Kodėl su kai kuriais žmonėmis negalite rasti bendros kalbos
Klausimas iš Kimo: Jėzau, paskutinėje mūsų diskusijoje apie antikristo protą sakei, kad dvasinio kelio esmė yra pasiryžimas taisytis. Akivaizdu, tam, kad galėtume pasitaisyti, turime norėti pamatyti, kad yra kažkas, ką reikia pakeisti, kažkas, ko nežinome, kad padarėme klaidų, ar kad mūsų dabartiniai įsitikinimai nėra (visiškai) teisingi. Pažįstu daug žmonių, kurie visai yra pasirengę tai daryti, ir nuoširdžiai siekia plėsti savo supratimą. Šiuos žmones laikyčiau tikrais dvasios ieškotojais, ar sutinki su šia mintimi?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Iš tiesų su tuo sutinku, tačiau norėčiau pridurti, jog svarbu nepapulti į spąstus, kuomet pradedate žeminti save arba savo potencialą eiti dvasiniu keliu. Turite suvokti, kad antikristo protas yra grįstas fundamentaliu dualizmu, tai reiškia, kad jame visada egzistuoja dvi priešingybės, tokios kaip gėris ir blogis. Tad kiekvienu klausimu dualistinis protas sukuria du priešingus polius, tai reiškia, kad yra įmanoma nueiti į vieną iš dviejų kraštutinumų. Dvasinio kelio iššūkis yra išvengti abiejų kraštutinumų ir išlikti Budos taip pavadintame vidurio kelyje, kuris nėra kompromisas tarp dviejų kraštutinumų, bet egzistuoja aukščiau už dualizmą. Šiame kontekste, kai kurie žmonės nueina į puikybės kraštutinumą ir galvoja žinantys geriau už visus kitus, ir galvoja, kad jiems nereikia taisytis. Kiti nueina į priešingą kraštutinumą, kuriame jaučia savivertės stygių ir galvoja, kad turėtų sekti lyderiu, kuris atrodo stipriau už juos įsitikinęs savo teisumu.
Yra daug žmonių, kurie net per stipriai nori pripažinti, kad ne viską žino ar kad padarė klaidų, dažnai netgi jausdami, jog nėra pakankamai geri arba abejodami, ar tikrai yra verti sekti dvasiniu mokytoju ar mokymu. Svarbu suvokti, kad šis jausmas yra viena iš dualistinio mąstymo ir atskirties nuo Dievo pasekmių.
Realybėje, jūsų gyvybės srautas buvo sukurtas Dievo, ir todėl jau pagal apibrėžimą esate verti eiti dvasiniu keliu ir būti bet kokio dvasinio mokytojo akivaizdoje. Esate verti jau vien dėl to, kad Dievas jus sukūrė. Dievas jums davė laisvą valią, ir jūs pasinaudojote ja, kad ištremtumėte save iš jo karalystės. Tačiau tai nė kiek nesumažino Dievo meilės jums ar jūsų vertės Dievo akyse. Todėl Dievas visiškai netrokšta, kad liktumėte įstrigę ribotame tapatumo jausme. Dievas tenori, kad grįžtumėte namo, tai reiškia, jog privalote transcenduoti visus atskirties sąmonės aspektus, tarp jų ir idėją, jog dėl tos ar anos žemiškos sąlygos, nesate verti sugrįžti namo. Nevertumo jausmas buvo sukeltas per antikristo protą, ir netikri mokytojai juo naudojasi, kad neleistų jums eiti tikruoju keliu.
Kimas: Gerai, ir tai, tiesą sakant, atveda prie mano sekančio klausimo. Kaip sakei paskutinėje diskusijoje, šioje planetoje iš tiesų yra netikrų mokytojų, ir juos dažnai traukia dvasinės organizacijos. Manau, kad sutikau jų ne vieną, tiesa?
Jėzus: Taip, tai buvo tavo apmokymų dalis – susidurti su antikristo sąmone besitapatinančiais žmonėmis. Dalis tavo misijos yra padėti žmonėms išsilaisvinti nuo tokių netikrų mokytojų, tad turėjai pamatyti juos iš arti, kad galėtum suprasti, kaip jie veikia.
Kimas: Pastebėjau, kad šie žmonės visada yra labai stipriai įsitikinę savo teisumu. Kaip ir sakei, pagrindinė jų taisyklė teigia, kad jie niekada negali klysti, o kadangi yra apsibrėžę savo pačių reliatyvią tiesą, jie visada gali atrasti argumentų, regimai įrodančių – bent jau jiems patiems – kad yra teisūs. Praktiškai yra neįmanoma padėti jiems pamatyti, kad egzistuoja supratimas, kuris pranoksta jų tariamai absoliučios tiesos ribas. Ar pritartum šiai minčiai?
Jėzus: Tikrai taip. Tavo aprašytosios charakteristikos susiveda į mūsų taip vadinamą dvasinį aklumą. Kitaip nei galite tikėtis, tai nereiškia, kad šie žmonės nesugeba matyti dvasinės gyvenimo pusės. Priešingai, jie dažnai labai gerai moka vaizduotis dvasingais žmonėmis, kaip tai darė rašto aiškintojai ir fariziejai prieš 2000 metų. Šiandien juos galite atrasti tiek tradicinėse religijose, tiek Naujojo Amžiaus judėjime, tiek net ir mokslo sferoje.
Tad šie žmonės sugeba matyti dvasinį kelią ir dažnai turi didelį intelektualinį supratimą apie kelią, ir būtent dėl to jie gali su dideliu įsitikinimu ginti savo tiesą. Tačiau jie visiškai nesugeba matyti kelio esmės, tai yra, kad turi keisti save, kad jų ego turi mirti. Jie labai gerai moka ieškoti krislo nuoširdžių dvasios ieškotojų akyje, tačiau jiems labai sunku pamatyti rąstą savo akyje. Jie tiesiog neturi pakankamai nuolankumo nusilenkti tikram dvasiniam mokytojui ir sekti mokytojo nurodymais, net jeigu šie nurodymai prieštarautų jų dabartiniams įsitikinimams.
Kitaip tariant, jie mato kelią, tačiau ne tikrąjį kelią. Jie temato kelią, kuris atrodo teisingas dualistinėje sąmonėje įstrigusiam žmogui. Jie nuoširdžiai neieško tikrojo kelio į Kristiškumą. Jie teieško kelio, kuriame galėtų garbinti savo apsibrėžtą reliatyvią tiesą, išaukštindami ją kaip „tikrąją“ tiesą ir pastatydami ją į Kristaus tiesos vietą.
Kimas: Pastebėjau, kad, apjungus šiuos du žmonių tipus – tikruosius ieškotojus, kurie yra pasiryžę taisytis, ir dvasiškai aklus žmones, kurie yra absoliučiai įsitikinę savo teisumu, – gauname situaciją, kurioje tikrieji ieškotojai dažnai būna užgožiami aklų, bet agresyvių žmonių. Kadangi jie yra pasiryžę taisytis, tikrieji ieškotojai visada ieško gilesnio supratimo, o susidūrę su žmonėmis, kurie yra įsitikinę savo teisumu ir moka labai gerai įtikinėti, jie dažnai nesugeba jiems nepasiduoti ir nuseka iš paskos. Ar teisingai pastebėjau?
Jėzus: Tikrai taip. Būtent dėl to sakiau: „Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“ (Mato 15,14).
Kimas: Kaip tikrieji dvasios mokytojai galėtų išvengti šių spąstų?
Jėzus: Pirmiausia noriu aiškiai pasakyti, kad priežastis, dėl kurios žmonės nusileido į dualistinę sąmonę, yra ta, kad jie aklai sekė aklais vadais. Ieva sekė Žalčiu, kadangi nebuvo pasiekusi aukštesnio supratimo, slypėjusio už Mokytojo nurodymo nevalgyti uždraustojo vaisiaus. Tik dėl to, kad neturėjo šio supratimo, ji buvo įtikinta Žalčio logikos. Tačiau šio supratimo ji neturėjo todėl, kad nėjo vidun ir neieškojo tiesos savo viduje. Ji nesinaudojo „pažinimo raktu“, kurį Dievas įdėjo į visų širdis.
Norėdami pakilti virš dualizmo, žmonės privalo įveikti tendenciją sekti aklais vadais. Jie privalo išsiugdyti ir pradėti naudotis savo vidiniu Kristaus įžvalgumu, užuot aklai sekę išoriniu lyderiu. Matote, tikras mokytojas nepasakys jums visko, ką jums reikia žinoti, kad galėtumėte išlaikyti tam tikrą testą. Jeigu jis jums tai pasakytų, nebūtų testo ir todėl nebūtų augimo. Ir jūs taip pat taptumėte priklausomais nuo mokytojo, iš esmės tapdami robotais. Tikrojo mokytojo tikslas yra padaryti jus dvasiškai savarankiškais, dvasiškai nepriklausomais. Šiam tikslui jis jums duoda dalines instrukcijas, idant, siekdami aukštesnio supratimo, augtumėte Kristiškume.
Esmė ta, kad netikriems mokytojams yra leidžiama būti Žemės planetoje, nes jie vis dar atlieka čia tam tikrą funkciją. Žmonės nupuolė, nes aklai sekė netikrais mokytojais, tad, norėdami įkūnyti Kristiškumą, jie privalo įveikti šią tendenciją aklai sekti išoriniu lyderiu. Šiam tikslui žmonės privalo susidurti su netikrais mokytojais, ir dėl to Dievas vis dar leidžia jiems pasilikti Žemėje. Būtent žmonės leidžia netobuloms sąlygoms toliau egzistuoti šioje planetoje.
Kimas: Bet esu tikras, kad kai kurie žmonės sakys, jog čia tu prieštarauji pats sau. Pirmoje mūsų diskusijoje sakei, kad kelio esmė yra sekti Mokytojo instrukcijomis, net ir tuomet, jeigu negalime jų pilnai suprasti arba net jeigu jos prieštarauja mūsų dabartiniams įsitikinimams. Kitaip tariant, turime pasitikėti Mokytoju. Tačiau dabar tu sakai, kad žmonės neturėtų aklai sekti nė vienu lyderiu. Turiu omenyje, suprantu, ką sakai, tačiau pažįstu daug žmonių, kurie tai pavadintų prieštaravimu.
Jėzus: Jeigu ieškosite prieštaravimų ir jeigu žiūrėsite tik į išorinį mokymą – žodžių lygmenyje – visada galėsite atrasti prieštaravimus. Priežastis ta, kad žmonės yra susikūrę proto įvaizdį, reliatyvią tiesą, ir tuomet projektuoja tai ant žodžių. Tad jie mato tiktai tai, kas patvirtina jų proto įvaizdį, ir neieško aukštesnio supratimo, kuris slypi už šių žodžių.
Kaip sakiau pirmoje diskusijoje, Ievai nebuvo skirta aklai arba mechaniškai sekti Mokytojo instrukcijomis. Jai buvo skirta vengti uždraustojo vaisiaus, tačiau ji turėjo eiti vidun ir ieškoti aukštesnio supratimo, kodėl šis vaisius yra pavojingas. Jeigu ji būtų pasinaudojusi pažinimo raktu, būtų supratusi, kodėl tikrai mirs suvalgiusi vaisių, ir todėl nebūtų patikėjusi Žalčio įtikinėjimais, kad tikrai nemirs.
Kaip sakiau, prieštaravimai egzistuoja žmogaus prote, ir jeigu žmonės yra įstrigę dualizme, niekada negalėsite jų įtikinti, kad tai, ką jie laiko prieštaravimu – ir kas kai kuriais atvejais ir yra prieštaravimas žodžių lygmenyje – gali būti išspręsta, naudojantis pažinimo raktu – Kristaus įžvalgumu – siekiant aukštesnės tiesos, Kristaus tiesos, kuri yra aukščiau dualizmo ir todėl aukščiau už visus prieštaravimus.
Kimas: Tad ar tai paaiškina, kodėl su kai kuriais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą, kai tuo tarpu su kitais tiesiog neįmanoma bendrauti? Turiu omenyje, turiu draugų, kurie priklauso skirtingoms religijoms, ir mes niekada nesutariame specifiniais klausimais. Tačiau turime gilesnį ryšį širdies lygmenyje, kuris mums leidžia pakilti virš šių nesutarimų dėl įsitikinimų, egzistuojančių proto lygmenyje. Mes turime gilesnį sutarimą ir vienovės jausmą tarpusavyje, kuris mums leidžia pažvelgti už išorinių įsitikinimų. Tačiau aš taip pat sutikau žmonių, su kuriais atrodo neįmanoma užmegzti šio širdies ryšio. Atrodo, kad jie tiesiog nesugeba arba nenori peržengti žodžių ribų. Beveik atrodo, kad jie tiesiog nori toliau ginčytis, užuot atradę vienovės jausmą.
Jėzus: Ir esu tikras, kad dauguma dvasios ieškotojų atpažins šį patyrimą iš savo pačių gyvenimo. Turėjau viltį, kad dauguma krikščionių sugebės pasiekti šį gilesnį širdies vienovės jausmą, kuris leistų jiems pakilti virš prote egzistuojančių skirtumų. Tačiau net ir mano paties mokiniai nesugebėjo pasiekti šio lygmens, bent jau ne visi.
Tačiau taip pat turite suvokti, kad vienovė žmonių grupėje nebus įmanoma tol, kol kai kurie grupės nariai bus įstrigę antikristo prote. Kai tik grupė dvasingų žmonių susirenka drauge tikroje vienovės dvasioje, netikra hierarchija iš karto pasiunčia savo atstovus skaldyti ir valdyti. Kai žmonės to nesuvokia, jie dažnai pasiduoda manipuliacijoms, ir būtent tai matėte daugelyje dvasinių organizacijų, kurios pradėjo skilinėti ir žaisti valdžios žaidimus. Yra įmanoma to išvengti, tačiau tik išsaugant nuolatinį budrumą ir Kristaus įžvalgumą. Jūsų ryžtas išsaugoti organizacijos vientisumą privalo būti stipresnis už netikros hierarchijos ryžtą ją sugriauti.
Tad visada yra svarbu ištirti žmonių intencijas. Jums, kaip dvasios ieškotojams, ir taip pat ir tau, Kimai, kaip mano pasiuntiniui ir atstovui, yra svarbu visada būti pasiryžusiam taisytis. Tad, jeigu kas nors pas jus ateina su kažkokiu rūpesčiu, turėtumėte jo išklausyti. Tačiau klausyti turėtumėte ne žodžių, kuriuos jie kalba, lygmenyje. Klausyti turėtumėte širdimi, ir tuomet turėtumėte savęs paklausti, kokios yra jų intencijos? Kaip sakiau, Dievas nori, kad augtumėte. Tas pats galioja ir bet kokiam tikram mokytojui ir visiems, kurie yra susiderinę su šviesos hierarchija. Tokie žmonės gali nesutikti su specifiniais jūsų turimais įsitikinimais arba jūsų išsakomais teiginiais, tačiau jie nemėgins griauti jūsų tikėjimo savo gebėjimu augti ir įvykdyti savo misiją gyvenime. Jie sieks padėti jums įgyti geresnį gebėjimą įvykdyti savo misiją.
Ir priešingai, tie, kurie yra įstrigę antikristo prote, nenori, kad įvykdytumėte savo misiją. Jie nori jus sustabdyti visais įmanomais būdais. Todėl jų kritika nėra konstruktyvi kritika, tai yra destruktyvi kritika. Jie nesiekia padėti jums augti, jie nesiekia padėti jums geriau įvykdyti savo misiją, jie siekia sustabdyti jus ir sutrukdyti jums įvykdyti savo misiją. Jie gali nesuvokti to sąmoningai, tačiau turite būti jautrūs paslėptai motyvacijai širdyje, ir dauguma žmonių gali išmokti pajausti toksišką šio tipo žmonių vibraciją.
Jums niekada nepavyks užmegzti širdies ryšio su tokiais žmonėmis, kadangi jų motyvacija bendrauti su jumis yra visiškai priešinga jūsų motyvacijai. Jie ginčysis vien žodžių lygmenyje, ir jie yra taip giliai įstrigę atskirtyje, kad jus laiko grėsme. Jūsų diskusijos visada pavirs ginčais, ir jie visada mėgins laimėti, priversdami jus pralaimėti. Jie į jus žiūrės kaip į varžovus arba kaip į priešus. Tad jie nesieks gilesnio sutarimo, jie tesieks įrodyti, kad yra teisūs, o jūs klystate. Jie yra šių dienų rašto aiškintojai ir fariziejai, specialiai ieškantys trūkumų jūsų įsitikinimuose arba mokymuose. Kaip sakiau, jie mėgina atitraukti jus nuo kelio ir nuo tikrųjų dvasinių mokytojų tradicijos.
Labiau už viską norėčiau, kad šią svetainę studijuojantys žmonės atrastų gilesnį kelio supratimą, kad jie įsitvirtintų vidiniame Kristiškumo kelyje, ir niekas, kas vyksta jų išorėje ar ką ant jų projektuoja jų ego, negalėtų išvesti jų iš kelio.
Dvasinio kelio esmė yra ta, kad privalote pakilti virš dualizmo sąmonės ir apsivilkti Kristaus protą. Norėdami pakilti virš dualistinės, reliatyvios antikristo „tiesos“, privalote atrasti tikrąją tiesą, vieningą Kristaus proto tiesą – tiesą, kuri jus išlaisvins. Tačiau šios tiesos neįmanoma rasti išorėje, tai reiškia, kad joks dvasinis mokymas – įskaitant ir šią svetainę – negali pilnai pagauti arba apibrėžti tiesos. Bet kuri žodžiais išreikšta tiesa bus paveikta fakto, kad žodžiai yra reliatyvūs. Tai reiškia, kad vos tik perduodu koncepciją šioje svetainėje, žodžiais išreikštą koncepciją, ši koncepcija yra nuleidžiama į dualizmo lygmenį.
Tai nereiškia, kad koncepcija arba žodžiai yra neteisingi. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad tampa įmanoma ginčytis tiek su mano duodamomis koncepcijomis, tiek su mano naudojamais žodžiais. Žmonės, kurie yra dualistinėje sąmonėje, gali nesutikti ir nesutiks su tuo, ką sakau arba kaip tai sakau. Jie gali ginčytis su mano teiginiais ir žodžiais, būdami tvirtai įsitikinę, kad yra teisūs. Jeigu įsitrauksite į jų dualizmo lygmenyje vykstančius ginčus, galite patekti į nesibaigiantį plepalų ciklą, kuris niekur neveda ir galbūt netgi gali nuvesti jus žemyn.
Dvasinio mokymo davimo tikslas, kaip išsamiai paaiškinu šioje knygoje, yra duoti jums tiltą Tiesos Dvasiai pasiekti. Štai kodėl sakiau: „Dievas yra Dvasia, ir jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje“ (Jono 2,24). Šis teiginys yra nepaprastai svarbus, ypač ryšium su teiginiu, kad „Dievo karalystė yra jumyse“ (Luko 17,21). Jeigu norite sužinoti Kristaus tiesą, privalote pakilti virš žodžių lygmens, virš išorinio mokymo. Privalote nusileisti vidun ir ieškoti Tiesos Dvasios. Kristaus tiesa egzistuoja savaimiškai. Ji neturi priešingybės ir todėl joje nėra jokių prieštaravimų. Kai užmegsite ryšį su šia viena tiesa, įgysite supratimą, kuris pranoks žodžiais išreikštą mokymą, mokymą, su kuriuo visada galima ginčytis dualistiniais argumentais. Ar suvokiate mano mintį?
Kimas: Taip, suvokiu, tačiau sutikau nemažai žmonių, kurie šios minties atrodo negalintys suvokti. Tiesą sakant, negaliu suprasti, kodėl neįmanoma rasti gilesnio sutarimo su tokiais žmonėmis. Turiu omenyje, suprantu, ką sakai, kad jie yra taip giliai įstrigę atskirtyje, tačiau man vis tiek yra sunku suprasti, kad nėra jokio būdo padėti jiems persilaužti. Suprantu, kad antikristo protas yra grįstas prieštaravimais, tačiau man atrodo, kad turėtų būti įmanoma padėti žmonėms pamatyti prieštaravimus ir padėti jiems suprasti, kad reikia leistis giliau.
Per savo gyvenimą mėginau suprasti, kaip padėti žmonėms atpažinti ir įveikti savo dvasinį aklumą, tačiau niekada neradau, kas man galėtų padėti pasiekti šiuos žmones. O gal čia yra kažkas, ko nesuprantu – kartais atrodo iš tiesų neįmanoma suprasti šio mąstymo?
Jėzus: Vienintelis dalykas, kurį jums reikia padaryti, yra pripažinti, kad negalite suprasti antikristo mąstymo, kadangi čia nėra nieko, ką galėtumėte suprasti. Kai priimate, kad nėra nieko, ką galėtumėte suprasti – dėl prigimtinių prieštaravimų, kurie paverčia šio mąstymo „tiesą“ reliatyvia – galite nustoti galvoti, kad kažkas su jumis yra ne taip, nes nesugebate pasiekti dualizme įstrigusių žmonių.
Turite mąstyti apie mano teiginį: „Žmonėms tai neįmanoma, bet su Dievu viskas yra įmanoma“ (Mato 19,26). Ir prasmė čia yra tokia, kad niekas, ką kada nors galėtumėte pasakyti tokiems žmonėms, neprivers jų pažvelgti už savo susikurtos reliatyvios „tiesos“. Nėra jokių argumentų, kuriuos galėtumėte sukonstruoti žodžių pagalba, kurių nebūtų įmanoma užginčyti kitais žodžiais. Todėl niekada negalėsite sukurti galutinio argumento, naudodamiesi žodžiais. Niekada negalėsite išspręsti nesutarimo, naudodami žodžius.
Skirtumus tarp žmonių galite išspręsti, tiktai ieškodami Tiesos Dvasios, vienos, nedalomos, nepadalintos Kristaus proto tiesos, vietoj dualistinės antikristo proto tiesos. Norėdami atrasti šią tiesą, privalote pakilti virš žodžių lygmens, naudodamiesi pažinimo raktu. Tačiau, kaip sakiau: „Vargas jums, įstatymo aiškintojai! Jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote ir einantiems trukdėte“ (Luko 11, 52). Tai yra netikrų mokytojų ir tų, kurie jais seka – netikrų mokinių, esmė. Jie nesinaudoja pažinimo raktu – savo Kristaus AŠ – absoliučiai tiesai, Kristaus uolai atrasti. Ir jie agresyviai mėgina neleisti ir kitiems atrasti pažinimo rakto. Jie nenori atrasti Kristaus tiesos savyje; jie nori, kad liktumėte įstrigę dualizme, idant jie galėtų jus kontroliuoti savo „išmintingais“ argumentais.
Jie taip pat nori laikytis įsikibę savo reliatyvios „tiesos“. Kodėl jie tai daro? Todėl, kad, kol tiesa bus reliatyvi, niekada nebus įmanoma įrodyti, jog jie klysta. Jie nenori taisytis, nenori artėti prie Dievo. O kodėl nenori? Todėl, kad: „Žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti“ (Jono 3,19).
Tad tuo noriu pasakyti, kad jokie supratimo kiekiai nepadės jums sukurti argumentų, kurie galėtų įtikinti šiuos žmones palikti savo reliatyvią tiesą. Daug kartų sutikau tokius žmones ir pažadinau iš jų labai mažai. Ateina momentas, kai tiesiog turite paleisti tokius žmones ir gerbti laisvos valios įstatymą. Visiems dvasios ieškotojams yra svarbu suvokti, kad tai nėra jūsų darbas visus išgelbėti ar atversti. Jūsų darbas yra būti tuo, kuo esate, išreikšti savo dvasinį tapatumą ir Dievo Liepsną.
Kimas: Tai kaip galime neįsitraukti į ginčus su tokiais žmonėmis?
Jėzus: Čia gali būti naudinga suprasti, kad antikristo protas yra paremtas specifine logikos rūšimi. Ji dažnai dar yra vadinama žaltiška logika, šitaip susiejant ją su Rojaus Sodo istorija. Ją gali simbolizuoti senovinis žalčio, ryjančio savo uodegą, simbolis. Nors šis simbolis turi keletą galimų interpretacijų, jį taip pat galima interpretuoti kaip ratu besisukančios logikos iliustraciją, priverčiančios žmones visiškai susikoncentruoti į save. Jie yra taip stipriai nugrimzdę į savo susikurtą reliatyvią „tiesą“ – maitinamą jų pačių puikybės – kad juose nėra likę nė trupučio dėmesio Kristaus tiesai. Jie yra tapę uždaromis sistemomis ir yra tapę nepasiekiamais kitiems žmonėms, dvasiniams mokytojams, ar jų pačių Kristaus AŠ.
Kaip tai nutiko? Labai paprastai. Kai atsiskiriate nuo vienos Kristaus tiesos, įžengiate į dualizmą, o dualizme visada egzistuoja dvi priešingybės. Filosofas Hėgelis tai vadino dialektiniu procesu. Jo esmė yra tokia, kad kiekvienai įmanomai tezei egzistuoja priešinga antitezė. Jų sąveika sukuria sintezę, kuri tampa nauja teze su nauja antiteze, ir tai gali tęstis neribotą laiką. Nors Hėgelis teisingai pastebėjo šią tendenciją, turime pridurti, kad čia pateikiamas vaizdas nėra išbaigtas.
Tezės ir antitezės koncepcija prasmę turi tik dualizmo lygmenyje. Netikri mokytojai norėtų, kad galvotumėte, jog taip nėra. Jie didžiuojasi sukūrę antitezę Dievui, ir tiki iš tiesų keičiantys Dievo realybę, Dievo tiesą, sukurdami dialektinį ciklą, kuriame Dievo tiesa vis labiau ir labiau susiderina su tuo, kokią jie norėtų ją matyti, tai yra, su jų susikurta reliatyvia „tiesa“.
Tai yra absoliuti iliuzija, egzistuojanti tik dualizme įstrigusių žmonių protuose. Kaip yra sakoma Biblijoje: „Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysite. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6,7). Kitaip tariant, Dievo tiesa, vieninga Kristaus proto tiesa, niekada negali būti paveikta arba atskiesta antikristo proto. Antikristo protas nesudaro antitezės Kristaus protui, kadangi Kristaus protas yra viena, nedaloma visuma. Kristaus prote nėra jokių padalijimų, prieštaravimų ar priešingybių. Tėra tik vienovė, nes visa gyvybė kilo iš to paties šaltinio. Antikristo protas yra gimęs iš atskirties, ir todėl yra pastatytas ant dualizmo. Antikristo prote egzistuoja pamatinis skilimas, kuris pasireiškia priešingybėmis. Būtent šios priešingybės sukuria dialektinį tezių ir antitezių, vedančių prie sintezės, ciklą.
Tad tuo noriu pasakyti, kad antikristo protas sukuria proto būseną, kuri yra visiškai atskira nuo Kristaus proto. Ji tampa uždara sistema, ir ji gali tęsti šį tezių ir antitezių ciklą tol, kol galiausiai sukurs tokius vidinius prieštaravimus, jog tai atves prie susinaikinimo. Būtent tai aprašo antrasis termodinamikos dėsnis. Uždarame prote chaosas ir sumišimas didės tol, kol visas racionalumas ir logika sugrius, atvesdami prie visiško išprotėjimo. Būtent tai matote rimtomis proto ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, sergančiuose žmonėse.
Tokie žmonės galiausiai yra taip stipriai įtraukiami savo susikurtos uždaro rato logikos, kad praranda bet kokį ryšį su „realybe“ arba „realiu pasauliu“. Jie tampa nepasiekiami kitiems žmonėms ir dažnai savo dienas baigia psichiatrinėje. Visi kiti gali matyti, kad šie žmonės klysta, tačiau jie patys nesugeba to matyti ir nenori rimtai apie tai mąstyti. Deja, kai kurie iš šių žmonių netgi užėmė vadovaujančius postus visuomenėje, ir būtent jie sukūrė didžiąją dalį istorijoje vykusių žiaurumų.
Tad tuo noriu pasakyti, kad Žaltiška logika sudaro uždarą sistemą, ir nesvarbu, kokiu būdu bus apibrėžta tezė ir antitezė, jų sintezė visada bus reliatyvi „tiesa“. Tiesiog neįmanoma iš reliatyvios tezės išvesti nedualistinę sintezę. Vienintelis būdas ištrūkti iš šio uždaro rato yra pakilti virš dualizmo ir siekti Kristaus proto. Tačiau, kai žmonės yra pernelyg giliai įstrigę dualizme, jie nesugeba suvokti būtinybės tai daryti. Kodėl gi jie turėtų pakeisti visą savo požiūrį į gyvenimą, jeigu turi tokį puikų gebėjimą paremti savo įsitikinimus?
Tokie žmonės tampa savaime išsipildančiomis pranašystėmis, ir jie nepaliaus žingsniuoti link prarajos galvodami, kad yra absoliučiai teisūs. Apibrėždami tezę ir antitezę, visada galėsite iš jų išvesti sintezę, kuri palaikys tai, kuo norite tikėti. Tai yra vadinama „problemos suformulavimo privilegija“, kurios dėka galite kontroliuoti bet kokios diskusijos baigtį (kol žmonės priima jūsų apibrėžimą).
Kimas: Pradedu suvokti, kodėl buvau toks naivus manydamas, kad galėčiau atrasti kažkokius argumentus, kurie galėtų padėti žmonėms išsilaisvinti iš šio ciklo. Kaip žmonės gali iš to ištrūkti, kai jau yra patekę į šį sūkurį?
Jėzus: Visai paprastai. Jie turi pripažinti, kad yra kažkas, ko jie nežino, kažkas, kas neveikia, ir tuomet jiems reikia ieškoti mokytojo, kuris galėtų jiems padėti pasitaisyti. Kai kuriems žmonėms tai įvyksta per dialektinį procesą. Jie yra pakankamai protingi pamatyti, kad tiesiog eina ratais, ir kai kurie jų argumentai prieštarauja patys sau. Jeigu žmonės ryšis tai pripažinti, jie iš tiesų galės pamatyti kai kuriuos antikristo proto paklydimus ir galės pradėti ieškoti kažko aukštesnio.
Deja, kai kurie žmonės nėra pakankamai protingi pamatyti savo argumentų silpnųjų pusių, tad jie toliau gina reliatyvią tiesą, peržengdami bet kokias sveiko proto ribas. Kaip aptariame šioje knygoje, tokie žmonės gali apgręžti savo gyvenimą tik pasiekę visišką dugną. Pamatinė problema yra ta, jog tam, kad šie žmonės galėtų pereiti į savęs taisymo kelią, jų puikybė turi būti palaužta. Būdami dvasiniu mokytoju visada tikitės, kad žmonių puikybė bus palaužta pirmiau, nei bus palaužta jų dvasia, tačiau, deja, taip nutinka ne visada, ir viskas tuomet dažnai baigiasi išprotėjimu.
Kimas: Tad tu sakai, kad turime priimti faktą, jog yra žmonių, kuriems tiesiog negalime padėti. Nėra nieko, ką galėtume pasakyti, kas galėtų padėti šiems žmonėms ištrūkti iš savo uždaro rato logikos?
Jėzus: Tiesa. Kaip puikiai supranti, Dievas nepadarė jūsų atsakingais už kitų žmonių išganymą. Tad privalote gerbti kitų žmonių laisvą valią ir nebūti prisirišę prie jų išgelbėjimo ar atvertimo.
Kimas: Tačiau tai gali būti sunku padaryti. Pastebėjau tai savyje ir daugelyje kitų dvasios ieškotojų. Kartais svarstau, ar tai nėra kažkoks puikybės elementas, kuris manyje skatina norą įtikinti šiuos žmones. Tačiau taip pat jaučiu, kad tame yra ir kažkas daugiau, gilesnis troškimas padėti kitiems.
Jėzus: Puikybė visada yra dalykas, į kurį reikia atsižvelgti. Prisirišimai paprastai kyla iš puikybės arba iš baimės. Kaip sakiau, nesate atsakingi už kitų žmonių išganymą, tačiau esate atsakingi už savo išganymą. Ir iš tiesų pastatysite savo išganymą į pavojų, jeigu emociškai prisirišite prie žmonių, kurie yra įstrigę antikristo prote. Jeigu tai leisite, šitaip tik nugramzdinsite save žemyn, ir kai kurie dvasios ieškotojai galiausiai patys įstrigo dualizmo prote, norėdami išgelbėti kažką kitą.
Tačiau esi teisus, kad čia egzistuoja ir gilesnė motyvacija. Daugelis žmonių (nors ir ne visi), kurie yra dvasiniame kelyje, į įsikūnijimą atėjo dėl to, kad norėjo atnešti naują ir dvasingesnį amžių. Jie jaučia didelę meilę Dievui, Žemei ir dualizme įstrigusioms sieloms. Kai kuriais atvejais žmonės įsikūnijo padėti kitiems, kurie yra jų dvasinės šeimos dalis. Daugelį dvasingų žmonių motyvuoja meilė, ir būtent dėl to jie taip stipriai nori pažadinti kitus.
Tačiau yra svarbu neįsileisti sąlygiškos, savininkiškos, žmogiškos meilės, kuri verčia jus jausti prisirišimą prie tam tikro rezultato. Kitiems iš tiesų galite padėti, suteikdami galimybę pasirinkti, kam jie tarnaus. Tai darote, siekdami įkūnyti Kristaus protą ir pademonstruoti šį protą. Tad labiau mokote pavyzdžiu nei žodžiais, nors žodžiai taip pat atlieka svarbią funkciją.
Jeigu parodysite žmonėms iš Kristaus proto reaguojančio žmogaus pavyzdį, būsite padarę viską, ką galėjote padaryti. Ką jie darys su šiuo pavyzdžiu, su šiuo gelbėjimosi lynu, priklauso tik nuo jų pačių. Būtent tokią Dievas sukūrė laisvą valią, ir visi, kurie myli Dievą, gali suprasti ir gerbti tai, paleisdami prisirišimus prie žmonių, kurie nenori taisytis.
Kimas: Tad tu sakai, kad, jeigu mėginsime bendrauti su antikristo protu pagal jo diktuojamas sąlygas, mėgindami jį įtikinti vien žodžiais grįstais argumentais, rizikuojame patys jame įstrigti?
Jėzus: Taip, tai panašu į mėginimą pagauti taukuotą kiaulę. Galiausiai atsiduriate purve, o kiaulė toliau laksto. Štai kodėl sudraudžiau velnią, nemėgindamas jį niekuo įtikinti (Mato 4,1).
Kimas: Bet daugelis mūsų atėjome į įsikūnijimą padėti pažadinti kitus žmones, ir kaip mums tai padaryti? Turiu omenyje, esame čia tam, kad pažadintume antikristo prote įstrigusius žmones, tad kaip galėsime tai padaryti, jeigu nebendrausime su šiais žmonėmis?
Jėzus: Nesakiau, kad negalite bendrauti su žmonėmis. Sakiau, kad turite su jais bendrauti būdami neprisirišę prie to, ar juos pažadinsite ir ar juos įtikinsite. Privalote siekti to absoliutaus neprisirišimo, kuriame šio pasaulio princas ateitų ir nieko jumyse nerastų (Jono 14,30). Tai pasiekti galite, gilindami savo supratimą apie tai, kaip veikia antikristo protas, idant galėtumėte bendrauti su šioje proto būsenoje esančiais žmonėms, nesileisdami įtraukiami į jų uždaro rato logiką. Žinoma, aš jau daviau jums tam tikrą supratimą apie tai, tačiau norėčiau apie tai pakalbėti dar ir iš kitos perspektyvos.
Vienintelis būdas išvengti žaltiškos logikos gundymų yra stiprinti savo Kristaus įžvalgumą, idant galėtumėte permatyti dualistiniame prote įstrigusiųjų naudojamą logiką. Šis gebėjimas galiausiai privalo ateiti iš vidaus, bet pradžiai pažvelkime į sekančią citatą:
15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
16 Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.
17 Jėzus jam atsakė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.
18 Ir aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.
21 Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.
22 Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Jokiu būdu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“
23 Bet jis atsisukęs pasakė Petrui: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių“. (Mato 16)
Deja, dauguma vyraujančios srovės krikščionių težiūri tik į pirmąją šios citatos dalį, nekreipdami jokio dėmesio į paskutinę jos dalį. Jie mano, kad čia kalbėjau apie Petro asmenį ir kad mano bažnyčia bus pastatyta ant jo asmens. Tai nėra teisinga interpretacija, kaip gali jums pademonstruoti objektyvus paskutinės dalies įvertinimas. Kaip Kristaus bažnyčia galėtų būti pastatyta ant žmogaus, kurį išvadinau Šėtonu?
Tad tikrasis klausimas, kurį žmonės turėtų sau užduoti, perskaitę šią citatą, yra tai, kaip iš pradžių galėjau sakyti, kad Petras reprezentuoja uolą, ant kurios pastatysiu bažnyčią, kurios Pragaras negalės nugalėti, o vos po kelių akimirkų tam pačiam žmogui sakau, kad jis yra Šėtono atstovas? Akivaizdu, jog kai kurie sakys, kad tai yra prieštaravimas, tačiau Kristaus protas gali tai išrišti.
Gilesnė prasmė čia yra ta, kad „Petras“ nėra tiesiog vienas žmogus, kaip ir „Ieva“ nebuvo tiesiog vienas žmogus. Petras reprezentuoja potencialą, kurį turi kiekvienas žmogus, potencialą atpažinti arba atstumti Kristų. Kiekvienas žmogus turi potencialą atpažinti įsikūnijusį Kristų, Kristų, kuris pasirodo kūne. Nesakau, kad kiekvienas žmogus turi išvystęs šį gebėjimą, tačiau kiekvienas gali tai padaryti. Gebėjimas atpažinti kūne esantį Kristų yra uola, ant kurios yra pastatyta tikroji Kristaus bažnyčia. Norėdami sekti Kristumi, pirmiausia privalote atpažinti įsikūnijusį Kristų kaip tikrųjų mokytojų hierarchijos atstovą. Privalote atpažinti ir pripažinti, kad įsikūnijęs Kristus turi kažką, ko neturite jūs.
Tuo pat metu, ir tai yra neišvengiama laisvos valios pasekmė, kiekvienas žmogus taip pat turi gebėjimą atstumti Kristų arba atsisakyti sekti Kristumi (iki galo). Kai kurie žmonės nėra išsiugdę gebėjimo pažinti Kristų, ir todėl jie tiesiog nesugeba atpažinti gyvojo Kristaus, net jeigu jis stovi priešais juos kūne. Šie žmonės yra įstrigę neišmanyme. Tačiau kai kurie žmonės turi gebėjimą atpažinti Kristų, tačiau neturi noro sekti Kristumi, kol taps viena su Kristumi, arba kol patys taps Gyvuoju Kristumi. Šie žmonės yra įstrigę dvasiniame aklume.
Tad tuo noriu pasakyti, kad Petras simbolizuoja žmogų, kuris yra pakilęs virš neišmanymo, bet vis dar tebėra paveiktas dvasinio aklumo. Akivaizdu, kad įsikūnijusio Kristaus tikslas yra padėti žmonėms ištrūkti iš dvasinio aklumo, idant jie galėtų įkūnyti savo Kristiškumą. Tačiau Petras nenorėjo to daryti, kadangi nenorėjo pilnai su manimi susitapatinti, ir būtent dėl to jis manęs tris kartus išsigynė prieš mano teismą.
Būtent dėl to katalikų bažnyčia, nuo pat savo įkūrimo, buvo labai stipriai paveikta Petro mąstysenos, ir tai taip pat paaiškina, kodėl Tėvas Pijus neįvykdė savo misijos. Jam buvo skirta paskelbti savo vienovę su Gyvuoju Kristumi, paskelbti save Gyvuoju Kristumi, tačiau jis nesugebėjo pakilti virš šimtmečiais trukusio Kristaus neigimo, kuriuo yra persisunkusi katalikų bažnyčia. Tas pats galioja ir kitiems šventiesiems, tarp jų ir Pranciškui Asyžiečiui, kuris nepakilo po to įsikūnijimo.
Kas neleido Petrui eiti iki galo? Dvasinis aklumas – bet galime tai apibrėžti netgi dar konkrečiau. Pažvelkime į teiginį: „mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių“. Kai palyginate tai su tuo, ką kalbėjau ankstesnėje diskusijoje apie dualizmo protą, galite suvokti tikrąją prasmę. Antikristo proto esmė yra ta, kad jis yra grįstas dualizmu, tai reiškia, kad jis apibrėžia reliatyvią „tiesą“. Ši dualistinė tiesa tampa stabmeldišku įvaizdžiu, kuris yra minimas antrajame įsakyme, tampa stabu, kuris neleidžia žmonėms atpažinti ir garbinti tikrąjį Dievą, ir vietoj to jie ima šokti aplink savo pačių susikurtą aukso veršį.
Ar suvokiate mano mintį? Petras simbolizuoja žmogų, kuris turi gebėjimą atpažinti Kristų, tačiau nenori paleisti savo reliatyvios „tiesos“. Jis susikūrė proto įvaizdį apie tai, koks, jo manymu, turėtų būti Kristus – tai, kas iš žmonių – ir tuomet projektuoja tai ant Gyvojo Kristaus. Ir jis tuomet nori, kad Gyvasis Kristus paklustų šiam stabmeldiškam įvaizdžiui, ir tai neleidžia jam sekti tikrojo mokytojo pavyzdžiu ir mokymais. Jis nesugeba matyti to, kas iš Dievo, nes tai dengia jo paties stabmeldiškas įvaizdis. Atkreipkite dėmesį į žodžius, kuriuos pasakiau po aukščiau pateiktos citatos:
24 Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.
25 Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. (Mato 16)
Ką reiškia išsižadėti savęs? Tai reiškia išsižadėti savo žmogiškojo, mirtingojo aš, savo ego, ir per ego, per antikristo protą, sukurtų proto įvaizdžių. Privalote paimti savo kryžių, ir viena iš prasmių čia yra ta, kad privalote daryti darbą, kuris yra būtinas, kad išsilaisvintumėte iš antikristo sąmonės. Privalote ryžtis prarasti savo dualistinį aš, kad galėtumėte atgimti į Kristaus sąmonę.
Kita prasmė yra ta, kad privalote ryžtis būti Dievo rankomis ir kojomis, tai reiškia, jog esate pasiryžę daryti arba sakyti viską, ko nori Dievas, kad ir kaip tai prieštarautų jūsų išoriniams lūkesčiams ar įsitikinimams. Privalote niekada neleisti, kad kokie nors dualistiniai lūkesčiai sutrukdytų Dievui – jūsų AŠ ESU Esačiai – išreikšti save per jus, nes tai būtų Dievo ten, kur esate, neigimas, o tai yra antikristo proto skiriamasis bruožas. Kaip sakiau:
Nes ne jūs kalbėsite, o jūsų Tėvo Dvasia kalbės jumyse. (Mato 10,20)
O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad aš esu jis ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė. (Jono 8,28)
Nes aš kalbėjau ne iš savęs, – Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti. (Jono 12,49)
Jeigu nenorite leisti Dvasiai per jus kalbėti ir pasakyti kažko, kas peržengtų jūsų ar kitų žmogiškus lūkesčius, esate įstrigę dualizme ir negalite būti pakylėtųjų mokytojų pasiuntiniu. Neturite Šventosios Dvasios, turite tik žemesniąją dvasią, kalbančią iš antikristo dualizmo.
Esmė ta, kad jums, kaip dvasios ieškotojui, yra būtina suprasti, kad dvasinio kelio esmė yra įveikti dualizmo sąmonę. Tai galite padaryti, tik toliau vystydami savo gebėjimą atpažinti įsikūnijusį Kristų ar Kristaus tiesą. Tačiau, kad galėtumėte vystyti šį gebėjimą, privalote suprasti antikristo proto veikimą, tai yra, kad jis projektuoja dualistinį įvaizdį ant įsikūnijusio Kristaus ir ant Kristaus tiesos. Privalote išmokti atpažinti šią tendenciją savyje, kad galėtumėte liautis būti aklu savo ego pasekėju. Ir privalote išmokti atpažinti tai kituose, idant galėtumėte nustoti būti aklu netikrų mokytojų ir jų netikrų mokinių pasekėju.
Raktas čia yra suvokti, kad turite vidinį gebėjimą atpažinti Kristaus tiesą – per savo Kristaus AŠ. Galėtume sakyti, kad pats svarbiausias jūsų dvasinis mokytojas yra jūsų Kristaus AŠ, kadangi tiktai išmokę atpažinti tiesą iš savo vidaus, tapsite dvasiškai savarankiškais. Tikrojo mokytojo vaidmuo yra padėti jums išsiugdyti savo gebėjimą atpažinti tiesą, atkuriant ryšį su savuoju Kristaus AŠ. Netikro mokytojo tikslas yra priversti jus aklai juo sekti, idant taptumėte priklausomais nuo išorinio mokytojo ar savo ego.
Kimas: Man tai daug ką paaiškina, nes negalėjau suprasti, kaip galime savyje turėti abi šias tendencijas. Turiu omenyje, kaip gali būti, kad kai kurie žmonės atranda dvasinį kelią ir eina juo daugelį metų, tačiau atrodo nė kiek nesikeičiantys. Ir dabar suprantu kodėl; todėl, kad nenori paleisti savo proto įvaizdžių apie tai, koks turėtų būti kelias, jie nenori leisti savo ego mirti, kad galėtų tapti viena su vidiniu Kristumi. Tačiau kartais stebiuosi, kaip šie žmonės iš viso galėjo rasti dvasinį kelią. Turiu omenyje, jie gi atpažino kelią, tačiau nesuprato, kad turi paleisti visus dualistinius įvaizdžius apie kelią?
Jėzus: Paaiškinimas čia yra toks, kad dauguma žmonių, kurie atranda dvasinį kelią, jį atranda dėl to, kad jiems buvo suteikta dispensacija, malonė iš tikro dvasinio mokytojo. Kaip sakiau: „Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mato 24,22). Tad dvasinis mokytojas gali suteikti žmogui malonę, perduodamas šviesą, kuri leidžia žmogui atrasti tikrą mokytoją arba mokymą. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus dabar jau parvyko namo. Kaip paaiškinu savo palyginime apie talentus (Mato 25,14), kiekviena dovana iš aukščiau privalo būti padauginta.
Yra žmonių, kurie atranda dvasinį mokymą ir atsisako dauginti savo talentus. Jie įgija didelį intelektualinį supratimą apie kelią, tačiau paties mokymo taip niekada ir neįsisąmonina. Jie seka mokymu mechaniškai, užuot naudojęsi juo kaip tiltu, ieškodami Tiesos Dvasios viduje. Todėl jie niekada nepriartėja prie Kristiškumo, tik dar giliau nugrimzdami į dvasinį aklumą ir puikybę. Jie mano, jog dėlto, kad taip ilgai sekė šiuo mokymu ir darė tiek daug išorinių dalykų, yra toli pažengę mokiniai. Tačiau realybėje jie nežengė netgi pirmojo žingsnio vidiniame kelyje į Kristiškumą. Štai kodėl sakiau: „Nes sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks rašto žinovų ir fariziejų teisumo, – neįeisite į dangaus karalystę“ (Mato 5,20).
Kimas: Šis suvokimas iš tiesų skatina nuolankiai susimąstyti, tačiau aš čia iki galo vis dar kažko nesuprantu. Turiu omenyje, suprantu, kaip antikristo prote visiškai įstrigęs žmogus gali būti dvasiškai aklas. Tačiau atrodo, kad Petras nebuvo visiškai aklas, tiesa?
Jėzus: Tiesa. Jeigu Petras būtų buvęs visiškai aklas, jis nebūtų ryžęsis tapti vienu iš mano pasekėjų. Jis būtų mane ignoravęs arba pasmerkęs. Tad galėtume sakyti, kad uola, ant kurios statau savo bažnyčią, yra gebėjimas atpažinti Kristų ir pasiryžimas juo sekti. Problema čia yra ta, kad negalite amžinai sekti Kristumi – kažkuriuo momentu privalote pakilti į sekantį lygį ir tapti Kristumi. Ir vis dėlto, kelią turite pradėti sekdami mokytoju – pirma šliaužiojate ir tik po to išmokstate vaikščioti.
Kimas: Gerai, tai ar tu sakai, kad rašto aiškintojai ir fariziejai buvo visiškai akli, ar bent jau aklesni už Petrą?
Jėzus: Taip.
Kimas: Tai kaip jie tuomet galėjo suprasti, kad esi jiems grėsmė? Turiu omenyje, jeigu jie tavyje nebūtų pamatę Kristaus, kaip tuomet jie galėjo jausti iš tavęs grėsmę ir kaip jie galėjo tave pasmerkti? Jeigu šie žmonės buvo įstrigę antikristo prote, kaip jie galėjo atpažinti Kristų? Tai yra, kaip antikristo protas galėjo atpažinti Gyvąjį Kristų, neatpažindamas Kristaus tiesos ir nesekdamas šia tiesa? Kaip žmogus gali atpažinti Kristų, ir toliau likti antikristo proto kalėjime?
Jėzus: Daraisi labai subtilus, ar ne? Tai yra labai geras klausimas, tačiau atsakymo į jį dualistinėje sąmonėje įstrigę žmonės negalės suvokti. Kaip sakiau pirmoje mūsų diskusijoje, Kristaus protas yra viengimis Dievo Sūnus. Tai reiškia, kad Kristaus protas buvo sukurtas Dievo ir todėl yra amžinai egzistuojantis. Jis yra sau pakankamas, tai reiškia, kad gali egzistuoti savarankiškai.
Antikristo protas nebuvo sukurtas Dievo ir todėl nėra amžinai egzistuojantis. Ir jis taip pat nėra sau pakankamas ir negali savarankiškai egzistuoti. Jis yra gimęs iš reakcijos (grįstos laisvos valios pasirinkimais) į Kristaus protą. Tad jis tegali egzistuoti Kristaus proto priešingybėje. Jis yra apibrėžtas kaip esantis priešingu Kristaus protui, kai tuo tarpu Kristaus protas yra apibrėžtas kaip esantis vienovėje su Dievu. Kristaus protas gali egzistuoti be antikristo proto, tačiau atvirkštinis variantas yra neįmanomas.
Tuo noriu pasakyti, jog, kadangi antikristo protas tegali egzistuoti priešingybėje Kristaus protui, jis iš tiesų turi gebėjimą atpažinti Kristų. Štai kodėl velnias atėjo manęs gundyti, mėgindamas sutrukdyti man įkūnyti savo Kristiškumą. Matote, netikri mokytojai nėra įstrigę neišmanyme. Jie yra įstrigę dvasiniame aklume, tai reiškia, kad jie žino, jog Kristus ir Kristaus tiesa egzistuoja. Jie nepriima Kristaus kaip išganytojo ir nepriima Kristaus tiesos kaip viršesnės už jų pačių reliatyvią „tiesą“. Jie nelaiko Kristaus tiesos vienos ir nedalomos, galvodami, kad tai tėra tik dar vienas požiūris, su kuriuo galima ginčytis nesibaigiančiame dialektiniame cikle.
Taip yra dėl to, kad antikristo protas yra gimęs iš atskirties, kuri sukuria neišvengiamą, prigimtinį šiame prote egzistuojantį dualizmą. Antikristo protas niekada nesugebės pamatyti vieningos Kristaus proto tiesos. Jis tegali matyti dualistinę, reliatyvią „tiesą“, apibrėžtą dviejų poliarių priešingybių. Kristaus prote nėra nei gėrio, nei blogio, nes gėris ir blogis egzistuoja tik santykyje vienas su kitu. Kristaus prote gėris nėra apibrėžtas kaip blogio priešingybė, kadangi absoliutus Dievo gėris negali turėti jokios priešingybės. Kristaus protas sugeba tai matyti, tačiau antikristo protas nesugeba to matyti.
Galėtume sakyti, kad antikristo protas į viską žvelgia per dualizmo filtrą, ir todėl jis gali matyti tik priešingybę turinčias koncepcijas. Šiam mąstymui gėris turi prasmę tik santykyje su blogiu, tai reiškia, kad gėris gali egzistuoti tik tuomet, jeigu taip pat egzistuoja ir blogis. Todėl gėris ir blogis yra reliatyvios koncepcijos. Kristaus prote, gėris yra visiškai sau pakankamas, ir jo egzistavimas ir apibrėžimas nėra priklausomi nuo priešingos blogio koncepcijos. Absoliutus gėris yra tai, kas yra harmonijoje su Dievo įstatymais, kas yra viena su Dievu. Tai, kas nėra harmonijoje su Dievo įstatymas, nėra blogis Kristaus protui. Tai tiesiog yra netikra ir egzistuoja tik kaip laikinas antikristo prote įstrigusių savimonę turinčių būtybių pasirinkimų rezultatas. Tai yra tiesos nebuvimas kaip tamsa yra šviesos nebuvimas. Kai žmonės pakeis šiuos pasirinkimus ant Kristaus uolos pastatytais pasirinkimais, blogis nustos egzistuoti.
Antikristo prote įstrigę žmonės galvoja, kad blogis turi realią egzistenciją. Jie dažnai galvoja, kad jis yra būtinas ar netgi naudingas, tad yra nieko tokio daryti antikristo sąmone grįstus pasirinkimus. Tai atveda prie tikėjimo, kad žmonės turi teisę apibrėžti savo proto įvaizdžius, kokia turėtų būti Kristaus tiesa ir kaip turėtų elgtis Kristaus atstovas. Šie žmonės taip pat tiki, kad gali apibrėžti, ką Kristaus būtybė turėtų ir ko neturėtų sakyti. Ir tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės atranda šią svetainę ir atstumia ją, vos tik atranda kažkokį teiginį, kuris nepatvirtina jų proto įvaizdžio, ką turėtų sakyti Kristus.
Kimas: Tad, remiantis visu tuo, ką čia aptarėme, koks vienas dalykas kliudo žmonėms pasiekti sutarimą?
Jėzus: Kimai, ar turi kokių nors absoliučių įsitikinimų? Ar yra kažkas, kuo taip tvirtai tiki, kad tai niekada negalėtų būti išplėsta iki aukštesnio supratimo?
Kimas: Ne, aš nebeturiu jokių absoliučių įsitikinimų. Suvokiau, kad tai, ką šiuo metu žinau ir kuo tikiu, yra aukščiausia tiesa, kurią gebu suvokti savo dabartiniame sąmonės lygmenyje, ir bet kurią akimirką tu – ar bet kuris kitas mokytojas (net ir skruzdėle užsimaskavęs mokytojas) – gali padėti man atrasti aukštesnį supratimą.
Jėzus: Tai tu pripažįsti, kad egzistuoja aukštesnis tiesos šaltinis už tavo paties protą, tavo paties logiką?
Kimas: Taip.
Jėzus: Ir to pasekoje sugebėsi pasiekti gilesnį sutarimą, gilesnį vienovės jausmą su visais, kurie turi tokį patį požiūrį į gyvenimą. Vienovė tarp žmonių įmanoma tik tuomet, kai jie yra atviri galimybei, kad jų dabartiniai įsitikinimai nėra absoliuti tiesa ir kad egzistuoja aukštesnis autoritetas, Kristaus autoritetas, kuris yra aukščiau už visus žemiškus autoritetus, tarp jų ir už netikrus mokytojus ir pačių žmonių ego. Kai žmonės nepripažįsta aukščiau už jų protą esančio autoriteto, gilesnė vienovė yra neįmanoma. Tegali egzistuoti žodžiais grįstas sutarimas, ir tai visada bus namas, pastatytas ant smėlio.
Tačiau, kai žmonės ryžtasi pakilti virš dualistinės antikristo „tiesos“ ir ima ieškoti vieningos Kristaus tiesos, jie gali pasiekti vienovę, net jeigu turėtų daug skirtingų įsitikinimų žodžių lygmenyje. Ši vienovė yra grįsta tobula meile, kuri išgina visas baimes. Tai yra tikroji uola, ant kurios pastatysiu savo bažnyčią šiame amžiuje. Ir iš tiesų, kol žmonės liks pasišventę visada spręsti nesutarimus siekdami aukštesnio Kristaus proto autoriteto, pragaro vartai nenugalės.
Versta iš www.askrealjesus.com