Jėzus buvo žydas ar krikščionis?

TEMOS: Jėzus nebuvo nei žydas nei krikščionis – universali Dievo religija – vidinė bažnyčia – išorinė religija yra laikinas ramstis – vienovė danguje – dualistinis protas kuria susiskaldymą – nėra vienintelės tikros religijos – Jėzus yra mistikas – Jėzus studijavo keletą religijų – Jėzus turėjo asmeninį guru – guru-čelos ryšys danguje – visuotinė dvasinė hierarchija – Jėzus yra asmeninis guru daugeliui žmonių – jis atstovauja planetinį Kristų – tu gali būti Jėzaus mokiniu nebūdamas krikščionių bažnyčios nariu – religija yra savęs atradimo kelias

Klausimas: Kokią religiją išpažino Jėzus?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Nedaugelis žmonių susimąsto užduoti šį klausimą, manydami, kad užaugau žydu, o paskui tapau krikščioniu. Bet buvo ne taip.

Iš tiesų nelaikiau savęs kurios nors formalios išorinės religijos nariu. Buvau ir tebesu universalios Dievo religijos pasekėjas ir priklausau gyvajai Vidinei Dievo Bažnyčiai.

Tuo nenoriu pasakyti, kad kas nors yra ne taip su išorinėmis religijomis ar išorinėmis bažnyčiomis. Ne kiekvienas žmogus pasirengęs eiti vidiniu keliu. Todėl daugeliui žmonių reikalinga išorinė organizacija, kuri juos galėtų palaipsniui vesti prie vidinių Dievo misterijų. Vis dėlto duodamas naują išorinę religiją Dievas visada nori, kad žmonės ja naudotųsi tik kaip laikinu ramsčiu. Išorinė religija ir jos doktrinos niekada neturėtų tapti tavo proto kalėjimu. Kitaip tariant, išorinės religijos paskirtis – padėti tau atrasti tikrąją vidinę religiją.

Tikroji vidinė religija yra universali religija. Norint tai suprasti, privalai suvokti, kad Danguje nėra pasidalijimų. Į Dangų galima pakilti tik suvokus, kad viskas yra sukurta iš Dievo substancijos. Kai tai suvoki, imi aiškiai matyti, jog viskas kilo iš to paties šaltinio, todėl individualūs skirtumai negali būti susiskaldymų ir konfliktų priežastimi. Danguje mes visi esame viena.

Žemėje egzistuojantys pasidalijimai nebuvo sukurti Dievo. Jie atsirado iš dualistinio proto, iš jo reliatyvumo ir atsiskyrimo jausmo. Dualistinis protas nesugeba matyti už įvairovės slypinčios vienovės, todėl jam atrodo, kad skirtumai neišvengiamai turi vesti į susiskaldymą ir konfliktus. Be to, skirtumai dualistiniam protui yra subjektyvaus vertinimo šaltinis. Kitaip tariant, dualistinis protas visuomet siekia parodyti, kad vienas žmogus yra geresnis už kitą arba kad viena bažnyčia yra geresnė už kitą bažnyčią.

Dėl šio susitapatinimo su dualistiniu protu žmonės trokšta, kad jų bažnyčia būtų vienintelė tikra bažnyčia. Dievo požiūriu tai yra absoliučiai nereikalingas troškimas.

Iš tiesų tikroji bažnyčia yra ta, kuri padeda žmonėms atrasti vidinį kelią į Kristiškumą. Tiesą sakant, daugelis Žemėje egzistuojančių bažnyčių buvo tikros bažnyčios. Deja, kai kurios jų tikromis bažnyčiomis buvo tik ankstyvojoje savo vystymosi stadijoje, vėliau jos buvo iškreiptos ir panaudotos amžinoje žmonių kovoje dėl valdžios. Visgi svarbu, kad suprastum, jog vienintelės tikros bažnyčios idėja neatėjo iš Dievo.

Danguje nėra katalikų, žydų, protestantų, budistų, musulmonų ar daoistų. Danguje tėra Dievo sūnūs ir dukterys, nes čia atsidūrus, tampa visiškai nebesvarbu, kuriuo keliu čionai atėjai. Įžengęs pro siaurus ir tiesius vartus, visiems laikams palieki visus išorinius žmogiškus suskirstymus. O gal tiksliau turėčiau pasakyti, jog norint įžengti pro siaurus vartus, privalai savanoriškai už savęs palikti visus žmogiškus suskirstymus.

PASTABA: Likusį atsakymą rasite knygoje "Mistinis Jėzaus mokymas".

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels