Kaip išreikšti aukštesnes idėjas universaliu būdu
Klausimas: Pakylėtieji mokytojai sakė, kad egzistuoja būtinybė išreikšti šias aukštesnes idėjas universaliu būdu. Kaip galėtume tai padaryti? Ar turime kažką parašyti iš savo proto, o gal mums reikia leisti savo AŠ ESU Esačiai kalbėti per mus? Mėginau kažką rašyti tiesiog ant tuščio popieriaus lapo, tačiau suvokiau, kad turi būti kažkoks tekėjimas. Kitaip darbas nevyksta. Ar esmė čia yra atrasti savo tikrąjį balsą, kuris būtų mūsų AŠ ESU Esaties balsas?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. konferencijoje „Gilaus gydymo kelionė“ Estijoje, Taline.
Na, tai nėra nei viena, nei kita. Tai yra derinys. Mes duodame mokymus iš savo lygmens. Norime, kad įsisavintumėte šiuos mokymus ir išreikštumėte juos iš savo lygmens, kad ir koks tai būtų lygmuo. Nėra būtina pasiekti kažkokią tobulumo būseną ar kažkokią vienovę su AŠ ESU Esatimi, idant būtent AŠ ESU Esatis per jus rašytų.
Ką trokštame pamatyti įvykstant? Norime, kad paimtumėte mokymus, kuriuos galite suvokti, nes esate atviri pakylėtiesiems mokytojams, ir supaprastintumėte juos žmonėms, kurie nėra atviri pakylėtiesiems mokytojams, tačiau vis dar gali priimti idėjas. Jūsų išorinė patirtis, kurią įgijote užaugdami tam tikroje aplinkoje, būdami tam tikroje aplinkoje, su tam tikromis problemomis savo psichologijoje, savo išoriniame gyvenime, kad ir kas tai būtų, visi tie dalykai, kuriuos patyrėte. Kiti žmonės patyria lygiai tuos pačius dalykus, tačiau jie nenuėjo taip toli kaip jūs. Tačiau tas faktas, kad jūs tai patyrėte, reiškia, kad jie gali su jumis atrasti bendrumą, kai tuo tarpu jie negali bendrumo atrasti su mumis.
Galite čia taikyti du metodus. Galite rašyti iš savo patirties ir kilmės. Arba galite tai nuasmeninti ir rašyti iš savo patirties, tačiau pateikti tai labiau išgalvotame scenarijuje. Bet kuris būdas gali būti veiksmingas. Matote daug knygų, kuriose autorius aprašo, kokias situacijas patyrė, kaip buvo auklėjamas, ir kokį perėjo procesą, kad virš viso to bent jau kažkiek pakiltų. Ir tai gali būti labai naudinga žmonėms, kurie yra tokioje pačioje situacijoje. Tačiau taip pat galite matyti pavyzdžių, kuomet rašytojas paėmė savo asmeninį patyrimą ir pavertė jį grožinės literatūros kūriniu, kuriame apie save nekalbėjo. Tai netgi gali būti kriminalinė novelė, kuomet autorius rašo remdamasis savo patyrimais, rašydamas, jog buvo tapęs nusikaltimo auka arba tarnavo policijos pajėgose, tačiau iš tiesų tai yra grožinės literatūros pasakojimas. Bet kuriuo atveju, tai gali būti panaudota mokymų supaprastinimui. Ir knygoje gali būti vos kelios idėjos, kurias galima perduoti. Jums nėra būtina pradėti su savo idėjomis ir susidaryti sąrašą, kurias pakylėtųjų mokytojų idėjas turėtumėte sudėti į knygą, ir tuomet rašyti iš to sąrašo. Geriau yra pradėti nuo patyrimo ir tiesiog žiūrėti, kur galėtumėte įterpti kelias idėjas, kurios galėtų padėti žmonėms. Nereikia rašyti apie pakylėtuosius mokytojus. Mums tai nerūpi. Mums nereikalinga šlovė ar turtai. Mums nereikia, kad pakylėtųjų mokytojų knygos taptų bestseleriais. Tačiau norėtume pamatyti knygas, kuriose būtų keletas pakylėtųjų mokytojų idėjų, tačiau jose nebūtų minima, iš kur šios idėjos atėjo. Ir norėtume, kad kai kurios iš tų knygų taptų bestseleriais.
Šiandien yra rašytojų, kurie sugeba su mumis susiderinti. Jie to nežino. Jie sąmoningai to nesuvokia, tačiau gali gauti keletą idėjų iš mūsų. Ir jūs taip pat galite tai daryti. Tačiau nepradėkite nuo mūsų lygmens, leisdamiesi žemyn. Pradėkite nuo istorijos, kurią norite papasakoti, ir auditorijos, kurią norite pasiekti. Pažvelkite į jų situaciją ir pažiūrėkite, kaip būtų galima įdėti tam tikras pakylėtųjų mokytojų idėjas į tą istoriją, kad jos galėtų padėti žmonėms.
Visada egzistuoja ši tendencija, kad dvasingi žmonės, ne tik pakylėtųjų mokytojų mokiniai, bet bet kokie dvasingi žmonės, taip stipriai įstringa poreikyje atversti kitus žmones į savo mokymą ar savo judėjimą, kad negali atsitraukti truputėlį atgal ir ieškoti universalių idėjų. Tačiau mes iš jūsų prašome ne to. Mes jūsų prašome supaprastinti šias idėjas iki tokio lygmens, kuriame žmonės galėtų jas suvokti.
Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad būtent tai pasiuntinys daro su savo YouTube filmukais, kuriuose kalba apie savo patirtį, apie procesą, kurį perėjo, ir todėl jis, tam tikra prasme, supaprastina tai žmonėms. Tačiau kelyje jis buvo taip ilgai ir pakilo taip aukštai virš savo pradinio lygmens, kad iš tiesų nesugeba pakankamai to supaprastinti, nes nebepamena, ką reiškė būti tame sąmonės lygyje, kuriame buvo 18 metų. Ir tas pats galioja kai kuriems iš jūsų, tačiau daugelis jūsų vis dar tebesate pakankamai neatitrūkę nuo to, ką perėjote, ką pereina kiti žmonės, todėl galite labiau tai supaprastinti.
Iš esmės, sakyčiau, neanalizuokite to linijišku protu. Neužsiimkite perdėtais apmąstymais. Pamėginkite tiesiog susiderinti. Rašytojai visą laiką kalba apie įkvėpimą, apie mūzas. Ir taip, mūzos iš tiesų yra jūsų AŠ ESU Esatis arba pakylėtieji mokytojai, tačiau pamėginkite susiderinti. Kur yra istorija, kurią galite papasakoti? Ir istorija neateis iš Pakylėtųjų Mokytojų, tačiau vis dar gali būti tam tikros idėjos, kurios ateina iš mūsų, kurias galite įdėti į pasakojimą.
Kaip šis pasiuntinys kalbėjo su kažkuo per pietus apie visą šią knygų seriją: „Tolimųjų Rytų Mokytojų gyvenimas ir mokymai“, kurias daugelis iš jūsų žinote ir kurios kai kuriems iš jūsų buvo jūsų pirmoji dvasinė knyga. Ir idėja buvo tokia, kad 19-ojo amžiaus pabaigoje, 20-ojo amžiaus pradžioje, buvo surengta ši Vakarų mokslininkų ekspedicija į Indiją ir Tibetą, kur jie nukeliavę sutiko šiuos aukštą sąmonės lygį pasiekusius mokytojus, kurie turėjo gebėjimą išskaidyti savo kūną ir teleportuotis su kūnu, bei sukurti įvairius fenomenus. Ir kažkas vėliau atrado, kad šią knygą parašęs autorius iš tiesų niekada nedalyvavo tokioje ekspedicijoje, ir tokios ekspedicijos apskritai nebuvo, ir taip toliau. Tačiau matote, visa ši ekspedicijos idėja buvo literatūrinė priemonė. Ji tebuvo panaudota istorijai papasakoti, idant į ją galėtų būti įdėtos kelios idėjos. Negi yra svarbu, ar tai buvo tikra istorija ar ne?
Kai išlaisvinsite savo protą nuo šių suvaržymų, kad tai turi būti tas ar anas, gausite įkvėpimą ir tuomet atsiras tekėjimas. Ir tuomet galite rašyti tuo remdamiesi. Kai kurie iš jūsų sugebėsite su mumis susiderinti. Knyga „Mano gyvenimai“ buvo parašyta dėl to, kad pasiuntinys užbaigė kitą knygą ir tarė: „Na, dabar turiu šiek tiek laiko. Ar yra kažkas, ką norėtumėte, kad padaryčiau?“ Ir jis gavo impulsą atsisėsti prie kompiuterio ir pradėti rašyti. Ir be jokių išankstinių pamąstymų, visa knyga tiesiog ėmė tekėti. Ir visgi ta knyga yra tam tikrame lygmenyje, kuriame daugelis žmonių negali jos suvokti. Mokymus būtų įmanoma daug labiau supaprastinti. Tad jums tai yra individualu su tuo susiderinti ir pažiūrėti, ką jūs galėtumėte padaryti. Tačiau nejauskite spaudimo, kad privalote tai daryti. Turite susiderinti su savo Dangiškuoju Planu. Gali būti, kad jūsų Dangiškajame Plane nėra įrašyta, kad turėtumėte būti rašytoju. Neverskite savęs. Niekada savęs neverskite išoriniu protu, bet tiesiog atsitraukite nuo išorinio proto. Susiderinkite. Jeigu nesugebate susiderinti, kadangi jums trukdo išorinis protas, tuomet ieškokite atskirųjų savasčių, kurios yra šių trukdymų priežastis. Paleiskite jas. Ir tuomet sugebėsite su mumis susiderinti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com