Ar Paulius buvo tikras apaštalas?
TEMOS: Paulius buvo tikras apaštalas – žmonės šiandien gali tapti apaštalais, įšventintais Jėzaus – jo mokymai buvo paveikti jo kultūrinės aplinkos – žvelkite už išorinių žodžių evangelijose – Paulius suprato, kad mes galime sekti Jėzaus pavyzdžiu – Paulius taip pat buvo vyriškas šovinistas – dvasinė lygybė tarp vyrų ir moterų
Klausimas: Ar apaštalas Paulius pats pasiskyrė apaštalu? Ar jo mokymai prieštarauja Jėzaus mokymui?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Paulius iš tiesų buvo tikras apaštalas ir aš jį iš tiesų įšventinau, ne fizinėje ceremonijoje, bet dvasinėje ceremonijoje. Tai įvyko ne jo pirmajame susitikime su manimi pakeliui į Damaską, bet vėlesnėje patirtyje, kuri įvyko jam pakeitus savo nusistatymą ir ėmus suprasti ir priimti mano tikrąjį mokymą. Ši patirtis yra atvira kiekvienam, pasiekusiam tam tikrą Kristiškumo lygį. Aš iš tiesų esu pasirengęs įšventinti apaštalus ir šiandien, ir galite būti tikri, kad pasiuntinį, sukūrusį šią svetainę, aš įšventinau savo apaštalu.
Pauliaus mokymai nėra priešingi mano mokymams, tačiau Pauliaus mokymai remiasi jo pasiektu mano mokymų supratimo lygiu. Turite suprasti, kad, kai pasirodžiau prieš 2000 metų, Žemės planeta buvo visiškai kitokioje situacijoje negu yra šiandien. Kolektyvinė žmonijos sąmonė buvo daug tankesnė ir tamsesnė. Todėl žmonėms buvo daug sunkiau pasiekti savo Kristiškumą, susiderinti su dvasine karalija ir pasiekti aiškų dvasinių tiesų suvokimą.
Tą galite matyti iš fakto, kad mokiau minias palyginimais, o savo mokiniams daviau pažangesnį mokymą. Tačiau turiu jums pasakyti, kad net ir mokymai, kuriuos daviau savo mokiniams, buvo ribojami jų sąmonės būsenos. Kaip galite matyti iš šventraščių, nė vienas iš mano mokinių nepasiekė tokio paties sąmonės lygio, kokį pasiekiau aš. Todėl nė vienas iš mano mokinių neturėjo pilno, sąmoningo mano tikrųjų mokymų supratimo.
Kaip paaiškinau kitur, mokinys, kuris turėjo giliausią mano vidinių mokymų supratimą buvo Marija Magdalena. Mylimasis Jonas taip pat turėjo gerą kai kurių mano mokymo aspektų supratimą. Jokūbas neblogai suprato mano mokymą, atsižvelgiant į tai, kas jis buvo per žmogus. Paulius taip pat giliai suprato tam tikrus mano mokymo aspektus. Tačiau kaip ir kiti mano mokiniai, Paulius mano mokymą suprato per savo kultūrinės aplinkos filtrą.
Labai svarbu suprasti, kad visi mano mokiniai ir evangelijų užrašinėtojai į mano mokymus žiūrėjo per savo sąmonės filtrą. Joks žmogus negali to daryti kitaip, ir tame nėra nieko blogo. Problema atsiranda tuomet, kai žmonės šiuolaikiniame amžiuje žvelgia atgal į praeitį, į evangelijų užrašinėtojus, ir mano, kad evangelijos yra tyras, nesuterštas Dievo žodis.
Yra absoliučiai būtina į evangelijas žiūrėti kaip į langus, kurie leidžia jums pažvelgti į dvasinę realybę, slypinčią už išorinių žodžių. Galite užmegzti ryšį su šia dvasine realybe per evangelijas, tačiau negalite šios dvasinės realybės įsprausti į evangelijų žodžius. Štai kodėl, kaip paaiškinau kitur, evangelijų negalite laikyti pažodiniu ir neklystančiu Dievo žodžiu.
Paulius gerai suprato vieną mano mokymų aspektą, ir tai yra tai, kad visiems žmonėms yra skirta pasiekti sąmonės būseną, kurią pademonstravau aš, – asmeninį Kristiškumą. Tą galima matyti iš kelių jo laiškų, o taip pat iš žodžių: „Tebūna šis protas jumyse, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje.“ Tad matote, Paulius gerai suprato vieną iš kertinių mano tikrojo mokymo akmenų.
Tai nereiškia, kad Paulius suvokė kiekvieną aspektą, ar kad sugebėjo išreikšti mano mokymą, neperleisdamas jo per savo sąmonės filtrą, tame tarpe ir per savo religinį auklėjimą. Viena didžiausių Pauliaus misijos silpnybių, o tiesą sakant ir visų mano mokinių vyrų misijos silpnybių, buvo ta, kad jis buvo labai stipriai paveiktas vyrų dominuojamos kultūros, kurioje gyveno.
Kaip paaiškinau kitur, dalis mano atėjimo tikslo buvo sugrąžinti moterims jų teisėtą rolę. Tą galima matyti iš mano santykių su Marija Magdalena. Deja, nė vienas iš mano mokinių vyrų nesugebėjo to pilnai priimti. Kai jie pradėjo skleisti mano mokymą, jie pilnai pasidavė vyrų dominuojamai kultūrai, kurioje gyveno.
Jie samprotavo, kad jau ir taip yra labai didelė kliūtis paaiškinti kelią, kurį pademonstravau, ir žmonėms bus pernelyg sunku priimti dar ir lygybę tarp vyrų ir moterų. Aš su šiuo vertinimu nesutinku, tačiau suprantu, kad mano mokiniai turėjo dirbti iš savo turimo sąmonės lygio. Tačiau aš iš tiesų norėjau, kad krikščionybė būtų tapusi instrumentu, įtvirtinusiu tikrą dvasinę lygybę tarp vyrų ir moterų.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com