Atskirosios savastys ir būtinos savastys
Klausimas: Kaip suprantu, mes prisiėmėme iliuzijas, kurios yra dabartinio taisyklių rinkinio dalis, įsikūnijant 48 sąmonės lygyje gimimo metu. Ar būtų teisinga daryti prielaidą, kad šios iliuzijos tuomet yra paverčiamos savastimis, ne atskirosiomis savastimis? Ir mes susikuriame savo atskirąsias savastis horizontaliai, šalia pagrindinių iliuzijų įvairiuose lygmenyse, prisiimdami jas iš masinės sąmonės arba susikurdami jas patys. Tad darau išvadą, kad atskirosios savastys visada yra dualistinės prigimties ir jos gali išlikti ir pergyventi savo pirminę sąmonės būseną, kurioje buvo sukurtos arba priimtos. Darau prielaidą, jog taip yra dėl to, kad mūsų iliuzinės savastys, kurios apsprendžia mūsų sąmonės būseną, tėra suvokimo filtrai, kurių esame natūraliai veikiami, tuo tarpu atskirosios savastys jau iš prigimties yra labiau grįstos prievarta ir agresyvumu.
Atsakymas iš Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. konferencijoje „Gilaus gydymo kelionė“ Estijoje, Taline.
Aš tiesiog atsakysiu į šį klausimą, nes yra akivaizdu, kad tai yra tiesa, kas yra sakoma klausime, ir kaip Arkangelas Rafaelis taip pat išsamiau paaiškino, ir kaip taip pat paaiškino Ciklopėjus. Ir aš tik čia dar pridurčiau, kad tai yra taisyklių rinkinio dalis, kurios šiuo metu galioja įsikūnijant 48 lygmenyje gimimo metu. Turėtume sakyti, kad kai pirmą kartą įsikūnijome Žemėje, mes buvome 48 lygmenyje. Nėra taip, kad kiekvieną kartą iš naujo įsikūnydami savo kelionę pradedame 48 lygmenyje. Galėjome pakilti į aukštesnius lygmenis ankstesniuose gyvenimuose ir tuomet galime ateiti tame lygmenyje, kuriame buvome. Tačiau tai yra tiesa, ką mokytojai sakė, kad pradedame nuo 144 lygmens ir prisiimame tam tikrą iliuziją, ir susikuriame tam tikrą savastį. Tai nėra dualistinė iliuzija. Tai tiesiog yra tai, kas yra reikalinga Sąmoningajam AŠ, kuris pats neturi jokios struktūros, kurią galėtų integruoti, galėtų pradėti integruoti su identiteto kūnu ir galėtų pradėti kurtis tapatumo jausmą. Ciklopėjus paaiškino, kad Sąmoningasis AŠ neturi jokio individualumo. Nėra jokios talpyklos, kuri galėtų talpinti kokius nors parametrus, kokie jūs esate individualiai. Visa tai yra AŠ ESU Esatyje. Kai Sąmoningasis AŠ ateina į 144 lygmenį, jis prisiima iliuziją, kuri yra reikalinga, kad galėtumėte pradėti integruotis su identiteto kūnu. Tačiau jūs susikuriate individualų įsitikinimą apie tai, paremta jūsų AŠ ESU Esaties individualumu. Kiekvienas iš mūsų turime šiek tiek kitokią savastį, kurią susikuriame 144 lygmenyje.
Ir Ciklopėjus sakė, kad priežastis, dėl kurios turime tai susikurti, – jis palygino tai su kino juosta, kurioje Sąmoningasis AŠ yra tarsi balta šviesa kino projektoriuje, o identiteto kūnas yra kino juosta. Ir kai ateiname į 144 lygmenį, mes kažką piešiame ant kino juostos. O tuomet šviesa tiesiog yra projektuojama per tą piešinį į 143 lygmenį. Ir ji tampa pasąmonės savastimi, kuri palaiko tą įsitikinimą. O tuomet, 143 lygmenyje, mes prisiimame dar vieną, nupiešiame dar vieną piešinį ant kino juostos, kuris tuomet yra išprojektuojamas. Ir mes, žinoma, turime kino juostą identiteto kūnui, dar vieną turime mentaliniam kūnui, dar vieną – emociniam, ir dar vieną – fiziniam, nes net ir fizinis kūnas iš esmės tėra kino juosta, kuri yra projektuojama ant Materijos šviesos. Savastys, kurias prisiimame nuo 144 iki 48 lygmens nėra dualistinės savastys. Tai tiesiog yra savastys, kurios mums padeda integruotis, nes jie taip pat sako, kad Sąmoningajam AŠ, kuris yra grynoji sąmonė, yra labai sudėtinga integruotis su fiziniu kūnu ar netgi pradėti jį valdyti. Ir Ciklopėjus iš tiesų panaudojo vieno iš jūsų vakar pasakytą frazę: „Bet aš esu Sąmoningasis AŠ, aš esu grynoji sąmonė, kaip galiu rašyti?“ Ir tai iliustruoja, kad Sąmoningasis AŠ, kai jis save laiko grynąja sąmone, negali valdyti fizinio kūno. Jis netgi negali įsivaizduoti, kad galėtų rašyti žodžius ir kad žodžiai turi prasmę. Visa tai mes palaipsniui prisiimame identiteto, mentaliniame ir emociniame lygmenyse. Mes galime valdyti fizinį kūną. Tad tai, tam tikra prasme, yra būtinos iliuzijos.
Tačiau galėtume sakyti, kad pavojus čia, na, iš tiesų ne pavojus, nes jums yra skirta nusileisti į 48 lygmenį, yra tai, kad kai Sąmoningasis AŠ nusileidžia į 48 lygmenį, jis gali susitapatinti su fiziniu kūnu. Tačiau eidami dvasiniu keliu, mes nustojame tapatintis su savastimis, kurias susikūrėme. Jos vis dar tebėra reikalingos fiziniam kūnui valdyti, tačiau galime pasiekti tašką, kai su jomis nebesitapatiname. O tai reiškia, kad galime pasiekti didesnę ramybę su buvimu fiziniame kūne. Bet tuomet, žinoma, kai nusileidžiame žemiau 48 lygmens, susikuriame savastis, kurios yra paremtos dualizmu ir iliuzija, kad esame atskiros būtybės. Ir tai sukuria visą tą frustraciją ir skausmą, ir kančias. Nes dabar mes esame tarsi suskilęs namas. Užuot pilnai priėmę, kad esame šiame fiziniame kūne ir valdome šį fizinį kūną, dabar turime šias savastis, kurios nekenčia kūno.
Kaip net ir šiame klausime apie menopauzę, nekenčiate buvimo fiziniame kūne, senėjimo, savo plaukų praradimo, to ir ano. Jūs dar labiau tai pabloginate, nes dabar turite šį priešinimąsi arba opoziciją savo pačių esybėje. Ir, žinoma, būtent tuo naudojasi puolusios būtybės – visomis šiomis atskirosiomis savastimis. Ir jos iš tiesų, jeigu apie tai pamąstytumėte, suvoktumėte, kad puolusios būtybės iš tiesų projektuoja, jog mums yra neteisinga būti fiziniame kūne. Būtent dėl to galite matyti šią seną dvasinę tradiciją, kad kūnas yra jūsų dvasinio augimo priešas. Aš apie tai kalbėjau kai kuriuose savo YouTube filmukuose, kad matote Rytų dvasingume, jog jie visada yra nusistatę prieš kūną. Kūnas tėra trukdis. Turite kontroliuoti kūną, susilaikyti nuo bet kokių kūniškų malonumų, nes jie turi šią idėją, kad tiktai Brahmanas yra tikras, o pasaulis yra iliuzija. Privalote grįžti į šią nediferencijuotą būseną, kurioje iš esmės neegzistuojate, kaip kalbėjome vakar.
Ir tai staiga sukuria būseną, kuomet užuot buvę bendrakūrėjais, kurie yra laimingi būdami kūne ir galėdami išreikšti save per kūną, mes staiga imame nekęsti arba priešintis buvimui fiziniame kūne. Ir jūs iš tiesų, kai prisiimate šias dualistines savastis, galite tai su savimi nešiotis net ir pakėlę savo sąmonę. Mokytojai visai neseniai paaiškino, nepamenu, galbūt per Velykas, buvo apie tai užduotas klausimas, ir Jėzus atsakė, matote, kaip aš ką tik sakiau, kad susikuriate tam tikrą savastį tam, kad galėtumėte nusileisti į tam tikrą lygmenį, o kad galėtumėte pakilti aukščiau, turite įveikti tą savastį. Galite pakilti nuo 48 iki, tarkime, 96 lygmens, tačiau jūs vis dar nešiojatės su savimi šias savastis, kurias susikūrėte atskirtyje, ar bent jau šiuos įsitikinimus, tokius kaip kūno nekentimas.
Ir yra jogų bei meistrų iš Rytų, kurie pakėlė savo sąmonę, tačiau jie vis dar tebesinešioja šią neapykantą kūnui, tad nors yra pasiekę ganėtinai aukštą sąmonės lygį, jie vis dar nekenčia kūno, laiko kūną dvasinio augimo priešu. Tarsi būtų du paraleliai bėgiai, atskirosios savastys ir būtinos savastys, ir galime pradėti vėl kilti aukštyn, tačiau tuo pat metu vis dar nešiojamės šias atskirąsias savastis, ir tai sukuria tą skilimą. Ir būtent tai mums reikia siekti įveikti, kad galėtume pasiekti ramybę ir vientisumą, ir net išgijimą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com