Osama Bin Ladenas buvo nesąmoningas valdžios elito įrankis

TEMOS: Pėstininkas beprasmiškame žaidime – tikrieji didvyriai praktikuoja nesmurtą – žmonės susikurs mitą apie Bin Ladeną – JAV galėjo nesakyti nieko – tik atleidimas atneša išrišimą – nesakykite, kad esate krikščioniai, jeigu kitus žmones laikote priešais – ar tikrai Amerika yra krikščioniška šalis? – būkite tuo, kuo esate, kad ir kokios būtų kitų žmonių reakcijos – valdžios elitas sukūrė dualistinę kovą tarp Vakarų ir musulmonų – Bin Ladenas buvo propagandos įrankis – tarptautiniai bankininkai pelnosi iš konflikto – už valdžios elitų stovinčios tamsos jėgos – pasibaigus šaltajam karui, valdžios elitui reikėjo kito pelno šaltinio – Bin Ladenu manipuoliuoja valdžios elitas – tikroji konfliktų priežastis nėra žmonės – kada žmonėms bus gana valdžios žaidimų? – tikrieji didvyriai neįsitraukia į dualistines kovas

Klausimas: Turiu kelis klausimus bet kuriam Mokytojui, kuris norėtų į tai atsakyti, apie Osama Bin Ladeno mirtį.

Ką turėtumėme jausti dėl Osama Bin Ladeno mirties? Iš pradžių jaučiausi laimingas, išgirdęs šią naujieną, tačiau tuomet suvokiau, jog šitaip įsitraukiu į dualistinę sąmonę, „Mes ir Jie“ mentalitetą, „Akis už akį,“ keršto, atsakomojo smūgio ir t.t. mentalitetą. Visa ši šalis tik dar giliau buvo įtraukta į dualistinę sąmonę, ar ne taip? Visi, tarp jų ir prezidentas, sako, kad buvo įvykdytas teisingumas, tačiau, žinoma, tie iš mūsų, kurie skaito šią svetainę, žino geriau. Viskas turbūt buvo tik dar labiau pabloginta ilgalaikėje perspektyvoje, tiesa?

Bijau, kad per ateinančias savaites, kai būsiu darbe ir kitur, beveik visi apie tai kalbės. Jie piktdžiugiškai reikš savo pasitenkinimą, tikėdamiesi sulaukti mano ir visų kitų pritarimo. Kaip galėčiau mandagiai su jais nesutikti ir išvengti kaltinimų, kad esu „džiaugsmo naikintojas,“ „negatyvistas“ ar išdavikas, nesileisdamas į aiškinimus apie karmą ir dualistinę sąmonę, kas peržengtų jų supratimo ribas?

Taip pat esu susirūpinęs ir tuo, kad Osamos gyvybės srautas dabar atsidurs astralinėje plotmėje, kur darys didelę žalą. Iš mokytojų mokymų sužinojau, kad gyvybės srautas arba „Ka“ išeina miego metu arba po mirties, ir daro dar didesnę žalą nei galėjo daryti būdamas įsikūnijime. Ar tai tiesa? Ar turėtumėme prašyti Arkangelo Mykolo paimti jo gyvybės srautą ten, kur jam priklauso būti dvasinėje karalijoje?

Prašau, patark mums, kaip reaguoti į kitus, kaip turėtumėme jaustis savo širdyse, kokius prašymus turėtume išsakyti, ir kaip galėtume pagerinti šią situaciją.

Klausimas: Šį rytą mano draugas man atsiuntė įdomią žinutę per feisbuką ir ji labai giliai su manimi rezonavo. Kadangi gyvenu musulmoniškoje šalyje, Bin Ladeno nužudymas nebuvo visuomenės priimtas labai pozityviai, ir yra šokas girdėti tiek daug politikų kalbant, jog jie tai palaiko. Norėčiau išgirsti jūsų komentarus apie tai.

Ir radau nuostabią citatą:

Gedžiu tūkstančių, praradusių brangias gyvybes, ir nesidžiaugsiu mirtimi nė vieno, net ir priešo. Atsakydami į neapykantą neapykanta, dauginame neapykantą, dar labiau pagilindami nakties tamsą, kurioje jau ir taip nėra žvaigždžių. Tamsa negali išvyti tamsos: tik šviesa gali tai padaryti. Neapykanta negali išvyti neapykantos: tik meilė gali tai padaryti.“ – Martinas Liuteris Kingas, Jr.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels: (2011 m. gegužės 7 d.)

Kaip jau anksčiau sakiau, Osama Bin Ladenas ateities visuomenių nebus laikomas istoriškai svarbiu žmogumi. Priežastis ta, kad jis tiesiog buvo vienas iš daugelio žmonių, leidusių sau įsitraukti į dualistinę kovą. Ir kai šalys pradės pakilti virš dualizmo, į visą istoriją bus pažvelgta kitaip, remiantis dualistinės sąmonės suvokimu, kuomet bus suprasta, kad daugelis žmonių, kurie šiandien yra laikomi didvyriais arba piktadariais, tebuvo pėstininkai dualistiniame žaidime. O pats žaidimas bus imtas laikyti visiškai beprasmišku.

Ateityje „didvyriais“ bus laikomi būtent tokie žmonės kaip Martinas Liuteris Kingas, kurie dirbo dėl aukštesnio tikslo ir praktikavo bei skatino nesmurtą. Kai sudaužote dualizmo iliuzijas, iš tiesų pamatote, kad žodis yra galingesnis už kardą. Taip pat imate suvokti, kad nė vienas, kuris už ką nors ar prieš ką nors kovojo, iš tiesų nepadėjo pasauliui judėti į priekį – kai matote tai iš nedualistinės perspektyvos.

Žinoma, dėl Amerikos vyriausybės veiksmų žmonėms tapo lengviau sureikšminti Bin Ladeną, paverčiant jį kankiniu ir padarant iš jo ką tik jie nori. Tol, kol egzistuoja realus žmogus, su kuriuo galite palyginti savo įvaizdį, yra šiek tiek sunkiau sukurti mitą, tačiau kai žmogus jau yra miręs, žmonės naudosis savo vaizduote, paversdami bet kokį simbolį tiksliai tuo, kuo jie nori – nė kiek neatsižvelgdami į tai, kuo šis žmogus buvo tikrovėje. Patikėkite manimi, aš kai ką apie tai išmanau.

Protingiausias dalykas, kurį Amerikos administracija būtų galėjusi padaryti, būtų nužudyti Bin Ladeną ir tuomet nieko apie tai nesakyti, paliekant pasaulį neužtikrintume. Tuo nenoriu pasakyti, kad pritariu Bin Ladeno nužudymui. Aš tiesiog priimu faktą, kad, atsižvelgiant į dabartinę Jungtinių Valstijų sąmonę, tai buvo neišvengiama, kad jie nužudys Bin Ladeną, jei tik gaus tam progą, ir buvo neišvengiama, kad jie šią progą gaus. Tai, kad tą padaryti jiems užtruko taip ilgai, nedaro didelės garbės Amerikos žvalgybos tarnybų efektyvumui.

Žinoma, aš taip pat suprantu, jog nėra realistiška, kad administracija nieko apie tai nesakytų. Iš dalies turite amerikietišką tendenciją pasirodyti pasauliui, ką ši šalis gali padaryti. Iš dalies turite pagundą užsidirbti viešųjų ryšių taškų, kuriai nebūtų galėjęs atsispirti joks perrinkimo siekiantis prezidentas. Ir iš dalies turite suprantamą troškimą atnešti kažkokį išrišimą žmonėms, tiesiogiai paliestiems rugsėjo 11-osios incidento, ir netgi visai nacionalinei psichikai. Žinoma, smurto aktas negali atnešti jokio tikro išrišimo (tai tegali padaryti visiškas atleidimas), tačiau, vėlgi, aš tiesiog priimu Amerikos psichiką tokią, kokia ji yra šiuo metu, o ne kokia ji bus ateityje.

Tad grįžtant prie klausimų, tai tiesa, kad bent jau tam tikras Amerikos segmentas buvo dar giliau įtrauktas į dualizmą per šią reakciją. Jums tereikia pažvelgti į gatvėse švenčiančius žmones. Ir tuomet jums reikia palyginti tai su scenomis iš Vidurio Rytų, kur minios degina Amerikos vėliavas, skanduodamos „Mirtis Amerikai!“ Kaip gali amerikiečiai nesugebėti matyti, kad jie patys daro lygiai tą patį, ką daro žmonės Vidurio Rytuose? Ir kaip jie gali nesugebėti matyti, kad tai NIEKAIP nedera su jų teigimu, kad Amerika yra krikščioniška šalis. Kur mano žodžiuose galite atrasti, kad būčiau sakęs viešai švęsti savo priešo mirtį? Kur kada nors būčiau raginęs žudyti savo priešus? Kur būčiau raginęs laikyti kitus žmones savo priešais?

Amerika turi potencialą pakilti virš dualizmo greičiau nei didžioji dauguma musulmoniškų šalių, tačiau, kad tai galėtų įvykti, amerikiečiams reikia atlikti ilgą ir skausmingą savo nacionalinės psichikos ištyrimą, užduodant klausimą, ar tikrai ši šalis šiuo metu turi teisę vadintis krikščioniška šalimi?

Kas liečia tai, kaip turėtumėte jaustis dėl šios situacijos, tai nėra mano rolė sakyti žmonėms, ką jie turėtų jausti. Jaučiate tai, ką jaučiate, ir tiesiog pripažįstate tai. Jeigu esate dvasingas žmogus, norintis augti, tuomet objektyviai pažvelgiate į savo jausmus ir pamąstote, ką jie sako apie jūsų sąmonės būseną. Ir tuomet dirbate prie savo sąmonės būsenos kėlimo aukštyn, kaip tą mes visi darėme, kol pakilome (ir ką vis dar tebedarome, nors ir iš kitokio lygmens). Tačiau, jeigu jau būtumėte transcendavę dualizmą, akivaizdu, kad nejaustumėte jokio triumfo; jaustumėte kažką panašesnio į neprisirišimą arba abejingumą.

Klausi: „Kaip galėčiau mandagiai su jais nesutikti ir išvengti kaltinimų, kad esu „džiaugsmo naikintojas,“ „negatyvistas“ ar išdavikas, nesileisdamas į aiškinimus apie karmą ir dualistinę sąmonę, kas peržengtų jų supratimo ribas?“ Mano atsakymas būtų toks: Leisk sau būti tuo, kuo esi, laisvai save išreikšk ir nesirūpink kitų žmonių reakcijomis. Būtent tokia yra kelio į Kristiškumą esmė, ir galite atrasti raktus į šį supratimą mano Kurse į Kristiškumą, o taip pat išstudijavę, kaip bendravau su rašto aiškintojais ir fariziejais.

Troškimas būti „mandagiu“ rodo, kad jums labiau rūpi kitų žmonių reakcijos, nei būti atviromis durimis savo aukštesniajam aš. Tad užuot leidę tiesai tekėti per jus, jūs stengiatės ją iš anksto įvertinti, norėdami būti tikri, ar ji kitų neįžeis. Tai yra suprantama, tačiau turėtumėte stengtis įveikti šią reakciją. Ir vienas būdas tai padaryti yra palikti idėją, kad iš viso turėtumėte toje situacijoje kažką pasakyti. Tiesiog nuspręskite, kad nėra nieko, ką privalote pasakyti, ir tuomet būkite atviri sakyti viską, kas ateina jums iš širdies.

Jūs gyvenate Žemės planetoje ir tai jums suteikia teisę save išreikšti. Kiti žmonės turi teisę reaguoti į tai, ką sakote, kaip tik jie nori. Ir jūs turite teisę padaryti laisvus tiek juos, tiek save, nereaguodami į jų reakcijas, bet tiesiog būdami tuo, kuo esate.

Na o dabar pereikime prie temos, kad daugelis musulmonų Bin Ladeną laiko tarsi kokiu didvyriu arba simboliu, ir yra šokiruoti, politikams išreiškus palaikymą jo nužudymui. Šis šoko jausmas tiesiog įrodo, kad daugelis musulmonų yra įstrigę uždaroje proto dėžutėje, kaip joje yra įstrigę ir daugelis amerikiečių. Todėl musulmonai menkai tesuvokia, kaip į Bin Ladeną yra žiūrima Vakaruose, kaip ir daugelis vakariečių menkai tesuvokia, kaip į jį žiūri musulmonai.

Tačiau gilesniame lygmenyje, tai taip pat parodo, kaip efektyviai valdžios elitas sugebėjo sukurti dualistinę kovą tarp musulmonų ir Vakarų. Šiam tikslui, abiem pusėms būtų naudinga pamąstyti apie tai, kad Osama Bin Ladenas tiesiog buvo propagandos įrankis, kuriuo elitas naudojosi savo nuolatiniuose mėginimuose kurti dirbtinius konfliktus, iš kurių galėtų pelnytis.

Bet kuris bent šiek tiek nubudęs žmogus turėtų žinoti, kad jau kelis šimtus metų tarptautiniai bankininkai kūrėsi didžiulius pelnus, skolindami šalims pinigus gynybinėms reikmėms ir tuomet taip pat pardavinėdami joms ginklus. Ir jie ėjo netgi dar toliau, patys kurdami konfliktus, norėdami būti tikri, jog šie ginklai bus panaudoti. Daugelį šalių tai nugramzdino į skolas, kas iš esmės leido tarptautiniams bankams apdėti tų šalių žmones mokesčiais.

Neturėtų būti sunku suvokti, kad daugelis karų – tame tarpe ir abu pasauliniai karai – buvo sukurti dirbtinai, išpučiant egzistuojantį konfliktą ir tiesiog įskeliant kibirkštį, kaip tas vienas šūvis, tariamai pradėjęs I-ąjį pasaulinį karą. Tuo nenoriu pasakyti, kad egzistuoja vieninga konspiracija, rengianti slaptus susitikimus ir nusprendžianti pradėti karus. Vienijantis elementas yra ne fizinė organizacija, o nemateriali organizacija – tamsos jėgos ir karo padarai, kontroliuojantys žmones užkulisiuose.

Esmė ta, kad, nors ir yra žmonių, kurie tiki turintys galią pradėti karus, tie žmonės patys yra kontroliuojami jėgų, kurių jie nesupranta. Tai galioja tiek už tarptautinių bankų besislepiančiam valdžios elitui, tiek taip vadinamam kariniam-industriniam kompleksui. Tačiau tai taip pat galioja ir tokiam asmeniui kaip Osama Bin Ladenas.

Jei bent truputį pamąstytumėte, suvoktumėte, kad valdžios elitas užsidirbo didžiulį pelną iš abiejų pasaulinių karų, o po antrojo pasaulinio karo jų pagrindinis pelno šaltinis buvo Šaltasis Karas. Šiam karui pavirsti „karštuoju“ didele dalimi neleido tai, jog tapo beveik neįmanoma pradėti karą tarp dviejų supervalstybių, kad jis nepavirstų atominiu karu. Net ir tie, kurie buvo apakinti godumo, sugebėjo matyti, kad, jeigu pasaulis būtų nusiaubtas atominio karo, jiems neliktų daug galimybių panaudoti savo pelną. Ir nepaisant jų mėginimų išsaugoti Sovietų Sąjungą, antrasis termodinamikos dėsnis, kaip visada, pasirodė stipresnis.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo, valdžios elitas ėmėsi sekančio etapo savo pelno generavimo mašinoje, ir nors egzistavo keli kandidatai, Osama Bin Ladenas pasirodė daugiausiai žadantis įrankis. Jis buvo psichologiškai pažeidžiamas, ir tereikėjo jį truputį stumtelėti, kad pradėtų kampaniją prieš Vakarus, ir jis netgi slapta buvo remiamas finansiškai, nors tikėtina, kad šitai niekada nebus įrodyta, kadangi pinigų pėdsakai buvo labai gerai paslėpti.

Tad tai, ką musulmonai laiko liaudies didvyriu, paprasčiausiai buvo žmogus, kuris nebuvo pakankamai gudrus, kad sugebėtų suprasti, jog yra tobulas kandidatas valdžios elito manipuliacijoms, perkeliant dualistinę kovą į naują lygmenį. Su rugsėjo 11-osios incidentu, jis įskėlė kibirkštį, įžiebusią rusenantį konfliktą tarp musulmoniškų šalių ir Vakarų – sukurdamas šiuolaikinę kryžiaus žygių versiją. Tad šaltasis karas buvo pakeistas religiniais atspalviais nuspalvintu konfliktu – dar kartą pakartojančiu temą, kuri sukėlė tiek daug konfliktų praeityje.

Dalykas, kurio dauguma žmonių – nei Vakaruose, nei musulmonų šalyse – nesupranta, yra tai, kad nėra jokio realaus konflikto tarp musulmonų ir vakariečių. Niekada nebuvo realių konfliktų tarp žmonių grupių. Nors grupės žmonių gali turėti išorinių skirtumų – tokių kaip rasė, etniškumas, religija ar tautybė – žmonės iš esmės yra žmonės, ir jie visi iš esmės nori to paties dalyko – gyventi taikų gyvenimą ir auginti savo šeimas.

Todėl tikroji konfliktų šioje planetoje priežastis yra puolusios būtybės, kaip labai išsamiai paaiškiname knygoje Motinos Žemės gydymas. Jos arba sukuria arba pakursto skirtumus tarp žmonių, idant dvi grupės žmonių pradėtų viena kitą laikyti priešais. Ir kai jau yra atsiradusi įtampa, scenoje pasirodo puolusios būtybės su savo žaltiška logika, kad tikslas nužudyti priešą, pateisina priešo žudymo priemones.

Ši tendencija šioje planetoje buvo kartojama tiek daug kartų, jog iš tiesų belieka tik stebėtis, kada gi pagaliau nubus kritinė masė žmonių ir tars: „Viskas, gana!“ Ir iš tiesų, įsikūnijime yra kritinė masė žmonių, kurie turi potencialą patirti šį nubudimą ir imti šviestis, tapdami nesmurtinius sprendimo būdus palaikančia jėga. Šie žmonės strategiškai yra įsikūniję visame pasaulyje, įskaitant ir musulmoniškas šalis.

Neseniai matėte, ką taikūs revoliucionieriai pasiekė Tunise ir Egipte. Dar turėsime pažiūrėti, kada jie pažadins kitas musulmoniškas šalis ir pradės daryti joms poveikį. Ir dar turėsime pažiūrėti, ar visuomenė sureaguos į taikius revoliucionierius, ar priešingai – toliau seks pseudo-didvyriais, tokiais kaip Osama Bin Ladenas. Tikrieji didvyriai yra tie, kurie turi pakankamai išminties neįsitraukti į dualistinę kovą, ir vienintelis būdas tai pasiekti yra būti bekompromisiškai pasišventus nesmurtui.

Ir galiausiai, tai tiesa, kad taip vadinama iš gyvenimo išėjusio žmogaus ka gali padaryti žalos emocinėje karalijoje, tačiau tai visada priklauso nuo individualaus gyvybės srauto galios. Šiuo atveju, Osama Bin Ladenas nebuvo ypatingai galingas individas ir jis turi tiek daug „priešų,“ kad jo ka negali jiems visiems pakenkti.

Tačiau iš tiesų yra tinkama išsakyti prašymus, kad jo gyvybės srautas būtų nuvestas į jam tinkantį lygmenį, kuris šiuo atveju yra ne dvasinė karalija, o karalija, vadinama „norų išsipildymo karalija,“ kurioje gyvybės srautas gali leisti laiką, tenkindamas visus tuos troškimus, kurių negalėjo patenkinti Žemėje. Šiuo atveju, efektyviausia būtų kalbėti šaukinį Astrėjai.

Kas liečia prašymų išsakymą dėl bendros situacijos, galite naudotis Astrėjos šaukiniu ir bet kuriais rožiniais, skirtais Vidurio Rytams ir taikai.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels