Korėjos prezidento Jun Sokjolo apkalta
Klausimas: 2024 metų gruodžio 3-ąją Pietų Korėjos prezidentas Jun Sokjolas paskelbė nepaprastąją padėtį. Tačiau dėl stipraus pasipriešinimo iš piliečių ir pasyvios kariuomenės bei policijos reakcijos, nacionalinė asamblėja greitai priėmė rezoliuciją, atšaukiančią nepaprastąją padėtį. Netrukus po to, gruodžio 14-ąją, asamblėja priėmė nutarimą paskelbti prezidentui apkaltą. Po beveik keturis mėnesius trukusių svarstymų Konstituciniame Teisme, 2025 metų balandžio 4-ąją apkalta vienbalsiai buvo pripažinta teisėta, ir to pasekoje prezidentas oficialiai buvo pašalintas iš savo posto. Per visą šį procesą daugelis Korėjos mokinių labai rimtai dalyvavo vigilėje, skirtoje įveikti šią krizę. Nors Pietų Korėjos demokratijos dar laukia ilgas kelias, kokias dvasines pamokas Korėjos žmonės gali išsinešti iš šios patirties? Ir kokie yra vidiniai ir išoriniai iššūkiai, kuriuos šalis privalo įveikti eidama pirmyn?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. Ukrainai skirtame vebinare.
Na, iš tiesų noriu pagirti Korėjos žmones už tai, kad jie perėjo šį procesą. Ir noriu pagirti mūsų mokinius Korėjoje, kad jie išsakė tiek daug prašymų, kurie padarė didelį poveikį, kad įvyktų šis procesas. Svarbiausia čia yra tai, kad demokratija funkcionavo, demokratija išliko rami ir susitelkusi, naudodamasi valdžios įrankiais situacijai išspręsti, vietoj to, kad kariuomenė ar kiti būtų ėmęsi drastiškų veiksmų.
Ko Korėjos visuomenė gali iš to pasimokyti? Na, pagrindinė pamoka iš tiesų yra sustiprinti žmonių įžvalgumą, kad jie išmoktų geriau vertinti politinius kandidatus iki juos išrinkdami. Jeigu pažvelgtumėte į šio prezidento kalbas iki paskutinių rinkimų ir į jo gyvenimą, galėtumėte pamatyti tam tikras tendencijas, kuriose jis neturėjo pusiausvyros. Ir tai, ką jis padarė, paskelbdamas nepaprastąją padėtį, iš tiesų buvo nesubalansuota. Labai gerai suprantu, kad nepaprastoji padėtis yra koncepcija, į kurią daugelis žmonių žiūri kaip į visiškai nepozityvų dalyką dėl praeityje įvykusių įvykių, kai Korėja tiek ilgai gyveno nepaprastojoje padėtyje. Ir vis dėlto, mano mintis, platesnė mano mintis yra ta, jog esmė čia yra žmonėms išmokti geriau įvertinti politinius kandidatus, kad jie nebalsuotų už žmones, kurie turi šiuos akivaizdžius disbalansus savo psichologijoje, savo požiūryje į politiką, savo pasaulėžiūroje.
O kita pamoka, žinoma, yra pamoka, kurią jūs matote visose demokratijose pasaulyje. Tai yra tikėjimas, kad egzistuoja paprasti sprendimai mūsų problemoms, ir kad yra vienas žmogus, esantis šiame juodai baltame mąstyme, kuris gali išspręsti problemas. Ir yra labai svarbu, kad žmonės visame pasaulyje išmoktų šią pamoką, jog juodai baltas mąstymas negali išspręsti mūsų problemų, ir kad nėra jokio stipraus vyro, kuris galėtų išspręsti mūsų problemas, kadangi esminis demokratijos tikslas iš tiesų yra kolektyvinės sąmonės pakėlimas. Esu tikras, kad turėsime daugiau ką apie tai pasakyti per konferenciją Korėjoje, tad tai bus viskas, ką šiuo metu jums duosiu.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com