Kuo dvasiškai reikšmingas Donaldo Trampo išrinkimas

Klausimas: Kuo dvasiškai reikšmingas yra Donaldo Trampo išrinkimas prezidentu?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2017 metais:

Mano mylimieji, mes specialiai rinkomės per daug nekomentuoti Jungtinėse Valstijose vykusių rinkimų, nes, kaip jau netgi buvome sakę anksčiau, neturime lūkesčio, kad kažkuris vienas konkretus asmuo būtų išrinktas prezidentu. Mes neturime lūkesčių dėl konkrečių fizinių rezultatų. Mes ieškome to, kas padėtų pakelti žmonių sąmonę – o žmonės gali pasimokyti įvairiais būdais. Daugeliu atveju, jiems reikia mokytis šiek tiek skaudžių smūgių mokykloje, pamatant savo veiksmų įsikūnijimą.

Tam tikra prasme, galėtumėte sakyti, kad Hilari Klinton reprezentuoja įprastinę politiką, politinį privilegijuotųjų elitą, kai tuo tarpu Donaldas Trampas reprezentuoja kažką kitą. Niekas iš tiesų nežinojo, ką jis reprezentuoja, tačiau žinojo, kad ne tą patį kaip Hilari Klinton, ir būtent į tai reagavo daugelis balsuotojų Jungtinėse Valstijose. Būtent dėl to už jį balsavo pakankamai žmonių, kad jis būtų išrinktas.

Na ir dabar nėra taip, kad mes sėdime čia viršuje ir sakome, kaip daugelis žmonių Jungtinėse Valstijose norėtų girdėti, kad tas asmuo yra tinkamas pasirinkimas į prezidentus, o anas yra netinkamas pasirinkimas į prezidentus, ir todėl žmonės turėtų balsuoti tuo arba anuo būdu. Pavyzdžiui, šiuo atveju, buvo du kandidatai ir nė vienas iš jų iš tiesų neturėjo pakankamo sąmoningumo, kad galėčiau suteikti jam pilną paramą kaip prezidentui. Čia tiesiog yra tas atvejis, kai žmonės renkasi, kuriuo būdu norėtų mokytis.

Galėtume sakyti, kad kas liečia mokymąsi, darant kažką naujai ir žiūrint, kokie bus rezultatai, darant kažką netradiciškai ir žiūrint, kokie bus rezultatai, na tai šiuo atžvilgiu Donaldas Trampas yra geresnis mokytojas, nes jis yra pasiryžęs priiminėti labiau į dėžutę netelpančius sprendimus, nei tai daryti buvo pasiruošusi Hilari Klinton. Ji būtų laikiusi saugų kursą ir dariusi tai, kas yra įprasta. Ir būtent dėl to, kai žvelgiate į tai pasauliniu mastu, daugelis šalių į tai reagavo tokiu būdu. Hilari Klinton joms reiškė, kad viskas bus daroma taip, kaip buvo daroma, ir jos žinojo, ko tuomet galima tikėtis iš Jungtinių Valstijų. Su Donaldu Trampu jos nejaučia žinančios, ko galima tikėtis iš Jungtinių Valstijų. Šis nesaugumas ir neužtikrintumas verčia jas reaguoti tokiu būdu, kokiu jos šiuo metu į tai reaguoja.

Bet dabar, žinoma, į šią lygtį reikia taip pat įtraukti ir tai, kad Jungtinių Valstijų politinė sistema yra specifiškai sukurta taip, kad ribotų prezidento galias. Donaldas Trampas ateina iš verslo aplinkos. Jis yra pripratęs būti generaliniu direktoriumi, turinčiu beveik dievui prilygstančias galias. Vos jam ištarus: „Darykite tai,“ jo organizacija tai ir padaro. Tačiau, kai Jungtinių Valstijų prezidentas pasako: „Darykite tai,“ kongresas sako: „Ne taip greitai.“ Jūs jau turite daug pavyzdžių apie tai, kuomet net ir jo paties partija nenorėjo palaikyti sveikatos apsaugos reformos, kurią jis pasiūlė (pasiūlė per anksti, galėtume sakyti).

Labiau ilgalaikėje perspektyvoje, realybė yra tokia, jog noriu, kad žmonės prisiimtų didesnę atsakomybę už savo pačių šalį. Tai reiškia, kad jiems reikia pasiekti tašką, kuriame jie nebenorėtų, kad politika būtų vykdoma taip, kaip ji buvo vykdoma ištisus dešimtmečius. Jie nebenorėtų nedidelio elito, nesvarbu, ar tai būtų valdžios elitas ar politinis elitas. Jie nebenorėtų šių privilegijuotų politikų, kurie nori būti išrenkami visam gyvenimui, ir nori visą savo gyvenimą praleisti kongrese arba senate, ir nenori matyti nieko naujo, nenori siūbuoti valties. Žmonėms reikia pasiekti tašką, kuomet suvoktų, jog jie nori kažko kito, ir būtent dėl to, tam tikra prasme, galėtumėte sakyti, kad tai buvo padrąsinantis žingsnis, jog pakankamai žmonių pasirinko netradicinį kandidatą.

Tai nereiškia, kad palaikau Donaldą Trampą ir jo prezidentavimą, nes daugelis jo idėjų nėra harmonijoje su pakylėtaisiais mokytojais ir mano vizija Jungtinėms Valstijoms. Ir pirmiausia, žinoma, ši idėja, kad reikia pastatyti sieną su Meksika ir užtverti kelią visiems imigrantams. Jungtinės Valstijos buvo pastatytos imigrantų rankomis ir mano vizija yra tokia, kad jos taps daug atviresnės imigracijai ir įsileis daug daugiau žmonių. O tai, žinoma, daug labiau sustiprintų ekonomiką, nei galima pasiekti, iškėlus Ameriką į pirmą vietą ir izoliavus ją nuo likusio pasaulio. Kaip sakėme daugybę kartų, uždaros sistemos negali išgyventi, ir visa ši idėja apie sienų statymą, sutarčių laužymą ir Amerikos izoliavimą, būtent ir yra mėginimas paversti Jungtines Valstijas uždara sistema.

Nesakau, kad tai yra daroma specialiai ir sąmoningai, tačiau būtent tokios yra pasekmės. Todėl tai neturės tokio poveikio, kaip tikisi Donaldas Trampas ir jo rinkėjai. Bet, žinoma, aš taip pat suprantu, kad egzistuoja būtinybė šiek tiek viską gerokai supurtyti. Įstatę asmenį į prezidento rolę, kuris neturi daug politinės patirties, tačiau turi lyderystės patirties ir drįsta daryti kažką, kas netelpa į dėžutę, gali būti pozityvus žingsnis. Vėlgi, ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra toks kandidatas, kokio aš ieškau, kaip toks kandidatas nėra ir Hilari Klinton. Jeigu norėjote kandidato, kuris turėjo potencialą būti labiau susiderinęs su mano vizija, tuomet Bernie Sanders būtų buvęs geresnis pasirinkimas, tačiau nebuvo realistiška, kad demokratų partija jį būtų pasirinkusi.

Ir visa tai rodo faktą, kad Jungtinėms Valstijoms reikia pasiekti tašką, kuomet jos rinkėjai pasiektų tokį didelį nusivylimą įprastine politika, jog suvoktų, kad sekantis žingsnis yra atverti duris didesniam politinių partijų skaičiui, ne tik respublikonams ar demokratams. Daugelis nuomonių apklausų rodo, kad 80% Amerikos populiacijos yra politinio spektro centre, tai reiškia, jog daugelis jų nesijaučia atstovaujami nei demokratų, nei respublikonų. Kaip demokratinei šaliai tai turėtų būti laikoma didžiule problema. Jeigu turite atstovaujamąją demokratiją, tačiau 80% rinkėjų (ar bent jau didelis šių rinkėjų procentas) jaučiasi nesantys atstovaujami, tuomet turite problemą – tikrą problemą. Šią problemą galite spręsti įvairiais būdais, tame tarpe ir atverdami duris didesniam politinių partijų skaičiui arba imdami judėti link labiau tiesioginės demokratijos formos, tačiau tai iš tiesų yra žingsnis, kuris privalo būti žengtas, jeigu Jungtinės Valstijos nori ištrūkti iš politinės aklavietės, į kurią, kaip daugelis žmonių jau suvokia, yra patekusi jų šalis.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2017 Kim Michaels