Kristaus kraujas nenuplauna nuodėmių

TEMOS: Daugelis žmonių išaugo iš baime paremto religijos išpažinimo – baimė yra dvasiniai nuodai – baimė sukelia priklausomybę – jūs neišduodate Jėzaus pakildami virš baimės – palikite priklausomybę baime paremtam religijos išpažinimui – Kristaus kraujas simbolizuoja Kristaus sąmonę – meilė Kristui sudegina baimę – Kristaus kraujas nėra Kristaus auka – komunija yra Kristaus sąmonė – kraujas per nukryžiavimą – kraujo aukos idėja neatėjo iš Dievo – kraujo auka yra satanistinis ritualas – kraujo praliejimas išlieja dvasinę šviesą – karą ir žmogžudystes kursto demonai, kad galėtų vogti šviesą – karma ir nuodėmė – žudymas negali kompensuoti žudymo

Klausimas: Aš tokia pasimetusi!! Jaučiuosi pakylėta ir jaučiu, kaip vis arčiau augu prie Kristaus sąmonės, kol su savo vyru nenueinu į bažnyčią sekmadienį. Tuomet būnant bažnyčioje, mane apninka abejonės ir nebežinau, kas teisinga, kur yra tiesa. Giliai savo dvasioje, t. y. savo sąmonėje jaučiu, kad šioje svetainėje rašomi dalykai, ir tai, ką perskaičiau iš Kimo knygų, ir tai, ką klausiausi iš CD, yra tiesa, tačiau, kai nueinu į bažnyčią su savo vyru, ir jie pradeda giedoti apie Jėzaus kraują, ir kad kraujyje glūdi jėga, ir kad, kas daugiau nuplaus mano nuodėmes, jei ne kraujas, jaučiuosi tokia pasimetusi. Žinau, jog sakai, kad tavo kraujas nenuplauna mūsų nuodėmių, kad turime užsitarnauti savo išganymą bijodami ir drebėdami, kaip sakė tavo mylimas Paulius, bet aš vis tiek jaučiuosi lyg kažką būčiau išdavusi, ar tave, ar savo vyrą ir/ar bažnyčią.

Prašau, įstatyk mane į tiesos kelią, ir padėk man suprasti absoliučią tiesą apie tavo kraują, nes juk Biblija sako, kad mes buvome išgydyti tavo žaizdomis. Ar tai tiesa? Ir ką tai iš tiesų reiškia?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Neturiu jokio troškimo statyti tavęs į tiesos kelią, nes nenoriu tau nurodinėti, kuo turėtum tikėti, o kuo ne. Taip pat nenoriu nurodinėti, kurioje bažnyčioje turėtum lankytis ar nesilankyti. Šiuos sprendimus turi priimti tu pati, ir noriu, kad žinotum, jog nesmerkiu tavęs, kad ir ką bepasirinktum. Myliu tave, kad ir kokį išorinį tikėjimą išpažintum, ir kad ir kokią išorinę bažnyčią belankytum. Tik noriu paprašyti, kad tavo priimti sprendimai būtų grindžiami meile, o ne baime.

Šiuo atžvilgiu, norėčiau pasakyti, kad tai, ką tu dabar pergyveni, yra labai būdingas procesas tiems, kurie buvo auklėjami bet kokioje tradicinėje religijoje, nesvarbu, krikščionių religijoje ar ne. Knygoje „Slaptas Kristaus Atėjimas“ įkvėpiau Kimą išsamiai paaiškinti faktą, kad tradicinė krikščionybė pavirto baime paremta religija. Knygoje taip pat paaiškinama, kad šis religijos išpažinimas tiesiogiai prieštarauja mano praktikuotai religijai – meilės religijai.

Tad kas nutiko su tais, kurie nuo vaikystės buvo auklėjami ir verčiami dalyvauti baime paremtoje religijoje? Jie daugelį metų buvo maitinami baime paremtomis doktrinomis ir tikėjimo sistema. Jeigu perskaitysite Motinos Marijos diktavimą, kuriame ji supažindina su Rytų-Vakarų rožiniu, pamatysite, jog ji kalba apie tam tikrus dvasinius nuodus. Nors ji konkrečiai nemini baimės, galėtume sakyti, kad baimė yra pamatinė emocija, iš kurios kyla visi kiti dvasiniai nuodai, aprašomi Motinos Marijos. Šie nuodai yra specifiniai baimės pasireiškimai.

Tiesiog noriu pasakyti, kad baimė yra dvasinis nuodas. Tai yra dvasinis ekvivalentas cheminei substancijai, tokiai kaip nikotinas. Todėl baimė gali sukelti tokią pat priklausomybę dvasiniame lygmenyje, kaip nikotinas sukelia fiziniame lygmenyje. Taigi, tie žmonės, kurie dalyvavo baime paremtoje religijoje daugelį metų, maitinosi dvasiniais baimės nuodais, ir daugeliui jų, tiesiogine to žodžio prasme, išsivystė emocinė priklausomybė šiems nuodams.

Jūs žinote, kad, kai žmonės mėgina išsivaduoti iš cheminės priklausomybės, jie turi praeiti laikotarpį, kurio metu pasireiškia intensyvus troškimas surūkyti dar bent vieną cigaretę. Jiems pasireiškia abstinencijos sindromas. Taip yra todėl, kad kūnas prisitaikė prie nuodų, ir iš tiesų jaučiasi taip, lyg negalėtų išgyventi be nuodų. Daugeliui žmonių išsivystė priklausomybė baimės nuodams, kuriais juos maitino tradicinė, baime paremta religija, ir jų emocijos verčia juos jaustis taip, lyg jie negalės išgyventi, negalės būti išgelbėti, be nuodų. Jaučiatės taip, lyg jums kažko trūktų, lyg būtumėte nepilnaverčiai be nuodų, kas taip pat sukelia jausmą, kad išduodate bažnyčią, mėgindami ištrūkti iš magnetinės baimės nuodų traukos.

Suprantu, jog mano nupieštas paveikslas gali pasirodyti grėsmingas. Tačiau iš tiesų turiu jums pasakyti, kad daugelis krikščioniškų bažnyčių yra taip giliai įstrigusios baimėje, kad šias bažnyčias lankančius žmones, tiesiogine to žodžio prasme, atakuoja ir daugeliu atveju kontroliuoja baimės demonai. Išsilaisvinti iš tokios bažnyčios gali būti lygiai taip pat sunku, kaip ir išsilaisvinti iš cheminės priklausomybės. Todėl jums būtų naudinga šią situaciją traktuoti taip, lyg bandytumėte išsivaduoti iš priklausomybės. Pirmiausia nuspręskite, ar tikrai norite iš šito išsilaisvinti, o tuomet suplanuokite sistemingų žingsnių programą, kurios pagalba galėtumėte ištrūkti iš baime grindžiamo religijos išpažinimo. (Žiūrėkite mano atsakymą į klausimą, kaip išsivaduoti nuo priklausomybių.)

Yra visai įmanoma jums ištrūkti iš baime grindžiamo religijos išpažinimo ir vis tiek toliau lankyti bažnyčią su savo vyru sekmadieniais. Tačiau, tai gali būti žymiai sunkiau, nei tiesiog kurį laiką nebedalyvauti toje aplinkoje, kol pajusite, jog tvirtai įsitvirtinote meile pagrįstame požiūryje į religiją. Kai būsite įsitvirtinusi meile pagrįstame požiūryje, galėsite lankytis bet kurioje bažnyčioje, nesugerdami tos bažnyčios generuojamų baimės vibracijų. Tačiau būtų galima užduoti klausimą: kokiu tikslu norėtumėte lankytis tokioje aplinkoje? Tačiau tai yra pasirinkimas, kurį turite padaryti asmeniškai.

Absoliuti tiesa apie Kristaus kraują yra ta, kad, kai kalbėjau apie kraują paskutinėje vakarienėje, kalbėjau perkeltine prasme. Kristaus kraujas simbolizuoja visuotinės Kristaus proto sąmonės srautą.

Asmeniniu, fiziniu lygiu, kraujas savyje neša sąmonę subtiliajame lygmenyje. Todėl simboliškai gerdami Kristaus kraują, jūs sugeriate mano asmeninę Kristaus sąmonę ir visuotinę Kristaus proto sąmonę. Tai tuomet tampa dvasiniu raugu, galinčiu iškildinti visos jūsų sąmonės tešlą.

Tad taip, tiesa, kad Kristaus kraujas, kai jį suvokiate kaip visuotinę Kristaus proto sąmonę, yra raktas į išgelbėjimą, galintis nuplauti jūsų nuodėmes. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad nuodėmės esmė yra žemesnioji sąmonės būsena, apie kurią kalbu savo svetainėje. Kristaus kraujas gali nuplauti jūsų nuodėmes ta prasme, kad jis gali perkeisti jūsų sąmonę. Tai galima pamatyti iš fakto, kad meilė ir baimė yra nesuderinamos emocijos. Kai leidžiate sau nusiristi į baimės būseną, negalite tuo pat metu jausti meilės. Kai priimsite besąlyginę Dievo meilę, ši tobula meilė išgins visas jūsų baimes. Taip pat ir kraujas, tai reiškia, visuotinė Kristaus sąmonė nuplaus dualistinio proto nuodėmes.

Tačiau vieno dalyko Kristaus kraujas nepadarys – nenuplaus jūsų veiksmų pasekmių, energijos, kurią iškreipėte, ir asmeninės karmos. Šiuos dalykus privalote išspręsti savo pastangomis, ir todėl jums reikia patiems užsitarnauti savo išganymą, atlyginant už savo praeityje atliktus veiksmus ir transformuojant negatyvią energiją, kurią sukūrė jūsų baime pagrįstos mintys ir jausmai.

Viena didžiausių problemų arba trūkumų krikščionybėje yra ta, kad tiek daug krikščionių neteisingai suprato tikrąją Kristaus kraujo reikšmę. Todėl Kristaus kraujo koncepcija buvo suplakta su senovine idėja apie kraujo auką, skirtą Dievui patenkinti. Žydų religijoje aukojimai buvo laikomi vienu pagrindinių būdų nuplauti žmonių nuodėmes. Ši idėja atėjo iš primityvių religijų, vykdžiusių žmonių aukojimus. Ji buvo sušvelninta, žmonių aukojimus pakeičiant gyvūnų aukojimais, tačiau krikščionybė sukūrė idėją apie aukščiausią žmogaus auką – mane, paaukotą ant kryžiaus.

Tai klaidingas tikėjimas. Suprantu, kad visa tai prasidėjo nuo tam tikrų Pauliaus pasakytų žodžių, tačiau šiais savo žodžiais jis norėjo padėti žydams palikti gyvūnų aukojimo idėją. Todėl idėjai, kad aš buvau auka už žmonijos nuodėmes, neturėtų likti vietos šiuolaikinėje apsišvietusioje ir meile paremtoje religijoje, kokia iš tiesų turėtų būti krikščionybė.

Kai atlikau paskutinės vakarienės ritualą, daviau savo mokiniams gerti iš taurės, kurioje buvęs vynas simbolizavo Kristaus kraują. Jokiu būdu nebūčiau davęs jiems gerti savo tikro kraujo. Mes kalbame simboliškai, ir mano mokiniai tai suprato. Jei būčiau galėjęs numatyti, kaip žmogiškas protas iškreips šią idėją, suplakdamas ją su kraujo aukos idėja, tikrai būčiau pakeitęs šį ritualą. Tačiau net ir aš negaliu nuspėti, kaip žmonės naudosis, o tiksliau piktnaudžiaus, savo laisva valia.

Paskutinę vakarienę, Kristaus kraujas, t. y. mano sąmonė, nebuvo laistomas beatodairiškai. Jis buvo supiltas į taurę ir duodamas tiktai tiems, kurie buvo pasiruošę jį gauti. Tai svarbus principas. Kristaus Kraujas, Kristaus sąmonė neturėtų būti dalinama niekintojams. Ji neturėtų būti dalinama piktosioms pragaro dvasioms, kurios iš tiesų piktnaudžiaus šiuo krauju, šia šviesa, darydamos piktus darbus. Tad dabar matote, kad Kristaus sąmone įmanoma piktnaudžiauti, jeigu ji bus duodama niekintojams. Štai kodėl sakiau savo mokiniams nemėtyti perlų kiaulėms.

Paskutinę vakarienę mano tikras kraujas nebuvo pralietas. Jį simbolizavo vynas, tačiau net ir vynas nebuvo laistomas ant žemės. Jis buvo supiltas į taurę ir, kaip neseniai paaiškinau kitame atsakyme, ši taurė yra protas gyvybės srauto, sugebančio išlaikyti Kristaus proto sąmonę.

Mano nukryžiavimo metu buvo pralietas mano fizinis kraujas. Nors dalį jo surinko Juozapas, didelė jo dalis nutekėjo ant žemės. Kadangi kraujas yra sąmonės nešėjas, dalis mano asmeninės Kristaus sąmonės iš tiesų buvo išlieta ant žemės. Šis kraujas buvo lyg perlai, išmėtyti kiaulėms, ir šiame kraujyje buvusią šviesą susiurbė pragaro demonai. Šie demonai panaudojo tą šviesą savo valdžiai žmonėms stiprinti, suteikdami papildomų jėgų mane nukryžiavusiems žmonėms. Todėl mano nukryžiavimo metu pralietu krauju pasinaudojo tamsos jėgos, stiprindamos krikščionių persekiojimą ir bandydamos visiškai sunaikinti mano darbą šioje planetoje bei užkirsti kelią naujos religijos – krikščionybės – plitimui.

Leiskite man pasakyti absoliutų teiginį. Kraujo aukos idėja, nesvarbu, ar tai būtų žmonių ar gyvūnų auka, neatėjo iš Dievo ar pakylėtųjų mokytojų. Leiskite man tai pakartoti dar kartą. Jokia būtybė danguje niekada nepalaikė kraujo aukos, nuo kurios esą priklauso jūsų išganymas ar dvasinis augimas. Kraujo auka neturi absoliučiai jokio pozityvaus poveikio jūsų dvasiniam augimui.

Tai jeigu kraujo aukos idėja neatėjo iš Dievo, iš kur, jūsų manymu, ji galėjo ateiti? Ji atėjo būtent iš tų, kurie priešinasi Dievui, tai yra, iš paties velnio. Matote, kad net ir šiandien tam tikri satanistiniai kultai atlieka kraujo aukas, net ir žmonių aukojimus. Taip yra dėl to, kad kai praliejate nekaltų žmonių kraują, jų sąmonė, jų dvasinė šviesa taip pat yra išliejama per šį smurtinį veiksmą, ir todėl ji tampa prieinama tamsos jėgoms, negalinčioms šios šviesos sugerti tiesiogiai iš Aukščiau.

Leiskite man aiškiai pasakyti: bet koks ritualas, kuriame praliejamas kraujas, yra satanistinės kilmės. Kraujo aukojimai, net ir tie, kurie buvo atliekami žydų šventykloje, yra satanistiniai ritualai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl išvarčiau pinigų keitėjų stalus, kurie užsidirbinėjo pinigus iš parduodamų ingriedientų satanistiniams ritualams, atliekamiems Dievo šventykloje. Vagys buvo ne tik žmonės, imantys žmonių pinigus, bet ir demonai, siurbiantys ritualuose pralietą šviesą.

Turiu jums pasakyti, kad kraujo aukojimas nebūtinai turi pasireikšti religinio ritualo pavidalu. Bet kuri žmogžudystė yra tam tikra kraujo auka, ir būtent demonai dažnai įvilioja žmones į kito žmogaus nužudymą, norėdami pavogti to asmens gyvą kraują ir dvasinę šviesą. Taip pat dėl šios priežasties tamsos jėgos nuolatos bando žmones įvilioti į karą, kuriame būtų praliejamas nekaltųjų kraujas mūšio lauke.

Ar pakankamai aiškiai pasakiau? Kraujo aukos idėja neturi vietos krikščionybės religijoje. Mano nukryžiavimas nebuvo kraujo auka. Mano nukryžiavimas ant kryžiaus nebuvo būtinas žmonijos nuodėmėms nuplauti ir mano nukryžiavimas nepašalino žmonijos nuodėmių. Tai klaidingas tikėjimas, ir klaidingas jis buvo nuo pat pradžių. Jokia tikrai krikščioniška bažnyčia neturėtų švęsti mano kraujo praliejimo per nukryžiavimą, net jeigu tai vyktų tariamai nekaltomis priemonėmis – giedant giesmes. Beje, būtent dėl to filmas „Kristaus kančia“ atima iš žmonių dvasinę šviesą, versdamas juos sutelkti dėmesį į mano kraujo praliejimą ant kryžiaus.

Nėra nieko blogo, kad krikščionių bažnyčios švęstų paskutinės vakarienės ritualą, Šventosios Komunijos ritualą, tačiau reikėtų suprasti, kad Kristaus kraujas simbolizuoja visuotinę Kristaus proto sąmonę. Jeigu švenčiate Šventąją Komuniją galvodami, kad geriate mano fizinį kraują, pralietą per nukryžiavimą, klaidingai supratote šį ritualą, ir galimai iškreipiate šviesą bei atiduodate ją tamsos jėgoms.

Idėja, kad žmonės buvo išgydyti mano žaizdomis yra retorinė figūra, kilusi iš mano tikrosios misijos nesupratimo, kuris remiasi idėja, kad nuodėmių atpirkimui reikalinga kažkokia auka.

Tačiau čia egzistuoja subtili tiesa, ta prasme, kad kai susikuriate asmeninę karmą, galite subalansuoti dalį šios karmos, patirdami tai, ką padarėte kitiems. Kitaip tariant, jeigu nužudėte kitą žmogų, pažeidėte Dievo įstatymą. Norėdami dvasiškai progresuoti turite išmokti pamoką, kad tai pažeidžia Dievo įstatymą, ir turite pasirinkti palikti sąmonę, privertusią jus nusidėti. Tačiau visai įmanoma gyvybės srautui išmokti šią pamoką pačiam nepatiriant nužudymo. Tai jis gali pasiekti subalansuodamas karmą dvasinėmis priemonėmis, tokiomis kaip Violetinė Liepsna arba tarnavimas kitiems. Kitaip tariant, Dievas netrokšta jūsų bausti, Dievas tenori, kad išmoktumėte savo pamokas, subalansuotumėte karmą ir pakiltumėte į aukštesnę sąmonės būseną.

Tačiau, jeigu gyvybės srautas atsisako išmokti savo pamoką, tuomet karmos įstatymas reikalauja, kad žmogus patirtų tai, ką padarė kitiems. Jeigu nužudėte kitą žmogų, gali būti, kad jums reikės patiems būti nužudytiems, kad išmoktumėte pamoką, jog nužudymas atima iš kito žmogaus dvasinio augimo galimybę tame gyvenime. Šio proceso perėjimas gali padėti subalansuoti dalį jūsų padarytos karmos. Ši idėja dažnai yra neteisingai suprantama, ypač Vakaruose, ir ji buvo suplakta su kraujo aukos idėja. Tai atvedė prie idėjos, kad kraujo auka gali atpirkti jūsų nuodėmes ir nuplauti šias nuodėmes.

Šios idėjos klaida yra ta, kad pati kraujo auka nenuplaus jūsų nuodėmių. Jei būsite nužudyti dėl to, kad patys kažką nužudėte, tai automatiškai nesubalansuos jūsų karmos. Tiktai tuomet, kai iš tiesų išmoksite dvasinę pamoką ir paliksite sąmonę, privertusią jus nusidėti, jūsų karma taps pilnai subalansuota. O jeigu jūsų gyvybės srautas ims jausti neapykantą jus nužudžiusiam asmeniui, galite susikurti netgi dar daugiau karmos ir kartu sukurti negatyvų karminį sūkurį.

Vėlgi, tai yra subtili iliuzija, kurią sukūrė ir skleidžia tamsos jėgos. Jos žino, kad daugelio žmonių gyvybės srautuose yra užkoduota atmintis, kad jiems neteisingai pasielgus, jie privalo atlyginti už šį savo poelgį. Sukūrusios kraujo aukos idėją, tamsos jėgos sugebėjo apgauti žmones, priversdamos juos galvoti, kad pati auka atlygins už jų praeities nuodėmes. Todėl daugelis žmonių buvo apgaule įvilioti dovanoti savo šviesą ir gyvybinį kraują tamsos jėgoms.

O ypač tai nutinka tuomet, kai žmogus tiki privalantis atkeršyti už prieš jį įvykdytus nusikaltimus. Iš čia atsiranda kraujo kerštas tarp šeimų ir tautų, kuomet žmonės tiki, kad, jeigu priešas nužudė jūsų šeimos narį, privalote nuplauti šį veiksmą, nužudydami kitos šeimos narį. Tai klaidingas tikėjimas, ir turbūt esate girdėję posakį: iš dviejų blogybių neišeina gėrybė. Nužudymas iš keršto nenuplaus pirmosios žmogžudystės nuodėmės. Tai tik padvigubins tą nuodėmę. Štai kodėl sakiau žmonėms atleisti savo priešams ir daryti tai septyniasdešimt septynis kartus.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels