Kalėdų šventė
TEMOS: Nustokite garbinti Jėzaus stabą – Jėzaus gimimo diena buvo svarbi jo asmeninei karmai, tačiau neturėjo kosminės reikšmės – Gruodis yra praktiškas laikas švęsti Kalėdas – pagrindinis dėmesys potencialui tapti Kristumi – Jėzus ėjo keliu į Kristiškumą – jo gyvenimas nebuvo lengvesnis nei mūsų – Kristiškumas iš pradžių yra trapus, jam reikia bendruomenės palaikymo – venkite komercializacijos – įkvėpkite vienas kitą išreikšti Kristiškumą – antrasis atėjimas – Kristaus mišios yra tuomet, kai žmonės išreiškia Kristiškumą
Klausimas: Kokia yra TIKROJI Kalėdų prasmė ir ar tavo žemiškojo gimimo data yra artimesnė 6 m. prieš Kr. balandžio 16 d.? Kaip tuomet turėtume žiūrėti į „Kalėdinį“ sezoną, jeigu negarbiname tavęs kaip stabo, kuriuo tave pavertė tradicinė bažnyčia.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Dėkoju, kad uždavei šį klausimą būtent šią dieną [2003 m., gruodžio 25 d.]. Džiaugiuosi galimybe pakomentuoti Kalėdinį šventimą.
Pirmiausia norėčiau pakomentuoti laiko ir datos klausimą. Šiuo metu nenoriu atskleisti tikslaus savo gimimo laiko ir datos. Nenoriu to daryti todėl, kad pagrindinis mano šios svetainės tikslas yra padėti žmonėms įveikti stabmeldišką požiūrį į mane. Jau pats faktas, kad žmonės yra taip susirūpinę dėl mano gimimo laiko ir datos yra šios stabmeldystės išraiška. Jeigu duočiau jums tikslų savo gimimo laiką ir datą, žmonės pasinaudotų jais, kad surastų kokią nors charakteristiką, išskiriančią mane iš visų kitų žmonių. Jie tai priimtų kaip įrodymą, kad aš buvau kitoks, ir todėl man buvo lengviau pasiekti Kristiškumą.
Tačiau iš tikrųjų mano gimimo data ir laikas neturėjo jokios kosminės, visuotinės reikšmės. Kadangi turėjau potencialą tapti ateinančio amžiaus dvasiniu Mokytoju, gimiau laikotarpyje, žymėjusiame perėjimą į Žuvų amžių. Mano tikslus gimimo laikas buvo reikšmingas tiktai mano asmeninei karmai, kurią turėjau subalansuoti savo paskutiniame įsikūnijime žemėje, ir jis davė geriausią įmanomą pradžią mano asmeninei misijai. Todėl konkrečios astrologinės konfigūracijos mano gimimo akimirką neturi jokios reikšmės kitiems gyvybės srautams, kurie turi savo, individualias problemas, kurias reikia spręsti.
Jeigu galėtumėte įlįsti į prieš 2000 metų vyravusį žmonių mąstymą, pamatytumėte, kad daugelis žmonių buvo tiesiog apsėsti asmens gimimu. Žydai ne tik diskriminavo tuos, kurie nebuvo žydai, bet net ir pačioje žydų bendruomenėje egzistavo diskriminacija pagal šeimos kilmę. Todėl, kai evangelijų rašytojai pradėjo rašyti evangelijas, jie nusprendė padaryti pasakojimą priimtinesnį žmonėms, ypatingai pabrėždami mano gimimo svarbą.
Evangelijų tyrinėtojai sutaria, kad evangelijos buvo parašytos tam tikru eiliškumu, ir kad Morkaus evangelija buvo parašyta pirmoji. Perskaitę Morkaus evangeliją, pamatysite, kad joje beveik neužsimenama apie mano gimimo aplinkybes, kai tuo tarpu Jono evangelija šiam įvykiui suteikia kosminę svarbą. Tai tiesiog iliustruoja, kaip vėlesni evangelijų rašytojai vis labiau pabrėžė, ir netgi šiek tiek pagražino mano gimimo faktus. Tai yra viena pagrindinių intensyvios stabmeldystės priežasčių, kuri buvo sukurta aplink mano išorinį asmenį ir palaikoma jau 2000 metų.
Taigi, esmė ta, kad mano gimimo data ir laikas, bei aplinkybės, kuriomis gimiau, nėra labai svarbūs. Pasakysiu tik, kad tavo minima data yra artimesnė mano tikrajai gimimo datai, nei gruodžio 25 d. 0 m. Vis dėlto, tai nėra tiksli data.
Iš tiesų gimiau pavasarį, o mano gimtadienio šventimas tamsiausiu metų laiku yra vėliau atliktas pakeitimas. Kadangi man nėra labai svarbu, kad žmonės žinotų ar švęstų tikslią mano gimimo dieną, neturiu jokių prieštaravimų, kad Kristaus gimimas būtų švenčiamas tamsiausiu metų laiku. Tiesą sakant, manau, jog tai yra praktiškas dalykas. Būtent tamsiausiomis metų dienomis žmonėms reikėtų priminti jų potencialą tapti Kristumi. Ir šiam potencialui turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys.
Tie, kurie yra pasirengę žvelgti giliau už išorinių mano gyvenimo aplinkybių ir kurie gali išlaisvinti savo protus nuo pažodinės Biblijos interpretacijos, gali pamatyti, jog mano gyvenimo istorija simbolizuoja Kristaus gimimą kiekviename gyvybės sraute.
Tik vėlgi, besaikis mano gimimo garbinimas temdo tikrovę. Tiek daug žmonių tiki, jog aš gimiau turėdamas pilną Kristiškumą ir pilnai prisimindamas savo dievišką kilmę ir misiją. Tai toli gražu ne tiesa. Nors mano gyvybės srautas turėjo didelius dvasinius pasiekimus vidiniuose lygmenyse, aš negimiau su pilna šių pasiekimų atmintimi. Aš iš tiesų turėjau labai stiprią intuiciją, tačiau turėjau palaipsniui atrasti savo dvasinį tapatumą ir dvasinę misiją. Todėl galiu jus užtikrinti, kad mano gyvenimas nebuvo kitoks ir nebuvo lengvesnis už daugumos žmonių gyvenimus šioje žemėje. Kiekvienam žmogui tenka iššūkis atrasti savo tikrąjį tapatumą ir nuspręsti įvykdyti savo dvasinę misiją.
Todėl teisingas požiūris į Kalėdų šventę būtų laikyti mano gyvenimo istoriją simboliu, simbolizuojančiu etapus, kuriuos pereina kiekvienas gyvybės srautas, nuo Kristaus kūdikio gimimo tame gyvybės sraute iki pilnos jo brandos, kurią pasiekęs gyvybės srautas gali išreikšti savo asmeninį Kristiškumą šiame pasaulyje.
Aš gimiau bejėgiu kūdikių, kaip ir kiekvienas žmogus. Joks žmogus negali staiga pereiti iš nenušvitusios sąmonės būsenos į Kristaus sąmonės pilnatvę. Į dvasingumą linkusiems žmonės iš tiesų ateina toks laikas jų gyvenime, kai juose gimsta Kristaus sąmonė. Tai yra vidinė patirtis, per kurią gyvybės srautas pajunta, jog gyvenimas yra šis tas daugiau, realybė yra didesnė ir jo paties tapatumas yra didesnis už įprastinę žmogišką sąmonę.
Kristaus sąmonė gimsta trapi ir ji yra labai panaši į bejėgį kūdikį. Šv. Paulius tai suprato, kalbėdamas apie žmones, kurie tebėra kūdikiai Kristuje. Taip yra todėl, kad iš pradžių gyvybės srauto Kristaus sąmonės pojūtis yra labai trapus. Jai reikalinga apsauga, palaikymas ir puoselėjimas. Būtų idealu, jei tai galėtų suteikti dvasinė bendruomenė, kurioje toliau pažengusieji kelyje į Kristiškumą galėtų palaikyti gyvybės srautą. Deja, šiandieniame pasaulyje nei tradicinė krikščionybė, nei materialistinis mokslas negali suteikti šio palaikymo ir supratimo, ir todėl dauguma gyvybės srautų turi vieni patys kovoti prie žmogiškos sąmonės klampynę. Man tai nėra priimtina, ir tikiuosi, jog tai galės būti pakeista, atsiradus dvasinėms bendruomenėms, kuriose žmonės galėtų palaikyti vienas kitą augime link Kristiškumo.
Bet dabar grįžkime prie Kalėdų šventimo. Nematau jokių priežasčių nešvęsti Kalėdų. Nematau jokių priežasčių perkelti jas į kitą metų laiką. Ši tradicija yra giliai įaugusi į vakarų kultūrą, ir ją labai lengvai būtų galima paversti svarbia dvasine patirtimi.
Iš tiesų manau, kad Kalėdos daugelyje tautų pasidarė pernelyg komercializuotos ir pernelyg sutelktos į materialistinius malonumus, pradedant dovanų dalybomis, ištaigingomis puotomis, ar netgi pasilinksminimais girtuokliaujant. Tai, žinoma, niekaip nesusiję su Kristaus sąmonės gimimu žmoguje. Žiūrint realistiškai, nematau, jog tai būtų įmanoma pakeisti artimiausioje ateityje.
Vis dėlto, tiems, kurie yra pasiryžę ieškoti gilesnės prasmės, siūlau šioje šventėje mažiau dėmesio skirti mano gyvenimui bei gimimui ir, vietoj to, laikyti ją Kristaus sąmonės, gimstančios kiekviename žmoguje, simboliu. Kai pradėsite suprasti, kad Kristaus kūdikis nėra tiesiog kūdikis, iš kurio išaugo Jėzaus asmuo, būsite teisingame kelyje. Tuomet galėsite matyti šį Kristaus kūdikį kaip nekaltą Kristaus sąmonės gimimą kiekviename gyvybės sraute.
Tuomet galėsite sukurti šventę, kuri siektų padėti gyvybės srautams patirti vidinį Kristaus sąmonės gimimą, ir galėsite išplėsti šią šventę į žmonių bendruomenę, kurioje žmonės palaikytų vienas kitą, saugodami ir puoselėdami šią Kristaus sąmonę kol ji subręs.
Šiandieniniame pasaulyje daugelis žmonių jau yra pasiekę aukštą Kristiškumo lygį, kaip paaiškinu kitur. Todėl jiems neprireiks 30 metų Kristaus sąmonei juose subręsti. Tai gali būti pasiekta per daug trumpesnį laiko tarpą. Vis dėlto, šventė, kuri būtų skirta Kristaus gimimui individualiame gyvybės sraute, galėtų suteikti didelį įkvėpimą, galintį padėti žmonėms sąmoningai pripažinti savo Kristiškumo pasiekimus. Jie tuomet galėtų puoselėti savo vidinį Kristaus kūdikį, kol jis subręstų ir imtų pilnai reikštis, paversdamas gyvybės srauto dualistinio proto vandenį Kristaus sąmonės vynu. Kai žmoguje įvyksta šis perkeitimas, nėra kelio atgal, kaip ir man nebebuvo kelio atgal, kai atlikau šį žygį vestuvėse Kanoje.
Nuo tos akimirkos gyvybės srautas nebegali daugiau slėpti savo šviesos ir turi pradėti vykdyti savo misiją. Dalis šios misijos yra mesti iššūkį pasaulio persekiojimams, tik, žinoma, šiandienos pasaulyje žmogus nebūtinai bus prikaltas prie kryžiaus dėl išreiškiamo Kristiškumo.
Todėl norėčiau paskatinti žmones ir toliau švęsti Kristaus mišias tamsiausiu metų laiku, bet paversti tai Kristaus sąmonės gimimo kiekviename gyvybės sraute švente. Man gimus prieš 2000 metų, Kristaus mišios buvo vieno kūdikio gimimas, kuriam buvo lemta įkūnyti Kristaus sąmonę. Šiandienos pasaulyje Kristaus mišios įgavo naują prasmę.
Antrasis Kristaus atėjimas iš tiesų reiškia Kristaus sąmonės gimimą tūkstančiuose ir milijonuose žmonių šioje planetoje. Kai tai įvyks, galėsite švęsti tikrąsias Kristaus mišias, per kurias didžiulė masė žmonių patirs Kristaus kūdikio gimimą savo širdyse. Galiu jus užtikrinti, jog išminčiai iš visos dvasinės karalijos pulkais lėks pažiūrėti šio gimimo, nešdami daugybę dvasinių dovanų, naujos bendrystės įkūrimui, tarp tų, kurie Viršuje, ir tų, kurie apačioje.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com