Dvasinė perspektyva į situaciją Irane ir kitas musulmoniškas šalis
Klausimas: Norėčiau paprašyti Mokytojų duoti įžvalgas apie Iraną, apie socio-politines, o taip pat dvasines problemas.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Ukrainoje.
Kadangi mūsų turimas laikas yra ribotas, nenoriu duoti ilgo mokymo. Tiesiog pasakysiu, kad ne tik Iranas, bet ir daugelis musulmoniškų šalių, tiek Vidurio Rytuose, tiek kitur, susiduria su ta pačia problema. Paprasčiausiai tai apibūdinti galėtume sakydami, kad kai žiūrime į pasaulį kaip į visumą, labai aiškiai matome, jog visoms šalims reikia eiti panašiu keliu, ne lygiai tokiu pačiu keliu, bet panašiu keliu. Judate nuo daugiau ar mažiau diktatoriškos valstybės valdymo formas į demokratinę valstybės valdymo formą. Visoms musulmoniškoms šalims reikia tai padaryti.
Na ir dabar, galite sakyti, kad kai kurios iš jų jau tai padarė, kadangi jos turi rinkimus, tą ir aną, tačiau egzistuoja vienas tikros demokratijos bruožas, ir tai yra valstybės ir bažnyčios atskyrimas. Negalite turėti pilnai funkcionuojančios demokratijos, jeigu egzistuoja viena religija, kuri yra užvaldžiusi šalies gyvenimą ir mąstymą. Ir ypač jeigu ji taip pat veikia politinį procesą, to padaryti yra tiesiog neįmanoma.
Tai yra fazė, kurią visoms šalims reikia pereiti, atskiriant religiją nuo politikos. Jos turi įgyti toleranciją kitų religijų žmonėms, idant žmonės toje šalyje nesijaustų verčiami būti tam tikros religijos nariais. Arba privalėtų apsimetinėti, kad yra praktikuojantys tos religijos nariai, bijodami represijų, tiek iš visuomenės, tiek iš kitų žmonių. Privalo egzistuoti religinė laisvė ir religinė tolerancija, idant visos šios musulmoniškos šalis galėtų išaugti iki aukščiausių demokratijos pakopų, kuomet jos turėtų iš tiesų funkcionuojančią demokratiją. Nes kokia yra funkcionuojančios demokratijos esmė? Tai yra tolerancija ir skirtumų priėmimas, individualių skirtumų ir grupių skirtumų.
Kai kuriose šalyse, kurios demokratijomis buvo ilgą laiką ir yra išvysčiusios aukštesnę demokratijos formą, matote, kad jose atsiranda vis didesnė tolerancija. Ir nors gali egzistuoti tam tikri limitai, kadangi šios šalys neturi Kristaus įžvalgumo, tai iš tiesų yra fazė, per kurią turi pereiti visos demokratijos, įgydamos vis didesnę toleranciją savo šalies žmonėms, o taip pat už šalies ribų gyvenantiems žmonėms. Ir absoliučiai neišvengiama viso to dalis yra religinė tolerancija, kuri privalo tapti realybe. Tai tiesiog yra natūralus vystymasis.
Jūs patys galite matyti, kur Iranas ir kitos musulmoniškos šalys yra šioje skalėje. Jeigu tai palyginsite, jeigu sukursite evoliucinę skalę nuo diktatūrų iki aukštesnių demokratijos lygmenų, patys galėsite įvertinti, kur yra kiekviena šalis. Tai, žinoma, galioja ne vien musulmoniškoms šalims.
Tai iš tiesų yra pagrindinis blokas, kuris turi būti įveiktas Irane ir kitose musulmoniškose šalyse, kad šios šalys galėtų iš tiesų pradėti judėti į priekį. Taip pat ir ekonomine prasme, nes kas gi sukuria tikrą ekonominį augimą, kuris neša naudą žmonėms, o ne elitui? Įvairovė, diversifikacija, kuomet vietoj monopolizuotos ekonominės struktūros, kuri egzistuoja diktatūroje ir grynai kapitalistinėse šalyse, iš tiesų sukuriate, demokratinėje šalyje, procesą, mechanizmą, kuris neleidžia sukoncentruoti turto į nedidelio elito rankas. Vietoj to yra užtikrinama, kad visi žmonės toje šalyje įgytų padorų pragyvenimo lygį.
Pavyzdžiui, galite pažvelgti į Skandinavijos šalis, kuriose žmonės atrado būdus, ir nesakau, kad tai yra vienintelis būdas kaip tai padaryti, tačiau jie atrado būdus pasiekti, kad būtų mažai šių labai labai turtingų žmonių. Ir visi žmonės šalyje turi padorų pragyvenimo lygį, ir didžioji dalis žmonių šalyje priklauso tai vidurinei klasei, kurioje jie turi ganėtinai pasiturintį pragyvenimo lygį. Tai taip pat, žinoma, turi įvykti ir musulmoniškose šalyse. Vėlgi, galite patys matyti, kiek toli jos yra nuo šio tikslo.
Tiesiog sakau, kad absoliutus pagrindas, norint sukurti šį ekonominį augimą, yra diversifikacija. O tai gali įvykti tik tokioje šalyje, kurioje egzistuoja tolerancija skirtumams. Kai turite šią kolektyvinę sąmonę, kuri siekia jėga įsprausti žmones į tam tikrą šabloną, ar tai per socialinį spaudimą, ar per įstatymus ar valdžios spaudimą, per policiją ar slaptąją policiją, per KGB ar propagandos aparatą, ar kad ir kas tai būtų, negalite turėti funkcionuojančios, diversifikuotos ekonomikos.
Ir atvirai kalbant, jeigu neturėsite diversifikuotos ekonomikos, turėsite ribotą ekonomiką. Ir kuo labiau centralizuota taps ekonomika, ateis toks momentas, kai ji pradės trauktis, nes nebus varomosios jėgos ekonominiam augimui, kadangi ši jėga yra individuali iniciatyva, kuomet imatės iniciatyvos ir galite skinti savo pastangų vaisius. Jų nepavagia esantieji virš jūsų struktūroje.
Čia taip pat, žinoma, būtų galima pasakyti dar daug kitų dalykų. Tačiau tai iš tiesų yra pagrindinis blokas, stabdantis musulmoniškas šalis ir, žinoma, musulmonų religija čia yra didžiausias blokas, ir visas musulmoniškos religijos sukurtas mąstymas. Patys žinote tarp šiitų ir sunitų egzistuojančią dinamiką, o taip pat Šarijos įstatymo ir fundamentalistų poveikį. Ir visas šis mąstymas, kuris buvo sukurtas, netolerancijos mąstymas, jis negali ateiti iš Dievo, jis negali ateiti iš dvasinės karalijos. Būtent dėl šio tikslo galite išsakyti prašymus, būtent į tai galite koncentruotis. Nes kol šis blokas nepradės prarasti savo gniaužtų žmonėms, šios šalys tiesiog negalės judėti į priekį. Galite daryti visokiausius kitus dalykus, galite sugalvoti įvairiausias teorijas ir sakyti, kad štai kas turi įvykti ekonomikoje, štai kas turi įvykti švietimo sistemoje, štai kas turi įvykti čia, ir štai kas turi įvykti ten.
Amerikoje turime koncepciją apie 300 svarų gorilą kambaryje, kuomet grupė žmonių kalbasi kambaryje, o už jų sėdi ši didžiulė gorila, tačiau niekas nekalba apie gorilą. Ir 300 svarų gorila musulmonų pasaulyje yra musulmonų religija. Ir niekas nenori kalbėti apie tai, kaip ji veikia visuomenę ir kaip ji stabdo augimą tose visuomenėse. Ir kol to neįvyks, kol kritinė masė žmonių nepasiryš apie tai atvirai prabilti ir pripažinti, kur yra problema, šios visuomenės nejudės į priekį. Jos nejudės, jos negalės judėti į priekį, kol ši problema nebus išspręsta.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com