Politinės šalies problemos yra įvairių jos kolektyvinės sąmonės aspektų pasireiškimai
Klausimas: Neatrodo, kad šios šalies krikščioniai turėtų labai teisiantį požiūrį į mūsų didžiausią įžymybę. Būtent krikščioniai buvo pagrindinė Trampo išrinkimą į prezidentus palaikiusi jėga, nors jo gyvenimo istorija nelabai atitinka šiuolaikinės krikščionybės standartus. Ką pakylėtieji mokytojai pasakytų apie didžiausią Amerikos įžymybę per pastaruosius penkiasdešimt metų – Trampą?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Albuquerqe (JAV) 2018 metais.
Mano mylimieji, aš jau anksčiau komentavau rinkimus ir sakiau, kad mums iš tiesų nėra taip svarbu, kas yra Jungtinių Valstijų prezidentas, ir viena iš priežasčių, žinoma, yra ta, jog mes išmanome Konstituciją ir žinome, kad Konstitucija riboja prezidento galias dėl labai geros priežasties, – kad jis negalėtų tapti diktatoriumi. Didelė dalis dėmesio, kuri yra skiriama prezidento rinkimų kampanijai, yra visiškame disbalanse, nes šios šalies žiniasklaida regimai nusprendė ignoruoti Konstituciją mėgindama sukurti sensaciją, ir jie prezidentą išaukštino vos ne iki kažkokio dievo statuso, kuris, po savo priesaikos davimo, įgis dieviškas galias nuvairuoti šią šalį kur tiktai norės, o tai tiesiog yra akiplėšiškas Konstitucijos faktų ignoravimas. Daugelis amerikiečių buvo suklaidinti patikėti, jog tai turės didžiulį poveikį jų šaliai ir yra labai didelis skirtumas, tas ar anas žmogus bus išrinktas prezidentu. Mes, žinoma, žinome, kad nėra jokio didelio skirtumo, kadangi prezidento galios yra ribotos.
Jis nėra privačios įmonės generalinis direktorius, galintis daryti ką nori ir turintis dieviškas galias, ir tai suvokti, žinoma, Donaldui Trampui buvo didžiausias šokas, ir kai kuriais atžvilgiais jis iki galo to dar nesuvokė. Jis vis dar kenčia nuo iliuzijos, jog būdamas prezidentu gali daryti ką nori. Visi prezidentai – išskyrus keletą, suvokusių tai dar prieš savo išrinkimą – galiausiai suprato, kad iš tiesų nelabai ką čia galite padaryti; tiesiog esate viršelio persona – šalies veidas pasauliui arba valdžios veidas žmonėms – tačiau jūsų galios iš tiesų nėra tokios didelės. Jūs, žinoma, suvokiate, kad dabartinis prezidentas turi troškimą sulaukti dėmesio ir susikurti tam tikrą įvaizdį, kad yra svarbiausias ir geriausias prezidentas, ir taip toliau. Manau, kad geriausia, ką dėl jo asmeniškai galėčiau padaryti, būtų nepilti žibalo į šią ugnį, ir todėl neturiu labai daug komentarų apie tai.
Tai nėra taip svarbu; yra daug svarbiau, kas iš tiesų vyksta Kongrese ir Senate, tačiau netgi dar svarbiau yra tai, kas vyksta tarp žmonių. Mes matėme tam tikrą susiskaldymą tarp žmonių dėl Trampo išrinkimo. Tai turi ir pozityvias ir nelabai pozityvias išdavas. Yra žmonių, kuriuos pažadino Trampo išrinkimas, ir dabar jie jaučia privalantys kažką daryti, jaučia, kad turėtų būti išrinkti arba turėtų įsitraukti į politinį procesą. Tad šia prasme, visada pozityviai žiūriu į tai, kai žmonės nubunda ir ima dalyvauti, nes nėra pavojingesnio dalyko demokratijai už žmonių apatiją. Taip pat yra žmonių, kurie sureagavo į labai dualistinius teiginius, juodai baltus teiginius, išsakytus Donaldo Trampo, ir tuomet jie pamanė, kad jų vaidmuo yra visais įmanomais būdais jam priešintis. Tai nėra ta reakcija, kurios mes laukiame, tačiau taip pat yra ir kitų žmonių, kurie buvo pažadinti ir tiesiog nusprendė: „Turime į tai įsitraukti, nes turime pakilti virš šio juodai balto mąstymo ir šių labai paviršutiniškų siūlymų spręsti problemą, iš tiesų neturint pilno problemų supratimo.“ Tai yra pozityvi tendencija, ir ji gali toliau augti ir padaryti pozityvų poveikį, kuris iš tiesų nebus susijęs su pačiu Donaldu Trampu, bet labiau susijęs su tuo, kad, kai žmonės įsitrauks į valdymą ir jų balsas pasidarys girdimas, tai gali būti vienas iš nedaugelio dalykų, turintis realistišką šansą pakreipti Ameriką pozityvia linkme.
Kaip jau anksčiau sakėme, kad ir kuris prezidentas yra išrenkamas, tai visada yra tam tikros žmonių sąmonės išraiška, ir todėl prezidentas atstovauja šią sąmonės būseną, ir tai yra galimybė žmonėms pamatyti šios sąmonės būsenos įkūnijimą. Tad mes į tai žiūrime, kaip tai gali padėti žmonėms pamatyti, kas veikia, o kas neveikia, ko jie nori ir ko nenori savo šalyje. Mes jau anksčiau sakėme, ir tikriausiai dar kartą tai pakartosiu viename iš savo diktavimų, kad labiau mes laukiame ne kažkokio rezultato įkūnijimo Amerikoje, o Amerikos žmonių sąmonės augimo. Štai kodėl, kai yra išrenkamas prezidentas, mes, žinoma, priimame tai kaip procesą, kaip politinį procesą, priimame, kad buvo išrinktas šis žmogus ir tuomet ieškome būdų padėti amerikiečiams išmokti pamoką, kurią jie iš to galėtų išmokti ir todėl galėtų pastūmėti šalį pirmyn, galėtų patraukti kolektyvinę sąmonę į priekį.
Yra daug dalykų, kuriuos galėčiau pasakyti, tačiau nejaučiu, jog jie yra tokie svarbūs, nes esu visiškai laimingas leisdamas žmonėms reaguoti į šį prezidentą kaip tik jie nori. Neketinu čia išsakyti vienokio ar kitokio teiginio apie tai, nes priimu, kad visi žmonės, tarp jų ir pakylėtųjų mokytojų mokiniai, reaguoja pagal savo dabartinį sąmonės lygį ir savo dabartinį supratimo lygį. Tik aš, žinoma, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į daugybę mokymų, kuriuos perdavėme, ir norėčiau paskatinti jus suprasti, kad žmonės, kurie mąsto iš juodai baltų pozicijų – ar bent jau kurie apie viską kalba iš juodai baltų pozicijų – dažnai turi paviršutinišką problemų supratimą. Tad vienas iš dalykų, kurį žmonėms būtų naudinga suprasti, ir tikriausiai ypač naudinga tai būtų suprasti pakylėtųjų mokytojų mokiniams, kad Amerika yra didelė šalis, susidurianti su labai sudėtingomis problemomis dėl savo didumo ir populiacijos įvairovės. Čia nėra jokių paprastų sprendimų, mano mylimieji. Žinau, kad, jeigu grįžtumėte į ankstesnes pakylėtųjų mokytojų dispensacijas, netgi galite rasti mano tose dispensacijose perduotų diktavimų ir sakyti, kad argi aš nepristačiau kai kurių problemų kaip turinčias labai paprastus ir labai aiškius sprendimus? Ir tai yra tiesa, tačiau tai buvo ankstesnė dispensacija, per kurią mokymus galėjome duoti tik tam tikram lygmeniui.
Dabar mūsų duodami mokymai yra aukštesnio lygio, o aukštesniame lygyje suvokiate, kad problemos yra sudėtingesnės nei anksčiau manėte. Ateina momentas, kaip šis pasiuntinys anksčiau sakė, kuomet nubundate dvasiniam keliui ir staiga pradedate matyti daugelį dalykų, kurių anksčiau nematėte, ir tiesiog pasijaučiate sukrėsti viso to, ką dabar pradėjote matyti. Tad pereinate etapą, kuriame norite nusimesti šį sukrėtimą, ir todėl pradedate ieškoti kažkokių labai paprastų, akivaizdžių sprendimų. Šitai yra teisinga, o tai yra klaidinga, turėtume daryti tą, turėtume daryti aną. Tačiau, kaip sakiau, kai virš to pakylate, kaip kartą sakė Jėzus, kai pasiekiate aukštesnius Kristiškumo lygmenis ir išplečiate savo įžvalgumą, pradedate matyti, kad problemos yra sudėtingesnės, jos yra labiau tarpusavyje susijusios. Negalite tiesiog ištraukti vienos problemos ir sakyti, kad, jeigu tai įveiksime, išspręsime visas didžiausias šalies problemas. Tai nėra Kristaus įžvalgumas.
Ir būtent dėl to tikimės jus atvesti prie supratimo, kad šioje šalyje egzistuoja labai, labai sudėtingos problemos. Jos visos yra tarpusavyje susijusios, jos visos yra įvairių kolektyvinės sąmonės aspektų pasireiškimai. Tad negalite tiesiog paimti vienos problemos, sutelkti į ją savo dėmesį ir manyti, kad, susidoroję su šia problema, kažką išspręsite. Pavyzdžiui, į šią šalį atvykstantys svetimšaliai nėra problema Amerikoje. Tad jeigu vaizduojate, kad atėjūnai, ar jie būtų legalūs ar ne, yra problema, ir jei tik juos sustabdysime pastatydami sieną, išspręsime problemą, jūs problemą supaprastinote iki tokio laipsnio, kad tai tiesiog negalės būti efektyvu – tai negalės duoti efektyvaus sprendimo.
Galėtume čia sakyti, kad, jeigu norite pažvelgti į Ameriką, egzistuoja tam tikra problemų grupė, kurios pritraukia daug dėmesio tiek žiniasklaidoje, tiek politinėje sferoje, tiek tarp žmonių, tačiau tai nėra esminės problemos, tai yra dėmesį nukreipiančios problemos, jos nukreipia dėmesį nuo gilesnių, pamatinių dalykų. Tad šių paviršutiniškų problemų įveikimas neatneš sprendimų, kurių amerikiečiai iš tiesų ieško – jie tiesiog nežino jų ieškantys, tačiau jie ieško kažko naujo. Būtent šis „ieškojimas kažko naujo“ paskatino žmones sureaguoti į Trampo žinią, tačiau jie, dauguma jų, patirs nusivylimą, ir kai kurie jau pradėjo nusivilti, nes suvokė, kad jo sprendimai iš tiesų negali išspręsti problemų, negali iš tiesų pastūmėti Amerikos pirmyn. Štai kodėl, kad galėtų išvengti nusivylimo politiniu procesu, jiems reikia pakilti aukščiau ir liautis koncentruotis į neesmines problemas bei pradėti žiūrėti į gilesnes problemas, į kurias, žinoma, aš ir mėginu atkreipti jūsų dėmesį šioje konferencijoje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com