Neužsiiminėkite seksu arba nejauskite kaltės juo užsiiminėdami

TEMOS: Puolusios būtybės sukūrė asociacijas tarp seksualumo ir nuodėmės – pirmapradės nuodėmės melas – mėginimas priversti žmones jausti kaltę yra būdas juos kontroliuoti – tikroji pirmapradė nuodėmė – kodėl nėra jokios priežasties jausti kaltę – užburtas kaltės ratas – susilaikymas nuo sekso gali paskatinti jus nugrimzti į teisimą – dvasinis kelias neprivalo būti kova – ieškokite vidurio kelio – sudvasinkite seksą – seksualinės fantazijos rodo egzistuojantį disbalansą – paleiskite puolusią sąmonę, susijusią su seksu – seksualinių energijų nukreipimas – skirtingi požiūrio į seksą lygmenys – transcenduokite jėga paremtą sąmonės būseną

Klausimas: Neseniai perskaičiau Kanzaso universiteto atliktą tyrimą, per kurį buvo apklausta 14 500 žmonių. Tyrimas parodė, kad ateistai jaučia mažesnę kaltę po sekso akto nei religingi žmonės. Stipriausi kaltės jausmai egzistavo pačių religingiausių žmonių grupėse, tokiose kaip mormonai (kas iš tiesų yra juokinga, kadangi jie turi tiek daug vaikų), Jehovos liudytojai ir baptistai, su jiems iš paskos sekančias katalikais. Daugelį metų eidamas dvasiniu keliu pastebėjau, kad net ir daugelis dvasingų žmonių turi prieštaringą požiūrį į seksą, kovodami su įvairiais kaltės jausmais ir mėgindami tai slopinti. Ar galėtų Jėzus ką nors rekomenduoti, kaip dvasingiems žmonėms reikėtų žiūrėti į seksą? Turiu omenyje, kaltės jausmas neatrodo labai dvasinga emocija.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Duodu jums dvi pasirinkimo galimybes:

Galimybė 1: Neužsiiminėkite seksu.

Galimybė 2: Nejauskite kaltės dėl sekso.

Visa kita yra tiesiog buvimas drungnu, ir nepadės jums pasiekti maksimalaus dvasinio augimo.

Tad iš pradžių pažvelkime į istorinę perspektyvą. Kai vaikščiojau Žeme prieš 2000 metų, nebuvo jokio plačiai paplitusio kaltės jausmo, asocijuojamo su seksualumu. Seksualumą su nuodėme sąmoningai susiejo tam tikros įsikūnijime esančios puolusios būtybės. Šios būtybės tapo katalikų bažnyčios lyderiais ir pavertė mano mokymą vienu iš pačių efektyviausių proto kontroliavimų įrankių, kokius šis pasaulis kada nors buvo regėjęs.

Jų samprotavimai buvo labai paprasti. Jie žinojo, kad geriausias būdas kontroliuoti žmones yra pasitelkiant kaltės ir baimės jausmus. Baimė buvo sukeliama visą dėmesį sukoncentruojant į nuodėmę, į idėją, kad padarėte kažką, kas neleis jums patekti į dangų. Jie tuomet išvystė pragaro koncepciją tiems, kurie nekompensavo savo nuodėmių, ir tai pasėjo baimę masinėje sąmonėje.

Sekantis klausimas buvo tai, kaip geriausiai galėtumėte sukelti kaltės jausmą. Kodėl gi neatradus veiklos, kuria užsiima dauguma žmonių, ir nepavadinus jos nuodėminga? Vienas iš kandidatų buvo valgymas, tačiau kadangi privalote valgyti, tai nebuvo geriausias pasirinkimas. Seksas buvo daug geresnis pasirinkimas, kadangi galite gyventi be sekso, tačiau dauguma žmonių natūraliai trokšta sekso. Todėl buvo lengva sukurti įtampą, pavadinant natūralų žmonių troškimą nuodėmingu.

Jie tuomet sukūrė „pirmapradės nuodėmės“ koncepciją, teigiančią, kad buvote sukurti nuodėmėje. Tai atvedė prie viso šito mito, kad aš buvau pradėtas iš Dvasios ir gimiau iš nekaltos mergelės, tai reiškia, jog buvau vienintelis žmogus, pradėtas nenuodėmingu būdu. Kai jau ši koncepcija buvo įdiegta į masinę sąmonę, žmonės patys pradėjo asocijuoti seksualumą su kaltės jausmu.

Puolusios būtybės žinojo, kad dauguma žmonių nenorės atsisakyti sekso. Tad jos žinojo, kad žmonės užsiiminės seksu ir jaus dėl to kaltę, kuri sustiprins jų priklausomybę nuo puolusių būtybių. Tai buvo susieta su iš senų laikų atėjusia dirbtinai sukurta mąstysena, kad žmonės kažką padarė, už ką jiems reikia atlyginti, ir vienintelis būdas už tai atlyginti yra laikytis išorinių taisyklių, kurias sukūrė bažnyčios lyderiais tapusios puolusios būtybės.

Būtent šis mąstymas iki pat šių dienų yra už oficialiųjų krikščioniškų bažnyčių stovinti jėga. Ir jeigu jau norite kalbėti apie nuodėmę, tuomet puolusi sąmonė iš tiesų yra pirmapradė nuodėmė ir vienintelė nuodėmė. Nuodėmė yra galvojimas, kad turite galią pasirinkti kažką padaryti, tačiau, kai jau tai padarėte, neturite galios išsilaisvinti nuo to savo pačių pasirinkimais. Galite pasirinkti nusidėti, tačiau negalite pasirinkti pakilti virš nuodėmės – nes jums reikia puolusių būtybių, kad galėtumėte tai padaryti.

Nuo pat pradžių, puolusios būtybės mėgino apgaule priversti žmones jomis sekti, sukurdamos problemą, o tuomet pavaizduodamos save „gelbėtojais,“ galinčiais padėti žmonėms įveikti problemą. Tačiau problema yra ta, kad pati problema niekada nebuvo tikra, nes viskas, ką puolusios būtybės daro, yra grįsta melu. Tad, jeigu paimsite Portijos mokymus apie laisvą valią, suvoksite, kad nėra jokių priežasčių jums dėl ko nors jausti kaltę.

Na ir dabar žinau, kad kai kurie žmonės iš karto į šį teiginį pažvelgs iš juodai baltos perspektyvos ir tars, jog sakau, kad galite daryti ką norite. Tačiau, jeigu išstudijuosite Portijos diktavimą, suvoksite, kad tai nėra taip. Portija savo diktavime sako, kad turite laisvą valią, tad turite teisę eksperimentuoti su viskuo, ką galite padaryti Žemėje. Tačiau viskas, ką darote, turi pasekmes, ir neišvengiamai šias pasekmes patirsite.

Kitaip tariant, nėra jokios prasmės jausti kaltę. Tiesą sakant, jeigu nepaliaujate kažko daryti, visą laiką dėl to jausdami kaltę, tai tiesiog yra ego žaidimas – tai yra vienas iš būdų, kuriuo jūsų ego laiko jus žemesnėje sąmonės būsenoje. Žinoma, jūs turite laisvą valią, tad turite teisę žaisti šį ego žaidimą. Tačiau tuomet jums mano patarimas nėra reikalingas.

Tad jeigu pasiekiate suvokimą, kad nenorite patirti tam tikros pasekmės, pakeičiate sąmonės būseną, kuri šią pasekmę sukelia. Tačiau šį pokytį atneša „Aha“ patyrimas, atvedantis prie sąmoningo sprendimo – o ne kaltė. Kaltės jausmas iš tiesų nėra produktyvi emocija, kadangi ji iš tiesų nemotyvuoja jūsų pakeisti savo sąmonės būsenos. Kaltė kyla iš puolusios sąmonės, tad kaip ji galėtų padėti jums transcenduoti šią sąmonę? Tad kaltė jus tiesiog įtraukia į kovą, kurią kovojate, mėgindami pakeisti išorinį elgesį, ką padaryti yra labai sunku, kai nežiūrite į šį elgesį sukėlusią sąmonės būseną. Puolusios būtybės taip pat tą žino.

Todėl brandūs dvasios ieškotojai vertins savo veiksmus pagal tai, ar nori patirti šių veiksmų pasekmes. Ar neišvengiamos mano veiksmų pasekmės padės man augti link aukštesnės sąmonės būsenos, ar šiam augimui trukdys?

Žinau, kad kai kurie dvasingi žmonės sakys, jog seksas nepadės jiems dvasiškai augti – greičiau priešingai. Tačiau tai yra juodai baltas požiūris, kylantis iš puolusios sąmonės, ir šis požiūris yra susietas su visa šia sekso kaip nuodėmės koncepcija. Gyvasis Kristus priima praktiško realisto požiūrį.

Pagal tai, kur kolektyvinė sąmonė yra šiuo metu – ir kur ji bus artimiausioje ateityje – vienintelis būdas susilaukti vaikų yra per lytinius santykius. Todėl jūsų fiziniuose kūnuose, ir net ir jūsų emociniuose kūnuose, yra „įdiegta programa“ generuoti seksualinius troškimus. Puolusios būtybės tai žinojo ir tuo pasinaudojo. Puolusios būtybės taip pat suprato, kad šį natūralų troškimą galima įvairiais būdais išpūsti, sukeliant daugeliui žmonių nepasotinamą sekso troškimą – tokį troškimą, kurio būtų neįmanoma numalšinti.

Gyvasis Kristus tai žino ir suvokia, kad dvasingam žmogui iš tiesų yra būtina transcenduoti šį nepasotinamą arba dualistinį sekso troškimą – kadangi jis suryja jūsų dėmesį ir atitraukia nuo dvasinės veiklos. Tačiau tai nėra tas pats kas užgniaužti visus seksualinius troškimus. Tad praktiškiausia būtų pamąstyti, kaip išspręsti sekso keliamą įtampą, kad jis neatitrauktų jūsų dėmesio nuo dvasinio augimo.

Kaip sakiau kitame atsakyme apie badavimą, augimas nevyksta, kai nuklystate į kraštutinumus. Todėl, siekis jėga užgniaužti visus seksualinius troškimus nėra geriausias būdas augti, ypač jeigu tai yra daroma iš juodai baltos perspektyvos, galvojant, kad seksas yra blogis, ir kad susilaikymas nuo sekso garantuotai jums duos kažkokią dvasinę naudą.

Brutalus faktas yra toks, kad šimtmečių bėgyje daugelis religingų žmonių privertė save susilaikyti nuo sekso, tačiau didžiulės tam reikalingos mentalinės pastangos įvarė juos į sąmonės būseną, kurioje jie pasidarė labai teisiantys kitų žmonių atžvilgiu. Šie žmonės pasąmonėje samprotauja, jog, kadangi jie kovoja, visi, kurie nekovoja taip stipriai kaip jie, negali jiems prilygti savo dvasingumu.

Tai sukūrė labai disfunkcinį mąstymą, kuriame daugelis žmonių galvoja, jog privalo kovoti su dvasiniu keliu, ir kuo daugiau jie kovos su įvairiomis sau pasiskirtomis arba guru paskirtomis disciplinomis, tuo didesnis bus jų daromas progresas. Ir todėl tokie žmonės jaučia, jog tai yra jų pareiga, o galbūt netgi Dievo jiems skirta misija, vaikščioti ir teisti kitus žmones. Tačiau tai yra paprasčiausias krislo ieškojimas kitų žmonių akyje, kuomet naudojatės tuo kaip pretekstu neieškoti rąsto savo akyje.

Žinoma, seksualinių troškimų užgniaužimas jėga taip pat gali atvesti prie įvairių veiklų – įvairiausių valdžios žaidimų, tame tarpe susijusių ir su seksu – kurie darys daug didesnę žalą jūsų dvasiniam augimui nei subalansuotas seksualinis gyvenimas. Tik pažvelkite į seksualinio išnaudojimo skandalą, į kurį yra nugrimzdusi katalikų bažnyčia. Kas, beje, iš dalies yra bažnyčiai grįžtanti karma už tai, kad ji tokią daugybę žmonių privertė jausti kaltę dėl sekso.

Yra būtina į dvasinį kelią žiūrėti labiau subalansuotu būdu. Iš tiesų yra toks etapas kelyje, kuriame privalote pakelti savo sąmonę virš žemyn tempiančios masinės sąmonės traukos. Ir per šį etapą yra būtina pereiti įvairias disciplinas, į kurias įeina susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų, kurie jus traukia žemyn. O žmonėms, kurių seksualiniai troškimai buvo išpūsti, arba kuriems buvo išsivysčiusi priklausomybė nuo sekso ar pornografijos, iš tiesų gali būti būtina šiame etape susilaikyti nuo sekso, net jei tai iš jūsų pareikalautų didelių pastangų. Prieš keletą metų daviau kitą atsakymą apie seksą, kuris buvo duotas būtent tame kelio lygmenyje esantiems žmonėms.

Tačiau kaip sakau šioje svetainėje, pusiausvyra yra esminis dvasinio augimo elementas. Tad kai jau esate pakėlę savo sąmonę virš masinės sąmonės, jums reikia imti dirbti link labiau subalansuoto požiūrio: Vidurio Kelio, apie kurį kalbėjo Buda – kurį aš tiesiog vadinau „Keliu.“ Jeigu versite save laikytis vis ekstremalesnių disciplinų, atsidursite aklavietėje, kurioje galbūt jausitės šventesniais už kitus žmones, tačiau iš tiesų nedarysite jokio dvasinio progreso. Kadangi aukštesnėse pakopose pagrindinis jūsų iššūkis yra tiesiog plaukti su Gyvenimo Upe – o tai iš jūsų reikalauja transcenduoti mąstymą, kuriame jėgos naudojimą laikote vieninteliu sprendimu.

Tad kaip tai yra susiję su seksu? Na, jeigu norite gyventi subalansuotą gyvenimą, turite įveikti bet kokį skirstymą į „žmogiškas“ veiklas ir dvasines veiklas. Turite sudvasinti visas veiklas, tarp jų ir seksą. Tai reiškia, kad galite gyventi savo įprastinį aktyvų gyvenimą, nejausdami, kad jūsų kasdienės veiklos yra priešingos jūsų dvasiniam augimui.

Žinoma, mūsų tikslas yra padėti jums tapti atviromis durimis Esačiai, o tai iš jūsų reikalauja tam tikrą dėmesio dalį nukreipti į Esatį. Tai reiškia, jog turėtumėte vengti dalykų, kurie pernelyg atitraukia jus nuo ėjimo vidun. Tad dabar klausimas yra toks, kaip galėtumėte užtikrinti, kad seksas netaptų tokiu jūsų dėmesį atitraukiančiu dalyku. Kaip geriausiai galėtumėte tai pasiekti – priversdami save susilaikyti nuo sekso ar atrasdami subalansuotą požiūrį į seksą?

Jeigu gyvenate įsipareigotuose santykiuose, galite pripažinti faktą, kad jūsų fizinis ir emocinis kūnai generuoja seksualinius troškimus. Ir tuomet galite ieškoti būdo numalšinti šį troškimą, kad jis kaip įmanoma mažiau trukdytų jūsų dėmesiui. Kitaip tariant, mėginimas priversti save susilaikyti nuo sekso gali prirakinti jūsų dėmesį prie kūno daug stipriau nei tuo atveju, jei tiesiog turėtumėte subalansuotos lytinius santykius su savo partneriu, nejausdami dėl jų jokių kaltės jausmų.

Tad esminė mano mintis yra ta, kad galite transcenduoti nepasotinamą sekso troškimą ir atrasti subalansuotą požiūrį. Vienas būdas tai pamatuoti būtų pamąstyti, kiek laiko praleidžiate galvodami apie seksą. Subalansuotose santykiuose lytinių santykių dažnumas priklausys nuo abiejų partnerių troškimų. Kai užsiiminėjate seksu, mėgaujatės juo, o kai juo neužsiiminėjate, jis nekvaršina jums galvos. Galvojimas apie seksą, kai juo neužsiiminėjate – ypač jeigu leidžiate sau įsitraukti į seksualines fantazijas – yra pusiausvyros trūkumo ženklas.

Taip pat būtų naudinga pripažinti, kad išsireiškimas „užsiiminėti seksu“ iš tiesų nėra aukščiausias požiūris į seksą. Šiuolaikinė visuomenė šį aktą pažemino iki lygmens, kuriame į tai yra žiūrima kaip į grynai fizinį dalyką. Ir iš tiesų, yra visiškai įmanoma suniurkdyti sekso aktą į purvą ir paversti jį veikla, kuri būtų akivaizdžiai žalinga jūsų dvasiniam augimui. Tačiau taip pat egzistuoja potencialas išaukštinti mylėjimosi aktą iki dvasinės veiklos, atliekančios labai svarbią funkciją ir suvienijančios abu partnerius, kuomet ji padeda jiems pasiekti aukštesnį vienybės ir vienovės jausmą.

Tad jeigu esate dvasingas žmogus ir gyvenate įsipareigotuose santykiuose, noriu jus paraginti paleisti „kaltės ir nuodėmės“ bagažą, susijusį su seksualine veikla. Pernelyg daug žmonių apsunkino arba iš viso sugriovė savo santykius, kadangi nebuvo paleidę puolusios sąmonės, susijusios su seksu.

Kai buvau įsikūnijime, mylėjausi su Marija Magdalena, tačiau tai nebuvo seksualinė veikla, tai buvo dvasinė veikla, leidusi mums pasiekti aukštesnį vienovės laipsnį savo santykiuose. Kadangi esate fiziniame kūne ir kadangi kūnas jums siūlo šią galimybę, kodėl tuomet tuo nepasinaudoti? Atmesti šią galimybę iš tiesų nėra dvasinga – ypač kai jūsų atmetimas yra grįstas puolusia sąmone.

Suprantu, kad tai maža paguoda žmonėms, kurie nėra įsipareigotuose santykiuose. Tokiems žmonėms iš tiesų būtų gerai sumažinti savo seksualinius troškimus, kadangi nenorėtumėte užmegzti naujų santykių, skatinami vien seksualinių troškimų. Turėtumėte juos išlaikyti tokiame lygyje, kuriame galėtumėte išlaukti, kol pasirodys jums tinkantis dvasinis partneris.

Tačiau tai nereiškia, kad turite užgniaužti savo seksualinius troškimus jėga. Galite nukreipti seksualines energijas iš bazinės čakros į aukštesnes čakras, kaip kalbu apie tai kitur.

Tad apibendrinant, pakalbėkime apie keletą lygmenų, kuriais dvasingi žmonės gali tvarkytis su seksu:

• Pradinis etapas yra toks, kuriame jums reikia pakilti virš masinės sąmonės, kuri, žinoma, siekia išpūsti seksualinius troškimus, idant puolusios būtybės galėtų jus kontroliuoti per nepasotinamus troškimus, atitraukiančius jūsų dėmesį nuo dvasinių veiklų. Šiame etape jums reikalingi įrankiai yra budrumas, disciplina ir netgi abstinencija, kaip aprašiau tai savo ankstesniame atsakyme.

• Kai pakylate virš nepasotinamų seksualinių troškimų, yra įmanoma gyventi subalansuotą lytinį gyvenimą įsipareigotuose santykiuose, kuriuose partneriai patenkina vienas kito seksualinius troškimus, ir šie troškimai neatitraukia jūsų nuo dvasinės veiklos. Seksas tampa nekalta, žaisminga veikla, nereikalaujančia iš jūsų daug mąstymo apie jį prieš ar po to.

• Aukštesniame lygmenyje, įsipareigotuose santykiuose gyvenanti pora gali iškelti savo seksualinę veiklą virš fizinio sekso lygmens, paversdama jį dvasine veikla, kurios tikslas yra pasiekti aukštesnę vienybę.

• Žmonėms taip pat yra įmanoma transcenduoti visus seksualinius troškimus. Tai, žinoma, ypač galioja vienišiems žmonėms. Tačiau net ir poros gali pasiekti šį lygmenį. Tačiau šis lygmuo nebūtinai yra kažkuo dvasingesnis ar teisingesnis nei ankstesnis lygmuo. Tiesą sakant, yra sunku pasiekti šią pakopą, neperėjus ankstesnių pakopų. Kai jau esate pasiekę subalansuotą santykį su seksu ir netgi pakilę dar aukščiau, sudvasindami savo lytinius santykius, jums yra lengviau išaugti iš savo seksualinių troškimų subalansuotu būdu.

Tad jau turbūt suvokiate mano mintį? Pakylėtąją sąmonės būseną jums trukdo patirti jėga paremta sąmonės būsena. Tad būtent šį mąstymą jums reikia transcenduoti. Tad jeigu darysite kažką, kas šią sąmonės būseną stiprins, taip tik sulėtinsite savo augimą.

Nepasotinami seksualiniai troškimai ir visi seksualiniai iškrypimai yra jėga paremtos sąmonės būsenos padarinys. Mėginimas įveikti šiuos troškimus, naudojantis jėga paremta sąmonės būsena, paprasčiausiai nebus veiksmingas. Netranscenduosite seksualinių troškimų, jėga mėgindami susilaikyti nuo sekso. Transcenduosite juos, sugebėdami užsiimti seksu ir nejausdami, kad darote kažką purvino ar nuodėmingo.

Tad visiems dvasingiems žmonėms yra svarbu pereiti aukščiau išdėstytus etapus ir pasiekti dvasingesnį ir labiau neprisirišusį santykį su savo seksualumu. Ir šioje kelionėje, yra labai svarbu įveikti bet kokį polinkį asocijuoti seksą su kaltės jausmais. Nei Dievas, nei pakylėtieji mokytojai nenori, kad jaustumėte kaltę užsiiminėdami seksu. To tenori puolusios būtybės ir jūsų pačių ego.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels