Konflikto tarp Izraelio ir palestiniečių išsprendimas

TEMOS: Dualistinė sąmonė dažnai padaro neįmanoma nurodyti vieną teisingą sprendimą – palestiniečiai yra žemoje sąmonės būsenoje – privalo augti laipsniškai – susiskaldę tarpusavyje – mokytojai žiūri į žmonių potencialą – padėkite žmonėms pamatyti, kad jie gali pasiekti daugiau per nesmurtą – padėkite žmonėms transcenduoti susiskaldymus – Izraelis yra uždara sistema – Izraelio žmonių pažadinimas – Skandinavijos potencialas atnešti impulsą taikai – Prancūzijos problema – pusiausvyros nebuvimas vyriškajame aspekte veda prie jėgos ir smurto naudojimo – pusiausvyros nebuvimas moteriškajame aspekte veda prie kompromisų ir korupcijos – pusiausvyra tarp vyriško ir moteriško aspektų – Kristaus įžvalgumas padeda išeiti iš aklavietės – supratimo pagilinimas yra raktas bet kokiai situacijai išspręsti – pasirinkite aukščiausią praktinį rezultatą, suprasdami, kad tai jums patiems yra naudingiausia

Klausimas: Mano klausimas yra apie Palestinos ir Izraelio konfliktą. Neseniai Palestina suformavo naują vyriausybę su Fatah ir Hamas, ir Norvegija buvo pirmoji šalis, nutraukusi sankcijas prieš Palestinos vyriausybę. Norėčiau žinoti, ar tai yra subalansuotas metodas ir koks čia yra Norvegijos vaidmuo?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels:

Tai yra labai svarbi, tačiau taip pat labai subtili problema. Ir vėlgi, tikrasis atsakymas yra tai, kad Kristaus įžvalgumas yra reikalingas kiekviename gyvenimo aspekte. Nes neketinu jums duoti juodai balto atsakymo. Šiandieniniame pasaulyje iš tiesų egzistuoja situacijos, kuriose dualistinė sąmonė yra sukūrusi tokią painiavą, jog nėra įmanoma, net ir pakylėtajam mokytojui, įeiti į šią situaciją ir tarti: „Štai yra būdas, kuriuo galima išspręsti šią problemą.“ Nes neegzistuoja vienas, aiškiai apibrėžtas sprendimas.

Aukščiausia realybė čia yra tokia, kad žmonės Vidurio Rytuose yra įstrigę tam tikroje sąmonės būsenoje. Patys palestiniečiai yra įstrigę labai specifiniame sąmonės lygmenyje. Šis sąmonės lygmuo, tiesą sakant, yra toks žemas, kad pakylėtajam mokytojui nėra įmanoma pateikti galutinio sprendimo jų situacijai. Nes jie nesugebėtų priimti šio sprendimo. Jie nesugebėtų pakilti sąmonėje iki pilno savo potencialo. Tai yra, jie nesugebėtų iki jo pakilti akimirksniu, tačiau, reikia turėti viltį, kad sugebės tai padaryti laikui bėgant.

Ir todėl mes, pakylėtieji mokytojai, suvokiame, kad palestiniečiai, kaip ir visi kiti žmonės Žemėje, turi eiti laipsnišku procesu, žengdami žingsnį po žingsnio. Tad, jeigu pažvelgsite į šią situaciją, pamatysite, jog dalykas, kuris įvyko Palestinos žmonėse, yra tai, kad jie – kaip ir daugybė kitų žmonių istorijos eigoje – buvo susiskaldę tarpusavyje. Ir jie buvo pasidaliję į dvi frakcijas, kurios buvo priėmusios priešingus požiūrius į savo problemas. Viena iš jų taikė smurtinius veiksmus, kita mėgina eiti nesmurto keliu.

Ir todėl būtų galima žiūrėti į šią situaciją iš juodai baltos perspektyvos ir sakyti, jog yra akivaizdu, kad tie, kurie ėjo smurto keliu, yra besąlygiškai blogi, ir todėl juos reikia atversti arba visus išžudyti, kaip daugelis žmonių samprotavo praeityje. Tačiau dalykas, kurį trokštame, jog dvasiškai brandūs žmonės suvoktų, yra tai, kad mes, pakylėtieji mokytojai, nežiūrime į Žemę iš juodai baltos perspektyvos. Ir todėl mes niekada nesilaikėme požiūrio, kad tuos, kurie eina prieš mūsų valią, reikėtų nužudyti ar sunaikinti.

Mes esame dvasiniai žmonijos mokytojai. Ir mūsų troškimas yra pakylėti kiekvieną žmogų Žemėje. Ir todėl, kai žvelgiame į žmones, priklausančius Hamas arba Fatah, ar bet kokioms kitoms taip vadinamoms teroristinėms organizacijoms, mes nežiūrime į juos kaip į blogus žmones, kaip į teroristus, kaip į puolusiuosius, ar kaip į žmones, kuriuos reikia deginti ugnies ir sieros pragare, arba nužudyti, arba pašalinti iš Žemės. Mes į juos žiūrime kaip į Dievo Esybės tąsas, turinčias potencialą būti pakylėtomis aukštyn.

Ir todėl mes pažvelgiame į tai ir tariame: „Na tai kaip būtų galima pakylėti Palestinos žmones aukštyn?“ Geriausias būdas – tiesą sakant, vienintelis būdas – pakylėti juos aukštyn yra padėti jiems, visų pirma, įveikti savo vidinius susiskaldymus ir konfliktus. Ir kaip tai būtų galima pasiekti? Na taip, galėtumėte mėginti tai pasiekti, užklijuodami kai kuriems Palestinos žmonėms blogiečių etiketę ir pasistengdami, kad kita frakcija šiuos blogiečius išžudytų. Tačiau, jeigu pažvelgsite į istoriją, aiškiai pamatysite, jog tai neveikia. Ir akivaizdžiai galite matyti, kad tai nėra pakylėtųjų mokytojų metodas.

Tad ką mes norėtume pamatyti? Na, mes norėtume pamatyti, kad tiems, kurie pasirinko smurto kelią, būtų padėta pakilti virš šio kelio ir savanoriškai priartėti prie supratimo, kuris jiems leistų palikti smurtą. Nes jie suvoktų, kad, jeigu ryšis transcenduoti save, galės pasiekti daugiau per nesmurtą, nei būtų galėję pasiekti smurtiniu keliu.

Ir todėl mes norėtume, kad jie prisijungtų prie nuosaikesnės frakcijos, tapdami šios nuosaikesnės frakcijos dalimi ir priimdami pozityvų požiūrį. Būtent tai, mano mylimieji, matėte įvykstant Šiaurės Airijoje, kuomet tie, kurie daugelį metų ėjo smurto keliu, galiausiai nusprendė nuoširdžiai pasistengti tapti konstruktyvesniais nariais, padedančiais kurti savo šalies ateitį.

Ir mes norėtume, kad tai būtų pakartota visur, kur egzistuoja vidiniai konfliktai. Ypač Irake. Nes matote, vėlgi, kaip Amerikos vyriausybė – Bušo administracija ir tie, kurie stovi už jos – yra visiškai atitrūkę nuo pakylėtųjų mokytojų realybės. Ir todėl dabar, kai suprato, kad jų politika nenusisekė, jie beveik su nekantravimu laukia pilietinio karo, kuomet tuos, kurie priešinasi jų valdymui, išnaikintų didesnioji frakcija, ir jie tikisi, kad šitaip Irake bus atstatyta bent kažkokia tvarka. Tačiau mes, žinoma, norėtume, kad Irako žmonės transcenduotų savo vidinius susiskaldymus, tuo būdu pasiekdami didesnį vienybės ir vienovės jausmą, išeinantį už jų rasinių ir religinių pasidalijimų ribų.

Ir todėl turiu jums pasakyti, kad šiuo atžvilgiu Norvegijos vyriausybė yra labiau susiderinusi su pakylėtaisiais mokytojais nei Jungtinių Valstijų vyriausybė ar Izraelio vyriausybė – kurios, žinoma, į viską žiūri iš savo pačių perspektyvos. Nes turiu jums visiškai nuoširdžiai pasakyti, kad Izraelio valstybė yra puikiausias pavyzdys to, apie ką kalbėjau, kuomet uždara sistema tampa pavaldi antrajam termodinamikos dėsniui ir ima naikinti save iš vidaus.

Ir būtent tą ir matote, kuomet žydai, ypač tie, kurie yra vyriausybėje, pasidarė taip stipriai susikoncentravę į save ir į Izraelio valstybę, kad atsisako atsitraukti žingsnį atgal ir pažvelgti į situaciją Vidurio Rytuose iš didesnės, universalesnės perspektyvos. Ir atsisako matyti, kaip jie galėtų tapti konstruktyviais, Vidurio Rytų ateitį kuriančiais nariais – užuot visada pirmiausiai žiūrėję savo naudos, tikėdamiesi, kad visi turėtų paklusniai vykdyti jų valią, esančią aukščiau kitų žmonių, kas, jų manymu, jiems teisėtai priklauso, nes jie yra išrinktieji Dievo žmonės.

Štai kodėl matėte, kaip Izraelio vyriausybė praktiškai pati sau paspendė spąstus, apsiėmusi leistis į karinius nuotykius Libane – kas dabar turėjo pozityvų poveikį, kadangi pažadino didelę dalį Izraelio žmonių faktui, kad jiems reikia prisiimti daug didesnę atsakomybę už savo šalį. Ir kad jiems reikia pakilti virš juodai balto mąstymo ir pareikalauti, kad vyriausybė, kuri nenori transcenduoti juodai balto mąstymo, turi susidurti su pasekmėmis ir užleisti vietą tiems, kurie, reikia tikėtis, bus labiau tinkami vadovauti šaliai. Nors turiu jums pasakyti, kad dar yra labai abejotinas klausimas, ar iš viso Izraelyje yra žmonių, kurie šiuo metu sugebėtų vadovauti šiai šaliai subalansuotu būdu.

Jeigu galėčiau jums įteigti tik vieną dalyką, tai šis dalykas būtų toks: Įveikite juodai baltą mąstymą, kuris skatina žmones galvoti, kad kai kurie žmonės yra blogi ir juos reikėtų išnaikinti bei pašalinti iš Žemės. Priimkite mąstymą, kad visi turėtų būti pakylėti aukštyn. Tačiau nenuklyskite į priešingą kraštutinumą, į pilką mąstymą, kuomet imate tikėti, jog tai reiškia, kad viską turėtumėte toleruoti.

Ir čia – vėlgi – turiu pasakyti, kad Skandinavijos vyriausybės iš tiesų turi potencialą atnešti naują mąstymo formą – naują būdą žiūrėti į pasaulį – kuris iš tiesų gali, kaip matėte iš buvusio Švedijos ministro pirmininko, leisti Skandinavijos šalims atnešti taikos impulsą. Tačiau turiu jums pasakyti, kad esminis reikalavimas čia yra tai, kad jos ryžtųsi išbristi iš pilko mąstymo, į kurį tam tikru laipsniu yra įbridusios – ir čia buvęs Švedijos ministras pirmininkas, Olof Palme, yra puikus pavyzdys žmogaus, kuris turėjo geras vizijas, tačiau vis dar tebebuvo pernelyg įstrigęs pilkame mąstyme.

Ir šį dalyką šiandien galite atrasti visur Europoje, kuomet matote, kad daugelis vyriausybių pradeda suvokti, jog juodai baltas mąstymas, atvedęs prie invazijos į Iraką, nebuvo teisingas. Tačiau joms vis dar nepavyksta nenugrimzti į pilką mąstymą. Pavyzdžiui, matote Prancūzijos vyriausybę, kuri priėmė išmintingą sprendimą nedalyvauti invazijoje į Iraką, tačiau šį sprendimą ji priėmė ne dėl teisingų, subalansuotų priežasčių. Nes ji tebėra pernelyg įstrigusi pilkame mąstyme, kuris laiko visą Prancūzijos šalį įstrigusią tam tikrame lygmenyje, virš kurio ji regimai nesugeba pakilti.

Todėl, kad Prancūzijos žmonės, o ypač politikai, neturi noro pakilti virš juodai balto mąstymo ir suvokti, kad negalite išsisukti iš kiekvienos situacijos vien kalbomis. Bet kad turite pasiekti tašką, kuomet stotumėte ginti aukštesnių principų, žinodami, kad iš tiesų egzistuoja tai, kas tikra, ir tai, kas netikra.



Papildymas iš Motinos Marijos 2007-09-04

Mano mylimos širdys, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir duoti jums trumpą mokymą. Matote šioje situacijoje su Hamas ir Fatah klasikinį pavyzdį, kaip žmonių grupė yra pasidalijusi į dvi frakcijas – tą pačią tendenciją matote pasikartojant beveik kiekvienoje šalyje, su iš to sekančia įvairaus laipsnio įtampa ir smurtu.

Kas sukelia šį pasidalijimą į frakcijas, iš kurių viena yra pasiruošusi naudoti smurtą, o kita yra pasirengusi derėtis, tuo pat metu leisdamasi į kompromisus ir nevengdama korupcijos? Na, taip tiesiog yra dėl to, kad viena frakcija tapo išsibalansavusi vyriškajame Dievo aspekte, kai tuo tarpu kita frakcija tapo išsibalansavusi moteriškajame aspekte, kaip paaiškinau keliuose savo pamatiniuose mokymuose, kuriuos galite norėti dar kartą peržvelgti.

Matote, kai žmonės tampa išsibalansavę vyriškajame aspekte, jie yra linkę naudotis jėga, kad pasiektų tai, ko nori, ir dažnai tai juos paskatina imtis smurto ar kitų jėga paremtų priemonių. Akivaizdu, jog būtent tai matote Hamas, Hezbollah grupėse, tam tikrose frakcijose Irake ir netgi tam tikrose krikščioniškose ir neokonservatyviose grupėse Jungtinėse Valstijose.

Ir priešingai, tie, kurie yra išsibalansavę moteriškajame aspekte, yra linkę visais būdais vengti smurto – kas nėra blogai – tačiau dažnai tai paskatina žmones daryti kompromisą su visais principais – iš esmės šitaip nupuolant į pilką mąstymą, kuriame tikite, kad aukštesnė realybė neegzistuoja. Tai dažnai juos paskatina priimti net ir didelio laipsnio korupciją, kuri sumažina jų efektyvumą ir dažnai paskatina prarasti žmonių pasitikėjimą – kurie tuomet iš frustracijos dažnai persimeta į smurtauti linkusią frakciją.

Kas galėtų išspręsti šią politinę – kuri iš tiesų yra dvasinė – paralyžiaus būseną? Tiktai pripažinimas, kad Dievas turi TIEK vyrišką, TIEK IR moterišką aspektus, ir kad tikrą progresą, harmoniją ir taiką galima pasiekti TIKTAI tuomet, kai abu šie aspektai yra gerbiami ir yra tinkamoje pusiausvyroje. Tai reiškia, jog turi būti pripažįstama, kad vyriškojo elemento vaidmuo yra suderinti viską su Dievo realybe ir aukštesniaisiais principais, o moteriškojo elemento vaidmuo yra užtikrinti, kad tai yra daroma su meile ir supratimu, kaip veikia materialus pasaulis (tai reiškia, jog ne visada yra įmanoma ar praktiška siekti aukščiausių idealų situacijoje, kuri yra mažiau už idealią – būtina taikyti laipsnišką metodą).

Kas gali suteikti šią pusiausvyrą? Tiktai Sūnaus elementas – Kristaus įžvalgumas, kuris subalansuoja Tėvo plėtimosi jėgą su Motinos traukimosi jėga. Raktas Kristaus įžvalgumui pasiekti yra suvokimas, kad aukštesnė, ne žmonių sukurta tiesa IŠ TIESŲ egzistuoja, tačiau taip pat suvokimas, kad ši tiesa turi būti išreiškiama pagal esamą situaciją. Kaip sakė Sen Žermenas, yra daug situacijų, kuriose yra beprasmiška atnešti aukščiausią įmanomą sprendimą. Nes žmonės nėra jam pasirengę ir turi eiti laipsnišku procesu.

Tie, kurie neturi pusiausvyros Tėvo elemente, savo viziją laikys aukščiausiu sprendimu ir norės primesti ją kitiems žmonėms, nesvarbu, pasirengę jie tam ar ne (Kaip JAV vyriausybė mėgino primesti demokratiją Irako žmonėms, kurie tam akivaizdžiai dar nebuvo pasirengę.). Tie, kurie neturi pusiausvyros Motinos aspekte, atsisakys taikyti bet kokius aukštesnius principus, norėdami, kad situacija vystytųsi pagal tai, ką jie šiuo metu laiko esant sau naudingiausia, šitaip dažnai sukeldami įtempto chaoso būseną, kurioje atrodo, kad niekas neveikia taip, kaip turėtų, o korupcija klesti net ir aukščiausiuose vyriausybės lygmenyse.

Vienintelis iš šios aklavietės išvesti galintis dalykas yra Kristaus įžvalgumas, kuris pripažįsta aukštesnę Dievo realybę ir principus ir pritaiko juos esamoje situacijoje, su tikslu padėti žmonėms pakilti ant sekančio laiptelio laipsniškame kelyje. Ir šitaip yra išvengiama abiejų dualistinių kraštutinumų, kuomet viename iš jų mėginate primesti aukštesnį principą kitiems, kai tai nėra praktiška, o kitame leidžiate, kad viską apspręstų riboti ir savanaudiški tam tikrų frakcijų interesai.

Tad, galėtume sakyti, kad supratimas VISADA yra raktas – už visus savo turtus įsigykite supratimą – situacijos pastūmėjimui į priekį. Mes, pakylėtieji mokytojai, trokštame, kad visų konflikte dalyvaujančių žmonių supratimas būtų pakylėtas aukštyn – tiesą sakant, tai visada yra aukščiausias mūsų tikslas, kuris dažnai mums yra svarbesnis už fizinius pokyčius esamoje situacijoje. Nes tuomet kai kurie žmonės galės suvokti, kad jie gali – ilgalaikėje perspektyvoje – daugiau pasiekti nesmurtu negu smurtu. Kiti suvoks, kad, jeigu netaikysite principų, kurie būtų aukščiau už žmogiškus savanaudiškus interesus, nieko nebus galima pasiekti ir situacija palaipsniui nugrims į savidestrukcijos chaosą. Būtent tai turėjo omenyje Sen Žermenas, šio atsakymo pradžioje sakydamas, kad Kristaus įžvalgumas visada yra raktas.

Kaip sakė Jėzus, pirmiausia ieškokite Dievo karalystės – tai reiškia, Dievo proto, kurį galima pasiekti TIKTAI per Kristaus sąmonę – ir jo teisumo – tai reiškia, teisingo, subalansuoto ABIEJŲ, vyriško ir moteriško Dievo aspektų naudojimo – ir visi šie dalykai – tai reiškia, sprendimai visoms įmanomoms problemoms – bus jums pridėti.

Nes žmonėms yra neįmanoma išspręsti šių problemų, bet su Dievu visos problemos iš tiesų turi sprendimą, pakylėsiantį visų tame dalyvaujančių žmonių sąmonę aukštyn. Tai reiškia, jog tikiuosi, kad dvasiškai brandesni žmonės vengs įstrigti siekyje dirbti dėl specifinių fizinių rezultatų, vietoj to savo dėmesį koncentruodami į siekį pakylėti VISŲ tame dalyvaujančių žmonių sąmonę – idant aukščiausias praktiškas sprendimas taptų akivaizdus kritinei masei žmonių, kurie tuomet pasirinktų jį įgyvendinti, suprasdami, kad tai yra jiems patiems naudingiausia, užuot jautęsi taip, lyg šį sprendimą kas nors jiems būtų primetęs.

Tad viliuosi, kad tam tikros šalys – įskaitant potencialiai ir Skandinavijos šalis – ims savo aukščiausiu potencialu laikyti šios nušvitusios, subalansuotos perspektyvos atnešimą į kiekvieną situaciją – nedarydamos to per jėgą ir taip pat nebūdamos naivios.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels