Nelinijiškas požiūris į liepsnas dvynes

Klausimas: Mano klausimas būtų apie liepsnas dvynes. Ar liepsnos dvynės būna įsikūnijusios vienu metu ir ar jos yra laikomos viena kitos dangiška antrąja puse? Kas nutinka, vienai iš liepsnų dvynių patyrus Antrąją Mirtį? Kodėl dangiška antroji pusė kartais būna dvasinėje karalijoje? Ką reiškia būti dangiška antrąja puse dvasinėje karalijoje?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo MOR per Kim Michaels:

Norėčiau pradėti sugrįždamas prie to, apie ką kalbėjo Nikolajus Rerichas Novosibirske, kuomet jis kalbėjo apie žmones, įstrigusius labai linijiškame mąstyme, kuriame jie lygina vieną pakylėtųjų mokytojų mokymą, perduotą per vieną pasiuntinį ar dispensaciją, su kitu. Ir tuomet jie ieško neatitikimų ir prieštaravimų, ir naudojasi jais tam, kad užklijuotų vienam iš jų klaidingo mokymo etiketę, arba šią etiketę užklijuoja abiem mokymams, arba ją užklijuoja visiems dvasiniams mokymams.

Turite suprasti, kad, kai perduodame mokymą per tam tikrą dispensaciją, mes jį duodame tam tikram sąmonės lygiui. Nemėginame perduoti galutinio arba absoliutaus mokymo, kadangi, kaip sakė Nikolajus ir kiti, nėra įmanoma išreikšti galutinio mokymo žodžiais.

Galėjote pastebėti, kad Sen Žermenas prieš tai kalbėjo apie faktą, jog liepsnų dvynių koncepcija nėra tokia linijiška pakylėtoje karalijoje, kaip daugelis mokinių galvoja. Matėte, kad ankstesnėse dispensacijose buvo pasakyta, jog du gyvybės srautai, kurie buvo liepsnos dvynės, buvo sukurti kartu dvasinėje karalijoje. Tačiau taip pat buvo pasakyta, kad yra pakylėtųjų mokytojų, kurie nebuvo nusileidę į įsikūnijimą Žemėje tuo metu, kai įsikūnijime Žemėje buvo jų liepsna dvynė. Netgi buvo pasakyta, kad aš, El Morija, turėjau liepsną dvynę, kuri patyrė Antrąją Mirtį. Tad iš viso to matote, kad yra būtina suvokti dalykus iš mažiau linijiškos perspektyvos, jeigu norite pasiekti aukštesnį šios koncepcijos supratimą.

Tai tiesa, kad viskas kūrinijoje vyksta pagal mūsų aprašytą modelį, kuriame sakėme, kad vieningas, nedalomas Kūrėjas iš pradžių pradėjo kurti formas, sukurdamas dvi savo paties išraiškas – vyrišką ir moterišką. Tai tiesa, kad šis modelis eina per visą hierarchinę struktūrą, pradedant nuo Kūrėjo, ir eina per visus aukštesnių sferų lygmenis, galiausiai baigiant ta sfera, kurioje gyvenate jūs. Gyvybės srautai yra sukuriami poromis: viena iš jų saugo labiau vyrišką polių, o kita – labiau moterišką polių.

Tačiau turite suprasti, kad kiekvienas iš šių dviejų gyvybės srautų taip pat yra sukuriamas kaip išbaigta sfera, ir savyje jis turi tiek vyrišką, tiek moterišką polius. Tad jūsų AŠ ESU Esatis egzistuoja poliariškume su kita AŠ ESU Esatimi, tačiau jūsų AŠ ESU Esatis yra individuali esybė, turinti tiek vyriškas, tiek moteriškas savybes.

Kalbant apie atėjimą į įsikūnijimą nepakilusioje sferoje, pavyzdžiui, apie įsikūnijimą Žemėje, konfigūruoti pradeda kiti faktoriai. Egzistuoja daug skirtingų scenarijų. Yra visiškai įmanoma dviem liepsnoms dvynėms nuspręsti, kad tik viena iš jų nusileis į įsikūnijimą, kai tuo tarpu kita pasiliks aukštesnėje karalijoje. Taip pat yra įmanoma joms abiem nusileisti į įsikūnijimą tuo pačiu metu. Taip pat yra įmanoma vienai iš liepsnų dvynių įsikūnyti vienoje planetoje, o kitai įsikūnyti kitoje planetoje. Tad egzistuoja daug skirtingų scenarijų, kurie priklauso nuo to, kokiu būdu AŠ ESU Esatis nori eiti augimo keliu. Todėl yra svarbu suvokti, kad, gyvybės srautui atėjus į įsikūnijimą, jo liepsna dvynė gali nebūti įsikūnijusi toje pačioje planetoje.

Na ir čia dabar turime dar vieną papildomą dalyką. Gyvybės srautui, žinoma, yra visiškai įmanoma ateiti į įsikūnijimą materialioje karalijoje, nepatiriant nuopolio, neįžengiant į atskirties ir dualizmo sąmonę. Gyvybės srautas gali išsaugoti savo ryšį su AŠ ESU Esatimi ir, naudodamasis šiuo ryšiu, gali nueiti visą kelią iki paties pakylėjimo proceso.

Kai gyvybės srautas nupuola, jis patenka į dualizmą, ir į dualizmą neįmanoma įžengti nepasidalinus. Visgi tai nereiškia, kad gyvybės srautas, arba, čia jau galėtume sakyti, siela, yra perskeliama į dvi dalis, sudarančias porą. Jeigu gyvybės srautas būtų šitaip padalintas, šiems dviem gyvybės srautams, šiems dviem sielos aspektams, būtų praktiškai neįmanoma susivienyti ir pakilti.

Nepakilusioje sferoje kiekvienai sielai yra būtina turėti potencialą pakilti kaip individui. Kai siela įžengia į dualizmą, atsiranda didelė rizika, kad ji gali įsisukti į žemyn traukiantį sūkurį. Jeigu ji būtų susaistyta su kita siela arba sielos fragmentu ir pakilti galėtų tik kartu su juo, pakilti pasidarytų nepaprastai sunku. Tad, kai įžengiate į dualizmą, jums tiesiog yra priskiriamas kitas gyvybės srautas, kita siela, kuri taip pat yra įžengusi į dualizmą.

Na ir dabar šios sielos iš tiesų sudaro porą. Tai reiškia, kad priskyrimas yra grindžiamas pagrindine savybe, kurią jos įkūnijo prieš nupuldamos į dualizmą. Pavyzdžiui, jeigu nesileisime į visas sudėtingas detales – ir todėl tai, žinoma, nebus pilna istorija, tačiau dabar tiesiog nesileiskime į bereikalingą sudėtingumą – vienas gyvybės srautas, kai nupuola, gali įkūnyti labiau vyrišką savybę, ir jam tuomet bus priskirtas poliariškumas, įkūnijantis labiau moterišką savybę.

Tai yra daroma todėl, kad dabar atsiranda potencialas šiems dviem gyvybės srautams iš tiesų apsijungti ir kartu įsikūnyti, idant jie tuomet galėtų vienas kitą subalansuoti. Gyvybės srautui savo pirmame įsikūnijime įžengus į dualizmą, jis iš tiesų po to įsikūnys drauge su savo dvyniu gyvybės srautu, su savo siela dvyne. Tačiau, jeigu šios dvi sielos nepasinaudos šia galimybe, jeigu jos viena kitos nesubalansuos, jos gali susikurti karmą, kuri tuomet jas išskirs sekančiuose gyvenimuose, ir jos kartu nebeįsikūnys.

Štai kodėl yra tiek daug žmonių Žemėje, kurie svajoja atrasti tobulą partnerį įsikūnijime, svajoja apie tobulus vyro-moters santykius, ar netgi kartais vyro-vyro arba moters-moters santykius, ir jie jaučia, kad egzistuoja kitas gyvybės srautas, kurį jie desperatiškai nori atrasti. Tačiau gilesniame lygmenyje, jie iš tiesų ilgisi sugrįžti į poliariškumą su savo AŠ ESU Esatimi, o labiau paviršutiniškame lygmenyje jie trokšta susitikti sielą dvynę, kuri jiems buvo priskirta po jų nuopolio.

Ir iš tiesų yra dvasios mokinių, kuriems jų paskutiniame gyvenime, arba tai, kas potencialiai gali būti jų paskutinis gyvenimas, yra suteikiama galimybė įsikūnyti drauge su šia siela dvyne ir užmegzti santykius su šia siela. Vėlgi, kai kurie pasinaudoja šia galimybe ir vienas kitą subalansuoja, kai tuo tarpu kiti to nepadaro. Kartais jie gali susikurti tokią didelę karmą vienas su kitu, kad abu negalės pakilti po to gyvenimo. Kitais atvejais, jie iš tiesų vienas kitam padeda, ir tuomet jie abu gali pakilti.

Tad matote: viskas nepakylėtoje karalijoje yra nuolatinėje kaitoje. Todėl egzistuoja daug galimų scenarijų. Mes anksčiau perdavėme mokymą, kuris buvo ganėtinai paprastas, nenorėdami įnešti per didelio sudėtingumo, kurio, mūsų vertinimu, žmonės tuo metu nebūtų sugebėję pakelti. Ir čia dabar jums tik akies krašteliu leidau pamatyti, kokia iš tiesų tampa sudėtinga situacija, gyvybės srautams nupuolus į dualizmą. Tai jums padės suvokti, su kokiu neprastu sudėtingumu susiduria jūsų taip vadinama Karminė Valdyba. Ir tai yra tik Karminė Valdyba Žemei, tačiau, žinoma, kiekviena planeta, kurioje yra nepakilusių gyvybės srautų, turi savo Karminę Valdybą.

Yra nepaprastai sudėtinga mėginti vesti gyvybės srautus per procesą, kuris veda į pakylėjimą. Tai iš tiesų yra stebuklų stebuklas, kaip pakylėtiesiems mokytojams, kurie sudaro Karminę Valdybą, pavyksta sugrąžinti kai kuriuos gyvybės srautus, nugrimzdusius į dualizmą ir giliai įsisukusius į žemyn traukiantį sūkurį, atgal į aukštyn einantį kelią, ir kaip jiems pavyksta sugrąžinti į vienybę gyvybės srautus, kurie tarpusavyje turi karmą, suteikiant jiems kartais galimybę po galimybės.

Jeigu išvystumėte visus vykstančius svarstymus ir skaičiavimus, būtumėte pritrenkti. Net patys geriausi jūsų Žemėje turimi superkompiuteriai nesugebėtų apskaičiuoti visų tų labai sudėtingų procesų, kuriuos turi apskaičiuoti Karminė Valdyba, siekdama padėti vienam gyvybės srautui, arba grupei gyvybės srautų sugrįžti į pakylėtąją būseną.

Papildymas iš Mokytojo MOR:

Matote, liepsnų dvynių koncepcija – taip, kaip ji buvo naudojama ankstesnėse dispensacijose – iš tiesų gali reikšti du skirtingus scenarijus. Pirmiausia egzistuoja pirminė liepsna dvynė, su kuria buvote sukurti, o tuomet taip pat egzistuoja dvynė siela, kuri jums buvo priskirta, po to kai nupuolėte į dualizmą.

Turite suprasti, kad pirminė liepsna dvynė buvo grįsta tikrais dvasiniais santykiais. Jūs nesisavinote savo liepsnos dvynės ir jūsų liepsna dvynė nesisavino jūsų. Jums buvo skirta papildyti vienas kitą, tačiau būtumėte pakilę be vienas kito. Štai kodėl pakylėtiesiems mokytojams yra įmanoma turėti liepsnas dvynes, kurios yra nepakilusios arba patyrusios antrąją mirtį.

Jūs – kaip individualus gyvybės srautas – NEPAKILSITE kartu su savo liepsna dvyne. Dvi liepsnos dvynės iš tiesų teoriškai gali pakilti tuo pačiu metu (nors tai nutinka labai retai), tačiau jos vis tiek pakyla kaip individai. Jūs turite liepsną dvynę, kadangi dėka šio ryšio jums yra lengviau orientuotis nepakilusioje karalystėje – šis ryšys skatina jus ilgėtis kažko didesnio už save. Tačiau pakilti vis tiek galėsite tik tuomet, kai JŪS būsite tapę išbaigtu ir sau pakankamu individualiu gyvybės srautu, tai reiškia, kad būsite subalansavę ir išbaigę abu savo esybės Alfa ir Omega aspektus. Štai kodėl viena liepsna dvynė gali pakilti anksčiau už kitą.

Na o dabar, jeigu pereitume prie sielų dvynių temos, žmonių patirtys čia gali būti ganėtinai skirtingos. Kai nupuolate į dualizmą, prarandate vidinį ryšį su savo AŠ ESU Esatimi ir dvasine liepsna dvyne, ir dėl to jaučiatės neišbaigti ir nepilnavertiški. Jums priskirta siela dvynė dabar tampa dvasinės liepsnos dvynės pakaitalu, ir jūs tikitės arba reikalaujate, kad ši siela turėtų patenkinti jūsų vientisumo troškimą. Dažnai egzistuoja jausmas, kad negalėsite būti išbaigti be kitos sielos, arba egzistuoja jausmas, kad kita siela priklauso jums.

Tai nėra gerai, kadangi siela dvynė niekada negalės užimti liepsnos dvynės vietos. Tad jūs šitaip tiesiog susikuriate neįmanomą situaciją, kurioje abu partneriai dažnai jaučia gyvenantys pasitenkinimo nekeliančiuose santykiuose. Daugelis dvasingų žmonių gyveno arba gyvena tokiuose santykiuose.

Atkreipkite dėmesį į esminę mano mintį. Tikslas, dėl kurio turite dvasinę liepsną dvynę, yra toks, kad kažko taip stipriai ilgėtumėtės, jog būtumėte pasiryžę paleisti žemesnįjį aš, idant prisitrauktumėte prie savęs liepsną dvynę. JŪS esate tie, kurie privalo save pakeisti, kad prisitrauktumėte prie savęs dvynę.

Nupuolę į dualizmą, daugelis žmonių tai pamiršta. Jie dabar galvoja, kad turėtų naudotis žemesniuoju aš, apibrėždami standartą, kurį turėtų atitikti jų sielos liepsna dvynė. Tai juos tuomet paskatina naudotis žemesniojo aš galia, siekiant priversti sielos liepsną dvynę pasikeisti, užuot keitus save. Tai, žinoma, jūsų niekada neatves į pakylėjimą, ir tik nugramzdins į žemyn traukiantį sūkurį.

Ši dinamika paaiškina, kodėl daugeliui dvasingų žmonių, kurie yra kartu su savo sielos liepsna dvyne potencialiai savo paskutiniame įsikūnijime, sunkiai sekasi subalansuoti karmą tarpusavyje. Jums, kaip sieloms liepsnoms dvynėms, yra absoliučiai būtina įveikti bet kokį savinimosi ar pareigos jausmą. Daugeliu atvejų, vienas arba abu partneriai tokiuose santykiuose nesugeba paleisti šio jausmo, kad jų partneris priklauso jiems, kad jų partneris privalo kažką dėl jų padaryti, kad jų partneris niekada negali jų palikti, ar kad jie yra nusipelnę kažką gauti iš savo partnerio. Ir šie santykiai tuomet pavirsta kontroliavimo žaidimu, kuris gali sugriauti santykius, ir net ir po to, vienas arba abu partneriai gali siekti sunaikinti arba kontroliuoti savo buvusią antrąją pusę.

Kas liečia sielas liepsnas dvynes, jūs iš tiesų kartu esate ne tam, kad pasiektumėte vienovę ar netgi kad kažką kartu nuveiktumėte. Jūsų buvimas kartu yra kiekvieno iš jūsų galimybė išlaisvinti savo partnerį – šitaip kartu išlaisvinant ir save. Vienam iš partnerių atsisakius tai padaryti, šis žmogus gali pasidaryti labai piktas, jo partneriui toliau judant pirmyn savo sąmonėje. Kiekvieną kartą, kai matote dvasingą žmogų, kuris yra labai supykęs ant savo dabartinės arba buvusios antrosios pusės, taip yra dėl to, kad žmogus nenorėjo išlaisvinti savo antrosios pusės (ir taip pat nenorėjo išlaisvinti savęs). Kabindamasis į senąją sąmonę ir į savininkiškumo jausmą, žmogus susikuria tokią didelę vidinę įtampą, kad nebesugeba užgniaužti įsiūčio, kuris, žinoma, būna nukreipiamas į antrąją pusę. Tiktai tie, kurie nėra prisiėmę atsakomybės už save, savo pyktį išlieja ant kitų žmonių.

Kas liečia dangiškosios antrosios pusės koncepciją, šiuo terminu galėtume pasinaudoti trečiojo scenarijaus aprašymui, tai yra, kai dualizme įstrigusiam gyvybės srautui yra priskiriamas toks gyvybės srautas, kuris yra arti pakylėjimo arba jau yra pakilęs. Daugelis mūsų, kurie pakilome iš Žemės, turime nemažą skaičių įsikūnijime esančių žmonių, kuriems tarnaujame kaip dangiškoji antroji pusė. Tai dažnai, nors ir ne visada, būna žmonės, su kuriais turėjome susikūrę karmą, arba kurie buvo susikūrę karmą su mumis, kol buvome įsikūnijime.

Kai kurie įsikūnijime esantys žmonės painioja šį scenarijų su liepsnų dvynių koncepcija, manydami, kad jie turi pakylėtąją liepsną dvynę. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pakylėtasis mokytojas yra šio gyvybės srauto pirminė dvasinė liepsna dvynė. Šis pakylėtasis mokytojas gali būti priskirtas šiam žmogui kaip liepsna dvynė arba dangiškoji antroji pusė. Galite matyti nemažai pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie tiki, kad tam tikras pakylėtasis mokytojas yra jų liepsna dvynė, arba kuriems tai pasakė kažkas, ką jie laiko autoritetu. Daugumoje tokių atvejų kalba čia eina ne apie jų pirminę dvasinę liepsną dvynę, bet apie jiems priskirtą liepsną dvynę arba dangišką antrąją pusę.

Tikslas, dėl kurio toliau pažengę gyvybės srautai yra priskiriami mažiau pažengusiems, žinoma, yra toks, kad toliau pažengęs gyvybės srautas gali laikyti dvasinę pusiausvyrą mažiau pažengusiam gyvybės srautui. Tai sukuria trauką, dėl kurios jums tampa lengviau pakilti. Aš pats turiu ganėtinai nemažą nepakilusių gyvybės srautų skaičių, kuriuos pasirinkau šiuo būdu priimti savo globon. Kai kurie iš šių žmonių tiki, kad jie yra mano liepsna dvynė, ir nors techniškai tai nėra tiesa, jiems vis tiek gali būti naudinga tuo tikėti.

Mano pirminė liepsna dvynė pakilo labai seniai (iš kitos planetos nei Žemė) ir laikė dėl manęs pusiausvyrą, man kylant aukštyn. Mano pakylėtoji liepsna dvynė šiuo metu nedirba su Žeme ir todėl nėra žinoma kaip pakylėtoji mokytoja Žemės žmonėms. Žinau, kad ankstesnėje dispensacijoje buvo pasakyta, kad mano liepsna dvynė patyrė antrąją mirtį, tačiau tai buvo gyvybės srautas, kuriam aš buvau priskirtas kaip dangiška antroji pusė.

Tai gali būti sulyginta su tuo, kaip Portija pakilo daug anksčiau už Sen Žermeną, ir ji taip pat pakilo iš kitos planetos. Po savo pakylėjimo, ji iškilo iki posto, kuriame tarnauja Teisingumo Deivės tarnystėje. Dėl savo pasišventimo Teisingumo Liepsnai, Žemės gyventojai (su Sen Žermeno pagalba) prisitraukė Portiją prie Žemės, tad ji šiandien yra žinoma kaip pakylėtoji mokytoja.

Mano dvasinė liepsna dvynė tarnauja Sąžiningumo Deivės tarnystėje. Ji taip pat gali būti pritraukta prie Žemės, tačiau kol kas įsikūnijime nebuvo pakankamai žmonių, kurie būtų pademonstravę pasišventimą Sąžiningumo Liepsnai, kad tai galėtų įvykti. Duodu jums šią viziją, kad kai kurie iš jūsų iš tiesų galėtų imtis būtinų žingsnių, tapdami magnetais Sąžiningumo Liepsnai, jeigu nuspręsite tai pasirinkti.

Tam, žinoma, jums pirmiausia reikės paleisti linijišką mąstymą. Niekas Žemėje neprilygsta Sąžiningumo Liepsnai, ir neįmanoma apibrėžti standarto Sąžiningumo Liepsnai, su kuriuo viską lyginate. Neprisitrauksite dvasinės liepsnos, apibrėždami žemiškas charakteristikas; ją prisitrauksite, tik transcendavę šias charakteristikas ir susiderinę su liepsnos transcendentinėmis savybėmis.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2013 Kim Michaels