Jūsų kelias dažnai vyks ciklais, kuriuos galite laikyti pakilimais ir nuosmukiais
Klausimas: Kartais galvoju, kad mes, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, įžengiame į trumpą fazę, kurią apibūdinčiau taip: atrodo, tarsi einame atgal, patiriame žemyn traukiantį sūkurį, einame į skaudžių smūgių mokyklą, bet tuomet sugrįžtame į savęs plėtimą, į aiškesnį kažko įsisąmoninimą. Tai atrodo kaip trumpa fazė, ji yra mažiau skausminga nei anksčiau. Pradedu galvoti, kad iš tiesų nėra taip, jog grįžome atgal, tiesiog patiriame nedideles panirimo fazes.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2020 m. vebinare „Rinkitės Amerikos ateitį“.
Na, dvasinis kelias iš tiesų turi daug skirtingų etapų, ir yra labai, labai svarbu apie tai pamąstyti.
Vienas to aspektas yra, kad daugelis dvasingų žmonių, kai atranda savo pirmąjį dvasinį judėjimą, jie turi šiek tiek nerealistišką požiūrį į dvasinį kelią. Jie dažnai yra linkę galvoti, kad dabar, kai atrado šį dvasinį judėjimą, ir jis taip stipriai skiriasi nuo to, su kuo jie užaugo, jie kažkokiu būdu atvertė visiškai naują gyvenimo lapą. Ir dabar jie gali tik kilti aukštyn nuo ten, ir viskas bus tik geriau, ir jie negali grįžti atgal, negali sau leisti grįžti atgal. Ir todėl kai kurie žmonės iš tiesų įžengia į labai negatyvią reakciją, kai eina atgal.
Tačiau turite čia pripažinti, kad daugelis jūsų užaugote nedvasingoje, net ir anti-dvasingoje visuomenėje. O tuomet, kažkuriuo metu, jūs atrandate dvasinį mokymą, suvokiate, kad egzistuoja dvasinis kelias. Ir iš pradžių patiriate beveik euforijos etapą, kuomet jums yra skirta tyrinėti, ką reiškia dvasinis kelias, kokie tenai egzistuoja dvasiniai mokymai, ką jie jums reiškia, ir jūs esate tokioje tarsi nekaltumo fazėje.
Realybė, daugeliu atvejų, yra tokia, kad mes, kurie esame pakylėtieji mokytojai, net jeigu nieko apie mus nežinote, mes sulaikome arba nešame dalį jūsų karmos. Ir dėl šios euforijos, kurią jūs jaučiate, jūs taip pat, tam tikra prasme, peržengiate savo įprastinės psichologijos ribas. Tai turi šiek tiek panašumų su tuo, kai įsimylite ir pereinate šią euforijos fazę, kuomet galvojate, kad tapote visiškai kitokiu žmogumi, ir jūsų partneris yra kitoks žmogus, ir viskas yra nuostabu ir visada taip bus. Jums yra leidžiama patirti šią euforijos fazę.
Bet tuomet ateina momentas, kuomet jums, vėlgi, reikia pradėti daryti šiek tiek sunkesnį darbą. Ir jums reikia prisiimti dalį savo karmos, jums reikia pradėti dirbti su savo psichologija. Ir dažnai būtent tai jūs patiriate kaip ėjimą atgal. Staiga dalykai tampa rimtesni, jie tampa sunkesni, viskas atrodo sunkiau. Atrodo, kad nedarote tokio didelio progreso kaip anksčiau. Tai tiesiog yra natūralus etapas.
Mes taip pat galėtume tai paaiškinti ir kitu būdu, ir galime sakyti, kad kai iš pradžių atrandate dvasinį kelią, jūs dirbate su keliomis problemomis, kurias yra ganėtinai nesunku išspręsti. Tai jums suteikia progreso pojūtį, kuris yra paskatinimas kelyje.
Tačiau yra neišvengiama, kad kai tai padarote, pradėsite dirbti su kai kuriomis gilesnėmis, sunkesnėmis problemomis, kurias išspręsti reikės daugiau laiko, jas išspręsti nebus taip lengva. Ir todėl eisite per fazę, kuri atrodys sunkesnė.
O tuomet, kai tai išrišite, tuomet jūs ir vėl galite turėti periodą, kai dalykai atrodys šviesesni, dalykai atrodys lengvesni. O tuomet ir vėl galite pasiekti tam tikrus sunkesnius dalykus, kurie turi būti išrišti. Ir jūsų kelias dažnai vyks ciklais, kuriuos galite laikyti pakilimais ir nuosmukiais. Tačiau gali ateiti momentas, kai kelyje praleidote pakankamai daug laiko ir todėl suvokiate, kad tai tiesiog yra natūralu, jūs tai priimate, nekaltinate savęs, kad kurį laiką leidotės žemyn arba jautėte besileidžiantys žemyn, nors iš tikrųjų taip nebuvo. Jūs su tuo dirbate, naudojatės įrankiais tirti savo psichologiją ir ją išrišti.
Taip pat gali būti žmonių, kurie, kai pirmą kartą atranda dvasinį kelią, jie panyra į šią euforijos būseną. Jie jaučia darantys milžinišką progresą, tačiau realybėje jų daromas progresas nėra jau toks didelis. Tiesiog jie patiria šį didesnį kontrastą tarp to, kai dar nebuvo atradę dvasinio mokymo, ir to, kai jį atrado, tad jie galvoja darantys progresą, nors iš tikrųjų taip nėra.
Ir priežastis yra ta, kad jie iš tiesų nesuprato, kokia yra dvasinio kelio esmė. Jie į jį žiūri kaip į išorinį kelią, net ir į pakylėtųjų mokytojų mokymą kai kurie žmonės gali žiūrėti kaip į išorinį kelią. Esmė čia tėra studijuoti mokymus, būti organizacijos nariu, kalbėti šaukinius ir tuomet vieną dieną tik pokšt – ir pakilsite. Daugelis žmonių taip galvojo, daugelis žmonių vis dar taip tebemano. Jų nėra tiek daug šioje dispensacijoje, dėl visų tų mokymų, kuriuos mes perdavėme šia tema, ir jūsų pasiryžimo priimti šiuos mokymus.
Yra žmonių, kurie mano darantys progresą, tačiau iš tiesų jie jo nedaro. Ir ateina momentas, kai jie pradeda suvokti, kad jie nebedaro jokio progreso. Iš tiesų nėra taip, kad jie nebedaro progreso, iš tiesų jie niekada nedarė jokio progreso, nes nesuvokė, kokia yra kelio esmė. Jie nedirba su savo psichologijos išrišimu, jie mano, kad toliau gali daryti išorinius dalykus paviršutiniškame lygmenyje ir pasiekti rezultatus. Todėl daugelis žmonių patyrė nusivylimą, jie prarado tikėjimą, pradėjo pykti, kaltinti guru, kaltinti kelią, kaltinti pakylėtuosius mokytojus ar dar kažką – užuot prisiėmę atsakomybę ir ryžęsi imti keisti save.
Taip pat gali būti žmonių, kurie patiria progresą, jie išsprendžia tam tikrus dalykus savo psichologijoje, bet tuomet susiduria su gilesne problema, į kurią nenori pažvelgti, jie nenori pripažinti, kad turi šią problemą. Ir tai gali priversti juos kurį laiką stagnuoti. Kartais jie gali stagnuoti visą šį likusį gyvenimą, tačiau kitais kartais po kurio laiko staiga patiria pokytį. Ir dabar jie tampa pasiryžę pažvelgti į problemą, jie yra pasiryžę ją išrišti, ir tuomet jie vėl jaučia darantys progresą.
Taip pat yra toks dalykas, kad daugelis žmonių savo dangiškajame plane įsirašė, kad jiems yra skirta atrasti tam tikrą dvasinį judėjimą, jiems yra skirta daryti progresą tam tikru tempu. Bet tuomet galite pasiekti šį tašką, kuriame yra tam tikri dalykai, į kuriuos nenorite pažvelgti, nenorite jų išrišti, tad pradedate atsilikinėti nuo tos vietos, kurioje būtumėte galėję būti, jeigu būtumėte ėję optimaliu keliu. Ir galite jausti tai kaip vis didėjantį sunkumą, galite jausti, kad nedarote tokio progreso, kurį turėtumėte daryti. Tačiau negalite, daugeliu atvejų, suprasti, kodėl taip yra, bent jau negalite to suprasti išoriniu protu. Ir štai čia, vėlgi, galite pažvelgti į tai, į ką nenorėjote pažvelgti, kas tai yra, ko jūs nenorėjote pripažinti.
Jums gali būti labai naudinga suvokti tam tikrą sąlygą dvasiniame kelyje, su kuria mes visi, jūs visi, kurie vis dar tebesate įsikūnijime, visi mes, kurie buvome įsikūnijime, susidūrėme, ir tai yra, kad egzistuoja tam tikros problemos, į kurias nenorime pažvelgti. Mes turime susikūrę tam tikrą įvaizdį apie save kaip apie gerus dvasios mokinius. Ir dažnai turime tendenciją galvoti, kad egzistuoja tam tikros psichologinės problemos, kurių neturėtume turėti.
Šis pasiuntinys keletą kartų tai matė savo paties psichologijoje, kai nenorėjo pripažinti, kad turi tam tikrą psichologinę problemą. Jis manė, kad neturėtų to turėti, tad buvo linkęs tai ignoruoti. Jis buvo pasiryžęs dirbti su kitais dalykais, tačiau kurį laiką nenorėjo dirbti su šiuo dalyku. Galiausiai jis, prieš kiek tai laiko, patyrė pokytį ir suvokė, kad iš tiesų nėra prasmės laikytis šio vertybinio vertinimo ir sakyti, kad kai kurie žmogiškos psichologijos elementai yra geresni ar blogesni už kitus, nes visa tai tėra žmogiška psichologija ir visa tai tiesiog turi būti paleista. Tad nėra jokios gėdos, nėra jokios traumos, susijusios su tam tikros psichologinės problemos turėjimu.
Kai pamąstote, kokioje sunkioje planetoje esate, kai pamąstote, kiek daug gyvenimų buvote šioje planetoje, kiek daug patyrėte skirtingų aplinkybių, yra labai tikėtina, kad turite praktiškai kiekvieną psichologinę problemą, žinomą žmonėms. Ir esmė čia nėra nustatyti šį vertybinį vertinimą, kad būdami dvasingu žmogumi neturėtumėte turėti tam tikros problemos. Esmė čia tėra pažvelgti į savo psichologiją, pamatyti, kokios tenai yra problemos, ir tuomet atakuoti visas problemas tuo pačiu būdu – kaip kažką, ką tiesiog turite išrišti ir palikti. Tai jus gali paskatinti padaryti didžiulį progresą, kai ryšitės pažvelgti į viską ir visur.
Iš esmės, galėtume sakyti, kad jeigu jaučiate einantys atgal arba jaučiate patekę į žemyn traukiantį sūkurį, taip visada yra dėl to, kad yra kažkas, į ką jūs nenorėjote pažvelgti. Ir daugeliu atvejų taip yra dėl to, kad turite šį jausmą, jog neturėtumėte turėti tos problemos. Tad užuot ją sprendę, jūs mėginate tipenti pirštų galais apie ją, neigti ją, menkinti ją, koncentruotis į kitus dalykus, kai tuo tarpu vienintelis būdas iš tiesų sugrįžti į maksimalų progresą yra tiesiog pažvelgti į problemą, išrišti ją kaip bet kurią kitą problemą, ir ją užbaigti.
Jūs turite šiuos mokymus, Išsigydykite savo dvasines traumas ir kitas tos serijos knygas, turite įrankius, kuomet jums nereikia įsitraukti į šiuos negatyvius sūkurius. Turite įrankius, kuomet jums nereikia patirti šių pakilimų ir nuosmukių kelyje, jūs galite daryti pastovesnį progresą. Jūs vis dar turėsite tam tikrus dalykus, kuriems išrišti reikės laiko, tačiau jums nereikės jausti, kad patekote į žemyn traukiantį sūkurį arba einate atgal. Jūs vis dar galite matyti, kad tai tiesiog yra kelio dalis, kad čia aptikote kažką, ką išrišti užtruks šiek tiek daugiau laiko, tačiau jūs vis dar tebedarote progresą, jūs vis dar tebeinate keliu.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com