Mokslui reikia išvystyti naują paradigmą, kuria siektumėte suprasti visumos elgesį
Klausimas: Šis klausimas būtų apie kvantinę fiziką ir atomo struktūrą. Skaičiau kelias naujas koncepcijas apie atomo ir subatominių dalelių struktūrą. Skaičiau, kad protonas ir neutronas iš tiesų yra sudaryti iš elektronų ir pozitronų, išsidėsčiusių grandinės pavidalu. O taip pat ten buvo teigiama, kad atomas yra panašesnis į suskleistą protonų ir neutronų grandininę struktūrą. Ar tai yra teisingesnis požiūris už dabartinį populiarų orbita besisukančių dalelių modelį?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Olandijoje.
Nesakyčiau, kad tai yra teisingesnis požiūris. Sakyčiau, kad tai yra mažiau neteisingas požiūris, ta prasme, kad kvantinės fizikos iškeltas iššūkis gali būti išreikštas bangos-dalelės dualumu. Tai demonstruoja štai kas. Priežastis, dėl kurios mokslininkai nesugebėjo išspręsti bangos-dalelės dualumo, yra ta, kad kvantinė fizika peržengė fizinės karalijos ribas. Tas lygmuo, kurį studijuoja kvantinė fizika, nėra fizinis materialių dažnių spektras. Ir todėl, nuo pat niutoniškosios fizikos laikų mokslininkai mėgino paimti fenomenus, matomus pasaulyje, kuriame galite stebėti energijos bangas ir daleles, ir suprojektuoti tai ant kvantinės fizikos.
Mėginate paaiškinti atomo struktūrą bangų-dalelių modeliu – bangų-dalelių požiūriu. Kol tai darysite, niekada iki galo nesugebėsite paaiškinti atomų ir atomo struktūros, nes iš tiesų galėtume sakyti, kad tradicinis modelis yra, jog jūs žiūrite savo fizinėmis juslėmis į makroskopinį lygmenį, kuriame turite visus šiuos dalykus: stalus, kėdes, vaivorykštes, biliardo kamuolius ir taip toliau. Galvojate, tradiciniame modelyje, kad visi šie įvairūs dalykai yra sudaryti iš mažesnių vienetų. Turite molekules, bet tuomet suvokiate, kad molekulės yra sudarytos iš netgi dar mažesnių vienetų, vadinamų atomais. Ir tuomet pradedate tyrinėti atomą.
Ir pagal kilmę, mano mylimieji, žodis „atomas“ yra atėjęs iš graikų filosofų. Ir tai iš tiesų reiškė mažiausią įmanomą vienetą, kuris toliau nebegali būti dalijamas. Ir kai fizikai iš pradžių atrado savo taip vadinamą atomą, jie manė atradę mažiausią įmanomą vienetą, kuris toliau negali būti dalinamas.
Toliau tęsdami tyrinėjimus, jie išvystė naujas technologijas, naujas teorijas ir suvokė, kad net ir atomas turi vidinę struktūrą. Tačiau jie vis dar manė, kad atomas yra mažesnė dalelė, mažesnis vienetas molekulėje. O molekulė yra mažesnis makroskopinio pasaulio vienetas. Todėl tai, kas buvo atomo viduje, privalėjo būti mažesnis dalelių ir bangų vienetas. Kitaip tariant, jie manė galėsiantys paimti koncepcijas, kurias matote makroskopiniame lygmenyje, ir tiesiog, mažindami jų skalę iki vis mažesnių lygmenų, paaiškinti, kas tenai vyksta.
Tačiau realybė yra tokia, kad kai pasiekiate atomo lygmenį, atsiduriate ant ribos tarp fizinio spektro ir aukštesnių karalijų. Jūs iš tiesų pradedate, kai žiūrite į atomą, pradedate žvelgti į už materialios visatos esantį pasaulį. Ir būtent dėl to tie dalykai, kurie yra regimi makroskopiniame lygmenyje (dalelės ir bangos) čia nebegalioja. Negalite naudotis šiais įvaizdžiais, mėgindami suprasti, kas vyksta atomų lygmenyje, jau nekalbant apie subatominį lygmenį.
Galėtume sakyti, kad jums reikalinga visiškai nauja paradigma, kurioje negalite suprasti atomo naudodamiesi redukcionistiniu požiūriu, savo ištakomis siekiančiu Aristotelį, kuomet jis manė, kad visus regimus makroskopinio pasaulio elementus turėtų būti įmanoma paaiškinti, skaidant juos į vis mažesnius ir mažesnius vienetus. Ir tuomet visumą galėtumėte paaiškinti supratę visumą sudarančius vienetus. Tai turi tam tikrą pagrįstumą makroskopiniame lygmenyje.
Tačiau kai nusileidžiate į atomų lygmenį, tai visiškai nebetinka, siekiant paaiškinti, kas vyksta. Negalite paaiškinti atomo, ieškodami mažesnių vienetų atomo viduje, studijuodami tuos vienetus ir kaip jie elgiasi, ir tuomet galvodami, kad vienetai atomo viduje gali paaiškinti atomą – tai neveikia. Atomą galėsite suprasti tik tuomet, kai žiūrėsite į jį kaip į visumą. Taip, atomas turi tam tikras dalis. Taip, egzistuoja tam tikri atomo aspektai, jis turi tam tikrą struktūrą. Tačiau tai nėra atskiros dalelės ar atskiros bangos, zujančios aplink atomą. Net ir tradicinis planetinis modelis, kuriame yra vaizduojama šerdis, aplink kurią orbita skrieja elektronai, yra visiškai netikslus.
Jeigu iš tiesų norite tai suprasti, turite atsitraukti šiek tiek atgal ir išvystyti naują paradigmą, kurioje nesiektumėte redukuoti atomo į vis mažesnius ir mažesnius vienetus, bet siektumėte suprasti visumos elgesį. Ir kai suprasite visumos elgesį, galėsite paaiškinti vienetų bruožus ir elgesį. Atvirkščiai to padaryti neįmanoma. Tiesą sakant, atvirkščiai tai neveikia net ir makroskopiniame lygmenyje.
Aristoteliškoji paradigma, redukcionistinis požiūris buvo tam tikru laipsniu naudingas. Tačiau jis taip pat buvo labai didelė kliūtis progresui. Ir tai yra viena iš didžiausių kliūčių, šiuo metu neleidžianti mokslui atrasti naujų paradigmų.
Jeigu paimtume žmogaus kūną, negalite paaiškinti visų žmogiškos būtybės funkcijų taikydami redukcionistinį požiūrį. Mokslininkai mėgino tirti smegenis, smegenų struktūrą ir funkcionavimą, ir kaip smegenys sukuria sąmonę. Tačiau jie negali, jeigu yra sąžiningi, to paaiškinti – visų neįtikėtinų žmogiškos sąmonės platybių – to neįmanoma paaiškinti, paaiškinant skirtingas smegenų dalis.
Jūs netgi turite Žmogiško Genomo Projektą, kuomet buvo manoma, kad jeigu jums pavyks atrasti, kur žmogaus kūne yra visi genai, sugebėsite paaiškinti kiekvieną kūno charakteristiką, tame tarpe ir kiekvieną įmanomą ligą. Tačiau buvo atrasta, kad taip nėra. Negalite žiūrėdami į genus paaiškinti kūno funkcionavimo visumos, negalite, žiūrėdami į individualias ląsteles, paaiškinti kūno funkcionavimo visumos, kadangi ląstelės, nors jos gali būti laikomos individualiais vienetais iš tam tikros perspektyvos, visos tarpusavyje yra susijusios. Ir būtent dėl to jos sugeba veikti kartu ir suformuoti koherentišką kūną. Tad jeigu norite suprasti kūną, negalite žiūrėti vien į šias dalis, turite pažvelgti ir į tai, kas jas riša.
Ir jūs nerasite šio ryšio žiūrėdami į ląstelės vidų ar smegenų vidų, ar molekulių ir atomų vidų. Atrasite tai tik atsitraukdami atgal, pažvelgdami į visumą ir iš tiesų pažvelgdami už fizinės, regimos materialios visatos ribų.
Vienintelis viską siejantis dalykas yra, kaip Gautama ką tik sakė, Budos prigimtis. Tačiau kas yra Budos prigimtis? Ji yra sąmonė. Viskas yra susiję per sąmonę. Tą įrodė net ir pati kvantinė fizika savo eksperimentais, kuomet dvi dalelės gali būti atskirtos dideliu atstumu, tačiau jos gali akimirksniu pasikeisti, nors tarp šių dviejų dalelių neįvyksta jokio apsikeitimo signalais. Šis signalas turėtų keliauti maksimaliu šviesos greičiu, tačiau pokytis įvyksta akimirksniu. Tad negali būti nieko, kas keliautų šviesos greičiu ar šiek tiek mažesniu už jį greičiu. O taip yra dėl to, kad sąmonėje nėra jokio reikalo įvykti fizinių dalelių apsikeitimui. Egzistuoja akimirksniu užmezgamas ryšys sąmonėje, kurio neriboja nei laikas, nei erdvė.
Tol, kol žmonės primygtinai kabinsis į materialistinę paradigmą, viską norėdami paaiškinti iš dalelių ir bangų perspektyvos, jie vis dar galės sugalvoti teorijų, rodančių didesnį sudėtingumą, ir tai gali turėti tam tikrą vertę, tačiau tai iš tiesų neturės absoliučios arba maksimalios vertės, kol žmonės nepasiryš atlikti pokyčio ir neims ieškoti visiškai naujos paradigmos.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com