Kai realybė pavirsta tik idėja, su kuria galima ginčytis
Klausimas: Ką Motina Marija pasakytų žmogui, kuris save laiko pakylėtųjų mokytojų mokiniu, tačiau turi mintį palikti inkarnaciją nusižudydamas, ir šitai pateisina sakydamas, kad jo dabartinis gyvenimas Žemėje jam nusibodo ir jis tikisi, kad kitas gyvenimas bus geresnis? Su kokiomis pasekmėmis susidurs šis gyvybės srautas, šiuo būdu palikęs inkarnaciją?
Savižudybių lygmuo šalyje, kurioje gyvena šis mokinys, labai auga. Tame regione, kuriame mokinys gyvena, buvo daug savižudybių atvejų, net ir šio mokinio artimųjų tarpe. Suprantu, kad savižudybės padaras kolektyvinėje sąmonėje, kurioje gyvena mokinys, yra labai stiprus. Tačiau, pakalbėjusi su šiuo mokiniu, pajutau, kaip šis padaras mėgina testuoti net ir mane. Išsakyti prašymai nuteisti šį padarą Kristaus teismu padėjo man tą akimirką nutraukti bet kokius ryšius ir sustabdyti bet kokias į mane siunčiamas savižudybės projekcijas. Kalbėdama su šiuo mokiniu labai greitai suvokiau, kad jokie mano argumentai neįtikins šio mokinio nepalikti savo fizinio kūno nusižudant. Matau, kad ši intencija yra sukelta neišspręstos mokinio psichologijos, neišspręstos pirmykštės savasties. Mokinys nenori užsidirbti pragyvenimui užsiimdamas pasaulietiškomis veiklomis ir sako, kad jam tai neįdomu. Tačiau šio mokinio santaupos eina į pabaigą ir sprendimas palikti fizinį kūną yra tarsi būdas vengti spręsti šią situaciją. Supratau, kad tai yra ne kas kita kaip vengimo šablonas mokinyje, tačiau jaučiu, kad mano mėginimai įtikinti mokinį priimti GYVENIMO sprendimą buvo veltui, nes dabartinė savastis, su kuria šis mokinys tapatinasi, atrodo labai sofistiška, kadangi išmano vėliausius mokymus apie pirmykštę savastį ir su jais dirba.
Tie mokymai nesuveikė šio mokinio atveju, tačiau jie nepaprastai padėjo man ir padėjo didele dalimi paleisti savo pirmykštę savastį. Ir todėl jie man padėjo didžiąja dalimi paleisti šį mokinį ir leisti jam daryti, ką tik šis mokinys nori daryti, be jokių vertybinių vertinimų ir negatyvių jausmų iš mano pusės. Jaučiu, kad man jau gana mėginti naudoti prievartą prieš kitų laisvą valią. Man jau iš tiesų yra to gana. Tačiau, kadangi šis mokinys pasidalino su manimi šiuo sprendimu palikti šį įsikūnijimą, jaučiu, kad ne be priežasties buvau į tai įtraukta. Tad nusprendžiau išreikšti savo laisvą valią ir būti Dangiškosios Motinos pasireiškimu veikime. Pradėjau kviesti Kristaus teismą savižudybės padarui ir atskirajai mokinio savasčiai ir prašyti pakylėtųjų mokytojų padėti mokinio Sąmoningajam AŠ nubusti iš šios iliuzijos, kad grynosios sąmonės begalybę įmanoma patirti tik palikus fizinį kūną.
Jaučiu didelę užuojautą mokiniui ir iš tiesų labai myliu šį gyvybės srautą, kaip myliu ir visus kitus savo brolius bei seseris kelyje, kurie šiuo metu susiduria su sunkiais iššūkiais savo gyvenime. Didele dalimi išsprendusi savo pirmykštę savastį, pasidalinau su mokiniu savo situacija, pasakiau, kad ir mano santaupos artėja į pabaigą, o visi mano mėginimai susirasti darbą per pastaruosius trejus metus taip pat nuėjo veltui. Tačiau šie treji metai buvo nepaprastas laikas ir didžiulė dovana mano gyvenime. Ir po trylikos metų mylimų pakylėtųjų mokytojų vedimo, pagaliau jaučiuosi parvykusi namo. Esu savo Tėvo karalystėje, tai yra, mano Tėvo karalystė ir aš esame viena. Atleiskite už šį ilgą pasidalijimą, tačiau jaučiau stiprų vidinį impulsą tai padaryti, gavusi šio mokinio leidimą užduoti šį klausimą. Galbūt Motinos Marijos atsakymas galėtų padėti šiam mokiniui priimti gyvenimo sprendimą, nes šis mokinys nepriima jokių mano argumentų to nedaryti.
Ką Motina Marija pasakytų tokiam žmogui?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas vebinare „Buvimas Dangiškąja Motina“ 2020 metais.
Aš nesakyčiau nieko, mano mylimieji. Kokia būtų prasmė kažką sakyti žmogui, kuris mano žinantis geriau už visus kitus žmones ar net ir už pakylėtuosius mokytojus. Kai žmonės mano žinantys geriau, jie privalo patirti šio savo manymo, kad žino geriau, pasekmes.
Suprantate, vienas iš dalykų, kuris nutinka, kai perduodame mokymus per remiamą pasiuntinį, yra, kad žmonės visada interpretuos šiuos mokymus per savo atskirąsias savastis. Mes galime duoti mokymą apie atskirąsias savastis ir pirmykštę savastį, kurio tikslas yra padėti žmonėms įveikti šias atskirąsias savastis. Ir jie bus veiksmingi daugeliui žmonių, kurie šiuos mokymus nuoširdžiai taikys, kaip tu ir aprašai. Tačiau jie neveiks tiems, kurie nenori pastoviai atsitraukti atgal ir pažvelgti net ir į pačius subtiliausius šių atskirųjų savasčių aspektus.
Ir yra žmonių, kurie yra susikūrę labai įmantrias atskirąsias savastis. Daugelis jų yra puolusios būtybės. Todėl, kad visos puolusios būtybės susikūrė atskirąsias savastis, kurios yra absoliučiai įsitikinusios, kad žino geriau už Dievą, kaip turėtų būti tvarkomas pasaulis. Nėra nieko, ką galėtumėte pasakyti tokią atskirąją savastį turinčiam žmogui. Negalite jų įtikinti. O įtikinti jų negalite dėl tos paprastos priežasties, kad šie žmonės turi ne tik tą vieną atskirąją savastį, kuri yra įsitikinusi, jog žino geriau, bet jie taip pat turi ir kitą atskirąją savastį, kuri turi absoliučią taisyklę, kad savastis, kuri žino geriau, niekada negali klysti.
Tad kai kuriuose žmonėse turite šį dualistinį dviejų savasčių poliariškumą. Viena iš jų galvoja žinanti geriau už visus kitus, o kita galvoja, kad pirmoji savastis niekada negali klysti. Jeigu mėginsite argumentų kalba įrodyti, kad pirmoji savastis nežino geriau, kad yra kažkas, ko ji nežino, kad egzistuoja kažkoks prieštaravimas, šitaip tiesiog aktyvuosite antrąją savastį, kuri žiūrės į jus tuščiu žvilgsniu ir atsisakys svarstyti jūsų argumentus.
Ši atskiroji savastis turi vieną nelaužomą taisyklę. Jūs niekada negalite būti teisūs, kad ir ką besakytumėte. Nesvarbu, kokie būtų jūsų argumentai, jūs niekada negalite būti teisūs. Ir todėl yra beprasmiška ginčytis ir diskutuoti su tokiu žmogumi.
Galėtumėte sakyti, pažvelgę į daugelį žmonių, kurie žudosi arba nusižudė, kad tai niekada neatveda prie jų situacijos pagerėjimo, nes jie privalo grįžti į įsikūnijimą su ta pačia psichologija, kuri privertė juos palikti įsikūnijimą. Galite tai pasakyti šiam žmogui, bet jam tai nepadarys jokio įspūdžio, nes žmogaus savastis tai užblokuos, sakydama, kad tai negali būti tiesa.
Tad kai kuriems žmonėms turi nutikti taip, kad jie turi nusižudyti, galbūt ne vieną kartą per daugelį įsikūnijimų, kol galiausiai suvoks, kad tai niekada nepagerina jų situacijos. Jie iš tiesų negali pabėgti nuo to, nuo ko mėgina pabėgti, nes negali pabėgti nuo savo pačių psichologijos. Galite nusižudyti ir nužudyti fizinį kūną. Tačiau nešatės savo emocinį, mentalinį ir identiteto kūnus su savimi, kai paliekate fizinį kūną. Kas pasikeitė? Jūsų gyvenimo patyrimas pagrinde vyksta per tris aukštesniuosius kūnus, o ne per fizinį kūną, ir jūs vis dar tebesate tuose trijuose aukštesniuosiuose kūnuose. Kas pasikeitė?
Tad galite tai pasakyti šiam žmogui, tačiau žmogaus savastis tai užblokuos, sakydama, kad jūs negalite būti teisūs. Ir todėl, matote, tokių žmonių protuose ir puolusių būtybių protuose nutinka taip, kad jie galvoja, jog viskas, kas jiems yra pateikiama, bet kokia jiems pristatoma idėja tėra tik idėja. O kadangi jie yra dualistinėje sąmonės būsenoje, su bet kokia idėja yra įmanoma ginčytis.
Jie negali suvokti, kad kažkas yra tiesa, yra realybė, kad taip tiesiog yra. Galite sakyti tokiam žmogui, ir paimkime čia ekstremalų pavyzdį, kad Žemė yra apvali. Tačiau žmogus nenori priimti fakto, kad Žemė yra apvali. Žmogus į tai pažiūrės kaip į idėją. O, kokia įdomi idėja, kad Žemė yra apvali. Pažvelkime į argumentus, teigiančius, kad Žemė yra apvali, ir į argumentus, teigiančius, kad Žemė nėra apvali. Ir tuomet žmogaus savastis sugebės pasakyti: na, šie argumentai, kad Žemė yra apvali, turi tam tikrų trūkumų, todėl toliau tikėsiu, kad Žemė yra plokščia.
Būtent tai darė puolusios būtybės nuo pat savo nuopolio ketvirtojoje sferoje. Ir kai kurios iš jų tai darys iki pat antrosios mirties. Jos stovės priešais antrąją mirtį, susidurs su galutine realybe, ir vis tiek savo protuose sugalvos kažkokį argumentą, kad atstumtų joms siūlomą kelią. Nėra nieko, ką pakylėtasis mokytojas galėtų pasakyti tokiems žmonėms, nes mes gerbiame laisvą valią. Jūs taip pat turite pasiekti tašką, kuriame gerbtumėte laisvą valią ir tartumėte: „Padariau viską, ką galėjau padaryti. Privalau paleisti.“
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com