Fundamentalus mokymas apie santykius, kuriuose jūsų partneris priešinasi jūsų dvasiniams įsitikinimams

TEMOS: Niekada nepriiminėkite svarbių sprendimų būdami susijaudinę – kai jaučiatės paralyžiuoti, egzistuoja kažkas, į ką nenorėjote pažvelgti – tai blokuoja jūsų vidinį vedimą – nuspręskite, jog ryšitės žiūrėti į viską – tapkite savo reakcijos šeimininkais – išlaisvinkite savo partnerį pokyčiams – Kristiškumas yra tuomet, kai niekas šiame pasaulyje jūsų neverčia atsakyti mažiau nei su meile – yra įmanoma likti santykiuose ir eiti keliu į Kristiškumą – nepasiduokite baimei – daugelis žmonių patiria santykių krizę – kai partneris nenori keistis – kada palikti santykius – susitelkite į savęs keitimą; o ne į savo partnerio keitimą – atraskite vidinę ramybę nepriklausomai nuo savo partnerio – mintyse įsivaizduokite blogiausia, kas gali nutikti – išsakykite prašymus – ar jūsų partneris jus myli už tai, kas esate?

Klausimas: Maldauju tavo pagalbos. Jei bent vienas iš jūsų galėtų atsakyti, būčiau labai dėkinga. Esu žmona ir mama su keliais vaikais, ir dvasiniu keliu einu daugelį metų. Kažkuriuo metu savo gyvenime tikėjau, kad evangelikų krikščionybė yra atsakymas, „tapau išganyta“ ir suradau savo vyrą, susituokiau ir susilaukiau vaikų. Vis dar labai stipriai myliu savo vyrą ir visiškai netrokštu be jo gyventi, tačiau mano nubudimo procesas mane atvedė prie šių mokymų, ir žinau savo širdyje, kad jie yra tiesa. Nemėginu savo vyro įtikinti šių mokymų tiesa, kadangi jis yra „iš naujo atgimęs“ krikščionis, puikus vyras, tačiau jis nėra pasirengęs ir nėra atviras bet kokiam kitokiam mokymui, kuris pažodžiui neatitinka to, kas parašyta evangelijose. Mėginu įgyvendinti besąlyginę meilę ir tikruosius Jėzaus mokymus, eidama savo savarankišku keliu į Kristiškumą. Tačiau dabar mūsų skirtumai kiekvieną dieną iššaukia rimtus ginčus. Mano vyras suvokė, kad nebesu tikinčioji pagal rašytinę Bibliją. Visiškai nenoriu jam meluoti ar laikyti nuo jo paslapčių – tačiau dabar tarsi policijoje esu jo vis labiau ir labiau tardoma dėl savo įsitikinimų. Jaučiuosi patekusi į neviltį – nebegaliu toliau taip gyventi. Nepaliksiu Tiesos vien tam, kad būčiau mylima ir priimama, tačiau labai stipriai myliu savo vyrą ir mūsų vaikus, ir labai bijau juos prarasti, ar kad jie prarastų mane, ypač jeigu mano vyro labai stipriai protestantiška fundamentalistų šeima prisijungs prie mano vyro atliekamų tardymų. Jau esu praradusi savo pačios šeimą, užaugau Romos katalikų bažnyčioje, ir seniai palikau tą stabmeldystę, prarasdama savo šeimos paramą ir meilę. Jaučiuosi tarsi Petras, einantis vandeniu ir skęstantis. Esu apimta baimės ir vieniša, ir daug tamsių minčių ateina į mano protą, kurios nėra iš Dievo. Neturiu nė menkiausios idėjos, ką daryti ir kaip reaguoti, ką sakyti. Žvelgiu į savo brolį Jėzų, kaip jis, pavyzdžiui, reagavo į kaltinimus, stovėdamas priešais Pilotą, tačiau iš tiesų neturiu jokio supratimo, kaip elgtis šioje situacijoje, kuri yra tarsi kalėjimas. Prašau, prašau, padėk man. Kaip mylėti savo vyrą, gyventi ramybėje, rodant Dievo ramybę visoje šitoje situacijoje? Ką turėčiau daryti?

Esu tokia išsekusi šiuo metu, kad netgi nesugebu medituoti ir atrasti atsakymų savo pačios Kristaus sąmonėje.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Pirmiausia tau reikia tvirtai nuspręsti, kad niekada nepriiminėsi jokių gyvenimą keičiančių sprendimų, būdama susijaudinusioje proto būsenoje. Kai priimsi šį sprendimą, pajusi, kad tavo susijaudinimo lygis šiek tiek nukris.

Sekantis dalykas, kurį tau reikia padaryti, yra suvokti, kad bet kokioje situacijoje, kurioje jautiesi paralyžiuota ir neturi vidinio vedimo jausmo, problemos esmė yra ta, kad šioje situacijoje egzistuoja kažkas, į ką nenorėjai pažvelgti.

Tol, kol bus kažkas, į ką nenorėsi pažvelgti, negalėsi gauti aiškaus vidinio vedimo. Tai reiškia, jog tavo susijaudinimo lygis dar labiau išaugs, kol galiausiai tai atves prie kokios nors krizės arba visiško emocinio palūžimo. Todėl tau reikia suvokti, kad tai yra žemyn traukiantis sūkurys, ir tau reikia kažko imtis, ko iki šiol nedarei, kad iš šio sūkurio ištrūktum.

Kaip tau iš jo ištrūkti? Sąmoningai nusprendžiant, kad iš tiesų ryšiesi pažvelgti į kiekvieną šios situacijos aspektą. Tad, užuot priešinusis vidiniam vedimui, dabar atversi savo protą ir širdį vidiniam vedimui. Ir tuomet tavo Kristaus AŠ ir tave mokantys mokytojai turės kažką, su kuo galės dirbti, kai tuo tarpu dabar jie privalo gerbti tavo laisvą valią ir atsitraukti.

Kaip tau sužinoti, kas tai yra, į ką nenori pažvelgti? Na, bet kurioje situacijoje, akivaizdžiausias dalykas, nuo kurio galėtum pradėti, yra pažvelgti į savo baimes. Bet kokia baimė yra nežinomybės baimė, o nežinomybė yra kažkas, į ką nenorėjai pažvelgti. Jeigu iš tiesų būtum į tai pažvelgusi ir paprašiusi Kristaus vedimo, tai nustotų būti nežinomybe ir būtum išrišusi šią baimę.

Kaip ir visada, pasinaudosiu šiuo specifiniu klausimu, duodamas mokymą, kuris galės būti naudingas daugeliui žmonių, tad kai kurie iš dalykų, kuriuos čia pasakysiu, negalios šį konkretų klausimą uždavusiam žmogui. Tačiau vienas dalykas tau iš tiesų galioja, tai yra, kad tavo laiškas akivaizdžiai demonstruoja, jog jautiesi paralyžiuota, nes turi dvi konfliktuojančias baimes: Bijai daryti kompromisus su savo keliu į Kristiškumą, ir bijai, kad tavo santykiai iširs. Tad šių baimių derinys sako, kad tau nėra įmanoma eiti keliu ir tuo pat metu išsaugoti savo santykius.

Priežastis, dėl kurios jauti šią baimę, yra ta, kad tiki, jog atsakymas priklauso nuo tavo vyro požiūrio ir sprendimų. Todėl leidai sau patikėti, kad situacijos baigtis nuo tavęs visiškai nepriklauso ir nėra nieko, ką galėtum padaryti, idant pakeistum situaciją savo pačios pasirinkimais. Tačiau aš noriu, kad žmonės suprastų, jog NIEKADA nesate tokioje situacijoje, kurioje neturėtumėte galimybių rinktis.

VISADA yra kažkas, ką galite padaryti, ir šis kažkas yra įgyti absoliučią kontrolę savo REakcijoms į situaciją. O kai iš tiesų kontroliuosite savo reakcijas, pamatysite, kad jūsų baimės bus dingusios ir jūsų požiūris į situaciją bus visiškai pasikeitęs. Ir kai išlaisvinsi save aukštesnio atsako į šią situaciją suradimui, gali būti – tai nėra garantuota, tačiau gali būti – kad taip pat išlaisvinsi ir savo vyrą atrasti aukštesnį atsaką. Tu esi santykiuose, o santykiuose egzistuoja du žmonės. Todėl tavo vyro reakcija yra nulemta ne tik jo paties psichikos, nes jam įtaką daro ir tavo reakcija, kuri ateina iš tavo psichikos.

Sekantis dalykas, kurį tau reikia padaryti, yra rimtai pamąstyti, kaip žiūri į savo asmeninį kelią. Ar tu, kaip ir daugelis žmonių, šį kelią laikai išoriniu keliu, kuriuo eidama gilini savo žinias ir pradedi tikėti ir priimti tam tikras idėjas, tokias kaip šioje svetainėje pateikiami mokymai? O gal tu, kaip aprašau šioje svetainėje, pradedi suprasti, kad tikroji tavo asmeninio kelio esmė yra procesas, kuris vyksta tavo viduje. Kitaip tariant, ar matai, kad kelio į Kristiškumą esmė yra įgyti absoliučią kontrolę savo reakcijoms į šiame pasaulyje egzistuojančias sąlygas? Tai yra esminė žinia, kurios pakylėtieji mokytojai moko nuo pat Budos laikų.

Ką reiškia įkūnyti Kristiškumą? Tai reiškia, kad šio pasaulio princas nieko jumyse neranda, nes, kad ir ką jis į jus bemestų, negali jūsų priversti reaguoti mažiau negu meile. Meilė yra vaistas, kuri išgins visas jūsų baimes. Kai galėsite atsakyti su meile, išlaisvinsite tiek save, tiek ir savo partnerį, atrasti aukštesnį atsaką – jeigu jūsų partneris pasirinks tai daryti.

Tad ar suvokiate, ką sakau? Meilės santykiai tarp žmonių yra vienas iš pačių efektyviausių būdų mokytis įgyti kontrolę savo reakcijoms. Tad buvimas santykiuose su žmogumi, kuris priešinasi jūsų dvasiniams įsitikinimams, nebūtinai yra kliūtis jūsų kelyje į Kristiškumą. Tai gali būti – jeigu pasirinksite į tai žiūrėti tokiu būdu – nuostabi galimybė įgyti kontrolę savo reakcijoms ir išmokti atsakyti į kiekvieną situaciją su meile. Kitaip tariant, tau yra visiškai įmanoma išsaugoti santykius ir toliau eiti savo keliu į Kristiškumą. Netgi gali daryti greitesnį progresą, būdama sunkiuose santykiuose negu lengvuose.

Priežastis, dėl kurios tai sakau, yra ta, kad duodu tau viltį, kad iš tiesų gali išsaugoti savo santykius ir toliau eiti savo keliu į Kristiškumą. Tai turėtų sumažinti tavo baimę, idant galėtum iš arčiau pažvelgti į šią baimę. Dalykas toks, kad, jeigu bijosi, jog tavo santykiai gali iširti, ši baimė gali tave paskatinti eiti į kompromisus su savo keliu į Kristiškumą. Tai sakydamas, turiu omenyje, kad nusileisti iš baimės, NĖRA tas pats kas įgyti kontrolę savo reakcijoms. Daugelis žmonių leido savo baimėms paversti juos nuolaidžiais, ir kai kurie netgi galvoja, jog, kadangi nėra agresyvūs, jie yra kaip Kristus, jie yra dvasingi ir mylintys. Tačiau tai nėra nei viena nei kita.

Tad jums reikia pasiekti tašką, kuriame nenusileistumėte iš baimės, ir vienintelis būdas tai padaryti yra pažvelgti į savo baimę. Tad pažvelkime į baimę, kad santykiai gali iširti.

Tai yra faktas, galbūt netgi žiaurus faktas, tačiau visgi tai yra neišvengiamas faktas, kad dauguma žmonių dvasiniame kelyje patiria santykių krizę. Tai ypač galioja tiems santykiams, kuriuos užmezgėte prieš atrasdami kelią ar prieš padarydami didelį žingsnį į priekį. Taip yra dėl to, kad, kai padarysite šį didelį žingsnį į priekį, jūsų partneris tai pajus. Ir jeigu jūsų partneris nenorės judėti į priekį kartu su jumis, jis į tai žiūrės kaip į grėsmę. Ir tuomet egzistuoja rizika, kad jūsų partneris pradės bijoti jus prarasti, ir tai gali paskatinti jūsų partnerį siekti apriboti jūsų dvasinę veiklą.

Tą patyrė daug dvasios ieškotojų, ir daugelis jų leido, kad tai išardytų jų santykius. Tačiau absoliučioje daugumoje atvejų, tai nebuvo būtina arba tai buvo padaryta pirma laiko. Leiskite man paaiškinti.

Tai iš tiesų yra tiesa, kad, jums, kaip dvasios ieškotojui, gali tekti nutraukti santykius, idant galėtumėte atlikti didelį šuolį į priekį (arba santykiai gali nutrūkti, jums atlikus tokį šuolį). Aš tai pademonstravau situacijoje, kuomet pamokslavau miniai, ir atėjo mano motina su mano broliais ir seserimis, ir jie tuomet mėgino sustabdyti tai, ką dariau, ir mėgino mane įkalbėti būti „normaliu“ žmogumi. Aš į tai atsakiau, kad tie, kurie girdi Dievo žodį ir jį vykdo, yra tikroji mano šeima. Ir tam tikru laipsniu tai taip pat galioja kiekvienam dvasios ieškotojui – gali ateiti momentai jūsų kelyje, kuomet jums reikės judėti į priekį ir palikti tam tikrus žmones.

Tačiau, ir tai yra didelis TAČIAU, tuo niekada neturėtumėte naudotis kaip pretekstu pasirinkti lengvesnę išeitį. Tiesą sakant, daugelis ieškotojų iš tiesų pasinaudojo mano pavyzdžiu, kad pateisintų savo santykių nutraukimą. Jie norėjo ištrūkti iš santykių, tačiau nenorėjo to pripažinti, tad kai jų partneris pradėjo priešintis jų dvasiniams užsiėmimams (kurie dažnai būdavo nesubalansuoti), tai tapo patogiu pretekstu nutraukti santykius. Yra labai lengva visą kaltę suversti savo partneriui, sakant, kad būtent jūsų partnerio nenoras priimti jūsų dvasinę veiklą atvedė prie išsiskyrimo. Tai, žinoma, tiesiog yra labai senas ego triukas, kuomet visą atsakomybę nusikratote nuo savęs, ir tai neveda prie dvasinio progreso, kad ir kaip mėgintumėte tai pateisinti.

Jeigu norite palikti santykius, jūs, žinoma, turite teisę tai pasirinkti. Tačiau tuomet pripažinkite, kad jūs tai renkatės, ir neperkėlinėkite atsakomybės kam nors kitam.

Tad ar suprantate, ką sakau? Viena vertus, jums reikia proto kertelėje turėti mintį, kad santykiai gali baigtis, tačiau taip pat yra būtina vengti priimti sprendimą išoriniu protu, kuriuo savo santykius nutrauktumėte anksčiau laiko. Kaip jums atrasti šį aukso vidurį? Na, pirmiausia nuspręskite nepriiminėti jokių sprendimų nutraukti santykius, ir tuomet nuspręskite, jog liausitės koncentruotis į savo partnerio keitimą ir vietoj to visą savo dėmesį sutelksite savo reakcijų santykiuose įvaldymui.

Ir taškas, link kurio turėtumėte eiti, yra būsena, kurioje jums nebebūtų svarbu, ar santykiai baigsis ar toliau tęsis. Nes taip gerai kontroliuotumėte savo reakcijas, jog galėtumėte atrasti vidinę ramybę ir laimę nepriklausomai nuo savo partnerio.

Ir kai iš tiesų atrasite šią vidinę ramybę ir išmoksite atsakyti vien su meile, net labai tikėtina, kad jūsų partneris iš tiesų pasikeis ir krizė baigsis. Tačiau, kadangi viskas yra pavaldu laisvai valiai, taip pat yra įmanoma, kad jūsų partneris nenorės keistis. Tad jūsų partneris gali nuspręsti nutraukti santykius, arba santykiai gali nutrūkti patys. Tad čia tiesiog noriu jums pasakyti, kad turėtumėte susitelkti į savo pačių reakcijas ir vengti priiminėti kokius nors sprendimus išoriniu protu. Siekite vidinės ramybės ir leiskite situacijai vystytis pačiai.

Tai reiškia, kad net jeigu santykiai nutrūktų, jūs būtumėte ramybėje su tuo. O kad galėtumėte pasiekti šį tašką, jums gali būti būtina pažvelgti į savo baimę ir ją išgyventi. Geriausias būdas tai padaryti, yra paklausti savęs: „Kas blogiausia galėtų nutikti?“ Tuomet, savo prote, įsivaizduokite, kad tai iš tiesų nutinka, ir kaip jūs su tuo susigyvenate protiškai ir emociškai. Leisdami sau išgyventi baimę, galiausiai ją įveiksite ir pamatysite, kad blogiausias scenarijus nėra toks blogas kaip bijojote. Iš tiesų sugebėtumėte tai išgyventi, ir netgi galėtumėte judėti toliau, jeigu tai nutiktų.

Na ir dabar, tokiais atvejais, kaip aprašytasis aukščiau, taip pat yra būtina pažvelgti į dar vieną faktorių, kurio daugelis žmonių gali nenorėti pripažinti. Tai yra brutalus faktas, kad fundamentalistinė krikščionybė yra labai toli atitrūkusi nuo Kristaus realybės. Mažai yra tokių religinių judėjimų šioje Žemėje, kuriuose vyrautų toks agresyvus teisimas, o tai reiškia, kad daugelis fundamentalistų krikščionių yra atvėrę save pragaro demonams. Šie demonai dirba per daugelį fundamentalistų, net ir per daugelį pamokslautojų, ir šiais žmonėmis iš tiesų yra naudojamasi konfliktams kelti. Todėl yra teisėta ir būtina naudotis rožiniais ir šaukiniais, kuriuos duodame dvasinių įrankių skyrelyje, išsakant prašymus išlaisvinti ir apsaugoti savo vyrą nuo šių demonų.

Vėlgi, svarbu, kad tai darytum be baimės, o baimę gali įveikti, tiktai suvokdama, kad šie demonai tiesiog neturi tau galios, kai esi tapusi savo reakcijų šeimininke. Tačiau iki tol, yra svarbu kviesti apsaugą ir išlaisvinimą sau, savo vaikams, savo vyrui ir jo šeimai. Taip pat galite kreiptis į mane ir paprašyti nuteisti jėgas, kurios piktnaudžiauja mano vardu, naudodamosis juo, kad pateisintų veiksmus, kurie yra visiškai nebūdingi Kristui. Naudokitės Arkangelo Mykolo rožiniu ir brolių kaltintojo invokacija. Tačiau taip pat naudokitės ir švelnesnėmis invokacijomis – širdies išvalymo invokacija ir besąlyginės meilės invokacija.

Gerai, o dabar pereikime prie paskutinio žingsnio. Kai būsi išsikvietusi apsaugą ir kai būsi įgijusi tam tikrą kontrolę savo reakcijoms, tau bus būtina pasikalbėti su savo vyru. Tačiau, atkreipk dėmesį, kad tai nebus įmanoma arba konstruktyvu, kol nebūsi įgijusi bent kažkokį gebėjimą kontroliuoti savo reakcijas. Jeigu to nepadarysi, tikėtina, kad pokalbis pavirs konfrontacija, kuri tegali išsirutulioti į krizę.

Tad kai situacija atrodys konstruktyvi, pakalbėk su savo vyru apie du dalykus. Pirmiausia, pamėgink jo paklausti, ar jis mano, kad jo elgesys su tavimi atitinka Kristaus idealus. Ar jis iš tiesų atsuka kitą skruostą, o gal jis tiesiog elgiasi kaip agresorius, mušantis jus per skruostą, kai jūs tuo tarpu jam vėl ir vėl atsukate kitą skruostą. Parodykite jam, kad nemėginate pakeisti jo įsitikinimų, tačiau jis nedaro to paties.

Jis į tai gali atsakyti, kad nueisi į pragarą dėl savo netikėjimo, ir todėl jis iš tiesų daro tai, ką Jėzus norėtų, kad jis darytų. Tuomet pamėginkite jo paklausti, ar, jo manymu, Jėzus gerbė žmonių laisvą valią? Paklauskite jo, kaip jis jaustųsi, jeigu kas nors agresyviai mėgintų jį priversti atsižadėti savo krikščioniškų įsitikinimų? Ar jis jaustų, kad tai yra teisinga? Jeigu ne, tai galbūt jau suvokia, kad, jeigu jis nenori, kad kas nors verstų jį pakeisti savo įsitikinimus, tuomet jis turėtų kitiems daryti tai, ką norėtų, kad ir kiti jam darytų. O agresyviai puldamas jūsų įsitikinimus, jis nevykdo mano įsakymo.

Taip pat jo paklauskite, ar Kristus nori, kad jis demonizuotų savo paties žmoną, o gal priešingai, Kristus norėtų, kad jie atrastų būdą gyventi kartu ramybėje, net jeigu jų įsitikinimai nėra tokie patys? Gali priminti jam, kad sakiau visiems krikščionims mylėti vienas kitą kaip aš jus mylėjau. O aš mylėjau visus žmones, kad ir kokie būtų buvę jų religiniai įsitikinimai, ir būtent dėl to neskirsčiau žmonių į kategorijas, ir tiesiau ranką samariečiams, visuomenės tarnautojams, romėnams ir nusidėjėliams.

Sekanti tema, apie kurią turėtumėte pakalbėti, yra jo jausmai jums. Pokalbį pradėk, aiškiai išsakydama jam savo jausmus, kuriuos aprašai laiške. Tuomet nuoširdžiai jo paklausk, ką jis tau jaučia. Gali būti, kad niekada nebūtumėte susituokę, jeigu nebūtumėte abu jautęsi išganyti, tačiau ką jis jaučia dabar? Ar jis jus myli tokią, kokia esate, ar priešingai – jo meilė yra sąlygiška ir priklauso nuo to, kad būtumėte išganyta? Ar gali jis atskirti asmenį nuo jo išpažįstamos religijos? Ar jis vis dar tebemyli jus už tai, kas esate, ir ar jo meilė yra pakankamai stipri, kad leistų jums eiti gyvenimo keliu, kurio jis nesupranta? Ar jo meilė yra pakankamai stipri, kad leistų jums nevaržomai eiti savo keliu, kaip kad jūsų meilė yra stipri ir leidžia jam eiti savo keliu?

Jeigu atsakymas bus, kad jis iš tiesų myli jus tokią, kokia esate, tuomet akivaizdi išvada yra tokia, kad jums abiem reikia dirbti ties tuo, kad galėtumėte gyventi kartu meilėje ir pagarboje, užuot gyvenę nuolat vienas kitą kaltindami ir ginčydamiesi. Jeigu jis atvirai pasakys, kad nebegali jūsų mylėti, nes jūs nesate išganyta, na tai tuomet bus akivaizdu, kad jums reikia pakalbėti, ar jūsų santykiai beturi kokią nors prasmę.

Suprantu, kad toks potencialiai lemtingas pokalbis gali kelti nerimą. Ir būtent dėl to raginu tave dirbti prie savo reakcijų įvaldymo, kad galėtum į šį pokalbį eiti rami dėl jo baigties. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo – tai reiškia, vidinės ramybės ir savo reakcijų kontrolės – ir tuomet visi kiti dalykai jums bus pridėti.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels