonės, negalėsiu atsiliepti į jūsų kvietimą.
Iš tiesų norėčiau, kad visi dvasingi šios planetos žmonės suvoktų būtinybę peržengti išorinius skirtumus ir padalijimus. Tikiuosi, kad žmonės susirinks drauge ir bus vieningi savo troškime atnešti aukštesnę sąmonės būseną. Jeigu tai įvyktų, galiu jus užtikrinti, kad pakylėtieji mokytojai išlietų tiek daug Šventosios Dvasios, jog neturėtumėte vietos ją priimti. Ir kol tai nepradės vykti, tol dvasiniai judėjimai neturės didesnio poveikio visuomenei, kurį jie galėtų turėti, pasiekdami didesnę tarpusavio vienybę.
Kai matote varžymąsi, nepasitikėjimą ir priešiškumą tarp kai kurių dvasinių judėjimų, kaip tuomet galite žiūrėti į jų mokymus kaip į būdą įveikti varžymąsi, nepasitikėjimą ir priešiškumą, egzistuojančius visur kitur visuomenėje?
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com