Kaip mokyti vaikus, nepaminant jų laisvos valios

Klausimas: Esu pradinių klasių mokytoja, ir norėčiau didesnį dėmesį skirti vaikų asmenybės ugdymui, o ne studijoms. Kai vaikai elgdavosi netinkamai ir kai toks jų elgesys žeisdavo kitus vaikus ir juos pačius, aš juos ryžtingai bausdavau už jų žodžius ir veiksmus. Kokiais kriterijais turėčiau vadovautis, vadovaudama vaikams ir juos mokydama, idant neprojektuočiau savo pačios emocijų ar įsitikinimų ant jų, šitaip galimai pamindama jų laisvą valią?

Atsakymas iš pakylėtosios mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Seule, Korėjoje 2017 metais.

Labai svarbus klausimas, mano mylimieji, kadangi jis liečia ne tik mokymosi situacijas, bet, žinoma, taip pat liečia ir tėvus. Tai yra atvejis, kai turite būti bent šiek tiek susiderinę su individualiu vaiku. Yra vaikų, kurie yra žemiau 48 sąmonės lygmens, ir jiems iš tiesų reikia tvirtos rankos, kuomet suaugę nustatytų ribas ir leistų vaikams žinoti, kad jie negali šių ribų peržengti, nepatirdami tam tikrų pasekmių. Yra vaikų, su kuriais paprasčiausiai negalite susitarti ir negalite padėti jiems suprasti, kodėl jie neturėtų to daryti, tad jiems tiesiog reikia nustatyti griežtas ribas. Kitaip toks jų elgesys tik stiprės, nes tokiu būdu šie vaikai iš tiesų prašo suaugusiųjų dėmesio. Ir jie nepaliaus taip elgtis tol, kol sulauks šio dėmesio. Daugeliu atveju per vaikus taip gali veikti padarai ar netgi mažesni demonai, siekdami sukelti chaosą ir sumaištį klasėje ar kitoje aplinkoje.

Tokiais atvejais jums reikia būti tvirtiems kaip mokytojui, kitaip iš viso prarasite gebėjimą mokyti klasę. Ir, žinoma, turėtų būti sistema mokykloje, kuomet tie vaikai, kurie nuolatos kelia sumaištį, galėtų būti perkelti į specialią klasę arba galėtų gauti tam tikras konsultacijas, arba su jais turėtų būti tvarkomasi kitokiais būdais. Tačiau su dauguma vaikų yra įmanoma susitarti ir kalbėti su jais tiesiogiai, atvirai ir nuoširdžiai. Galite paaiškinti jiems, kaip jaučiatės dėl jų elgesio, kaip dėl jų elgesio jaučiasi kiti vaikai, ir tuomet galite paprašyti jų liautis tai daryti.

Dauguma vaikų sugebės suvokti, kad, jeigu jų elgesys veikia kitus žmones negatyviai, arba veikia klasę ir klasės atmosferą, tuomet jie liausis taip elgtis. Apskritai kalbant, visada yra geriau su vaikais kalbėtis, o tam, žinoma, reikia, kad jūs patys būtumėte įveikę kai kurias iš šių tradicinių rolių, apie kurias, pavyzdžiui, kalbėjo Venera. Turite labai tradicinę šeimos rolę, kurioje vyras ir moteris yra įkalinti tam tikrose rolėse, tačiau jose yra įkalinti ir vaikai, kadangi jie nėra laikomi pakankamai sąmoningais, pakankamai protingais, pakankamai gudriais, pakankamai subrendusiais. Suaugusieji mano negalintys vaikams visko paaiškinti, mano negalintys su jais susitarti.

Tačiau tai, tiesą sakant, nėra tiesa daugumai vaikų, kurie net ir labai ankstyvame amžiuje gali būti visiškai sąmoningi ir todėl galite jiems daug ką paaiškinti. Tai gali būti sunku, jeigu esate kilę iš kultūros, kurioje tradiciškai vaikams niekas nėra aiškinama, ir tiesiog pasakote jiems, ką jie privalo daryti, ir tuomet baudžiate, jeigu jie nepaklūsta. Galite eksperimentuoti su tuo asmeniškai klasėje, tačiau jums taip pat reikia suprasti kultūrą, kurioje gyvenate, ir reikia suvokti, kad gali prireikti tam tam tikrų pokyčių švietimo sistemoje tam, kad galėtumėte pilnai tai daryti.

Ir dar norėčiau pridurti, kad tiek tėvams, tiek ir mokytojams, reikia žiūrėti į kiekvieną savo gyvenimo aspektą kaip į galimybę augti dvasiškai. Akivaizdu, kad, kai turite reikalų su vaikais, dažnai gali kilti tokios situacijos, kuriose vaikai, dėl įvairių priežasčių, savo elgesiu ims bandyti jūsų kantrybę. Jie, taip sakant, ims spaudinėti jūsų emocinius mygtukus ir jums reikia į tai žiūrėti kaip į galimybę pamatyti emocinių reakcijų tendencijas, kurias turite, ir tuomet reikia dirbti jas sprendžiant. Negalėsite būti laimingi, būdami mokytojais ar tėvais, jeigu jūsų vaikai visą laiką spaudinės jūsų mygtukus, ir jausitės nesugebantys kontroliuoti situacijos arba nesugebantys kontroliuoti savęs.

Kai pasieksite tašką, kuomet būsite išsprendę pamatines psichologines problemas, tuomet sugebėsite su vaikais elgtis visiškai kitokiu būdu. Kai jumyse nebeliks spaudinėjamų mygtukų, tuomet vaikai tai suvoks savo pasąmonėje ir staiga jie išsilaisvins nuo šių tendencijų, kuomet mėgindavo jus išprovokuoti ar iššaukti jūsų netinkamą elgesį. Ir tuomet galėsite užmegzti sąmoningesnį, brandesnį, teikiantį daugiau malonumo ryšį su jais.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2017 Kim Michaels