Kodėl neturėtumėte skaityti Biblijos pažodžiui

TEMOS: Kodėl keturios evangelijos? - aklas tikėjimas nereikalingas – žvelkite giliau už pažodinių interpretacijų – tik viduje galite išgirsti globėją – keturios evangelijos buvo parašytos skirtingais tikslais – tikroji „nekaltos mergelės“ reikšmė – sąmoningai klaidingas vertimas, norint iškelti Jėzų aukščiau kitų žmonių – Jėzus atmetė išganymą per išorinę bažnyčią – ieškokite Jėzaus ir globėjo savo viduje

Klausimas: Mylimas Jėzau, ar galėtum pakomentuoti šį Mato Evangelijos fragmentą? Kaip suprantu, Motinos Marijos duotame diktavime, kuriame ji perdavė savo pirmąjį Rožinį šioje naujoje dispensacijoje, ji pasakė, kad jos ir Juozapo sąjunga buvo fizinė, tačiau dalyvaujant Šventajai Dvasiai, tačiau ši Evangelija sako, kad tai įvyko be Juozapo dalyvavimo. Ar tai melas? Žinai, paprastai aš šį faktą apeinu (nes priklausau rusų ortodoksų bažnyčiai), ir nemanau, jog tai svarbu mano dvasiniam augimui. Vis dėlto truputį bijau apie tai mąstyti, tačiau dabar yra kritinis metas, ir aš klausiu Tavęs, Mylimas Jėzau, prašau, sudėliok viską į savo vietas ir padėk man.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Leiskite man priimti tai kaip dar vieną galimybę pakomentuoti dažną tikėjimą tarp krikščionių, kad oficialiosios evangelijos kažkaip tai privalo būti neklystantis Dievo žodis ir kad jos nukrito iš dangaus savo dabartinėje formoje. Jeigu evangelijos tikrai yra neklystantis Dievo žodis, tai kodėl tuomet yra keturios evangelijos? Kodėl tuomet tiesiog neduoti vienos evangelijos, kurioje būtų surašyta viskas, ką jums reikia žinoti? Be to, nors evangelijos turi daug panašumų, jose yra ir skirtumų, net ir prieštaravimų. Kam rizikuoti painiava ir abejonėmis, kodėl neduoti vienos evangelijos?

Žinau, kad daugelis krikščionių nepripažins, jog evangelijose esama nenuoseklumų bei prieštaravimų, bet pažvelkite į sekančias citatas apie tai, kaip aš pirmą kartą pasirodžiau savo mokiniams po prisikėlimo.

Mato, 28 skyrius:

1 Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalena ir kita Marija ėjo aplankyti kapo.

9 Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas.

Morkaus, 16 skyrius:

9 Prisikėlęs anksti rytą, pirmąją savaitės dieną, Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalenai, iš kurios buvo išvaręs septynis demonus.

10 Ji nuėjusi pranešė jo bičiuliams, kurie gedėjo ir verkė.

Luko, 24 skyrius:

13 Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu.

15 Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.

Jono, 20 skyrius:

11 O Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų.

14 Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.

16 Jėzus jai tarė: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“) .

Nesuprantu, kaip kas nors perskaitęs šias citatas gali toliau įsikibęs laikytis tikėjimo, kad keturios evangelijos yra neklystantis Dievo žodis. Neįmanoma logiškai paaiškinti šių citatų nenuoseklumo ir prieštaravimų. Ir, žinoma, dabar atsiras tokių kurie sakys, jog šie nenuoseklumai neturi jokio poveikio jų tikėjimui, tačiau šis nusistatymas yra ir konstruktyvus ir nekonstruktyvus tuo pat metu.

Nurodydamas šiuos evangelijų trūkumus, jokiais būdais nenoriu sugriauti žmonių tikėjimo. Vis dėlto, labai norėčiau, kad žmonės pakiltų virš aklo tikėjimo ir įgytų tikėjimą, paremtą supratimu, ir net vidiniu žinojimu. Kaip sakiau:

Palikite juos: jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris. (Mato 15,14)

Nekonstruktyvu, kad žmonės įsikibę laikosi aklo tikėjimo, jog Biblija privalo neklysti, nes tai jiems trukdo pažvelgti giliau už pažodinių interpretacijų. O jei nežvelgsite giliau, kaip įgysite gilesnį tikėjimą, paremtą supratimu? Kaip manote, kodėl sakiau savo mokiniams:

14 Ir vėl sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite:

15 nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.

16 Kas turi ausis, teklauso.

17 Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą.

18 Jis tarė: „Nejaugi ir jūs esate be nuovokos? (Morkaus, 7 skyrius)

Aš tikėjausi, kad mano mokiniai sugebės žvelgti giliau paviršutiniškų interpretacijų, ir to paties tikiuosi iš savo šiandieninių mokinių. Liūdnas faktas yra tas, kad tie, kurie įsikibę laikosi aklo tikėjimo Biblijos neklaidingumu, mąsto taip kaip ir senovės rašto aiškintojai, kuriems priekaištavau šiais žodžiais:

Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte“. (Luko 11,52)

Kaip tik ir smerkiau šį aklą tikėjimą išoriniu žodžiu ir atsisakymą žvelgti giliau išorinės šio žodžio interpretacijos rašto aiškintojuose ir fariziejuose, sakydamas:

Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“. (Mato 5,20)

Aklas tikėjimas trukdo jums rasti pažinimo raktą, kurį tegalima rasti žvelgiant giliau išorinių žodžių, einant vidun. Štai kodėl sakiau:

Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė yra jumyse. (Luko 17,21)

O jeigu neisite vidun, kaip galėsite išgirsti globėjo nurodymus, kurį pasiunčiau visiems žmonėms, kad padėčiau suvokti vidinę mano mokymų prasmę:

Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius. (Jono 14,16)

O Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs. (Jono 14,26)

Globėjas nieko negalės jus išmokyti, kol jūsų protas bus uždaras viskam, kas išeina už oficialiųjų evangelijų ir pažodinės jų interpretacijos ribų. O kai atversite protą, suvoksite, kad šios keturios oficialiosios evangelijos nenukrito iš dangaus kaip neklystantis Dievo žodis. Jas užrašė keturi skirtingi žmonės, ir nors jie visi buvo skirtingu lygiu įkvėpti iš Aukščiau, jie taip pat turėjo asmeninių ambicijų savo rašomoms evangelijoms.

Kitaip tariant, šios keturios evangelijos nebuvo užrašytos tam, kad būtų sudėtos viena šalia kitos toje pačioje knygoje, ir jas rašantys žmonės nemanė duodantys neklystantį Dievo žodį, galiosiantį visą amžinybę. Evangelijos buvo pritaikytos konkrečioms žmonių grupėms, todėl kiekviena evangelija tam tikru laipsniu buvo pritaikyta žmonių, kuriems ji buvo adresuota, tikėjimui ir kultūrai. Tą gerai žino žmonės, studijavę Bibliją ir kiekvienos evangelijos užrašymo aplinkybes.

Taip pat gerai žinoma, kad Mato Evangelija iš dalies buvo parašyta, norint įtikinti žydus, kad aš iš tiesų esu Toroje pažadėtasis Mesijas. Todėl ši evangelija pradedama genealogija, ir joje yra daug nuorodų į praeities raštus ir pranašystes, įskaitant ir aukščiau pateiktą citatą: „Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis““.

Kitaip tariant, evangelija buvo parašyta su tikslu susieti mano gyvenimą su žydų pranašystėmis – įstatymu ir pranašais. Daug kas Mato evangelijoje yra sąmoningai įrašyta šiam tikslui pasiekti, tai yra, jos žodžiai ir turinys tarnauja šiam rašytojo tikslui. Tai yra nebūtinai klaidingas rašymo būdas, tačiau esama ir daug kitų tinkamų būdų aprašyti mano misiją, ir yra daug kitų mano gyvenimo ir mokymo aspektų, kuriuos būtų buvę galima aprašyti. Kaip realistiškai išsireiškia Jonas:

Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu kiekvieną atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti. (Jono 21,25)

Nėra plačiai žinoma, kad žodžiai „nekalta mergelė“ iš tiesų yra neteisingas hebrajiško žodžio „almah“ vertimas, kuris, teisingiau išvertus, reiškia „tyra moteris“. Taip buvo sakoma apie moterį, gyvenančią šventą gyvenimą ir paaukojusią savo gyvenimą tarnauti Dievui, kokia ir buvo Marija, prieš sutikdama Juozapą. Kitaip tariant, moterys galėjo pasišvęsti celibato keliui net ir po santuokos bei gimusių vaikų, ir jos vis tiek būtų buvusios laikomos tyromis. Taigi, moteris galėjo būti tyra, bet nebūti nekalta ta prasme, kurią vartoja šiuolaikiniai žmonės, tai reiškia, kad Marija iš tiesų galėjo išpildyti Senojo Testamento pranašystę, nors aš ir buvau pradėtas fiziniu būdu.

Kodėl hebrajiškas žodis buvo išverstas kaip nekalta mergelė? Todėl, kad besiformuojant Romos katalikų bažnyčiai, buvo daroma viskas, kas įmanoma, kad būčiau iškeltas aukščiau kitų žmonių ir paverstas tokiu ypatingu, jog niekas negalėtų sekti mano pėdomis. Jei aš buvau vienintelis asmuo, gimęs iš fiziškai nekaltos mergelės, akivaizdu, jog turiu būti aukščiau visų kitų žmonių, tai reiškia, jog niekas iš tiesų negali sekti mano pėdomis. Tai leido daugumai krikščionių, nesvarbu, ar jie būtų katalikai, rytų ortodoksai ar liuteronai, ignoruoti kai kurias ištraukas, aiškiai parodančias, jog aš atėjau parodyti pavyzdį, kuriuo visi turėtų sekti:

Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo sūnumis – tiems, kurie tiki jo vardą. (Jono 1,12)

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius, nes aš keliauju pas Tėvą. (Jono 14,12)

Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. (Mato 16,24)

Tebūna šis protas jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje. (Filipiečiams 2,5)

Jei išdrįsite eiti vidun ir paprašysite Globėjo atskleisti jums tiesą, suprasite, jog Mato Evangelija siekia įtvirtinti mano kaip Mesijo autoritetą, kad įtikintų uždaro proto žydus. O vėliau šią evangeliją išvertė uždaro proto krikščionys, kurie trūks plyš buvo pasiryžę sunaikinti mano pavyzdį, padarydami iš manęs stabą, kuriuo niekas negalėtų sekti. Šie žmonės paėmė mano mokymą – kuris buvo duotas išlaisvinti žmones – ir panaudojo jį žmonėms kontroliuoti, sakydami, kad žmonės gali būti išganyti tik per išorinę bažnyčią. Lygiai tokio paties požiūrio laikėsi žydų religijos vadai – tie patys vadai, kurie mane nužudė. Aš demaskavau juos, sakydamas, kad Dievo karalystė yra jumyse, tai reiškia, kad jūsų išganymui išorinė bažnyčia nereikalinga.

Laikas šiuolaikiniams dvasingiems žmonėms pripažinti savo potencialą atrasti Dievo karalystę savyje, tuo pačiu atrandant įsikūnijusį Kristų žemėje. Norint tai pasiekti, jiems reikia įveikti tikėjimą, kad Biblija privalo būti neklystanti, kad būtų naudinga. Žinoma, evangelijų rašytojai gavo Dangišką įkvėpimą, tačiau jų žodžiai buvo pritaikyti jų pačių sąmonei ir sąmonei žmonių, kuriems evangelijos buvo parašytos. Tai niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito tikro apreiškimo, įskaitant ir šią svetainę. Tačiau yra ir skirtumas, ta prasme, kad žmonija pakilo aukščiau savo sąmonėje, ir todėl šiandien šioje svetainėje galiu pasakyti žmonėms daugiau, nei galėjau atskleisti per evangelijų rašytojus prieš 2000 metų. Ir tai įrodo – nepaneigiamai – mano paties žodžiai:

Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar jūs negalite pakelti. (Jono 16,12)

Todėl laikas, ir seniai jau laikas, išlaisvinti žmones peržengti oficialių krikščioniškų raštų ribas. Drįskite leisti Globėjui išvesti jus už to, ką oficialiosios bažnyčios laiko tinkama jums žinoti. Kaip Mozė sakė faraonui, taip aš dabar sakau tradicinėms bažnyčioms: „Paleiskite mano žmones!“ O dvasingiems žmonėms, kurie vis dar tebėra įstrigę aklame paklusnume tradicinėms bažnyčioms, kartoju Dievo žodžius Abraomui:

1 VIEŠPATS tarė Abraomui: „Eik iš savo gimtojo krašto, iš savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu, išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimas. (Pradžios knyga, 12 skyrius)

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels