Kodėl gyvybės srautas nusileidžia į materialų pasaulį?

TEMOS: Kodėl AŠ ESU Esatis jus sukūrė – jūsų atėjimo į įsikūnijimą tikslas – nusileidimo į įsikūnijimą rizika – ryšio praradimas su dvasiniais mokytojais – Sąmoningasis AŠ negali būti prarastas – turite potencialą pakilti – niekada negalite prarasti galimybės keistis

Klausimas 1: Mielas Jėzau, Tu sakei: „Kai gyvybės srautas nusileidžia į materialų pasaulį, jis potencialiai gali nupulti į žemesniąją sąmonės būseną. Kai tai įvyksta, gyvybės srautas gali pamiršti savo dvasinę kilmę ir netgi pamiršti savo dvasinį tapatumą bei individualumą.“ Atrodo, kad tai daryti gyvybės srautui yra tikrai kvaila. Juk šiaip ar taip, jis jau yra dvasinėje karalijoje, ir gali rinktis įvairius būdus augti bei mokytis, nestatydamas savęs į pavojų. Tai kam tuomet gyvybės srautui rinktis Žemę?


Klausimas 2: Mielas Jėzau, turiu klausimą apie Laisvą Valią. Kai nusileidome į Žemę, aukštesnis žinojimas buvo paimtas iš mūsų. Mes neturime užtektinai informacijos išmintingai rinktis. Tačiau mūsų Kristaus AŠ ir mūsų AŠ ESU Esatis turi šią informaciją. Ar ši mūsų savasties dalis taip pat turi laisvą valią, ir ar ji nustelbia žemesniosios sąmonės laisvą valią? Savo širdyje giliai žinau, kad niekada nebūčiau sutikęs nusileisti į Žemę, be kokios nors sutarties… kokios nors garantijos, jog, kad ir kas man čia benutiktų, aš būsiu išgelbėtas ir sugrąžintas namo. Net ir kareivis Žemėje, einantis į mūšį, turi viltį, kad, jeigu bus pašautas, jo draugai nepaliks jo priešo valiai. Dievas kiekvienam gali parodyti jų sielą ir jų AŠ ESU Esatį, kad jie galėtų prisiminti, kas yra iš tiesų. Dievas gali pakelti šydą tarp Dangaus ir Žemės. Negaliu įsivaizduoti, kad mylintis Dievas paliktų Savo kareivius ir leistų mums susinaikinti.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Nors gerbiu visus klausimus ir žmones, kurie juos užduoda, man ypač patinka klausimai, rodantys, kad žmonės giliai mąsto apie dvasinius dalykus. Jūsų klausimai paliečia labai svarbias temas.

Daugelis dvasios ieškotojų žino, jog jie yra daugiau negu fizinis kūnas, ir jie taip pat jaučia, kad dalis jų gyvena dvasinėje karalijoje. Daugelis žmonių naudoja terminą „siela“ savo esybės visumai apibrėžti. Kaip paaiškinu kitur, terminą „siela“ teisingiau būtų naudoti apibūdinant keturlypį indą, kurį Sąmoningasis AŠ susikuria, kad galėtų reikštis per fizinį kūną. Jūsų dvasinis tapatumas yra ta jūs dalis, kuri visą laiką gyvena dvasinėje karalijoje, ir tai yra jūsų AŠ ESU Esatis arba dvasinis aš. Sąmoningasis AŠ yra AŠ ESU Esaties tąsa, turintis gebėjimą perkelti save į keturis materialios karalijos lygmenis.

AŠ ESU Esatis yra dvasinė esybė. Ją sukūrė jūsų dvasiniai tėvai dvejopam tikslui. Pirmasis tikslas yra prisidėti prie formų pasaulio bendrakūrimo iš šio pasaulio vidaus, tai reiškia, iš šios vėliausios, nepakilusios sferos. Kitas tikslas yra suteikti virš jos esančiai būtybių hierarchijai indą, per kurį jos galėtų patirti formų pasaulį iš šio pasaulio vidaus. Jūsų AŠ ESU Esatis turi unikalų individualumą, ir ji išsprendė tai, kas atrodo kaip mįslė, jog ji turi individualų tapatumą, tačiau kartu yra visuotinės Dievo esybės dalis.

Jūsų AŠ ESU Esatis gimė iš Dievo meilės, skatinančios Dievą nuolatos save transcenduoti. Išsamiau apie tai yra paaiškinama Besąlyginės Meilės Esaties, Begalinės Šviesos Esaties ir Motinos Marijos mokymuose. Jūsų AŠ ESU Esatis gyvena dvasinėje karalijoje ir negali nusileisti į tankias materialios visatos energijas. Norėdama išreikšti savo meilę ir trokšdama tapti daugiau negu šiuo metu yra, jūsų AŠ ESU Esatis nusprendė sukurti savo pačios tąsą, kuri galėtų nusileisti į materialią visatą. Tikslas buvo suteikti jūsų Esačiai įrankį, per kurį ji galėtų patirti materialią visatą ir dalyvauti jos bendrakūrime, padėdama šiai visatai tapti save suvokiančia visata ir tapti amžina Dievo kūrinijos dalimi.

Grįžtant prie tavo klausimo, dvasinėje karalijoje gyvena tiktai AŠ ESU Esatis. Kalbant techniškai, Sąmoningasis AŠ nepriima sprendimo nusileisti į dvasinę karaliją, nes Sąmoningasis AŠ neegzistuoja kaip individuali būtybė prieš savo nusileidimą. Sąmoningasis AŠ buvo sukurtas nusileisti į materialią visatą, ir iš karto po sukūrimo jį čia atsiuntė jūsų AŠ ESU Esatis.

Iš pradžių Sąmoningojo AŠ užduotis buvo gyventi šioje visatoje, iki kol pasieks pilną savęs kaip dvasinės būtybės suvokimą. Tai yra subtilus skirtumas, ir suprantu, kad daugeliui žmonių gali būti sunku jį suvokti. Tačiau, skaitydami kitus mano paminėtus mokymus ir mąstydami apie šią misteriją, palaipsniui įgysite gilesnį suvokimą. Kai buvo sukurtas Sąmoningasis AŠ, jis buvo sukurtas kaip jūsų AŠ ESU Esaties tąsa. Tačiau, kadangi Sąmoningasis AŠ turi savimonę ir laisvą valią, jis turi potencialą pasiekti visiškai savarankiškos nemirtingos dvasinės būtybės tapatumą. Kitaip tariant, Sąmoningasis AŠ turi potencialą išspręsti misteriją, kurią jau yra išsprendusi jūsų AŠ ESU Esatis, tai yra, kad jūs esate savimonę turinti būtybė, kuri kartu yra ir didesniosios visumos dalis.

Kai Sąmoningasis AŠ pirmą kartą nusileidžia į materialią visatą, savo kelionę jis pradeda su viename taške sukoncentruota sąmone. Į visatą jis žvelgia iš vieno taško ir viską mato iš šio taško. Sąmoningajam AŠ augant savęs suvokime, jis pradeda įgyti platesnį ir sferiškesnį pasaulio suvokimą, ir ima save matyti AŠ ESU Esaties tąsa. Kol kas jis dar nesugeba savęs laikyti sau pačiai pakankama dvasine būtybe. Tačiau toliau vystydamas savo tapatumo jausmą, Sąmoningasis AŠ gali pasiekti Kristaus sąmonę, kuri jam leistų sakyti: „Aš ir mano Tėvas – tai reiškia, AŠ ESU Esatis – esame viena.“ Tą akimirką Sąmoningasis AŠ laimi nemirtingą tapatumo jausmą, kaip sau pakankama dvasinė būtybė. Plačiau apie tai paaiškinu naujoje knygoje „Kelionė mistiniu Jėzaus keliu.“

Dar kartą grįžtant prie tavo klausimo, Sąmoningasis AŠ iš tikrųjų nesirinko nusileisti į materialią visatą. Jis gimė iš jūsų AŠ ESU Esaties pasirinkimo, o šis pasirinkimas kilo iš meilės. Tad iš tiesų tai daryti nebuvo kvaila, nes tai buvo padaryta iš didelės meilės.

Be to, daugelis šioje žemėje tebesančių gyvybės srautų pirmą kartą į Žemę nusileido prieš Žmogaus Nuopolį, ir tuo metu nusileidimo į Žemę rizika nebuvo didelė. Tiktai įvykus Nuopoliui, ši planeta tapo pavojinga vieta, kurioje žmonėms pasidarė labai lengva pamiršti savo dvasinę kilmę. Tačiau net ir po Nuopolio, daugelis dvasios būtybių pasirinko nusileisti į Žemę gelbėjimo misijai, norėdami išgelbėti savo brolius ir seseris, įstrigusius žemesniojoje sąmonės būsenoje.

Vienintelis būdas iš tiesų išgelbėti kitą gyvybės srautą yra mokyti savo pavyzdžiu. Kitaip tariant, vienintelis būdas iš tiesų tarnauti dvasiniu mokytoju, yra nusileisti į Žemės planetą ir laimėti savo Kristiškumą, tuo būdu pademonstruojant, kad kiekvienas žmogus turi potencialą apsivilkti Kristaus protą ir laimėti savo nemirtingumą, pakildamas į aukštesnę sąmonės būseną.

Pereinant prie antrojo klausimo, techniškai nėra teisinga sakyti, kad aukštesnis žinojimas buvo paimtas iš gyvybės srauto, šiam nusileidus į Žemę. Kai Sąmoningasis AŠ pirmą kartą nusileido, tai reiškia, prieš Nuopolį, jis iš tiesų turėjo intuityvų ryšį su AŠ ESU Esatimi, ir jis iš tiesų turėjo išorinį kontaktą su dvasiniu mokytoju, kaip vaizduojama istorijoje apie Rojaus sodo Dievą. Todėl Sąmoningasis AŠ nebuvo paliktas likimo valiai. Tiktai nusileidę į dualizmo sąmonę, gyvybės srautai pamažu prarado savo intuityvų ryšį ir išorinį kontaktą su savo dvasiniais mokytojais. Todėl kalbant apie gyvybės srautus, kurie reinkarnavosi, yra teisinga sakyti, kad daugelis jų atėjo į šį gyvenimą neturėdami aukštesniojo žinojimo. Tačiau tai yra jų pačių praeityje padarytų pasirinkimų pasekmė, o ne Dievo bausmė.

Gyvybės srautui nusileidus į dualizmo sąmonę, šio gyvybės srauto AŠ ESU Esatis nebegalėjo pasiekti Sąmoningojo AŠ tiesiogiai. Todėl iš visuotinės Kristaus sąmonės buvo sukurtas Kristaus AŠ. Ši sąmonės būsena yra įausta visur formų pasaulyje, tačiau jos neįmanoma uždaryti vienoje kurioje nors formoje. Visuotinė Kristaus sąmonė visada žino, jog ji yra Dievo esybės tąsa. Todėl jūsų Kristaus AŠ leidžia jums atskirti dualizmo sąmonės pagimdytas iliuzijas nuo Dievo realybės – tai yra, kad jūs esate dvasios būtybė. Tad iš tiesų, jūsų AŠ ESU Esatis turi laisvą valią, kaip ją turi ir jūsų Kristaus AŠ. Tačiau jūsų AŠ ESU Esaties ir jūsų Kristaus AŠ pasirinkimai niekada negali paminti laisvos Sąmoningojo AŠ valios. Sąmoningojo AŠ lygmenyje jūsų laisva valia yra aukščiausias įstatymas, ir jokia dvasinė būtybė neturi įgaliojimų ją pakeisti. Tik tamsos jėgos gali siekti pažeisti jūsų laisvą valią.

Kalbi apie žinojimą, jog niekada nebūtum nusileidęs be sutarties. Galėtume sakyti, kad, kai jūsų AŠ ESU Esatis sukūrė Sąmoningąjį AŠ, ji žinojo realybę, kad Sąmoningajame AŠ glūdinti sąmonė niekada negalės būti prarasta. Ši sąmonė yra Dievo nemirtingos esybės išraiška, kuri niekada negali būti prarasta. Tad galėtume sakyti, kad yra tam tikra sutartis, garantuojanti, jog Dievo sąmonė, iš kurios yra sudarytas Sąmoningasis AŠ, niekada negalės būti prarasta. Ji arba pakils, tapdama nemirtinga būtybe, arba sugrįš į AŠ ESU Esatį per antrąją mirtį.

Kadangi Sąmoningasis AŠ turi laisvą valią, jis iš tiesų turi potencialą prisiimti tapatumo jausmą, kuriame imtų save laikyti mirtinga žmogiška būtybe, suvaržyta įvairiais apribojimais. Šis tapatumo jausmas yra atitrūkęs nuo Dievo esybės ir Dievo energijos realybės. Todėl iš to logiškai seka, kad šis ribotas tapatumo jausmas niekada negalės tapti amžinas. O kadangi jis negali tapti amžinas, logiška, kad jis tegali būti laikinas. O viskas, kas yra laikina, turi turėti pabaigą. Štai kodėl jūsų tapatumo jausmas, kaip ribotos, mirtingos būtybės, galiausiai turės mirti.

Ir nors tuomet šis mirtingas tapatumo jausmas bus prarastas, jūsų pirminis dangiškasis individualumas, iš kurio buvo sukurtas Sąmoningasis AŠ, prarastas nebus. Jūsų AŠ ESU Esatis visada gali sukurti kitą Sąmoningąjį AŠ, remdamasi savo įgyta patirtimi. Sielą arba keturlypį indą sudarančios energijos paprasčiausiai bus sugrąžintos į savo pirminį tyrumą, ir todėl jas bus galima panaudoti tobulesnių formų bendrakūrime. Tad galėtume sakyti, jog egzistuoja sutartis, garantuojanti, kad jūsų sielos sąmonė ir energijos galiausiai bus sugrąžintos namo. Tačiau AŠ ESU Esatis viliasi, kad Sąmoningasis AŠ nebus tiesiog sugrąžintas namo, bet kad sugrįš triumfuodamas, tapęs save suvokiančia, sau pakankama, nemirtinga dvasios būtybe.

Sakai, kad Dievas kiekvienam gali parodyti dvasinę realybę, tačiau tai nėra tiesa, nes jokia dvasinė būtybė nepažeistų įsikūnijusių gyvybės srautų laisvos valios. Dievas gali pasiūlyti jums žinias – per pakylėtuosius mokytojus – apie jūsų dvasinį tapatumą. Dievas gali jus atvesti prie gyvosios tiesos vandenų, tačiau Dievas negali priversti jūsų gerti iš šių vandenų. Tačiau Dievas nepaliko jūsų vienišų gyvenimo mūšio lauke. Dievas jums pasiuntė Kristaus AŠ kaip dvasinį mokytoją, ir Dievas jums siuntė daugybę išorinių mokytojų. Amžių bėgyje, daug būtybių – tame tarpe ir aš – įsikūnijo Žemėje ir pasiekė Kristaus sąmonę, tuo būdu pademonstruodamos kelią, kuriuo eiti turi potencialią visi gyvybės srautai.

Kalbi apie kareivius mūšio lauke, ir tai yra gera iliustracija, nes Žemės planeta šiuo metu iš tiesų yra mūšio laukas. Tačiau, kai kareivis eina į karą, nėra jokių garantijų, kad jis bus išgelbėtas. Kareivis žino, kad bus dedamos visos įmanomos pastangos jį išgelbėti, tačiau nėra jokių garantijų, kad šios pastangos bus sėkmingos. Taip pat ir gyvybės srautas gali žinoti, kad bus dedamos visos įmanomos pastangos išgelbėti jį iš Žemės mūšio lauko. Tačiau nėra jokių garantijų, kad šios pastangos bus sėkmingos, ne tiek dėl priešo įsikišimo, kiek dėl to, kad pats gyvybės srautas gali nematyti mėginimų jį išgelbėti arba gali nepriimti jam iš aukščiau tiesiamos rankos.

Norėdamas įvykdyti savo misiją Žemėje ir tapti sau pakankama dvasine būtybe, gyvybės srautas privalo turėti laisvą valią. Tačiau laisva valia neišvengiamai turi potencialą, kad gyvybės srautas gali pasirinkti nutraukti savo pirminę misiją ir susikurti tapatumo jausmą, kuriame imtų save laikyti mirtinga žmogiška būtybe, amžinai atskirta nuo Dievo, kuri niekada negalėtų apsivilkti Kristaus sąmonės ir laimėti savo nemirtingumo. Kol gyvybės srautas laikosi įsikibęs šio tapatumo jausmo, jokia būtybė danguje negali išgelbėti šio gyvybės srauto. Tačiau Sąmoningasis Aš bet kuriuo metu gali pasirinkti palikti ribotą tapatumo jausmą ir gali nuspręsti eiti dvasiniu keliu, atvesiančiu jį prie Kristaus sąmonės. Vis dėlto, jokia būtybė danguje negali to nuspręsti už jokią būtybę Žemėje.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2004 Kim Michaels