Pakilimas virš ideologinio požiūrio į gamtą ir gyvūnus
Klausimas: Mes, žmonės, dalijamės šia fizine Žeme su kita protingų būtybių grupe – gyvūnais. Kas yra gyvūnai ir kas tai yra per sąmonė, kuri patiria fizinę plotmę per gyvūnų jusles? Kaip geriausiai galėtume sąveikauti ir dirbti su gyvūnais? Ir kokią kryptį pasiūlytumėte rinktis savo apmąstymuose apie tai? Ar žmonės ir puolusios būtybės praeityje vaidino kažkokį vaidmenį, prisidėdami prie gyvūnų rūšių išvystymo? Ar gyvūnai turi astralinį, mentalinį ir eterinį kūnus? Kaip jie veikia tose karalijose, lyginant su žmonėmis? Kartą skaičiau, kad gyvūnų veikėjai filmukuose ir vaikų knygose buvo sukurti puolusių būtybių. Kodėl yra blogai į gyvūnus žiūrėti kaip į turinčius tam tikrus žmogiškus bruožus, ir kokiais dar dalykais galėtumėte pasidalinti apie gyvūnus, kurie mums galėtų būti įdomūs?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2021 metų vebinare „Ideologijų eros pabaiga“.
Na, mes jau esame perdavę tam tikrus mokymus apie gyvūnus. Maitrėja apie tai kalba savo knygoje, „Visrakčiai į Dvasinę Laisvę“, aš apie tai kalbu savo knygoje „Motinos Žemės gydymas“, ir taip pat yra ir kitų mokymų apie tai. Čia noriu pasakyti, kaip rašo Maitrėja, kad kai iš pradžių buvo sukurta planeta, ji buvo sukurta su keturiais materialios visatos lygmenimis: identiteto, mentaliniu, emociniu ir fiziniu. Tačiau kai pirmosios savimonę turinčios būtybės nusileido į Žemę, jos nenusileido į fizinę oktavą, jos iš pradžių nusileido į identiteto, po to į mentalinę, o po to į emocinę karalijas. Tačiau nuo pat Žemės sukūrimo pradžios Elohimai pradėjo procesą, kurį mokslininkai vadina evoliuciniu procesu. Ir šis procesas taip pat vyko ir kitose trijose karalijose, tačiau pagrinde jis buvo sutelktas į fizinę oktavą. Tad šis procesas atnešė gyvybę, o tuomet, per įvairias pakopas, aukštesnes gyvybės formas.
Na ir dabar, kaip paaiškina Maitrėja, pirmasis gyvybės atsiradimas neįvyko atsitiktinumo dėka, tai nebuvo atsitiktinis procesas, tai nebuvo materialus procesas. Tai įvyko dėl to, kad Elohimai, geologiniams procesams pasiekus tam tikrą lygmenį, įsikišo ir pradėjo gyvybės užuomazgas. O tuomet kurį laiką pirmosioms primityvioms gyvybės formoms buvo leista vystytis pagal principus, kurie buvo apibrėžti fizinės oktavos veikimui. Po to buvo pasiektas taškas, kai buvo atnešti daugialąsčiai organizmai, o tuomet dar vėliau – dar sudėtingesnės gyvybės formos, ir taip toliau.
Elohimai čia įsikišo keletą kartų, pakeldami gyvybę į naują lygmenį ir tuomet leisdami jai toliau evoliucionuoti nuo to taško. Kai žvelgiate į materialistinių mokslininkų pateikiamą istorinę laiko liniją, ji nėra visiškai klaidinga, nors ją kai kur reikėtų pataisyti, kadangi laikas ne visada tekėjo ta pačia sparta šioje planetoje.
Ir vis dėlto, fizinė gyvybė iš tiesų atsirado prieš milijonus metų, ir iš tiesų vyko laipsniškas evoliucinis procesas, atnešęs gyvūnų gyvybės formas, kurias matote. Tik dalykas, kurio nepripažįsta materialistai, kadangi tai prieštarauja materialistinei ideologijai, yra tai, kad šis procesas neįvyko pats savaime, tai nebuvo atsitiktinis procesas. Evoliucionistai negali paaiškinti šių staigių šuolių evoliuciniame procese, kuomet staiga pasirodydavo naujos rūšies gyvybės forma, arba daugybė naujų rūšių formų, ir tai žymi įsikišimą iš dvasinės karalijos. Tačiau buvo ilgi, ilgi laiko tarpai Žemėje, kuomet evoliucijai tiesiog buvo leidžiama tekėti sava vaga, pagal Elohimų apibrėžtus principus.
Šis procesas atnešė įvairias gyvūnų rūšis. Na ir dabar, ar šios gyvūnų rūšys buvo aukščiausios, kokias tik buvo įmanoma atnešti? Ne, nebuvo. Tačiau jos atitiko Žemės sukūrimo principus. Na ir dabar, žinoma, nuo tos akimirkos, kai savimonę turinčios būtybės nusileido į identiteto oktavą, o po to į žemesnes oktavas, visada, žinoma, egzistavo ryšys tarp šių būtybių ir fizinės oktavos, kadangi visada egzistuoja energijos, matricų, vaizdinių ir idėjų tekėjimas iš identiteto, į mentalinę, po to į emocinę ir galiausiai į fizinę karalijas.
Iš esmės, pirmųjų gyvūnų formų atsiradimas sutapo su savimonę turinčių būtybių nusileidimu iš dvasinės karalijos į identiteto karaliją. Galėtume sakyti, kad beveik nuo pat pradžių egzistavo ši savimonę turinčių būtybių įtaka, kurios inkarnavosi Žemėje, nors jos inkarnavosi ne fizinėje karalijoje, tačiau jos savo sąmone veikė gyvūnų rūšių evoliuciją.
Žinoma, vėliau buvo pasiektas tas taškas, kai žmonija nusileido į dualizmą. Ir tai dramatiškai pakeitė gyvūnų rūšių evoliuciją. Tai yra tiesa, kad įsikūnijime esantys žmonės labai stipriai paveikė gyvūnų rūšių evoliuciją. Todėl, kad gyvūnų rūšys yra linkusios prisiimti tokias formas, kokias matote žmonių, nusileidusių į dualizmą, sąmonėje.
Procesas, per kurį Žemėje egzistavo gyvūnų rūšys, iš tiesų yra daug senesnis ir vyksta daug ilgiau nei šiuo metu yra pripažįstama mokslo. Kai pažvelgiate į tai, kas šiuo metu yra vadinamą fosilijų radiniais, jos iš tiesų nerodo pirmųjų gyvybės formų Žemėje atsiradimo, kadangi pirmasis gyvybės pasirodymas buvo aukštesnės gyvybės formos nei matote fosilijų radiniuose. Tai, ką matote fosilijų radiniuose, jau buvo paveikta į dualizmą nusileidusių savimonę turinčių būtybių, įsikūnijančių jūsų šiandien taip vadinamuose žmonių kūnuose.
Ir iš esmės tai reiškia, nepaisant to, kaip yra naudojami žodžiai, kad gamta Žemėje nėra natūrali. Tokia gamta, kokia ji yra šiuo metu – tai nėra vienintelis jos galimas pavidalas. Gamta, tiesą sakant, yra daug žemesnėje versijoje nei buvo sukurta būti ir nei būtų buvusi, jeigu savimonę turinčios būtybės nebūtų nusileidusios į dualizmą.
Žemėje nėra jokio reikalo egzistuoti plėšrūnams gamtos pusiausvyrai palaikyti. Nėra jokios būtinybės egzistuoti gyvūnams, kurie ėstų kitus gyvūnus. Gyvūnų rūšys gali augti ir evoliucionuoti visiškoje harmonijoje, dirbintai neišpūsdamos populiacijos virš jiems prieinamo maisto išteklių ribų.
Iš esmės galėtume sakyti, kad šiandieninėje Žemės planetoje nėra nė vienos gyvūnų rūšies, kuri būtų visiškai natūrali. O tai reiškia, kad jos visos yra paveiktos žmonijos sąmonės, kolektyvinės sąmonės, o tai taip pat reiškia, kad kai sąmonė bus pakelta, daugelis gyvūnų rūšių, kurias šiandien matote Žemėje, išnyks. Yra daug, daug žmonių, ir daug geranoriškų žmonių, ir daug žmonių aukščiausiuose dešimtyje procentų, kurie yra labai susirūpinę dėl gyvūnų rūšių išnykimo, manydami, kad yra svarbu jas išsaugoti.
Tačiau realybė, kurią matote iš pakylėtosios perspektyvos, yra tokia, kad šios rūšys neišsivystė natūraliai, ir tikrai ne pagal aukštesnę dvasinę viziją. Jos yra laikini žemesnės sąmonės būsenos pasireiškimai, kurią ant gyvūnų rūšių suprojektavo žmonija. Ir todėl, žmonijai pakėlus savo sąmonę, šios gyvūnų rūšys, taip sakant, natūraliai išnyks. Nes kai identiteto, mentalinėje ir emocinėje karalijose nebeliks jas materializavusios sąmonės, jas materializavusios matricos, fizinė forma negalės būti išsaugota.
Mokslininkai mėgsta kalbėti apie tai, kad Kambro amžiuje įvyko didžiulis išnykimas. Jų sukurta teorija yra tokia, kad šį išnykimą sukėlė į Žemę atsitrenkęs meteoritas, dėl kurio išmirė daugelis gyvūnų rūšių, išmirė dinozaurai ir atsirado žinduoliai. Tačiau tai iš tiesų sutapo su tuo laiku įvykusiais dramatiškais pokyčiais tam tikrose civilizacijose Žemėje, kurios buvo paimtos į aukštesnį lygmenį, ir tai privertė žemesnes dinozaurų formas išnykti ir atsirasti aukštesnėms žinduolių formoms.
Tačiau pernelyg giliai į tai nesileidžiant, galėtume sakyti, kad mokslininkai šiandien kalba, jog dėl žmonių skaičiaus augimo ir technologijos plėtros, ir dėl taršos, ir dėl to bei ano, gresia antrasis didelis išnykimas. Tačiau realybė yra tokia, kad Žemės planeta yra sukurta dėl žmonijos augimo, o ne dėl gyvūnų augimo, jie tėra pašalinis žmonijos evoliucijos padarinys. Tad daugelio gyvūnų rūšių išnykimą šiandien lemia ne žmonių skaičiaus didėjimas, ne užterštumo didėjimas ar technologija, o kolektyvinės sąmonės augimas, ir tai reiškia, kad šios gyvūnų rūšys daugiau nebegali būti palaikomos šioje planetoje.
Jeigu esate dvasios mokiniai, jeigu esate atviri pakylėtųjų mokytojų mokymams, jums yra svarbu pažvelgti į save. Kokį požiūrį turite į gyvūnus, kokią ideologiją esate priėmę apie gyvūnus, ir tuomet siekite įveikti bet kokį nerealistišką požiūrį, bet kokį sentimentalų požiūrį, kad yra būtina visomis išgalėmis išsaugoti gyvūnų rūšis, netgi suvaržant žmonių visuomenę ir žmonių veiklą.
Jeigu kalbėtume apie tai iš aukštesnės perspektyvos, galėtume sakyti, kad gyvūnų vaidmuo yra tarnauti žmonijai. Buvo laikai, kai žmonių visuomenė buvo nusileidusi į tokį primityvų lygmenį, jog planetoje galėjo egzistuoti labai nedaug žmonių. Jie neturėjo pažangios technologijos, tad jų išgyvenimas priklausė nuo gyvūnų medžiojimo ir jų valgymo.
Ir tam tikru laipsniu ir iki šiol fizinių kūnų išlaikymas priklauso nuo gyvūninės kilmės baltymų vartojimo, kurių žmonių kūnai negali taip lengvai pasisavinti per augalinį maistą, esant dabartiniam materijos tankumui. Tai, žinoma, pasikeis, ir ateis metas, kai nebebus jokios būtinybės valgyti gyvūnus. Tačiau šis laikas dar neatėjo, nors kai kurie žmonės priėmė ideologiją, kurioje tiki galintys gyventi nevalgydami gyvūnų, ir keletas žmonių iš tiesų gali tai kurį laiką daryti, tačiau dauguma žmonių iš tiesų negalėtų šiuo metu šitaip gyventi.
Tad matome, kad gyvūnai, jeigu norite naudoti šią terminologiją, yra patenkinti, galėdami tarnauti žmonėms taip, kaip žmonėms to reikia. Todėl gyvūnai taip pat, taip sakant, o tiksliau, už gyvūnų stovintys elementaliai, yra visiškoje ramybėje leisdami tam tikroms rūšims išmirti, kai jos nebėra reikalingos, arba leisti jų skaičiui sumažėti, kai tai nebetarnauja žmonėms.
Apie tai, žinoma, būtų galima pasakyti dar daug daugiau. Tačiau jaučiu, kad tai, ką čia daviau, bus pakankama, kad bent kai kurie žmonės iš naujo permąstytų, kokias jie galėjo būti prisiėmę ideologijas, susijusias su gamta ir gyvūnais, tas ideologijas, kurios iš tiesų buvo sukurtos puolusių būtybių, kad įvestų avatarus ir dvasingus žmones į aklavietę, kurioje jie neigia save ir stabdo savo augimą, siekdami išsaugoti gamtą.
Nėra jokio reikalo saugoti gamtą; gamta tarnauja žmonėms. Tai, žinoma, nereiškia, kad galite nueiti į kraštutinumą ir sakyti, jog žmonės gali daryti ką tiktai nori ir teršti gamtą, nes tai paveiks žmones negatyviu būdu. Žmonės taip pat į gamtą gali žiūrėti kaip į mokomąją priemonę. Jeigu, pavyzdžiui, matote, kad žmonės kuria taršą, kuri naikina gyvūnų rūšis arba koralinius rifus, ar kažkurias taip vadinamas ekosistemas, nors iš tiesų nėra tokio dalyko kaip griežta ekosistema, tuomet, žinoma, tai gali būti pamoka, iš kurios žmonės gali pasimokyti ir sakyti, kad nedarysime kažko, kas paveiks mus pačius. Gyvūnai žmonėms gali tarnauti įvairiais būdais. Vienas iš jų yra kaip pamoka, kaip žmonių veiksmų pasekmes parodantis veidrodis.
Akivaizdu, kad aukso amžiuje visuomenės neterš ir nenaikins gamtos, tačiau jos sukurs aplinką, kuri bus sukurta specifiškai žmonėms. Tai reiškia, kad daugelyje vietų, kurias jūs šiandien laikote gamta, apsigyvens žmonės. Kai kurios iš šių vietų netgi taps dar tankiau apgyvendintos, tad gyvūnų populiacijos, kurios šiuo metu gyvena tose vietose, negalės ten išlikti. Jeigu pažvelgtumėte į Afriką, galite žiūrėti realistiškai ir sakyti, kad jeigu Afrikos populiacija nori pakelti savo pragyvenimo lygį virš jo dabartinio lygmens, tuomet daugelis didelių gyvūnų, kurie šiuo metu gyvena savanoje, privalės išnykti. Tai tiesiog yra neišvengiama, ir tas pats nutiko kai kurioms didelių gyvūnų rūšims, kurios kažkada gyveno Šiaurės Amerikoje ar Europoje. Tai yra neišvengiamas procesas, jeigu norime ištraukti Afrikoje gyvenančius žmones iš skurdo.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com