Būtini pokyčiai Korėjos švietimo sistemoje
Klausimas: Turiu klausimą apie švietimą Korėjoje. Kaip ir kitose srityse, yra daug didelių barjerų, kuriuos reikia įveikti. Ypač Korėjos tėvų apsėdimą ir savanaudiškumą galima laikyti vienu iš neįveikiamiausių iššūkių, ir problema čia yra ta, kad nėra jokios bazinės sistemos, kuri galėtų apriboti akiplėšiškus reikalavimus, kuriuos tėvai kelia mokytojams, net kai šie reikalavimai kertasi su švietimo veikla. Neretai pasitaiko, kad mokyklos pažeidžia „Prievarta prieš vaikus“ įstatymą, apstodamos mokytojus, kas galiausiai juos paskatina atimti sau gyvybę, nes jie tokiu prieš juos nukreiptu elgesiu yra privaromi iki savižudybės. Vos prieš keletą dienų dar vienas mokytojas Džežu saloje pasirinko šį liūdną kelią. Tačiau vis dar nėra daroma jokių efektyvių pakeitimų įstatyminėje bazėje, kad mokytojai būtų apsaugoti savo švietimo veikloje. Ar tai vyksta dėl to, kad mokytojų pamatinės politinės teisės, tokios kaip saviraiškos laisvė, yra taip stipriai suvaržytos Pietų Korėjoje, jog tai tiesiog nepatenka į politikų radarą, kurie yra pernelyg susikoncentravę į balsų surinkimą? Kiek dar mokytojų turi prarasti savo gyvybę, kol ši nesubalansuota švietimo realybė pasikeis? Koks yra būtiniausias poreikis Korėjos švietimui judėti link aukso amžiaus viešojo švietimo, kuris suteiktų didžiausias galimybes ir pamatus vystyti bendruomeniškumo jausmą, solidarumą, civilinį pilietiškumą ir universalų dvasingumą?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. Korėjos konferencijoje.
Tavo aprašoma problema nėra išskirtinė Korėjai. Yra daug šalių, net ir daug demokratinių šalių, kuriose mokytojai nėra vertinami. Jie dažnai nėra gerai apmokami ir paprastai nėra laikomi užimančiais kokią nors svarbią vietą visuomenėje. Tai, žinoma, yra tik vienas iš daugelio dalykų, kuris turės pasikeisti, kad švietimas galėtų pereiti į aukso amžiaus mąstymą. Tačiau pagrindinis dalykas, kur turi įvykti lūžis, yra tai, jog suvoktumėte, kad švietimas negali koncentruotis vien į pripildymą vaikus žiniomis. Esmė yra šviesti visą vaiką, kad jis taptų pilnavertišku žmogumi, galinčiu funkcionuoti visuomenėje. O dabartinė konkurencinė aplinka, ne tik Korėjoje, bet ir kitose šalyse, visiškai nepadeda šiam vystymuisi.
Būtent dėl šio pokyčio galite išsakyti prašymus, tačiau prireiks šiek tiek laiko, kad tai įvyktų. Ir tai iš tiesų įvyks tuomet, kai šalys, tokios kaip Korėja, pradės matyti, jog egzistuoja kitos šalys, kurios koncentruojasi į kitus dalykus švietimo sistemoje, ir jų švietimo sistema iš tiesų funkcionuoja geriau dėl visų nei dabartinė Korėjos sistema. Ir tai pasikeis, kai tėvai ims suvokti, jog auginti vaiką, siekiant, kad jis užimtų kuo aukštesnę poziciją visuomenėje ir gautų gerai apmokamą darbą, nebūtinai padarys jų vaikus laimingais ir patenkintais suaugusiais.
Dabartinė situacija yra paremta tuo, apie ką mes jau anksčiau kalbėjome: kai matote, jog jūsų tėvai ir seneliai užaugo dideliame skurde, norite sau geresnio gyvenimo. Ir ypač geresnio gyvenimo norite savo vaikams. Ir todėl galvojate, kad vienintelis būdas, kuriuo jūsų vaikai galėtų kaip įmanoma geriau gyventi, yra stumti juos kaip įmanoma daugiau pasiekti švietimo sistemoje, kurioje pasiekimai sistemoje ir gebėjimas įgyti aukštesnį išsilavinimą bei gauti gerai apmokamą darbą yra svarbesni už jų laimingumą ar gerovę.
Tačiau tai pasikeis, ir jaunesnė karta tikrai tai pakeis, nes daugelis jų nenorės auginti savo vaikų tuo pačiu būdu, kaip buvo auginami jie patys. Ir tai taip pat reiškia, kad jie kels kitokius reikalavimus švietimo sistemai. Žinoma, jūs taip pat čia turite pripažinti, kad taip kaip vaikai yra žmogiškos būtybės, taip ir mokytojai yra žmogiškos būtybės. Ir, žinoma, turi atsirasti augantis socialinis suvokimas, kuomet tėvai suvoktų, jog svarbiausias nėra vien jų vaikas, nes jeigu norite būti sėkmingi net ir verslo pasaulyje, turite mokėti bendradarbiauti su kitais. Ir negalite to daryti, jeigu buvote auklėjami galvoti vien apie save kaip apie individą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com