Donaldas Trampas yra problemos dalis, o ne jos sprendimas
Klausimas: Iš paskutiniojo vebinaro man susidarė įspūdis, kad jums nėra didelio skirtumo, kas laimės prezidento postą. Praeis dar ketveri metai šioje dualistinėje kovoje, kurioje nė viena partija nesiims spręsti tikėtinos skolų ekonomikos griūties. Tačiau Baideno naujasis kabinetas, jeigu jis laimės, reikš grįžimą prie status quo, valdžios elito žmonėms užimant beveik visus galingiausius valdžios postus. Ir kas tame gero? Ir kodėl demokratų partija turėtų būti apdovanota už jos ketverius metus trunkančius melus ir apgaules ir jų nuolatinį puolimą bei mėginimus nuversti Trampą? Akivaizdu, kad valdžios elitas naudojasi visais savo turimais įrankiais – Volstritu, Silikono slėniu, aktyvistais Holivude ir, žinoma, žiniasklaida, kad atsikratytų Trampu. Trampas, be savo narcisizmo, turi akivaizdžių silpnybių, bet manau, kad jis vis tiek yra geresnis pasirinkimas už valdžios elito atstovus, ir jis taip pat savo kabinete turėjo gerų žmonių. Tad mano klausimas būtų toks, kuo gi Trampas yra toks blogas?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.
Donaldas Trampas yra labai geras mokytojas Amerikos žmonėms. Nors dauguma tų, kurie save vadina Trampo šalininkais, kol kas neišmoko pamokos, kurią turėjo potencialą išmokti iš jo prezidentavimo.
Na ir dabar, pats sakai, kad Trampas turi tam tikrų akivaizdžių silpnybių, šalia savo narcisizmo. Tačiau jo narcisizmas būtent ir yra problema. Būtent tai jį padaro geru mokytoju. Nes pamoka, kurią amerikiečiai turi potencialą išmokti iš Trampo prezidentavimo, yra tokia, kodėl jie neturėtų norėti, kad jų prezidentu taptų narcisistas. Kodėl jie neturėtų norėti juodai baltame mąstyme įstrigusio žmogaus, kuris į prezidentavimą ir į šalį, o taip pat, tiesą sakant, ir į visą pasaulį žiūri kaip į savo asmeninio siekio pratęsimą: norą išaukštinti save iki kažkokio pranašesnio statuso, ir kas tai yra, žino tik jis vienas.
Realybė čia yra tokia, jog tam, kad Amerika galėtų judėti pirmyn ir pereiti į aukso amžių, Amerikos žmonėms reikia prisitraukti prezidentus, kurie būtų visiškai susitelkę į tarnavimą žmonėms. Vienintelis būdas, kuriuo Amerika gali ištrūkti iš valdžios elito valdymo, yra, kad ji išsirinktų lyderius, kurių tikslas būtų tarnauti žmonėms, o ne elitui. Ir nei demokratų partija, nei respublikonų partija dar nėra pasiekusios to taško. Tad nė viena iš šių partijų neturi gebėjimo iš tiesų kvestionuoti elito. Tačiau taip iš tiesų yra dėl to, kad dar nėra kritinės masės žmonių, pasiekusių lygmenį, kuriame jie būtų pasiryžę kvestionuoti elitą. Ko reikės, kad Amerikos žmonės galėtų pasiekti tašką, kuriame galėtų kvestionuoti valdžios elitą? Na, jiems reikės pakilti virš to savanaudiškumo lygmens, kuriame jie koncentruojasi tik į save ir į tai, ką laiko savo pačių trumpalaike nauda.
Donaldas Trampas yra pavyzdys žmogaus, kuris yra visiškai susikoncentravęs į tai, ką laiko naudinga sau. Būtent dėl to jis pasirodė patrauklus tokiai daugybei amerikiečių, kurie taip pat yra tame sąmonės lygmenyje. Ne tame pačiame sąmonės lygmenyje kaip jis, bet iš tiesų tame lygmenyje, kuriame yra susikoncentravę į tai, ką šiuo metu laiko naudinga sau, nebūdami atviri galimybei, kad galėtų pakelti savo sąmonę ir įgyti aukštesnę viziją. Na ir dabar, jūs iš tiesų, žinoma, matote amerikiečius, kurie yra į susitelkę į sąmonės kėlimą ir aukštesnės vizijos siekimą, tačiau jų nėra pakankamai, kad galėtų padaryti lemiamą poveikį šalies vadovybei.
Jeigu kalbėtume atvirai, dauguma amerikiečių taip stipriai koncentruojasi vien į Ameriką ir į savo situaciją, kad neturi gebėjimo suvokti jokios aukštesnės vizijos, kuo Amerikai buvo skirta būti, kai ji buvo įkurta, ar koks yra potencialas Amerikai ir aukso amžiui. Šie žmonės nėra atviri kvestionuoti valdžios elitą. Kaip ką tik sakėme, žmonės gali laikyti diktatorių valdžioje daugelį metų, nes jie bijo pokyčių, tad taip pat yra ir daug amerikiečių, kurie bijo pokyčių. Ir daugelis amerikiečių nėra pasirengę pažvelgti į radikalius pokyčius, kurie yra būtini – į revoliucinius pokyčius, kurie yra reikalingi, kad Amerika galėtų įžengti į aukso amžių. Nes jie bijo, kas nutiks, jeigu kvestionuosite finansų sistemą, jeigu pakeisite pinigų sistemą, jeigu nebeleisite žmonėms pinigus uždirbti iš pinigų, jeigu atsikratysite finansinio elito ir valdžios elito. Jie taip pat bijo kvestionuoti, ką reikės padaryti, kad mūsų šalis galėtų pasiekti aukštesnį mūsų taip vadinamo socialinio sąmoningumo, žmoniškumo lygmenį, kurį matote daugelyje Europos šalių, kurios neleidžia žmonėms neturėti sveikatos apsaugos, kurios nepaleidžia bedarbių į gatvę, nes egzistuoja socialinis saugumo tinklas.
Daugelis amerikiečių nenori to kvestionuoti, nes yra įsitikinę, kad ekonomika negalėtų to pakelti. Tačiau, kaip jau anksčiau sakėme, kai jau yra priimtas sprendimas, kad norime tam tikro pragyvenimo lygio, tuomet visa sistema prisitaikys ir taps įmanoma materializuoti tą pragyvenimo lygi toje šalyje.
Tad, vėlgi, matote, problema, žvelgiant iš mūsų perspektyvos, yra žmonės, o ne valdžios elitas. Na ir dabar, žinau, kad daugelis Trampo rėmėjų sakys: „Bet jis ėjo prieš politinį isteblišmentą, jis juos kvestionavo, jis prieš juos pasisakė.“ Na, bet realybė yra tokia, kad, jeigu pažvelgtumėte į Donaldo Trampo gyvenimą, jis kilo iš tokios aplinkos, kurioje jo tėvas save laikė valdžios elito dalimi. Žinau, kad daugelis senajam valdžios elitui priklausančių žmonių Amerikoje nelaiko Donaldo Trampo valdžios elito dalimi, tačiau jo tėvas ir jis pats iš tiesų mano priklausantys elitui. Tad jie yra valdžios siekiantis elitas. Ir jis nekvestionavo finansų sistemos, finansinio elito, pinigų sistemos, nes nori būti viso to dalimi – jis save laiko to dalimi. Negalite tikėtis, kad žmogus, kuris nori būti valdžios elito dalimi, kvestionuos arba nuvers valdžios elitą. Tai tiesiog neįmanoma, net jeigu jis to norėtų, bet jis to net ir nenori.
Matote, dar nėra pakankamo skaičiaus amerikiečių, kurie būtų pakilę iki šio pamatinio žmogiškumo, socialinio sąmoningumo lygmens, kuriame ryžtųsi tarti: „Mes turėtume pasirūpinti kiekvienu mūsų visuomenėje gyvenančiu žmogumi“. Ir kol jie to nepadarys, iš tiesų negalės atsirasti lyderių, kurie rimtai kvestionuotų valdžios elitą.
Gali atsirasti žmonių, kurie sugebės žingsnis po žingsnio vesti Ameriką ta kryptimi. Tačiau rimtas valdžios elito kvestionavimas negalės įvykti tol, kol neįvyks pokytis kolektyvinėje sąmonėje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com