Prieštaravimai iš kataliko

TEMOS: Kodėl katalikai taip stipriai įkalinti savo proto dėžutėse – pranašystė dažnai peržengia doktriną – katalikų bažnyčia perrašė istoriją – Jėzus neįkūrė katalikų bažnyčios – ar visos sielos ėjo į pragarą prieš Jėzaus atėjimą? - jokia žemiška institucija neturi pilnos tiesos – jei bažnyčia turėtų pilną tiesą, ji turėtų sugebėti atsakyti į visus žmonių klausimus – doktrinas įtakojo žmonių kova dėl valdžios – žmonės, save laikantys dievais žemėje – Biblija nėra neginčytinas Dievo žodis – jokia doktrina negali pilnai aprašyti Jėzaus mokymo – žmonės gali gauti tikrą apreiškimą už bet kokios bažnyčios ribų – naujas apreiškimas dažnai peržengia nusistovėjusias doktrinas

Klausimas iš Kim: Jėzau, gavau komentarą iš dievobaimingo kataliko, kaip atsaką į Motinos Marijos diktavimą, duotą per Padėkos dieną:

Šios taip vadinamos dangiškos žinios šaltinis man atrodo labai abejotinas. Mano nuomone, šis šaltinis NĖRA tikroji mūsų katalikų mergelė, Šventoji Marija.

Daugelis sakinių skamba katalikiškai, tačiau daugelyje kitų juntama gnostinė reikšmė. Kalbant teologiškai, pats turinys ne visiškai atitinka dogmatinius dalykus, kuriuos turi atitikti visos tikros pranašystės. Patariu jums ištrinti šią žinią iš savo sąrašo. Prašau jos toliau NESKLEISTI, kad būtų išvengta dar didesnės sumaišties.

Norėčiau sužinoti, ką atsakytum į šį komentarą.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Neatsakyčiau nieko.

Kim: Aš nesuprantu. Kodėl nieko nesakytum?

Jėzus: Šis žmogus nėra atviras mano žiniai, todėl kad ir ką besakyčiau, tai neturėtų jokio skirtumo. Akivaizdu, jog jis atmeta žinią iš mano mylimos motinos, tad negi kas nors, ką pasakyčiau aš, galėtų pakeisti jo nuomonę?

Matai, centrinė problema čia yra ta, kad šis žmogus netgi nežiūri į žinią. Jis yra puikus pavyzdys to, apie ką aš kalbu savo diktavime „Misija neįmanoma“, tai yra žmogus, kuris uždarė savo protą į dėžutę. Šiuo atveju jo proto dėžutė sukurta iš katalikiškų doktrinų, ir tos doktrinos formuoja filtrą, per kurį šis žmogus į viską žiūri. Jeigu kažkas skamba taip, lyg atitiktų katalikų doktrinas, o tiksliau jo paties suvokimą apie šias doktrinas, tuomet jis gal į tai ir pasižiūrės. Bet jeigu žinia neatitinka katalikų doktrinų, jeigu ji skamba ne dogmatiškai, tuomet jis iš karto ją atmes.

Akivaizdu, jog šis žmogus neklauso žinios savo širdimi, savo intuicija. Jis nėra atviras nurodymams iš savo Kristaus AŠ. Į žinią jis žiūri tik savo išoriniu protu, ir todėl bet kokią žinią vertina iš savo proto dėžutės varpinės.

Teiginys, kad visos tikros pranašystės atitinka dogmatinius dalykus aiškiai parodo, kad šis žmogus nesugeba pažvelgti už savo proto dėžutės. Tai taip pat parodo, jog jis menkai tesupranta tikrąją pranašystės prigimtį ir menkai nusimano apie istorines Senojo Testamento pranašystes.

Jei pažvelgsi į senojo Testamento pranašų tradiciją, pamatysi, jog šie pranašai paprastai nebūdavo organizuotos žydų religijos lyderiai. Jie buvo pašaliečiai, ir juos dažnai tradicinės religijos žmonės atstumdavo. Viena šio atstūmimo priežasčių buvo ta, kad jų pranašystės dažnai neatitikdavo tuometinės oficialiosios doktrinos.

Čia galima iškelti logišką klausimą. Pranašo tikslas yra pažadinti žmones, kad jie pamatytų, jog prarado harmoniją su Dievo tiesa. Daugeliu atveju, pranašas mėgindavo parodyti žmonėms, jog jų oficialiosios religinės doktrinos ir praktikos neatitinka Dievo tiesos. Tad jeigu pranašystė yra duodama tam, kad pažadintų žmones pamatyti, jog jų doktrinos nutolo nuo tiesos, kaip gi tuomet ši pranašystė gali atitikti oficialią doktriną? O jeigu oficialios doktrinos tobulai atitinka tiesą, tai kam tuomet būtų reikalinga pranašystė?

Tad matai, pati pranašystės esmė yra ta, kad ji peržengia daugelio žmonių proto dėžučių ribas, kuriose jie jaučiasi patogiai įsitaisę ir tiki, jog viskas yra gerai. Daugelį žmonių taip apakino jų proto dėžutės, jog jie netgi nemato einantys tiesiai į prarają. Pranašystė yra skirta pažadinti žmones pamatyti, kad jeigu jie nepakeis savo kurso, nukris nuo skardžio ir žus. Tad jeigu tikitės, kad pranašystė turi atitikti oficialią doktriną, ar kaip nors kitaip pataikauti jūsų patogiems įsitikinimams apie gyvenimą, tuomet iš tiesų nesupratote tikrosios pranašystės esmės ir tikslo.

Jeigu pažvelgsite į Senąjį Testamentą, pamatysite, kad daugumoje atvejų žmonės nepaisė pranašų perspėjimų. Žmonės paprasčiausiai nenorėjo pažvelgti už savo proto dėžučių ribų ir todėl atmetė pranašą ir jo žinią. Kodėl, jūsų manymu, taip dažnai sakiau: „Kas turi ausis, teišgirsta mano žodžius?“

Kim: Šis žmogus taip pat parašė ir daugiau pastebėjimų, ir aš norėčiau sužinoti tavo reakciją. Štai pirmasis pastebėjimas:

Buvo tik vienas tikras religijos įkūrėjas, ir tai buvo Jėzus. Jis įkūrė katalikų religiją ir katalikų bažnyčią.

Jėzus: Vėlgi, šio asmens protas yra įkalintas dėžutėje, kurią sukūrė katalikų bažnyčia per šiuos praėjusius 1500 metų. Šiuo atveju, to žmogaus žinios apie istorinius faktus yra labai paviršutiniškos. Ir tuo nereikia stebėtis, žinant, kad laimėtojai visada rašo ir perrašo istoriją taip, kad ji jiems būtų palanki. Katalikų bažnyčia turėjo daug laiko perrašyti ankstyvosios krikščionybės istoriją, kad ji palaikytų ir atitiktų katalikiškas doktrinas.

Kiekvienas, bent kiek susipažinęs su istoriniais faktais, žinos, kad aš neįkūriau katalikų bažnyčios. Aš pradėjau judėjimą, kuris nebuvo vadinamas katalikų bažnyčia, ir kuris turėjo labai mažai ką bendro su tuo, kuo vėliau tapo katalikų bažnyčia. Tiesą sakant, kelis dešimtmečius po mano nukryžiavimo mano mokiniai buvo žinomi kaip „kelio pasekėjai.“ Krikščioniais juos pradėjo vadinti daug vėliau, o priežastis buvo ta, kad iš pradžių mano pasekėjai nebuvo taip susikoncentravę į mano asmenį kaip vėlesni krikščionys. Jie buvo susikoncentravę į Kristaus atskleidimą kiekviename žmoguje, todėl ir Paulius sakė: „Tebūna šis protas jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje.“

Sakydami katalikų bažnyčia, iš tikrųjų turėtumėte sakyti Romos katalikų bažnyčia. Paprastas faktas yra tas, kad daugiau kaip 1700 metų krikščioniškajame pasaulyje dominavo Romos katalikų bažnyčia. Ši bažnyčia buvo įkurta tik po imperatoriaus Konstantino atsivertimo, įvykusio 312 m. po Kr. Todėl paprasčiausiai neįmanoma objektyviai žvelgiant į istorinius faktus daryti išvadą, kad aš įkūriau katalikų bažnyčią.

Kas liečia teiginį, jog aš esu vienintelis tikras religijos įkūrėjas, būtų galima užduoti klausimą, o kas tuomet nutiko su Moze ir Abraomu? Argi aš neišreiškiau pagarbos Mozei ir Abraomui? Tad kaip gi galima teigti, jog Jėzus Kristus buvo vienintelis tikras religijos įkūrėjas? Ar šie žmonės sako, kad Dievas sugalvojo planą kaip gelbėti sielas tik prieš 2000 metų? Ar jie sako, kad visi prieš tai mirę žmonės automatiškai nukeliavo į pragarą, nes Dievas paprasčiausiai nepajėgė jų išgelbėti, kol aš nepasirodžiau ant scenos ir neįkūriau vienintelės tikros religijos, t. y., katalikų bažnyčios, kuri buvo pradėta praėjus 300 metų po mano nukryžiavimo?

Kim: O čia sekantis šio asmens teiginys:

Tiesą galima rasti tiktai katalikų bažnyčioje, tai yra, pilną tiesą. Kitose religijose galima rasti kai kuriuos tiesos elementus.

Jėzus: Turiu pasakyti, kai aš išgirstu tokius krikščionių teiginius, išsakomus mano vardu, nesusilaikau nesušukęs Dievui: „Ar dar ilgai, o Viešpatie?“ Kiek dar turės praeiti laiko, kol šie žmonės pagaliau pabus ir įveiks savo norą apibrėžti išorinę religiją kaip vienintelę tikrą religiją, nepastebėdami tikrojo vidinio kelio į išganymą? Kiek dar turės praeiti laiko, kol šie žmonės supras mano dažnai cituotos psalmės žodžius: „Yra kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi?“

Kiek dar turės praeiti laiko kol jie supras, kad aš nuolat konfliktavau su tradicinės religijos autoritetais, ir dėl to sakiau: „Vargas jums įstatymo aiškintojai, nes jūs paėmėte žinojimo raktus.“ Ir kiek dar ilgai, kol jie suvoks, kad šitaip kreipiausi į žmones, teigiančius, kad tradicinės doktrinos yra svarbiau už Gyvąjį Žodį, kurį taip gražiai perdavė Motina Marija savo diktavime?

Kaip kitur plačiau paaiškinu, iš tiesų yra daugiau negu viena tikra religija. Aš sutinku su teiginiu, kad kitos religijos turi tiesos elementų. Beveik visos religijos turi tiesos elementų, ir katalikų bažnyčia nėra išimtis. Iš tiesų, katalikų bažnyčia turi tiesos elementų, bet sakyti, kad katalikų bažnyčia turi absoliučią ir pilną tiesą, paprasčiausiai nėra teisinga. Jeigu katalikų bažnyčia turėtų absoliučią ir pilną tiesą, tai kodėl tuomet tiek daug katalikų turi neatsakytų klausimų, ir kodėl tuomet standartinis atsakymas į sunkesnius klausimus, kuriuos jie užduoda savo dvasininkams, yra: „Tai paslaptis?“

Vėlgi, jei trumpam užmesime akį į istoriją, pamatysime, koks klaidingas šis mąstymas. Maždaug prieš 500 metų katalikų bažnyčia turėjo oficialią doktriną, teigiančią, kad žemė yra visatos centras. Bažnyčia teigė, jog tai yra neginčijama doktrina, ir ji netgi priėjo prie to, kad kankino ir pasmerkė mirti ankstyvuosius mokslininkus, išdrįsusius paprieštarauti šiai oficialiai doktrinai. Drįstu sakyti, kad šiandien mažai surastumėte katalikų, tikinčių, kad žemė yra plokščia, ar kad visa visata sukasi aplink šią planetą. Taigi, kiekvienas katalikas pripažino, kad ne visada katalikų bažnyčios skelbiamos doktrinos buvo absoliučiai teisingos. Šios doktrinos iš tiesų buvo nepilnos ir ginčytinos.

Kim: Dabar sekantis teiginys:

Tuo nenoriu pasakyti, kad visi katalikų bažnytininkai yra tobuli žmonės, žinoma, ne. Tačiau visada turėtume daryti skirtumą tarp mokymo ir asmenų, dogmų ir mokytojų. Katalikų dogmos suteikia vienintelę tikrą tiesą. Tuo tarpu žmonės gali klysti.

Jėzus: Tai jeigu jis pripažįsta, kad katalikų bažnytininkai nėra tobuli žmonės, ir kad jie iš tiesų gali klysti, tai iš kur, jo manymu, tuomet atsirado katalikiškos doktrinos? Ar jos staiga nukrito iš dangaus savo dabartinėje formoje?

Ir vėlgi, truputis istorinių žinių atskleis, kad katalikiškos doktrinos atsirado iš ilgo, prievartos kupino proceso, kurį, kaip ir viską šioje planetoje, veikė žmonių politiniai žaidimai ir kova dėl valdžios. Tiesiog pastudijuokite kai kuriuos istorinius raštus apie Arijaus kontroversiją, galiausiai pagimdžiusią doktriną, kad aš esu Dievas, ir kad nebuvau sukurtas Dievo. Pamatysite, kad katalikiškos doktrinos iš tiesų buvo sukurtos katalikų bažnytininkų, o šie bažnytininkai, tiesą sakant, buvo nė kiek ne geresni už daugelį kitų valdžios ištroškusių žmonių, kuriuos matėte istorijoje.

Ir kaip galima daryti skirtumą tarp mokymo ir asmens, nebent šis mokymas būtų perduotas per Gyvąjį Žodį kaip laipsniškas apreiškimas? Istoriniai faktai aiškiai rodo, kad katalikų doktrinos nebuvo atneštos dangišku apreiškimu, jos, daugeliu atveju, buvo intensyvios kovos dėl valdžios tarp priešingų frakcijų rezultatas. Ir vėlgi, laimėtojai perrašo istoriją, kad ji atitiktų jų įsitikinimus. Tačiau joks žmogiškų politikierių kiekis nepavers žmogaus sukurtų doktrinų tiesa, ir dargi vienintele tiesa.

Knygoje „Kelionė mistiniu Jėzaus keliu“ duodu gilų mokymą, kuriame paaiškinu, kad dvasinė vizija arba mokymas visada yra duodamas per žmogaus, esančio įsikūnijime, sąmonę. Kaip pademonstravo kvantinė fizika, stebėjo sąmonė visada daro įtaką stebėjimui, tai taip pat galioja ir dvasinei vizijai ar dvasinio mokymo perdavimui, net ir tuomet, kai šis mokymas yra perduodamas per Gyvąjį Žodį. Aš suprantu, kad dauguma katalikų nežino šios tiesos, ir todėl bažnyčiai lengva juos įtikinti savo neklystamumu. Vis dėlto, kaip plačiau paaiškinu kitur, ši neklystamumo pretenzija iš tiesų yra didžiausia kliūtis ilgalaikiam bažnyčios išlikimui.

Kim: Sekantis šio žmogaus teiginys:

Nėra gerai sekti Dievu savyje ir nėra gerai tikėti, kad „Dievas man duoda tiesą.“ Jei iš tikrųjų taip manai, darai save Dievu. O kai žmonės tiki, kad jie yra Dievas, jie greitai pradeda tikėti turintys tiesą ir negalintys klysti.

Jėzus: Kaip paaiškinu knygoje „Mistinis Jėzaus mokymas“, tai tiesa, jog kiekvienas žmogus turi potencialą sužinoti tiesą savo širdyje. Aš žinau, jog kai kurie katalikai užtrenkė duris šiam sugebėjimui, pakeisdami jį aklu tikėjimu tradicinėmis doktrinomis. Tačiau žemė buvo apvali net ir tada, kai visi tikėjo, jog ji yra plokščia.

Teiginys, kad tikėdamas, jog gali sužinoti tiesą per asmeninį apreiškimą, darai save Dievu, yra neteisingas, todėl, kad neįmanoma padaryti save tuo, kuo jau esi. Štai kodėl sakiau: „Jūs esate Dievai.“

Tačiau, svarbi tiesa yra ta, kad žmonės, kuriuos gena valdžios troškimas ir kurie yra įstrigę kūniško proto reliatyvume, turi polinkį aukštinti ir daryti save dievais žemėje. Ir iš tiesų tokie žmonės greitai pradeda tikėti turintys vienintelę tiesą ir negalintys klysti.

Ir turiu atvirai pasakyti, kad niekas to aiškiau nepademonstravo už katalikų bažnyčią. Ir problema čia yra ta, kad šie žmonės nesiekė gauti tiesą tiesiogiai iš jos šaltinio – Dievo. Jie nėjo vidiniu keliu ir nesiekė apreiškimo per savo Kristaus AŠ. Vietoj to, jie sukūrė žmogišką „tiesą“, paremtą dualistiniu protu, ir tuomet išaukštino šią tiesą į neginčytiną bažnyčios doktriną. Tuomet, pasinaudodami militaristine bažnyčios galia, jėga paskleidė savo doktrinas, kankindama ir žudydama visus, atsisakiusius šias doktrinas pripažinti.

Norėčiau, kad žmonės nors truputį susipažintų su katalikų bažnyčios istorija ir suprastų, jog ši bažnyčia iš tiesų veikė taip, lyg būtų Dievas ir turėtų vienintelę tiesą. Jeigu žmogus sugeba pamatyti savęs darymo Dievu pavojų, jam reikėtų pažvelgti į veidrodį ir pamatyti, kaip jo paties bažnyčia taip aiškiai pademonstravo šį pavojų, jog tai matyti kiekvienam atviro proto žmogui.

Esminis skirtumas čia yra tas, kad kai einate savo širdin, jums nereikia aukštinti gaunamų apreiškimų ir paversti juos neginčytinomis išorinėmis doktrinomis. Jums nereikia siekti jėga priversti kitus žmones priimti išorinę doktriną. Jūs tiesiog paskatinate juos eiti savo širdin ir gauti savo pačių tiesos supratimą. Jeigu jų gautas supratimas šiek tiek skiriasi nuo jūsų, arba jeigu jie savo supratimą išreiškia šiek tiek kitaip, tai jums nėra grėsmė, nes jūs žinote, kad apreiškimas, kurį gaunate iš Dievo, nebūtinai turi būti galutinė, absoliuti ir neginčijama tiesa. Dievas iš tiesų gali turėti dar daug daugiau ką jums atskleisti, kai sugebėsite tai suprasti. Štai kodėl aš iš tiesų sakiau: „Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet jūs to negalite dabar pakelti.“ (Jono 16,12).

Kim: ir jis taip pat sakė:

Bet tiesą Dievas mums davė Apreiškimu Biblijoje. Ir mes turime priimti ir sekti šiuo Apreiškimu. Nes Dievas mus sukūrė, ir todėl mes negalime veikti kaip autonominės būtybės, moraliai kalbant.

Dievas mus sukūrė, ir jis turi teisę mums sakyti, ką mes turėtume ir ko neturėtume daryti. Tikrasis Apreiškimas mums tai ir sako.

Jėzus: Dievas iš tiesų gali duoti tiesą apreiškimo pavidalu, ir Biblijoje yra tokių apreiškimų. Tačiau, kaip paaiškinu kitur, Biblija nėra neklystamas Dievo žodis. Kai išaukštinate išorinį dvasinį mokymą ir paverčiate jį neginčytina tiesa, neišvengiamai papuolate į spąstus, išaukštindami ir paversdami mokymą Dievu, kartu išaukštindami ir save, patikėdami, jog turite teisę žudyti tuos, kurie nepriima jūsų vienintelės tiesos apibrėžimo. Katalikų bažnyčia pademonstravo tai kryžiaus žygiais ir inkvizicija.

Aš sutinku, kad Dievas sukūrė visus žmones, ir todėl niekas negali veikti kaip autonominė būtybė. Bet kaip tik dėl to, jog jus sukūrė Dievas, jūs turite galimybę gauti tiesą tiesiogiai iš Dievo savo širdyse. Matote, skirtumas čia toks: kadangi jus sukūrė Dievas, jūs negalite veikti be Dievo, o tiksliau negalite veikti nenaudodami Dievo Energijos. Tačiau iš tikrųjų šis žmogus sako, kad jūs negalite, arba neturėtumėte veikti be katalikų bažnyčios.

Tad klausimas yra paprastas, kuriuo keliu mieliau eisite – vidiniu ar išoriniu? Aš paaiškinu esminį skirtumą tarp vidinio ir išorinio kelio kitame diktavime. Ar pasinaudosite išorinėmis bažnyčios doktrinomis, kad užkirstumėte Dievui kelią duoti jums gilesnį savo tiesos supratimą, nei galima rasti išorinėse doktrinose? Kaip manote, kodėl mokiau minias palyginimais, bet viską paaiškinau savo mokiniams? Todėl, kad tiktai einantys vidiniu keliu gali suprasti vidines Dievo misterijas.

Akivaizdu, jog katalikų doktrinose nerasite dalykų, kurių slapčia mokiau savo mokinius. Tad kaip gi galima teigti, jog katalikų doktrinos duoda jums absoliučią tiesą? Kaip galima neigti Dievo sugebėjimą duoti žmonėms gilesnį tiesos supratimą, kai jie savo studijomis parodė save vertais Dievui ir todėl yra pasiruošę gauti aukštesnį supratimą tiesioginiu asmenišku apreiškimu savo širdyje?

Tikrasis gilesnių misterijų supratimas dažnai ateina per vidinį apreiškimą, kurį žmonės gali gauti tik asmeniškai. Tikras apreiškimas taip pat gali būti ir išorinis apreiškimas, atneštas per Gyvąjį Žodį. Tačiau kai šis išorinis mokymas pajungiamas amžinai žmonių kovai dėl valdžios, kaip ir atsitiko su Biblija ir katalikų doktrinomis, jame nebelieka originalaus mokymo savo pirminėje formoje. Originalus apreiškimas galėjo būti tikras, tačiau doktrinas, paremtas šiuo apreiškimu, iš tiesų galėjo paveikti žmonių politikavimai. Tad vėlgi, rinkitės kam tarnausite, tikram Dievo apreiškimui ar žmonių sukurtoms doktrinoms?

Kim: Ir paskutinis šio asmens pastebėjimas:

Ir žinoma egzistuoja netikras apreiškimas. Mums reikia katalikų bažnyčios ir jos mokymų, kad būtume tikri, jog einame tiesos keliu. Manyti, kad tiesą galite rasti savo paties apmąstymais ir jausmais, būtent ir yra netikras apreiškimas.

Jėzus: Iš tiesų egzistuoja netikras apreiškimas, kaip paaiškinu kitur. Ir šis žmogus yra visai teisus tuo atžvilgiu, kad gaudami asmeninį apreiškimą, turėtumėte daryti viską, kas įmanoma, kad gautumėte tikrą apreiškimą, ir turėtumėte nuolat sergėtis netikrų apreiškimų. Tačiau sakyti, kad bet koks asmeninis apreiškimas jau pagal apibrėžimą yra netikras, yra paprasčiausias savo sugebėjimo atskirti neigimas.

Istorija patvirtina šią mintį. Dauguma krikščionių priima, kad Evangelijos Biblijoje nenukrito iš dangaus, jas užrašė žmonės. Taigi, šie žmonės turėjo gauti Evangelijas asmeniniu apreiškimu. Tad jeigu Evangelijų rašytojams buvo įmanoma gauti tikslų asmeninį apreiškimą, tai argi iš to neseka, kad tai turėtų būti įmanoma ir kitiems?

Turite suprasti, kad tuo laiku, kai buvo užrašytos Evangelijos, nebuvo jokių oficialių doktrinų, su kuriomis jas būtų buvę galima palyginti. Krikščioniškos Evangelijos iš tiesų labai toli peržengė oficialiąsias žydų religijos doktrinas, ir būtent dėl to tiek daug tradicinių žydų jas atmetė. Norėdami užrašyti šias Evangelijas, Evangelijų rašytojai turėjo būti pasirengę daryti du dalykus. Jie turėjo būti pasirengę siekti asmeninio, vidinio apreiškimo, ir turėjo būti pasirengę paskelbti šį apreiškimą, net jeigu jis prieštaravo ar peržengė doktrinas, kurių absoliutumu ir neginčijamumu jie buvo auginami tikėti nuo vaikystės.

Iš tiesų, jeigu mano ankstyvieji pasekėjai būtų laikęsi tokio pat požiūrio į religiją kaip šio laiško autorius, krikščionybė niekada nebūtų gimusi. Tradicinė žydų religiją būtų sutraiškiusi krikščionybę, dar jai nespėjus pasiekti žmonių.

Ką anksčiau sakiau apie pranašystę lygiai taip pat galioja ir apreiškimui: jis dažnai peržengia nusistovėjusių doktrinų ribas, nes toks ir yra jo davimo tikslas. Jeigu nusistovėjusios doktrinos nukrypo nuo tiesos, kaip aš arba Dievas galėtume išlaisvinti žmones nuo jų paklydimų? Mes tai galime padaryti tik duodami naują apreiškimą, išeinantį už senosios doktrinos ribų, ką būtent aš ir darau šioje savo svetainėje. Jei atkakliai laikotės nuomonės, kad toks tiesioginis apreiškimas privalo atitikti žemiškos institucijos doktrinas, tuo praktiškai pasakote, kad nenorite nieko girdėti iš manęs ar iš Dievo. Jūs nenorite leisti Kristui duoti naujo apreiškimo, nes norite įsikibę laikytis žemiškos institucijos. Žinoma, tai daryti yra jūsų teisė, bet tuomet nesakykite, kad jūsų bažnyčia yra vienintelė Kristaus atstovė žemėje. Jūs negalite manęs atstovauti, jei nenorite girdėti mano Gyvojo Žodžio.

Negi taip sunku šiuolaikiniams krikščioniams suprasti, jog aš buvau nuolatinėje tradicinės religijos autoritetų opozicijoje? Negi taip sunku žmonėms suprasti, kad aš ryžtingai demaskavau tuos, kurie laikėsi išorinio, arba tradicinio, požiūrio į religiją? Negi taip sunku žmonėms suprasti, kad aš pats laikiausi vidinio arba mistinio požiūrio į religiją, ir kad tą patį daryti raginau ir savo mokinius?

Ir negi taip sunku šiuolaikiniams krikščioniams suprasti, kad žmonių kova dėl valdžios iš tiesų pavertė krikščionybės religiją tokia pačia religija, kurią aš taip ryžtingai demaskavau visur, kur sutikdavau? Negi taip sunku šiuolaikiniams krikščioniams paklausti savęs, ar jie iš tiesų nori, kad religija, kuri teigia atstovaujanti mane žemėje, pavirstų į tokią pat religiją kaip ir ta, kuri mane atstūmė, persekiojo ir nukryžiavo?

 

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels