Avatarai ir iš vidaus bei išorės ateinantys lūkesčiai
Klausimas: Kai kažkas turi lūkestį, ką mes turėtume daryti arba kaip turėtume elgtis, kodėl dažnai jaučiame, jog privalome išpildyti šį lūkestį? Kodėl taip dažnai prarandame save, mėgindami išpildyti kitų žmonių lūkesčius? Ir ar gali šis jausmas būti kažkaip susijęs su mūsų atėjimo į Žemės planetą priežastimi? Kas būtų tikėjęsis, kad mes įvykdysime šią užduotį? Ar aš pats galėjau susikurti tokį lūkestį? Jaučiu, kad mano atėjimo į Žemės planetą priežastis kažkokiu būdu gali būti susijusi su lūkesčiais.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo MOR per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratija ir Kristiškumas“.
Na, tie iš mūsų, kurie buvome avatarais, turėjome priežastį ateiti į Žemę. Mes tai tuo metu supratome kaip norą kažką pasiekti, padaryti kažką pozityvaus Žemėje. Mes norėjome padaryti kažkokį skirtumą ir pakelti šią planetą aukštyn, kad ji įveiktų kančias, kurias matėme ir kurios mus šokiravo, kai jas pamatėme. Mes visi čia atėjome su tikslu. Ir mes visi čia atėjome su lūkesčiu, kad galėsime pasiekti šį tikslą, nes buvome įpratę natūralioje planetoje, kad galime pasiekti bet kokius užsibrėžtus tikslus.
Vienas labiausiai mus šokiravusių dalykų, kai atėjome į Žemę, buvo tai, kad šioje planetoje yra daug sunkiau pasiekti savo tikslus. Iš dalies taip yra dėl materijos tankumo, bet dar labiau dėl kolektyvinės sąmonės tankumo. Nes kai pagalvojate, ką mes darėme būdami avatarais, egzistuoja fundamentalus skirtumas. Natūralioje planetoje mes siekėme pakelti visumą. Tai nebuvo daroma tiesiogiai keičiant kitus žmones, kadangi visi kiti taip pat norėjo pakelti visumą. Nebuvo jokio pasipriešinimo mūsų pastangoms kelti visumą.
Ir štai mes ateiname į Žemę galvodami savo prote, kad čia taip pat esame tam, kad pakeltume visumą. Problema, kurios nebuvome pilnai suvokę, yra ta, kad dauguma žmonių Žemėje nėra toje sąmonės būsenoje, kurioje žmonės yra natūralioje planetoje. Jie nenori kelti visumos aukštyn. Jie nori daryti tai, kas būtų naudingiausia jiems patiems, net jeigu tai sukeltų negatyvias pasekmes kitiems žmonėms. Net jeigu tai sukurtų kančias visos planetos mastu, nes jie nemato, kad būtent tai jie daro.
Tad mes turime tikslą, kai ateiname į Žemę, pakeisti pasaulį pakeisdami kitus žmones, kurie nenori keistis. Ir, žinoma, tai yra beveik neįmanoma, ar bent jau labai sunku padaryti. Net jeigu esate avataras, kuris nepatyrė žiauraus puolusių būtybių puolimo, vis tiek turite gimimo traumą, ta prasme, kad patyrėte šoką, kaip nepalyginamai čia viskas yra sunkiau, atėjus į Žemę. Suvokiate, kad negalėsite išpildyti savo atėjimo čionai lūkesčių, ar bent jau tai nebus taip lengva kaip manėte.
Ir štai čia jau susiduriate su nusivylimu, kad nesugebėsite išpildyti savo lūkesčių. Ir klausimas yra toks: ar ryšitės persvarstyti savo lūkesčius, pamatyti, kad jie buvo nerealistiški, ir juos paleisti? O gal toliau į juos kabinsitės, daugiau ar mažiau karštligiškai mėgindami juos išpildyti, darydami tą arba darydami aną, išmėgindami šitą arba išmėgindami tą?
Na ir dabar, kitas dalykas, kuris nutinka, net ir be gimimo traumos, kurią patyrėme dėl puolusių būtybių užpuolimo, yra tai, kad patiriame, jog žmonės Žemėje į mus nereaguoja. Daugelis mūsų turėjome vadovaujančius postus natūraliose planetose ir buvome įpratę, kad žmonės reaguoja, kadangi jie sugebėjo suprasti, kad tai, ką mes siūlome, yra tai, kas yra geriausia jiems ir visumai. Čia Žemėje, žmonės nereaguoja, jie nesugeba matyti, kad tai, ką mes sakome, yra tai, kas jiems yra geriausia. Tad jie arba mus ignoruoja, arba mus atstumia, ar netgi, kai kuriais atvejais, siekia mums pakenkti ir dirba prieš mus. Arba jie asmeniškai mus užsipuola, ko mes tikrai nesitikėjome, kad tai galėtų nutikti.
Ir dabar mes tariame: „Gerai, puolusieji yra kita kategorija, galbūt negaliu jų pakeisti“, – nors kai kurie avatarai įžengia į fazę, kurioje mano galėsiantys pakeisti puolusias būtybes, tačiau kiti taria: „Negaliu pakeisti puolusių būtybių, bet galbūt galiu pakeisti žmones? Kaip man tai padaryti? Na, regis, jie nesupranta, ką sakau. Taip tikriausiai yra dėl to, kad nemoku pakankamai gerai paaiškinti, tad turiu pasistengti patobulinti savo kalbėjimo įgūdžius. O galbūt jie nesugeba manęs suprasti, nes negali su manimi susitapatinti, nes taip stipriai skiriuosi. Galbūt jeigu galėčiau čia ateiti, jeigu ateičiau į įsikūnijimą tarp žmonių ir būčiau tokiu pat kaip ir jie, jie galėtų mane priimti kaip savą ir tuomet galbūt jie manęs paklausytų.“
Matote, kaip tai jus įveda į šią būseną, kuomet siekdami pritapti prie kitų žmonių, turite išpildyti jų lūkesčius. Tai gali paskatinti kai kuriuos avatarus įžengti į šią proto būseną, kurioje jie visada stengiasi atsižvelgti į kitų žmonių lūkesčius. Jie nenori nuvilti kitų žmonių lūkesčių, jie nori juos išpildyti, ir šitaip jie viliasi, kad žmonės galiausiai juos išklausys. Ir tai jus įveda į pasyvią proto būseną. Iš esmės mes visi turėjome šią reakciją į žmones Žemėje.
Kai pakylate į tam tikrą Kristiškumo lygį būdami avataru, turite į tai pažvelgti. Iš pradžių jums reikia pažvelgti į savo asmeninius lūkesčius, dėl kurių atėjote į Žemę: paleiskite juos. O tuomet turite pažvelgti į kitų žmonių lūkesčius ir suvokti, kad, daugumoje atvejų, nieko negalėsite pasiekti laikydamiesi normų, pildydami savo šeimos ar savo visuomenės, ar žmonių jūsų profesijoje, ar dar kažkieno lūkesčius. Nes kaip galėsite atnešti kažką naujo, jeigu visada koncentruositės į žmonių lūkesčių tenkinimą, kurie nėra atviri kažkam naujam ar bent jau nėra atviri šių naujų dalykų atnešimui per juos?
Yra svarbu naudotis mūsų įrankiais ir tiesiog pasakyti: „Dėl šios dinamikos aš susikūriau tam tikras savastis, kurios turi nerealistiškus lūkesčius. Turiu į jas pažvelgti ir tiesiog leisti joms mirti.“ Kai kuriems iš jūsų bus lengviau iš pradžių pažvelgti į iš kitų žmonių ateinančius lūkesčius, prieš pažvelgiant į savo lūkesčius, dėl kurių čia atėjote. Kad ir kas jums individualiai būtų veiksmingiausia. Tačiau kažkuriuo metu turėsite pamąstyti: „Kodėl nusprendžiau čia ateiti? Ką savo prote norėjau pasiekti? Ir kokie buvo lūkesčiai, kurie buvo mano noro tai pasiekti neišvengiama pasekmė?“ Ir tuomet jums reikia tai paleisti. Turite pripažinti, kad jūsų nuvilti lūkesčiai paskatino jus susikurti tam tikras savastis, kad galėtumėte tai pakelti. Ir turite tai atskleisti ir tiesiog leisti šioms savastims mirti.
Neužsitarnausite savo pakylėjimo išpildydami lūkesčius, kuriuos turėjote iki čia ateidami, arba pildydami kitų žmonių lūkesčius. Savo pakylėjimą užsitarnausite tiktai pakildami virš visų lūkesčių, tiek vidinių, tiek išorinių. Būtent tai taip pat pademonstravo Jėzus. Būtent tai tam tikru laipsniu pademonstravau ir aš, būdamas Tomu Moru, nes mano aplinkoje buvo žmonių, įskaitant ir mano paties šeimos narius, kurie turėjo lūkesčius, kaip turėčiau gyventi savo gyvenimą, ir į šiuos jų lūkesčius neįėjo tai, kad man turėtų būti nukirsta galva karaliaus įsakymu. Patyriau didžiulį spaudimą atsisakyti savo pozicijos ir išgelbėti galvą, tuo būdu išgelbėjant net ir artimiausių šeimos narių lūkesčius.
Kai kurie iš jūsų patyrėte tai šiame gyvenime, galite patirti tai augdami. Ir turite suvokti, kad sprendimas yra ne išpildyti lūkesčius, o juos paleisti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com