Kas nutiktų finansų sistemai, jeigu visos skolos būtų panaikintos?

TEMOS: Vandenio amžiuje, smurtas privalo būti transcenduotas – niekada nėra situacijos, kurioje smurtas būtų vienintelė išeitis – pokyčiai neateis iš viršaus – sistemos reformavimas be žlugimo – žmonės privalo suprasti, kaip veikia pinigų sistema – demokratijoje žmonės privalo nemiegoti – kam šalys yra skolingos pinigus? – tarptautinis finansinis valdžios elitas – žmonės nenori palikti neišmanymo, o valdžios elitas sako, kad jiems ir nereikia to daryti – reikalaukite sistematiškų pokyčių finansinėse institucijose – atsisakymas mokėti skolą – turtingiausios šalys negyvena pagal savo galimybes – lošimų ekonomika – pasaulinė piramidės schema – suvokimu paremta ekonomika – kuris gali akimirksniu pasikeisti – kodėl skolomis grįsta ekonomika žlugs – skolų panaikinimo sistema – nekilnojamo turto kainos susietos su žmonių darbo verte – šiuo metu laisva rinka neegzistuoja, tėra tik manipuliacijomis grįsta sistema – elito svajonių visuomenė – žiniasklaida ir elitas – žmonės, kurie nenori žinoti geriau – žmonės nėra atsakingi už dabartinę sistemą

Klausimas: Kartais skaitau finansų biuletenį ir skaitytojas atsiuntė šiuos klausimus apie finansų sistemą Amerikoje. Pamaniau čia jais pasidalinti, jeigu Sen Žermenas norėtų šiuos klausimus pakomentuoti.

Jeigu,“ klausia kitas skaitytojas, pasirengęs ginkluotam sukilimui (bent jau elektroniniu paštu), „valdžia pažeidžia savo pirminę sutartį su žmonėmis ir yra sudariusi atskirą sutartį su bankų sistema, kurie taip pat pažeidžia savo sutartį su žmonėmis, ar žmonės tebeturi vykdyti savo sutarties dalį su valdžia ir bankų sistema?“

Jeigu toks scenarijus yra tiesa, ar žmonės turi atsakomybę imtis ginklo prieš šią bėdų jūrą, ir tam pasipriešinę, visa tai užbaigti? Argi ne Džefersonas rašė: ‘Kai bet kokia valdžios forma ima vykdyti destruktyvius veiksmus prieš žmones, žmonės turi teisę ją pakeisti arba panaikinti’?“

Ar pasirinkimas liautis savo mokesčiais palaikyti šią sistemą gali būti efektyvi nesmurtinio pasipriešinimo forma? Ar tolesnis tokios sistemos palaikymas nėra išdavystė prieš savo Kūrėją ir brolį žmogų?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels: (2011, liepos 28 d.)

Pirmiausia noriu aiškiai pasakyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, nepritariame jokioms smurtinio pasipriešinimo formoms. Žuvų amžiuje, tam tikri smurtiniai pasipriešinimai buvo neišvengiami dėl tuo metu egzistavusios kolektyvinės sąmonės būsenos. Tačiau, kadangi dabar jau perėjome į Vandenio amžių, įvyko žymus pokytis, ir yra būtina transcenduoti sąmonę, kurioje atrodo, kad smurtinis pasipriešinimas yra vienintelė išeitis, kad smurtas yra būtinas, naudingas ar netgi sankcionuojamas iš Aukščiau.

NIEKADA nėra situacijos, kurioje smurtas būtų vienintelė ar netgi pati efektyviausia priemonė. Matote, svarbiausia čia ne tai, ar bus pasiektas tam tikras rezultatas; daug svarbiau, kaip šie pokyčiai bus atnešti. Neturiu tikslo atnešti tam tikrus fizinius pokyčius, kad būtų įkūnytas Aukso Amžius. Kadangi žinau, jog Aukso Amžius bus įkūnytas tik per fundamentalų pokytį kolektyvinėje sąmonėje – jėga grįstos proto būsenos transcendavimą. Todėl šis pokytis sąmonėje yra pagrindinis mano tikslas.

Kas liečia finansų sistemą, nėra jokios abejonės, kad pokyčiai neateis iš viršaus. Politikai ir finansų ekspertai, kurie „įveikinėjo“ finansų krizę nuo 2008 metų jau įrodė nenorintys imtis sisteminių reformų. Vietoj to, jie ir toliau lopo egzistuojančią sistemą, siekdami atitolinti griūtį dar vieną dieną, savaitę ar metus. Jie tikisi galėsiantys tai daryti neribotą laiką, tačiau taip iš dalies yra dėl to, kad nesuvokia antrojo termodinamikos dėsnio galios, o iš dalies ir dėl to, kad iš tiesų mano galintys „apgaudinėti visus žmones visą laiką.“

Egzistuoja du būdai reformuoti sistemą. Pirmasis būtų tai, kad visa sistema nepataisomai sugriūtų nuo savo svorio. Kitas yra, kad žmonės galiausiai nuspręstų: „Viskas, gana!“ ir priverstų elitą suvokti, kad toliau tai negali tęstis.

Tačiau gali būti ir taip, kad nė vienas iš šių būdų neatneš tikros ir konstruktyvios sistemos reformos, jeigu šalia to neatsiras platesnio visuomenės supratimo apie finansų sistemos veikimo principus, nes tuomet tiesiog atsiras valdžios siekiantis elitas, kuris perims kontrolę, įsigalėjusiam valdžios elitui praradus valdžios gijas. O tai gali atvesti netgi prie dar didesnės finansinės vergovės formos.

Tad tai, ką anksčiau matėte Islandijoje ir ką dabar matote Graikijoje, potencialiai gali vystytis keliomis kryptimis, ir kol kas tai nejudėjo aukštesnio supratimo kryptimi; tai judėjo tik didesnio pykčio kryptimi.

Matote, viena vertus, norint sistemą reformuoti be žlugimo, yra būtina, kad žmonės pradėtų signalizuoti elitui, jog jie nebenori mokėti už finansinio ir politinio elito klaidas, manipuliacijas ir nemokšišką valdymą – ar šis mokėjimas būtų tiesioginių mokesčių pavidalu ar netiesioginių mokesčių pavidalu – infliacija. Tačiau, jeigu tai vyks tik per pyktį – kaip šiuo metu vyksta Graikijoje – tai neturės konstruktyvaus poveikio. Tai gali atvesti prie panikos finansų rinkoje, kas gali sužlugdyti sistemą, tačiau, kaip sakiau, tikėtina, kad tuomet valdžią tiesiog perimtų nauja valdžios elito grupė. Tiesą sakant, jau egzistuoja pora grupių, kurios sąmoningai stumia įvykius šia kryptimi, tikėdamosis perimti valdžią iš įsigalėjusio elito.

Todėl labiausiai reikia, kad žmonės pradėtų suprasti, kaip veikia pinigų sistema, idant galėtų nuspręsti atimti pinigų sistemos kontrolę iš elito ir atiduoti ją tiems, kam ji turi priklausyti: išrinktiems atstovams, iš kurių būtų reikalaujama absoliučios atsakomybės ir visiško skaidrumo. Tačiau, kad tai galėtų įvykti, žmonės privalo pasiryžti prisiimti atsakomybę už savo šalį ir savo gyvenimą.

Žmonės turi nubusti suvokimui, kad nuo demokratijos atsiradimo, jie turėjo atsakomybę būti budrūs ir nubudę. Nepakanka piliečiams demokratijoje būti visiškame neišmanyme, kaip veikia pasaulis, galvojant, kad jie atlieka savo pilietinę pareigą kas keturis metus pabalsuodami. Jie privalo suvokti, kad į rinkimus einantys ir žmonių išrenkami atstovai atspindi žmonių sąmonę. Tad, jeigu žmonės bus nugrimzdę į neišmanymą, jie išsirinks dviejų rūšių atstovus: tuos, kurie yra tokiame pačiame neišmanyme kaip žmonės, ir tuos, kurie nori pasinaudoti žmonių neišmanymu ir paklusnumu.

Egzistuoja plačiai paplitusi tendencija galvoti, kad demokratija yra lengviausia valstybės valdymo forma. Tačiau realybėje, tai yra viena iš sunkiausių, ta prasme, kad ji iš žmonių reikalauja būti daug labiau apsišvietusiais ir sąmoningais, nei iš bet kurios kitos valstybės valdymo formos piliečių. Ir nors dar niekada nebuvo tokio didelio laisvai prieinamos informacijos kiekio, žmonės tiesiog užsiiminėja tuščiomis pramogomis, užuot ėmę šviestis bent vienoje srityje.

Na o dabar, grįžtant prie krizės Graikijoje ir keliose kitose šalyse, kiekvienam logiškai mąstančiam žmogui darosi vis akivaizdžiau, kad finansinio elito godumas atvedė pasaulį prie kritinio taško. Daugelis šalių turi tokią didelę skolą, kad šių šalių žmonės nepajėgtų jos sumokėti per visą savo gyvenimą. Na, jie galėtų ją sumokėti, jeigu dirbtų kaip vergai visą likusį savo gyvenimą, tačiau nėra tikėtina, kad demokratinių šalių piliečiai norės tai daryti.

Tad logiškas klausimas, kurį būtų galima užduoti, yra šis: „Kam Graikijos žmonės yra skolingi visus šalies pasiskolintus pinigus?“ O tuomet tolesnis klausimas: „Kam visų šalių žmonės yra skolingi pinigus?“ Galite sakyti: „Na, jie yra skolingi daug pinigų Prancūzijos bankams, ir būtent dėl to Prancūzija rodo tokį didelį norą atrasti sprendimą.“ Tačiau tuomet užduokite sekantį klausimą: „Kam priklauso Prancūzijoje esantys bankai? Ar tai iš tiesų yra Prancūzijos bankai – ar priešingai – tai yra tarptautiniai bankai, ir tiesiog taip nutiko, kad jų valdymo būstinė yra Prancūzijoje?“

Jeigu nepaliausite uždavinėti šiuos klausimus ir „seksite paskui pinigus,“ pamatysite, kad egzistuoja ganėtinai nedidelis finansinių institucijų tinklas, kurios neturi prisiekusios ištikimybės nė vienai šaliai, nes vienintelė jų ištikimybė yra tarptautiniam elitui, kuris neturi nė menkiausios pagarbos nei vienai šaliai, nei tų šalių žmonėms. Jie naudojasi šalimis tik kaip savo operacijų baze, ir jie naudojasi žmonėmis kaip patrankų mėsa arba ekonominiais vergais.

Tai kodėl tuomet laisvos demokratinės visuomenės žmonės turėtų jausti kokią nors prievolę mokėti piniginę skolą elitui, kuris nei jiems, nei jų demokratinėms teisėms ir Dievo suteiktoms teisėms nejaučia nė menkiausios pagarbos?

Na, jeigu pažvelgtumėte į tai objektyviai, suvoktumėte, kad žmonės jaučia šią prievolę, nes nenori palikti savo neišmanymo. O valdžios elitas davė žmonėms sekantį pasiūlymą: jeigu žmonės leis elitui viską valdyti, tuomet elitas suteiks žmonėms patogų ir stabilų gyvenimo būdą (ar bent jau taip jie teigia). Kitaip tariant, žmonės galės ir toliau miegodami eiti per gyvenimą, užuot ėmęsi vykdyti savo tikrąją atsakomybę kaip demokratinės šalies piliečiai.

Tad dabar jau matome, koks būtų idealus scenarijus. Tai būtų žmonėms nubusti ir priimti, kad jie privalo prisiimti atsakomybę už savo šalį. Jie privalo apsišviesti, idant galėtų imti reikalauti tokių atstovų, kurie žinotų, kaip sukurti teisingesnę finansų sistemą ir darytų tai su visišku skaidrumu. O tuomet žmonės privalo prisiimti atsakomybę už atsakomybės pareikalavimą iš savo išrinktų atstovų.

Taip pat matome, koks būtų mažiau nei idealus scenarijus. Ir tai būtų tai, kad žmonės ir toliau neprisiimtų atsakomybės ir nenubustų iš savo priklausomybės komfortui. Todėl jie ir toliau leistų elitui lopyti sistemą, mėgindami išsaugoti bent kažkokią stabilumo iliuziją – iki sekančio įvykio, grasinančio nauja krize. Kitas mažiau nei idealus scenarijus būtų žmonėms labai įpykti ir sukilti prieš priešą, kuris būtų laikomas egzistuojančiu „tenai,“ neprisiimant atsakomybės už savęs keitimą.

Dabartinėje situacijoje, egzistuoja potencialas, kad žmonės daugumoje Europos šalių tyliai pritars savo vyriausybių daromam spaudimui Graikijos žmonėms, kad šie priimtų griežtas taupymo priemones, šitaip išvengdami žlugimo. Kitaip tariant, žmonės kitose šalyse galvoja, kad kalčiausi čia yra Graikijos žmonės, ir jie galvoja, kad prispausdami graikus, jie patys galės išsaugoti stabilumą ir komfortą. Jie taip samprotauja, nes nenori pažvelgti pakankami toli į priekį ir suvokti, kad krizė ir toliau traiškys Europą ir pasaulį, kol žmonės išsivysčiusiose šalyse bus apdėti neteisingų mokesčių našta, leidžiančia elitui gyventi kaip inkstui taukuose.

Ir iš tiesų, tuo nenoriu pasakyti, kad Graikijos žmonės yra didvyriai. Jie iš tiesų miegojo giliau nei dauguma, ir būtent dėl to krizė prasidėjo čionai. Ir jų pyktis tiesiog yra pyktis prieš save, tačiau, kadangi jis yra nukreiptas į kitus, tai tiesiog rodo, kaip stipriai jie nenori prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą.

Tad tiesiog noriu jums parodyti, kad, norint, jog įvyktų tikri pokyčiai, privalo atsirasti naujas sąmoningumas tarp visų demokratinių šalių žmonių – supratimas, kad mums reikia susivienyti ir pareikalauti sisteminių pokyčių tarptautinėje finansų sistemoje. Ir į tai įeitų atsisakymas mokėti skolą, kurią esame skolingi tarptautinėms finansų institucijoms. Deja, artimiausiu laiku to neįvyks. Tiesą sakant, tai neįvyks tol, kol žmonės nebus pažadinti, ir nėra tikėtina, kad jie nubus „savanoriškai,“ ir greičiausiai nubus tik dėl visiško žlugimo ir galimų šio žlugimo pasekmių baimės.

Taip pat noriu pasakyti, kad žmonėms reikia pripažinti fundamentalią dinamiką, paskatinusią turtingiausias pasaulio šalis sukaupti tokią milžinišką skolą. Taip tiesiog yra dėl to, kad žmonės neprisiėmė atsakomybės gyventi pagal savo išgales, tiek asmeniniu, tiek nacionaliniu mastu. Vietoj to, jie patikėjo elito dalijamais pažadais, kad galite gyventi ne pagal savo išgales, galite gyventi iš pasiskolintų pinigų, žaisdami lošimų ekonomikoje.

Valdžios elitas iš tiesų sukūrė pasaulinę piramidinės schemos versiją. Problema su bet kuria piramidine schema yra ta, kad žmonės pinigus uždirba tik tol, kol ši schema plečiasi. O atsižvelgiant į tai, kad planeta yra baigtinio dydžio – ir dvi trečiosios pasaulio populiacijos vis dar tebegyvena žemiau skurdo ribos – piramidinė schema tiesiog jau išnaudojo savo plėtimosi potencialą.

Tarptautins elitas tai žino. Tiesą sakant, kai kurie iš jų apie tai žinojo nuo pat pradžių. Tad tai, ką matote transliuojant pasaulinę žiniasklaidą, tiesiog yra elito mėginimas palaipsniui manipuliacijomis priversti turtingiausių šalių žmones priimti pridėtinę mokesčių naštą, sumokant sąskaitą už tuos, kurie ankstyvajame piramidės plėtros etape susikūrė milžinišką pelną, investuodami iš oro sukurtus pinigus.

Todėl yra būtina sukurti pinigų sistemą, kuri būtų grįsta kažkuo, kas turi realią vertę, kaip sakiau anksčiau. Nes egzistuoja limitas, kiek toli galite nueiti su sistema, kurioje pinigų ir finansinių instrumentų vertė yra paremta vieninteliu dalyku: žmonių suvokimu.

Kai pinigai yra paremti kažkuo, kas turi realią vertę, jų vertė keičiasi labai pamažu, duodama tikrą stabilumą. Kai pinigų vertė yra grįsta suvokimu – tuo suvokimu, kuris gali akimirksniu pasikeisti su šiandienine komunikacijų technologija – tikras stabilumas yra neįmanomas. Žinoma, tokioje sistemoje nebūtų vietos egzistuoti „greito praturtėjimo“ schemoms, kurios yra tokios populiarios tarp elito ir net tarp dalies žmonių.

Tiesą sakant, nebūtų vietos ir iš skolos kuriamiems pinigams, kadangi tokių pinigų vertė yra priklausoma nuo įsitikinimo, kad jie bus grąžinti. Tačiau skola grįsti pinigai sukuria infliaciją, kuri degraduoja žmonių darbo vertę, ir todėl jie neišvengiamai išaugina skolą iki tokio dydžio, kuomet individai arba šalys nebegali jos grąžinti. Taip yra dėl to, kad ši skola buvo sukurta, kai darbas turėjo tam tikrą vertę, tačiau ji turi būti grąžinta, kai dėl infliacijos darbas yra praradęs savo vertę. Ir tik laiko klausimas, kol deficitas bus tapęs didesniu už žmonių fizinį gebėjimą ar norą dirbti vergais.

Senojo Testamento laikais egzistavo sistema, leidusi tam tikrais atvejais panaikinti skolas. Nes net ir tuomet buvo suvokiama, jog pinigų skolinimas su palūkanomis atves į vis didėjančią skolos naštą, kuri galiausiai suluošins visuomenę. Tad aš tiesiog sakau, kad pasaulis jau peržengė slenkstį, už kurio vienintelis praktiškas sprendimas yra žmonėms pasakyti „STOP“ ir pareikalauti visų skolų, kurias jie yra skolingi šioms tarptautinėms institucijoms, panaikinimo. Tačiau jie taip pat tuomet privalo pareikalauti sukurti stabilią pinigų sistemą ir pareikalauti, kad jų šalis gyventų pagal savo turimas išgales, idant nė viena šalis nesiskolintų „vartojimui,“ ir skolintųsi tik investicijoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai.

Žinoma, tikra reforma taip pat pareikalautų sumažinti visas nekilnojamojo turto kainas, vėl susiejant jas su žmonių darbu. Tarptautinis elitas jau keletą dešimtmečių dirbtinėmis manipuliacijomis į vis didesnes aukštumas kėlė nekilnojamojo turto kainas, kad žmonės vis daugiau ir daugiau pinigų įsiskolintų elito institucijoms. O žmonėms bankrutavus, elitas valdytų didžiąją dalį nekilnojamojo turto šalyje.

Daugelis žmonių iš to uždirbo pinigus ir daugelis jaučia, kad didžiausias jų turimas turtas yra jų namas. Todėl jie nerodys didelio noro palaikyti pokyčius, kurie sumažintų jų didžiausio turto vertę. Ir jie taip pat nenorės palikti svajonės, kad vieną dieną jiems pasiseks ir jie taps turtingais. Tačiau kaip galėtumėte tapti turtingais, jeigu nekilnojamojo turto vertė auga daug greičiau nei jūsų darbo vertė? Argi nėra akivaizdu, kad ateis toks momentas, kai augimas nebegalės būti palaikomas ir sistema žlugs? Nes kai skola bus daug kartų pralenkusi darbo vertę, kas galės grąžinti šią skolą?

Jeigu skola bus panaikinta, koks skirtumas, kad jūsų namo vertė smuks? Tai negi tai būtų neteisinga sumažinti nekilnojamojo turto vertę iki tokio lygmens, kuomet ji remtųsi tik tuo, ką žmonės gali uždirbti savo darbu, užuot buvusi paremta spekuliatyvia viltimi, kad kainos ir toliau visą laiką augs?

Suprantu, kad daugelis sakys, kad, jeigu vyriausybė sumažintų nekilnojamojo turto kainas, ji kištųsi į laisvą rinką ir į pasiūlos-paklausos dėsnį. Tačiau tiktai labai trumparegiški žmonės gali tikėti, kad dabartinė tarptautinė finansų sistema yra grįsta laisvu verslu ir kad meteorinį nekilnojamojo turto kainų kilimą (per pastaruosius 2-3 dešimtmečius) galima paaiškinti pasiūla ir paklausa. Tai yra absoliučiai manipuliacijomis grįsta sistema, paremta suvokimu, kuris yra varomoji lošimų ekonomikos jėga. Laisvas verslas NĖRA paremtas lošimų mąstysena, jis yra paremtas suvokimu, kad pinigai turėtų būti uždirbami tiktai suteikiant paslaugą, kuri visiems sukurtų didesnę vertę.

Priežastis, dėl kurios elitas nenori, kad pinigų vertė ar nekilnojamojo turto vertė būti pririšti prie žmonių darbo vertės, yra ta, kad jie visiškai negerbia žmonių darbo. Jų „ideali“ visuomenė yra panaši į viduramžių feodalines visuomenes, kuriose žmonių darbas neturėjo jokios prigimtinės vertės, kadangi jie buvo priversti dirbti kaip vergai elitui. Ir, žinoma, pats elitas dirbti nenori ir jis taip pat nenori kitiems teikti paslaugų. Jų įsitikinimu, jie priklauso ypatingai žmonių kategorijai, turinčiai privilegijas, kurių jie yra nusipelnę. Demokratija yra grįsta idėja, kad VISI žmonės turi lygias teises ir jokia galia Žemėje negali šių teisių atimti. Elito nariai nori tokios visuomenės, kurioje jie turėtų ypatingas privilegijas, kurių žmonės negalėtų iš jų atimti.

Pirmas žingsnis į pokyčius sistemoje turėtų būti žmonėms pradėti šviestis, ieškant žinių už vyraujančios žiniasklaidos ribų, kuri yra kontroliuojama tarptautinio elito arba yra prigrasinta elito tylėti. Tai jau pradeda vykti, tačiau tai privalo būti akceleruota, idant vyraujanti žiniasklaida pradėtų suvokti, kad raktas į ateitį NĖRA tarnauti elitui; raktas į ateitį yra dirbti žmonėms.

Ir nors elitas didžiąja dalimi valdo žiniasklaidą, jis vis dar negali sukontroliuoti žmonių suvokimo, kai sistema pradeda rodyti savo silpnąsias vietas. Jie šį suvokimą gali sukontroliuoti didžiąją dalimi, sukliudydami žmonėms kvestionuoti sistemos pamatus, tačiau net ir tai pasikeis, sistemai toliau griūnant nuo savo svorio, kuomet griūtis tiesiog sklis nuo vieno sektoriaus į kitą. Iki šiol elitui pavyko išsaugoti fundamentalią sistemos silpnybę paslėptą, iš vietos į vietą kilnojant deficitą, tačiau jie baigia išsemti sistemos gebėjimą nuslėpti jos silpnybę.

Vėlgi, vienintelis įmanomas sprendimas yra žmonėms nubusti ir suvokti, kaip jų gyvenimo suvokimas buvo manipuliuojamas valdžios elito, idant jie nustotų grįsti savo gyvenimą užterštu suvokimu – kurį neišvengiamai kančios lydi – ir vietoj to pradėtų grįsti savo gyvenimą tyru suvokimu. Ir būtent norėdami padėti žmonėms pasiekti tyrą suvokimą perdavėme visus tuos daugybę mokymų ir įrankių šioje svetainėje, o taip pat per kitas mūsų remtas veiklas, ir darome tai jau daugiau kaip šimtmetį.

Šiandieninėje informacinėje visuomenėje, pasiteisinimas, kad: „Mes tiesiog negalėjome žinoti,“ nebegalioja. Žmonės turi būdą žinoti. Tėra tik klausimas ar jie ryšis tuo pasinaudoti.

Kaip yra sakoma sename posakyje: „Jeigu žmonės geriau žinotų, jie geriau ir darytų.“ Problema čia yra ta, kad tiek daug žmonių sąmoningai renkasi geriau nežinoti, kadangi nenori keistis. Tačiau Vandenio Amžiuje, tyčinis neišmanymas yra greičiausias būdas susikurti karmą ir todėl tai yra greičiausias būdas aktyvuoti antrąjį termodinamikos dėsnį – kuris sugriaus visas sistemas, tapusias uždaromis dėl žmonių tyčia pasirinkto neišmanymo.

Ir pabaigai, nesakyčiau, kad tolesnis dabartinės sistemos palaikymas yra išdavystė prieš savo Kūrėją, kadangi Kūrėjas jums davė laisvą valią. Ir jeigu žmonės leidžia elitui viską valdyti, tuomet žmonėms turi būti leidžiama patirti pasekmes.

Tačiau tai yra akivaizdus atsakomybės neprisiėmimas už save ir savo brolį žmogų, tame tarpe ir už savo šalį bei pasaulį. Idėja, kad žmonės yra atsakingi už dabartinės sistemos išsaugojimą, ar kad ši sistema yra sukurta visų žmonių ar pasaulio labui, tiesiog yra dirbtinai sukurtas įsitikinimas, kuriam turi būti leista susprogti kaip muilo burbului.

Tad viskas priklauso nuo to, kiek kančių žmonės dar norės patirti, kol šis suvokimo burbulas sprogs ir žmonės prisiims atsakomybę patys save valdyti. Ar finansinis burbulas sprogs pirmiau nei suvokimo burbulas? ŠTAI kur klausimas.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels