Ieškokite dvasinio mokytojo, kuris mestų jums iššūkį, užuot ieškoję mokytojo, kuris pasakotų jums tai, ką jūsų ego nori girdėti

TEMOS: Pasiuntinio ieškojimas, kuris sako tai, ką nori girdėti jūsų ego – pakylėtieji mokytojai gali padėti jums pamatyti tai, ko jūsų ego nenori, kad pamatytumėte – brandūs mokiniai ieško mokymų, kurie mestų jiems iššūkį – tiesioginis ir netiesioginis mokymo būdas – daugelis dvasingų žmonių yra švelnūs ir jiems yra priimtinesnis švelnus guru – daugiau išmoksite iš guru, kuris nėra toks kaip jūs – kai kurie mokiniai yra įstrigę pilkame mąstyme ir nenori tiesaus guru – smulkmeniškas kabinėjimasis prie naudojamų žodžių – tikra žinia demonstruoja, kad iš tiesų egzistuoja kažkas už dualistinės sąmonės ribų – aukštesnė tiesa ir „reliatyvi tiesa“ - tikras mokytojas privalo jums mesti iššūkį, kad negalėtumėte pasilikti abejingi – ego gali pasinaudoti net ir tikru mokymu, kad jus įkalintų, todėl kartais net ir tam turi būti mestas iššūkis – ribotas požiūris į meilę, kuomet manote, kad ji visada yra švelni – jeigu manote žinantys geriau už mokytoją, nesate mokytini – mokytojo sąmonės perdavimas mokiniui

Klausimas: Pastebėjau, kad kai kurie diktavimai yra labai tiesūs, netgi griežti. Turiu draugų, kurie sako, kad tikras pakylėtasis mokytojas taip niekada nekalbėtų ir kad mokytojai visada yra švelnūs ir mylintys. Ką į tai atsakytum?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Egzistuoja labai svarbus lūžio taškas kelyje, kuomet pradedate prisiimti atsakomybę už save ir tampate pasirengę keisti save. Pradiniuose šio proceso etapuose, žmonės vis dar tebesijaučia šiek tiek nesaugūs, todėl jie ieško dvasinių mokymų, kurie padėtų jiems jaustis gerai, sakydami jiems tai, ką jie nori girdėti ir nemesdami pernelyg didelio iššūkio jų egzistuojantiems įsitikinimams. Tai yra natūralu, ir aš nekaltinu žmonių dėl šios reakcijos. Tačiau egzistuoja limitas, kiek galėsite augti, turėdami šį požiūrį.

Taip pat egzistuoja tikras pavojus, kad galite ilgam nuklysti į pilką mąstymą, kaip aprašiau savo mokyme apie ego. Procesas yra paprastas. Kai pakylate virš juodai balto mąstymo, susiduriate su pagunda įsitraukti į pilką mąstymą. Kadangi nebetikite jokiais neklystančiais autoritetais, ego mėgins jus įtikinti, kad nė vienas pasiuntinys ar mediumas nėra visiškai objektyvus ar patikimas. Todėl iš tiesų nėra svarbu, kuriuo iš jų seksite, tad kodėl gi nepasirinkus to, kuris jums patinka labiausiai? Tačiau daugeliui žmonių tai reiškia, kad jie galiausiai ima sekti pasiuntiniu, kuris labiausiai patinka jų ego, nes jo duodami mokymai nemeta iššūkio šiam ego. Dalykas, kurį ego iš tiesų sako, yra tai, kad neturėtumėte priimti jokio autoriteto, kuris būtų aukščiau už ego, ir todėl turėtumėte ignoruoti bet kokį mokytoją ar mokymą, kurie meta iššūkį mylimiausioms jūsų ego teorijoms. Jeigu įkliūsite į šiuos spąstus, kaip tuomet galėsite permatyti ego iliuzijas?

Esmė ta, kad, kai tampate brandesniu dvasios ieškotoju, suvokiate už visų tikrų čenelingų/žinių egzistuojantį fundamentalų mechanizmą. Paprastas faktas yra toks, kad pakylėtieji mokytojai turi aukštesnę sąmonės būseną negu jūs. Tad nauda, kurią gaunate studijuodami mūsų mokymus, yra ta, kad mes galime jums padėti pamatyti tai, ko jūs negalite matyti ir ko jūsų ego nenori, kad jūs pamatytumėte. Mes jums galime pasakyti tai, ko jūsų ego nenori girdėti ir ko mokiniai, kurie vis dar tebėra susitapatinę su savuoju ego, nenori girdėti.

Tai yra amžinas faktas, kad nebrandūs ir nesaugiai besijaučiantys mokiniai ieško tokių mokymų, kurie jiems sako tai, ką jie nori girdėti, ir niekada nemeta iššūkio jų labiausiai branginamiems įsitikinimams. Ir priešingai, brandūs mokiniai specialiai ieško mokymų, kurie META IŠŠŪKĮ jų labiausiai branginamiems įsitikinimams. Bręsdami suvokiate, kad tikroji pakylėtųjų mokytojų mokymų vertė yra ta, kad jie iš tiesų meta iššūkį jūsų įsitikinimams, šitaip priversdami jus išeiti už ego dualistinio supratimo ribų. Ir tai yra vienintelis būdas, kuriuo galite pakilti aukščiau.

Kai kalbu apie iššūkio metimą jūsų įsitikinimams, nekalbu tiesiog apie sakomus žodžius ar duodamus mokymus. Kalbu apie bendresnį metodą. Savo knygoje Jogo autobiografija – kurią labai rekomenduoju visiems dvasios ieškotojams perskaityti – Paramahansa Jogananda aprašo diskusiją su savo guru apie du pagrindinius dvasinių mokytojų taikomus metodus.

Joganandos guru, Šri Juktešvaras, yra labai griežtas ir tiesus guru, kuris atvirai ir dažnai šiurkščiai meta iššūkį savo mokiniams, negailestingai parodydamas trūkumus jų įsitikinimuose, požiūryje ir elgesyje. Juktešvaras paaiškina, kad toks tiesiog yra jo mokymo būdas, o Joganandos būdas yra būti švelnesniu, kalbėti švelniau ir būti kantresniam su savo mokiniais, ir jis labiau yra linkęs palikti jiems patiems atrasti savo trūkumus, užuot tiesiai juos jiems parodydamas. Nė vienas iš šių metodų nėra geresnis ar efektyvesnis už kitą, nes kiekvienas iš šių metodų geriausiai veikia tam tikruose sąmonės lygmenyse.

Esmė ta, kad yra labai daug dvasios ieškotojų, kurie natūraliai yra labai mylintys, geri ir švelnūs žmonės, koks buvo ir Jogananda. Šie mokiniai natūraliai yra linkę prie švelnaus guru tipo ir paprastai vengia tiesaus guru tipo, bijodami būti sužeisti jo griežtumo. Tačiau ne be priežasties Jogananda – kuris buvo švelnus guru – turėjo griežtą guru. Priežastis yra ta, kad greičiausią progresą darysite, pasirinkdami guru, kuris būtų priešingybė jūsų pačių tipui, nes tai jums suteiks didesnę pusiausvyrą jūsų pačių esybėje. Jeigu esate švelnus žmogus, jums reikia pasiekti tašką, kuomet jūsų nė kiek netrikdytų tiesus guru, o jeigu esate tiesaus tipo žmogus, jums reikia pasimokyti iš švelnaus guru kantrybės.

Egzistuoja sąmonės lygmuo, kuris yra linkęs į pilką mąstymą. Ši sąmonė skatina mokinius mokymą interpretuoti tokiu būdu, jog jie girdi tai, ką nori girdėti, ir dėl to nesugeba išsilaisvinti iš dualistinės ego logikos. Galiu jus užtikrinti, kad tokius mokinius yra labai sunku pasiekti, nes kai kurie iš jų iš tiesų mano žinantys geriau už pakylėtuosius mokytojus, netgi mano žinantys geriau už Dievą, dėl ko jie būtent ir nusileido į Žemę ir dar iš jos nepakilo.

Tad vertindami dvasinį mokymą turėtumėte būti labai atsargūs, kad neperkeltumėte savo pačių įsitikinimų ir nuomonių ant šio mokymo ir ant dvasinio mokytojo, kuris šį mokymą duoda. Žinia gali būti paveikta pasiuntinio proto, tačiau mokinio protas taip pat gali paveikti tai, kaip ši žinia yra interpretuojama. Tad būkite pasirengę ieškoti rąsto savo pačių akyje, nes tik jį pašalinę JŪS progresuosite.

Kiti dažnai pasitaikantys spąstai yra tai, kad kai kurie ieškotojai visą dėmesį koncentruoja į tikslią perduodamos žinios ar pasiuntinio darbo išorinę formą, dažnai lygindami ją su kitais mokymais arba su tuo, kuo pats žmogus nori tikėti. Ir tai paskatino daugelį šiaip jau atviro proto dvasios ieškotojų tapti beveik fundamentalistais tam tikrų naujų mokymų atžvilgiu, smulkmeniškai kabinėjantis prie to, ar tam tikri žodžiai atitinka tą ar aną standartą. Leiskite man pasakyti jums nedidelį palyginimą, kad parodyčiau, ką turiu omenyje.

Įsivaizduokite, kad užaugote tamsiame urve. Ištisus metus apgraibomis klaidžiodami po šį urvą, staiga aptikote sienoje išsikišusį vamzdį. Šis vamzdis yra kaleidoskopas, ir kai į jį pažvelgiate, matote iš urvo išorės ateinančią šviesą. Kaip ir visi kaleidoskopai, jo viduje yra daug įvairių spalvotų stikliukų, todėl jie šiek tiek nudažo per juos perėjusią šviesą. Tikroji jūsų atradimo reikšmė yra ta, jog jis be jokių abejonių įrodo, kad UŽ TAMSAUS URVO RIBŲ EGZISTUOJA IŠTISAS PASAULIS! Tad užuot toliau žiūrėję į šviesą per kaleidoskopą, galite imti ieškoti durų, kad galėtumėte į šią šviesą įžengti patys.

Fundamentali visų tikrų dvasinių mokymų reikšmė yra ta, jog jie demonstruoja tiems, kurie turi akis matyti, kad egzistuoja aukštesnis sąmonės lygmuo nei tas, kuriame jie šiuo metu yra įstrigę. Tame lygmenyje yra dvasiniai mokytojai, kurie gali bendrauti su žmonėmis ir padėti jiems pakilti į pakylėtąją sąmonę. Kaip sakiau prieš 2000 metų: „Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti Jį dvasioje ir tiesoje“ (Jono 4,24).

Tai reiškia, kad tikrieji mokymai iš pakylėtųjų mokytojų yra perduodami iš aukštesnio sąmonės lygmens. Išorinė mokymų forma nėra tokia svarbi kaip tas faktas, jog jie ateina iš aukštesnės Dvasios. Norėdami iš tiesų „pagauti žinią,“ kurią mes siekiame perduoti, privalote pakelti savo sąmonę ir užmegzti tiesioginį VIDINĮ ryšį su Tiesos Dvasia, kuria mes esame. Jeigu savo dėmesį koncentruosite į išorinę žinios formą, nepasieksite šio tiesioginio patyrimo, ir todėl mūsų žinia jūsų neišlaisvins. Ir jūsų ego tuomet tiesiog pasinaudos ja, kad įkalintų jus tam tikrame sąmonės lygmenyje.

Kaip paaiškinu savo mokymuose apie ego ir daugelyje kitų vietų, esminė problema Žemės planetoje yra ta, kad žmonės nusileido į žemesniąją sąmonės būseną, kurioje jie yra įstrigę Budos taip vadintoje Majoje, tai reiškia neišmanyme ir iliuzijose. Majos šydas neleidžia jiems matyti aukštesnės Kristaus proto tiesos, ir vietoj jos jie tesugeba matyti reliatyvias „tiesas,“ kylančias iš antikristo proto.

O svarbiausia yra tai, kad žmonės nesuvokia, jog jų įsitikinimai yra reliatyvios iliuzijos; jie tiki, kad šie įsitikinimai yra absoliučiai teisingi, ir būtent dėl to jie yra įstrigę šiuose įsitikinimuose. Kaip dvasinis mokytojas gali padėti jiems pakilti aukščiau? Tiktai mesdamas iššūkį žmonių iliuzijoms, idant jie palaipsniui išvalytų savo protus nuo iliuzijų ir pradėtų matyti Kristaus tiesą. Esminė mano mintis yra ta, kad Gyvojo Kristaus rolė ir tikrasis visų tikrų žinių iš aukščiau tikslas yra MESTI IŠŠŪKĮ ŽMONIŲ ĮSITIKINIMAMS.

Aiškiai tai pasakiau prieš 2000 metų, kai sakiau:

Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės. Atėjau atnešti ne ramybės, o kalavijo. (Mato 10,34)
„Aš atėjau uždegti žemėje ugnies ir taip noriu, kad ji jau liepsnotų! (Luko 12,49)
Atėjau sukiršinti ‘sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. (Mato 10,35)

Gilesnė prasmė yra ta, kad didžiausia grėsmė žmonių dvasiniam augimui yra nenoras judėti, nenoras transcenduoti savo turimų įsitikinimų. Tad, norėdamas paskatinti žmones judėti, Gyvasis Kristus privalo mesti iššūkį žmonių įsitikinimams tokiu provokuojančiu būdu, kad jie tiesiog negalėtų to ignoruoti, negalėtų likti abejingi ir negalėtų likti įsitikinę, kad viską žino. Tiesą sakant, yra geriau, kad žmonės atstumtų mūsų tiesą, nei kad liktų abejingi:

15 Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas!
16 Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos. (Apreiškimas, 3 skyrius)

Atkreipkite dėmesį, kad čia egzistuoja subtili tiesa, kurios daugelis dvasios ieškotojų nesuprato. Tai yra faktas, kad ego gali pasinaudoti net ir tikru dvasiniu mokymu, perduotu pakylėtųjų mokytojų, įkalindamas žmones tam tikrame sąmonės lygmenyje, kuriame žmonės mano viską išsiaiškinę, šitaip prarasdami lankstumą ir norą kilti aukščiau. Todėl kartais Gyvajam Kristui gali būti būtina mesti iššūkį požiūriams, kurie techniškai yra teisingi, tačiau žmonių ego pasinaudojo jais, kad įkalintų juos tam tikrame kelio lygmenyje.

Mes, pakylėtieji mokytojai, pilnai suvokiame, kad vos tik mokymas yra išreiškiamas žodžiais, jis patenka į dualizmo karaliją, kurioje tampa pavaldus interpretacijoms. Žmonės ant mokymo tiesiog perkelia savo pačių sąmonės būseną ir interpretuoja jį taip, kaip nori girdėti jų ego. Todėl mes visiškai neturime jokių iliuzijų, kad įmanoma atnešti kažkokį aukščiausią mokymą, kuris būtų neklystantis Dievo žodis, kaip fundamentalistai tai teigia apie Bibliją. Tiesą sakant, mums dažnai tenka perduoti mokymus, kurie specialiai meta iššūkį įsitikinimams, kuriuose yra įkalintos didelės žmonių grupės. Mums netgi kartais tenka perduoti naują mokymą, metant iššūkį žmonių mąstysenai, kurie pasinaudojo ankstesniu mokymu, įstrigdami vienoje vietoje.

Esmė ta, kad išmintingi mokiniai suvoks, jog dalykas, kuris stabdo jų progresą kelyje, yra klaidingi įsitikinimai, kuriuos jie patikėjo esant teisingais. Todėl išmintingi mokiniai specialiai ieškos mokytojų arba mokymų, kurie mestų iššūkį jų turimiems įsitikinimams, požiūriui į gyvenimą ir požiūriui į dvasinį kelią. Ir priešingai, dar nesubrendę mokiniai ieškos mokymų, kurie patvirtintų tai, kuo jie jau tiki, tuo būdu sulaukdami „patvirtinimo,“ kad yra teisingame kelyje – kuo būtent juos ir nori įtikinti jų ego.

Ir neišvengiama to pasekmė yra ta, kad nebrandūs mokiniai yra įstrigę juodai baltame arba pilkame mąstyme. Tie, kurie yra įstrigę pilkame mąstyme, yra linkę tikėti, kad praktiškai bet kuris mokymas yra toks pat geras kaip ir bet kuris kitas mokymas, tad kodėl gi jiems nepasirinkus paties maloniausio iš jų. Daugelis mokinių, kurie jau išaugo iš juodai balto mąstymo, susiviliojo neteisingu požiūriu į meilę, kuris plaukioja Naujojo Amžiaus ar net ir progresyvių krikščioniškų bendruomenių tarpe. Šis požiūris sako, kad meilė viską toleruoja ir niekada niekam nemeta iššūkio. Tad bet kuris mokymas, kuris yra tiesus ir metantis iššūkį, negali būti iš aukščiausio šaltinio.

Tikroji sąmonė, kuri slypi tiek už juodai balto mąstymo, tiek ir už pilko mąstymo, yra tendencija tikėti, kad jūs žinote, kaip pakylėtieji mokytojai turėtų kalbėti. Nuo to tėra tik labai mažas žingsnis iki puolusių angelų sąmonės, kurie yra tvirtai įsitikinę, jog žino geriau už Dievą, kaip veikia visata ir kaip turėtų būti gelbėjama žmonija.

Tai yra labai pavojinga vieta būti dvasios ieškotojui. Priežastis yra ta, kad, nors ir esate pakilę virš juodai balto mąstymo, vis dar nesate pasiruošę būti mokomi tikro dvasinio mokytojo. Nė vienas tikras mokytojas nedarys kompromisų su tiesa, kad sakytų jums tai, ką norite girdėti. Kaip paaiškinu mokymuose apie ego, žmonės dualistinėje sąmonėje įstrigo dėl to, kad prarado ryšį su savo dvasiniais mokytojais. Jei norite įveikti dualistinę sąmonę, privalote užmegzti tiesioginį, asmeninį ryšį su Tiesos Dvasia, su Kristaus sąmone.

Visi išoriniai pakylėtųjų mokytojų duodami mokymai yra duodami su tikslu suteikti jums tiltą. Jeigu mokiniai iki galo pasinaudoja šiuo mokymu, jie gali pereiti tiltu ir pasiekti Kristaus sąmonę. Kitaip tariant, tikrasis dvasinio mokytojo tikslas NĖRA perduoti išorines žinias – jo tikslas yra perduoti mokytojo sąmonę mokiniui.

Tačiau, jeigu mokiniai atsisako naudotis mokymu arba jeigu jie leidžia savajam ego piktnaudžiauti šiuo mokymu, jie neužmegs tiesioginio, vidinio ryšio su pakylėtaisiais mokytojais. Todėl jų ego galės pasinaudoti net ir tikru mokymu, kad išlaikytų mokinius atskirtus nuo mokytojų, ir tuo pat metu jie bus įsitikinę, kad yra tokie pažengę, jog garantuotai bus išganyti. Tai yra teisuoliškumas, kurį taip stipriai pasmerkiau rašto aiškintojuose ir fariziejuose.

Trumpai tariant, jeigu esate išmintingas dvasios ieškotojas, ieškosite mokymo, kuris mestų iššūkį tam, ko nesugebate patys pamatyti. Jeigu sekate mokymu, kuris jums nemeta iššūkio, laikas pasiieškoti kito mokymo, kuris jums mestų iššūkį. Jeigu nenorite leisti dvasiniam mokymui mesti jums iššūkį, tiesiog dar nesate pribrendę būti mokomi. Suprantu, kad kai kurie žmonės dar nėra pasirengę paleisti savo labiausiai branginamų iliuzijų. Tačiau žodis išmintingiems turėtų būti pakankamas.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels