Dangus

Kaip atrasti subalansuotą požiūrį į nesavanaudišką tarnavimą

Klausimas: Pradėjau matyti tą vieną išorinę savastį savo psichikoje, kuri iš tiesų yra labai subtili, tai yra, kad atidaviau savo laisvą valią tarnavimui. Man visada mintyse sukdavosi klausimas: „Kaip galėčiau geriausiai pasitarnauti pasauliui?“ O ne: „Ką atnešti yra mano didžiausias džiaugsmas?“ Tai buvo pasyvus ir paklusnus, labai nesubalansuotas būdas tarnauti. Manau, kad daugelis dvasingų žmonių tikriausiai turi šią išorinę savastį. Ar galėtų pakylėtieji mokytojai kažką patarti, kaip būtų geriausia susitvarkyti su šia išorine savastimi?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.

Na, pusiausvyrą galima prarasti visur. Ir, žinoma, tai yra būdinga ego ir netgi jus paveikti siekiančioms puolusioms būtybėms, kad jie nori paimti bet kokį jūsų kelyje padarytą progresą ir jį iškreipti, priversdami jus netekti pusiausvyros savo požiūryje. Ir, žinoma, iš tiesų egzistuoja tokia pakopa kelyje – žemesnė pakopa – kuomet esate visiškai susikoncentravę į save, esate susitelkę į save, žiūrite tik į tai, kas jums patiems yra naudingiausia, matydami save atskirtyje nuo kitų, ir visada, kaip yra sakoma, ieškodami to, kas jums būtų naudingiausia.

Ateina toks momentas kelyje, kuriame pradedate tai įveikti, ir jums yra natūralu dėmesį dabar nukreipti į tai, kaip galėtumėte tarnauti kitiems. Tačiau, žinoma, bet kokia savybė gali tapti išbalansuota tokioje planetoje kaip Žemė, ir iš tiesų galite, kaip teisingai pasakei, susikurti šią savastį, kuri slopina jūsų natūralų kūrybinį polėkį.

Daugeliu atvejų, ši savastis neegzistuoja viena pati. Ją, tiesą sakant, palaiko kitos savastys, nes galite turėti tam tikras savastis, kurios buvo sukurtos tolimuose ankstesniuose gyvenimuose, kuriuose buvote labai susikoncentravę į save, tad susikūrėte tam tikras savastis, kurios yra grįstos tikėjimu, kad savanaudiškumas yra blogis, turite vengti savanaudiškumo, ir todėl turėtumėte vengti koncentruotis į save, ir turėtumėte susitelkti į kažko darymą dėl kitų. Tiesą sakant, krikščionybės religija, išaukštindama šį tarnavimo, nesavanaudiško tarnavimo idealą, prisidėjo prie šio proceso, kuomet daugelis žmonių, tiek dvasingų, tiek religingų žmonių, jaučia, jog turėtų tarnauti, o tam, kad galėtų tarnauti kitiems, jiems reikia užgniaužti bet kokius troškimus išreikšti save arba patiems kažką patirti.

Taip pat yra ir pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie šitaip jautėsi, ir todėl prarado pusiausvyrą darydami tai, ką jie laiko tarnyste. Ir pats šis pasiuntinys, savo ankstyvaisiais metais Summit Lighthouse, tiek daug laiko praleido kalbėdamas šaukinius, kad apleido kitus gyvenimo aspektus, ir tam tikru momentu suprato, kad netgi naudojosi šaukiniais ir troškimu pagerinti pasaulį kaip dingstimi netirti savo psichikos. Jis pradėjo žiūrėti į savo psichologiją, ir spręsdamas savo psichologines problemas galiausiai pakilo iki lygmens, kuriame galėjo pradėti iš tiesų nesavanaudiškai tarnauti. Tačiau, žinoma, net ir būdami pakylėtųjų mokytojų pasiuntiniu galite tapti tokie išsibalansavę, kad galvojate, jog visą savo energiją, laiką ir dėmesį turėtumėte skirti vien šio darbo darymui, niekada neleisdami sau atsipalaiduoti ar pasimėgauti kitomis veiklomis.

Tai, žinoma, taip pat galioja ir mokiniams, ir mes mėginome perduoti daug, daug mokymų, kuriuose kalbame apie pusiausvyros būtinybę, kuomet atrastumėte asmeninę pusiausvyrą, kurioje jūs, visų pirma, pripažįstate, kad gali egzistuoti tam tikri patyrimai, kuriuos nusprendėte norintys patirti Žemėje, ir galbūt dar iki galo nepatyrėte šių patirčių. Tuomet yra teisėta dalyvauti tuose patyrimuose, kad galėtumėte pasiekti tašką, kuriame pajaustumėte, jog jums jau gana. Jums taip pat buvo duoti mokymai apie tai, kaip neleisti, jog tai taptų žemyn traukiančiu sūkuriu, kuomet jums niekada nebūna gana.

Taip pat, žinoma, egzistuoja ir kūrybinės išraiškos klausimas, kuomet jūsų AŠ ESU Esatis gali turėti tam tikrus teisėtus troškimus išreikšti kažką šioje planetoje, ir tai yra tiesa, kad daugelis žmonių pasinaudojo nesavanaudiškos tarnystės idealu, neleisdami sau būti atviromis durimis AŠ ESU Esačiai. Tad, iš esmės, kaip galite pasiekti tašką, kuriame galėtumėte atrasti didesnę pusiausvyrą? Na, vėlgi, tiktai pažvelgdami į tas savastis, ieškodami įsitikinimo, kuris jus verčia turėti nesubalansuotą požiūrį, ką reiškia nesavanaudiška tarnystė. Nesavanaudiška tarnystė iš tiesų nereiškia, kad susikoncentruojate į kitus žmones. Tai yra tokie kaip ir pradiniai nesavanaudiškos tarnystės etapai. Galvojate, jog atidėjote į šalį savo pačių troškimus ir visą savo dėmesį sutelkėte į kitus žmones, tačiau tai taip pat gali būti ego turimas troškimas. Daugelis krikščionių turi šį troškimą įrodyti, jog jie yra nesavanaudiški žmonės, tarnaudami kitiems. Tačiau, žinoma, tai yra iš ego kylantis troškimas, ir todėl jis nepadeda kelti jų sąmonės.

Tad turite suvokti, jog iš tiesų nesavanaudiška tarnystė reiškia, kad įveikiate išorinę savastį ir visas tas atskirąsias savastis, kurios jus traukia į nesubalansuotas reakcijas. Ir šitaip galite pasiekti tašką, kuriame pripažįstate: „Aš turiu tam tikrus troškimus patirti tam tikrus dalykus Žemėje, ir man šie patyrimai yra reikalingi.“ Ir jūs taip pat pripažįstate: „Mano AŠ ESU Esatis nori išreikšti tam tikras kūrybines išraiškas per mane, ir turiu skirti tam laiko ir dėmesio savo gyvenime. Todėl privalau atrasti pusiausvyrą, kuomet mano tarnavimas leistų man skirti laiko ir dėmesio šiems kitiems mano dangiškojo plano aspektams ir mano dvasiniam augimui.“ Ir tai yra sprendimas, kurį turite priimti, iš dalies sąmoningas sprendimas, tačiau negalėsite iki galo priimti šio sprendimo, kol nebūsite išsprendę savasčių, kurios jus traukia į šią nesubalansuotą reakciją.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels