Avataro istorija: košmarai, gimimo trauma ir pragaro sąmonė

Klausimas: Kai radau dvasinį kelią ir mokymus apie non-dualizmą, pradėjau sapnuoti košmarus. Pajaučiau savo miegamajame blogio esybę, kuri nori mane sužeisti, ir nubudau panikoje. Kai radau pakylėtųjų mokytojų mokymus ir kai sutikau savo dabartinį vyrą, kuris man yra didelė dvasinė pagalba mano dvasiniame kelyje, košmarai netgi dar pablogėjo. Pabundu vidurnaktį matydama bjaurius padarus, tarsi tiesiai iš astralinės plotmės, ropojančius aplink mano lovą, ir matau grėsmingą vyrą, stovintį priešais mano lovą ir į mane spoksantį. Ir dar sapnuoju vieną košmarą, kuris nepaprastai gąsdina. Nubundu iš sapno, kurio negaliu prisiminti, ir jis išnyksta. Tačiau jaučiu, kad pamiršau kažką labai svarbaus. Ir dabar jau per vėlu. Negaliu to pataisyti. Ir tai paveikė daug, daug žmonių, ir jaučiuosi visiškai sudaužyta emociškai, jaučiu nepakeliamą skausmą. Ir visada nubundu iš šio sapno verkdama ir šaukdama. Daug dvasiškai dirbau, mėgindama išspręsti šią problemą, ir košmarai su astraliniais padarais liovėsi. Bet vos tik dėl ko nors nuliūstu, ypač dėl savo santykių, košmaras, su tuo jausmu, kad padariau kažką labai blogo, grįžta. Ar galėtų mokytojai tai pakomentuoti ir suteikti aukštesnę perspektyvą į tokius košmarus arba tamsos jėgų puolimą ir ką su tuo daryti.

Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2021 m. vebinare „Judant link Aukso Amžiaus santykių“.

Turite suprasti, kad, kaip jums sakėme, kai leidžiatės į Žemę būdami avataru, turite aukštesnę sąmonės būseną nei prieš nusileisdami į Žemę. Tačiau, kad nusileistumėte, jums reikia nusileisti į tai, kas šiuo metu yra 48 sąmonės lygmuo Žemėje. Ir tai yra daug žemesnis lygmuo, nei ta sąmonė, kurią turite būdami avataru. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūs kažką pamiršite. Įvyksta pamiršimas, kai ateinate į įsikūnijimą pirmą kartą būdami avataru, kaip ką tik sakiau savo ankstesniame diktavime, kad kiekvieną kartą, kai ateinate į įsikūnijimą, pamirštate išoriniu protu tai, ką sudėliojote savo dangiškajame plane.

Mes visi, kurie kada nors buvome įsikūniję tokioje tankioje planetoje kaip Žemė, kažką pamiršome. Ir daugeliu atvejų galime turėti šį (bent jau iki to laiko, kai pradedame pakilti aukščiau savo sąmonėje), galime turėti šį intuityvų pojūtį, kad yra kažkas, ką mes pamiršome. Na o dabar pereikime prie gimimo traumos, kurią gaunate. Jeigu paimtumėte knygą Mano gyvenimai, pamatytumėte, kaip pagrindinis herojus patyrė šią gimimo traumą iš puolusių būtybių, kuomet jis buvo priverstas patikėti, kad jo veiksmai sužlugdė civilizaciją ir sukėlė milijonų žmonių mirtį. Na, daug, daug į Žemę atėjusių avatarų susidūrė su kažkuo panašiu. Puolusios būtybės suprojektavo ant jūsų, kad padarėte šią didžiulę klaidą, paveikusią daug žmonių, ir turėtumėte jausti dėl to kaltę.

Kaip iš viso galite tai pakelti? Na, daug, daug įsikūnijimų jūs į tai reaguojate iš šoko būsenos. Tačiau turite suvokti, kad kai pakylate aukščiau kelyje, ypač kai tai yra jūsų paskutinis įsikūnijimas, jums reikia šitai išspręsti. Pradedate turėti stipresnį intuityvų pojūtį, ir susiderinate su faktu, kad kažką pamiršote. Susiderinate su šiuo pojūčiu, kad padarėte kažką, kas turėjo siaubingas pasekmes. Ir šiuos du dalykus sujungiate. Galvojate, kad priežastis, dėl kurios padarėte šį siaubingą dalyką, yra ta, kad pamiršote šį dalyką, kurio niekada neturėjote pamiršti.

Bet ką aš ką tik pasakiau? Pamiršimas yra nusileidimo į įsikūnijimą tankioje planetoje mechanizmo dalis, tad jūs nepadarėte nieko blogo pamiršdami, tai buvo neišvengiama. Jūs reagavote į gimimo traumos situaciją su tuo sąmonės lygiu, kurį turėjote, labiausiai tikėtina, kad tai buvo 48 lygmuo. Ir todėl jūs prisiėmėte tą kaltės jausmą, ką kaltinimo jausmą, kurį ant jūsų projektavo puolusios būtybės, nors jūs iš tiesų nebuvote atsakingi už tai, kuo jos jus kaltino. Mes visi tai padarėme, kurie buvome avatarai. Turite atrasti būdą tai išspręsti, pamatyti paklydimą, pamatyti melus. Ir pasiekti tašką, kuriame ne tiek kad turėtumėte sau atleisti, kiek tiesiog turėtumėte pripažinti, kad reagavote taip, kaip reagavote pagal sąmonę, kurią tuo metu turėjote. Ir tai sukūrė tam tikras atskirąsias savastis. Ir jums reikia nesiliauti naudotis įrankiais, kol atskleisite tas savastis ir galėsite jas paleisti, galutinai ir visam laikui.

Na ir dabar, kaip tai yra susiję su košmarais? Na, iš dalies, vėlgi, yra toks dvasinio kelio etapas, kuriame dar nesate išsprendę tam tikrų svarbių dalykų. Jūsų sąmonėje, o tiksliau, pasąmonėje, egzistuoja įtampa. Ši įtampa padaro jus pažeidžiamais tamsos jėgų projekcijoms ir puolimui. Jos, kaip sakėme, pavers jus savo taikiniu, jeigu esate avataras arba jeigu esate savo paskutiniame įsikūnijime, ir labai agresyviai jus puls.

Ir jos tai gali daryti, kai turite šį pojūtį, kad padarėte kažką siaubingo. Ar netgi šį jausmą, kad kažką pamiršote, ko neturėjote pamiršti. Kitaip tariant, jūs, iš esmės, kaltinate save. Jūs kaltinate save dėl kažko, ko nepadarėte. Tačiau tai nėra svarbu, kadangi egzistuoja savastis, kuri jus kaltina, ir ši savastis padaro jus pažeidžiamus šiai labai senai sąmonei, kuri iš tiesų yra pragaro sąmonė, pragarą įkūnijanti sąmonė, projekcijas, pragaro vaizdus įkūnijanti sąmonė, kuomet netgi galite matyti paveikslus iš viduramžių periodo, kuriuose matote šiuos deformuotus padarus, kurie kankina sielas skaistykloje ar pačiame pragare.

Turite suvokti, jeigu užaugote kultūroje su tam tikra dominuojančia religija, kuri skleidžia šį pragaro ir skaistyklos įvaizdį, turite suvokti, kad kartu su tuo, ką prisiėmėte ir kuo save dabar kaltinate, egzistuoja kažkokia savastis, egzistuoja keletas savasčių, kurios arba bijo, kad pateksite į pragarą dėl to, ką padarėte, ar netgi jaučia, kad nusipelnėte eiti į pragarą, ar bent jau būti kankinami. Nes, vėlgi, egzistuoja ši sąmonė, kad jeigu nueisite į skaistyklą ir kentėsite, galbūt tuomet galėsite būti apvalyti nuo savo nuodėmių.

Tai yra, kaip mėginome daug kartų paaiškinti, absoliuti iliuzija, neturinti visiškai jokios realybės. Jokios kančios ir jokie kankinimai negali kompensuoti to, ką padarėte. Turite ištrinti, transformuoti energiją ir įveikti atskirąsias savastis, ir tuomet būsite laisvi. Tačiau egzistuoja ši sąmonė, net ir visa ši sąmonė, kad Kristus mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, ir kad jis turėjo būti kankinimas, ir jo kraujas turėjo būti pralietas kaip užmokestis už žmonijos nuodėmes. Vėlgi, tai yra absoliutus melas, sukurtas puolusių būtybių.

Tačiau jeigu turite šiuos įsitikinimus savyje, jie jus gali padaryti pažeidžiamus astralinei plotmei ir tuomet galite matyti šiuos padarus. Ir galite matyti šią grėsmingą būtybę, kuri yra tarsi teisėjas, arba žmogus, giltinė, egzistuojanti tokioje daugybėje vietų, kuri atėjo jūsų pasiimti ir nusivesti į pragarą. Turite į tai pažvelgti, dirbti su šiomis savastimis, kol pasieksite tašką, kuriame tiesiog pamatysite viso to netikrumą. Ir tuomet galėsite palaipsniui tai paleisti, kol paleisite viską. Ir iš tiesų galėsite priimti, kad Dievo meilė yra besąlyginė. Ir visas šis teisiantis požiūris yra grandiozinė puolusių būtybių sukurta iliuzija.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2021 Kim Michaels