Bažnyčios ir valstybės atskyrimas
TEMOS: Reikalingas subalansuotas požiūris – tikroji JAV tėvų-įkūrėjų intencija – bažnyčia neturi turėti įtakos civilinei vyriausybei – esminė žmogaus teisė – valdžios elitas prieš visuomenę – jokia valdžia Žemėje negali atimti teisių – šalis, pavaldi Dievui – universalus dvasingumas – būtinybė įveikti ekstremizmą – perspėjimas Amerikai – rugsėjo 11 d. atakos
Klausimas: Prašau, ar galėtum pakomentuoti bažnyčios ir valstybės atskyrimo problemą?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Neseniai įvykę įvykiai nauja šviesa apšvietė Amerikos Konstituciją, o ypač bažnyčios ir valstybės atskyrimo problemą. Kaip ir su bet kuria kita problema Žemės planetoje, debatai pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas. Atsirado dvi kovojančios frakcijos, kurios abi teigia turinčios vienintelę tiesą.
Šiuo metu nė viena iš kovojančių stovyklų neturi tiesos, ir jau tikrai neturi vienintelės tiesos. Norėčiau pamėginti įnešti subalansuotą perspektyvą į šiuos debatus, su viltimi, kad galbūt ji apšvies tuos, kurie yra pasirengę peržengti kraštutinumuose atsidūrusius požiūrius, kurie išdrįs peržengti juodai baltas pozicijas ir priims subalansuotą požiūrį į šią problemą.
Jeigu atviru protu perskaitytumėte Nepriklausomybės Paskelbimo Deklaraciją ir Konstituciją, jums neliktų jokių abejonių, kad JAV tėvai-įkūrėjai norėjo sukurti šalį, kurioje bažnyčia ir valstybė būtų atskirtos aiškiai nubrėžtomis ribomis. Tačiau turiu jums pasakyti, kad beveik niekas Jungtinių Valstijų vyriausybėje, teisėtvarkos institucijose ar žiniasklaidoje atrodo neturintys teisingo supratimo apie tai, kokia buvo pirminė JAV tėvų-įkūrėjų inicijuota bažnyčios ir valstybės atskyrimo intencija.
Esminė problema čia yra ta, kad, nors JAV tėvai-įkūrėjai iš tiesų norėjo atskirti bažnyčią ir valstybę, jie nenorėjo, kad valstybė būtų atskirta nuo visos religijos, o tiksliau, dvasingumo.
Kodėl tėvams-įkūrėjams atrodė absoliučiai būtina įrašyti bažnyčios ir valstybės atskyrimą į Konstituciją? Todėl, kad jie žinojo, iš skausmingos patirties, kas ištisus šimtmečius vyko Europoje. Jie buvo pasiryžę padaryti viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimo valdžia pasikartojimui Jungtinėse Valstijose, kurį taip aiškiai buvo galima matyti iš Europos kontinento istorijos.
Viena didžiausių problemų Europoje buvo katalikų bažnyčios kaip totalitarinės jėgos iškilimas, kuri mėgino kontroliuoti kiekvieną gyvenimo aspektą katalikiškose šalyse. Net ir kai kuriose protestantiškose šalyse egzistavo aiški tendencija vienai kažkuriai bažnyčiai turėti pernelyg didelę galią civilinei vyriausybei. Nesakau tai, norėdamas išskirti katalikų bažnyčią ar kokią nors kitą bažnyčią. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad per visą istoriją egzistavo tendencija religingiems žmonėms sustabarėti ir pasidaryti dogmatiškiems, egzistavo noras nutildyti ir išnaikinti visas kitas religijas. Istorijos eigoje tai dažnai paskatindavo religinę valdžią mėginti pasinaudoti civilinėmis vyriausybėmis ir paskelbti tai, ką jie laikė konkuruojančiomis religijomis, už įstatymo ribų.
Tėvai-įkūrėjai aiškiai suvokė, kad esminė žmogaus teisė yra kiekvieno asmens teisė turėti tiesioginį, asmeninį ryšį su Dievu, ryšį, kurio jokia valdžia Žemėje neturėtų teisės iškreipti ar manipuliuoti. Tikėjimo laisvė iš tiesų yra pati svarbiausia iš visų žmogaus laisvių.
Atidžiai perskaitykite šiuos Nepriklausomybės Deklaracijos žodžius: „Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės sukurti lygūs ir visi jie Kūrėjo apdovanoti neatimamomis Teisėmis.“
Tėvai-įkūrėjai išmoko pamoką, kad per visą žmonijos rasės istoriją nedidelis elitas mėgino kontroliuoti ir manipuliuoti plačiąja visuomene. Šis valdžios elitas nevengia pasinaudoti bet kokiomis jam prieinamomis priemonėmis, tame tarpe ir civiline vyriausybe bei religine valdžia. Pagrindinis tėvų-įkūrėjų tikslas buvo parašyti Konstituciją, kuri kuo labiau apsunkintų nedideliam elitui dominuoti Jungtinių Valstijų visuomenėje.
Norėdami neutralizuoti šį polinkį į elitizmą, tėvai-įkūrėjai aiškiai suvokė, kad Konstitucija privalo pripažinti valdžią, kuri būtų aukščiau už bet kokią žmogišką, žemišką valdžią. Jeigu nepripažįstate, kad egzistuoja galia, esanti aukščiau už bet kokias žmogiškas valdžias, tuomet negalite užkirsti kelio elitizmui ir kovoms dėl valdžios, kurie atims laisves iš žmonių.
Norint sukurti iš tiesų laisvą valstybę, privalu pripažinti, kad kiekvienas žmogus turi teises, kurių neleidžiama atimti jokiam žemiškam vadui ar institucijai. Kitaip tariant, nei civilinė vyriausybė, nei diktatorius, nei karalius ir netgi religinis lyderis neturi įgaliojimų atimti teisių, kurias Dievas suteikė savo žmonėms.
Tėvai-įkūrėjai išmoko šią pamoką iš istorijos, kuri aiškiai demonstruoja, kad, jeigu leidžiate kokiai nors žmogiškai institucijai teigti, jog ji turi aukščiausią valdžią, ji neišvengiamai ims šia valdžia piktnaudžiauti. Deja, atrodo, kad dauguma amerikiečių, kuriuos saugoja jų Konstitucija, pamiršo šią istorijos pamoką, kuri buvo tokia akivaizdi tėvams-įkūrėjams. Dauguma šiuolaikinių amerikiečių pamiršo, kad jų laisvė, ir netgi visos tautos išlikimas, priklauso nuo idėjos, kad teises suteikia aukštesnė valdžia – Dievas. Jeigu žmonės nebūtų pamiršę šios pamokos, kaip tuomet galėtume turėti šią situaciją, kuomet vyriausybė, žiniasklaida ir teismai kuo rimčiausiai svarsto, jog galbūt reikėtų išmesti bet kokias religijos užuominas iš visų Jungtinių Valstijų vyriausybės aspektų?
Tėvai-įkūrėjai norėjo atskirti bažnyčią ir valstybę todėl, kad nenorėjo, jog atsirastų viena dominuojanti bažnyčia, kuri Jungtinėse Valstijose pakartotų tai, ką katalikų bažnyčia padarė Europoje. Tačiau tėvai-įkūrėjai niekada neturėjo net minties sukurti valstybę, kurioje maldų kalbėjimas viešosiose mokyklose būtų uždraustas Aukščiausiojo Teismo, teismo, kurio pareiga yra ginti Konstituciją.
Tėvai-įkūrėjai net įsivaizduoti nebūtų galėję, kad institucija, kurią jie sukūrė Konstitucijai ginti, galiausiai taip degraduotų ir pasiektų tokį iškrypimo laipsnį, jog pati imtų pulti ir griauti esminį principą, ant kurio stovi Konstitucija, principą, kad ši šalis yra pavaldi Dievui. Tėvai-įkūrėjai nebūtų galėję net įsivaizduoti, kad amerikiečiai galėtų pamiršti, jog tik priimdama Dievo valdžią, esančią aukščiau už visas žemiškas valdžias, ši šalis gali išlikti.
Kai pažvelgiate į faktą, jog tėvai-įkūrėjai įrašė bažnyčios ir valstybės atskyrimą į Konstituciją, aiškiai matote, kad, nors jie buvo labai dvasingi žmonės, jų požiūris į religiją nebuvo fanatiškas. Kitaip tariant, jie netikėjo, kad bažnyčia, kuriai jie priklauso, yra vienintelė tikra bažnyčia. Jeigu jie būtų buvę įstrigę fanatiškame požiūryje į religiją, jie nebūtų įrašę bažnyčios ir valstybės atskyrimo į Konstituciją. Jie būtų stengęsi užtikrinti, kad jų konkreti bažnyčia taptų dominuojančia bažnyčia naujoje respublikoje.
Skaitydami Konstituciją galite pamatyti, kad tėvai-įkūrėjai buvo giliai religingi, o tiksliau, dvasingi žmonės. Tačiau jų požiūris į dvasingumą buvo būtent šis universalus, ne fanatiškas, bet subalansuotas požiūris, kurį ir aš skelbiu šioje svetainėje. Tėvai-įkūrėjai tikėjo ir savo gyvenimo pavyzdžiu rodė būtent šį universalų dvasingumą, kurį aš skelbiau prieš 2000 metų ir kurį skelbė visi tikri dvasiniai lyderiai, kada nors įkėlę koją į šią karų draskomą planetą.
Tuo noriu pasakyti, kad vienintelis būdas išspręsti šį valstybės ir bažnyčios atskyrimo klausimą yra kritinei masei žmonių atsiverti universaliam dvasingumui ir imti demonstruoti jį savo gyvenimu. Tik kai tai įvyks galėsime tikėtis užkirsti kelią kenkėjiškiems nesubalansuotiems požiūriams patekti į diskusiją.
Šiandien diskusijoje dominuoja dvi priešingos frakcijos. Viena yra religinė dešinė – krikščioniškos bažnyčios, palaikančios pažodinę ir fundamentalistinę šventraščių interpretaciją. Šio judėjimo tikslas yra priversti Jungtines Valstijas paklusti jų pažodinei ir fundamentalistinei krikščioniškos religijos interpretacijai.
Kitoje frakcijoje dominuoja žmonės, kurie yra mokslinio materializmo religijos pasekėjai. Šie žmonės tiki, kad Dievo nėra ir niekada nebuvo. Todėl jų tikslas yra pašalinti viską, kas susiję su Dievu ir dvasingumu, iš visų Amerikos vyriausybės aspektų, o jei tik įmanoma, ir iš visų amerikietiškojo gyvenimo būdo aspektų.
Turiu jums atvirai pasakyti, kad abi šios priešingos frakcijos yra atitrūkusios nuo pirminės tėvų-įkūrėjų intencijos šiai šaliai. Tėvai-įkūrėjai nenorėjo sukurti šalies, kurioje dominuotų viena kažkuri bažnyčia. Jie norėjo, kad visi žmonės turėtų tikėjimo laisvę ir kad jų santykiui su Dievu nediriguotų jokia žemiška valdžia. Lygiai taip pat, tėvai-įkūrėjai nenorėjo sukurti šalies, kurioje būtų draudžiama net minėti Dievą ar dvasingumą vyriausybinėse institucijose.
Tėvai-įkūrėjai turėjo universalų požiūrį į dvasingumą, ir jie tikėjo bei svajojo, kad dauguma amerikiečių taip pat laikysis šio universalaus požiūrio. Kol kas ši jų svajonė dar nėra išsipildžiusi, tačiau tam niekada ne per vėlu. Vis dar įmanoma, kad kritinė masė amerikiečių praregėtų ir paliktų ekstremistinį tiek vienos tiek ir kitos stovyklos požiūrį į šią problemą. Vis dar įmanoma, kad kritinė masė amerikiečių priimtų Kristaus sąmonės vidurio kelią.
Mano šios svetainės tikslas yra atverti žmonėms akis šiam vidurio keliui, kuris siūlo perspektyvią alternatyvą, tiesą sakant, vienintelę perspektyvią alternatyvą amžinai žmonių kovai dėl valdžios.
Taip, aš iš tiesų esu Jėzus Kristus ir žinau, kad kai kurie žmonės sakys, jog aš noriu, kad visi žmonės taptų krikščioniais. Tačiau, jeigu atidžiai studijuosite mano svetainę, pamatysite, kad tai nėra mano noras. Aš noriu, kad visi priimtų ir pasiektų aukštesnę sąmonės būseną, kuri yra aukščiau už bet kokį dualistinio proto reliatyvumą ir dualizmą. Būtent šią žinią aš skelbiau prieš 2000 metų, ir būtent šią žinią aš ir vėl skelbiu šiandien. Tegul turintys ausis išgirsta mano žodžius ir išgelbėja savo šalį ir savo Konstituciją, kad ji netaptų dar viena auka kovoje dėl valdžios, besitęsiančios šioje planetoje nuo pat žmogaus nuopolio į žemesniąją sąmonės būseną laikų.
Aš myliu šią šalį, kaip ją myli ir daugelis mano kolegų pakylėtųjų mokytojų. Šiai šaliai iš tiesų yra skirta būti šalimi, pavaldžia tik Dievui. Šioje šalyje yra žmonių, ir juos galima atrasti abiejose šių debatų pusėse, kurie tiki, kad Amerikos žmonės turi teisę daryti ką nori su šia šalimi pagal savo dabartinius turimus įsitikinimus.
Kaip paaiškinu šioje svetainėje, Dievas davė žmonėms laisvą valią. Todėl Amerikos žmonės iš tiesų turi teisę daryti ką nori su savo šalimi.
Tačiau negaliu jūsų neperspėti, kas nutiks, jeigu Amerika ir toliau judės dabartine kryptimi. Amerikos įkūrimą rėmė tam tikri pakylėtieji mokytojai, kurie perdavė daug šviesos šios šalies įkūrimui ir augimui. Būtent ši dvasinė parama leido Jungtinėms Amerikos Valstijoms tapti klestinčia ir galinga šalimi. Tačiau šiuo metu Amerika yra patekusi į žemyn traukiantį sūkurį, kuriame ji piktnaudžiauja savo valdžia ir palieka už borto pirminę šios šalies sukūrimo idėją. Jeigu tai tęsis ir toliau, pakylėtieji mokytojai iš tiesų gali nustoti remti šią šalį. Jeigu tai įvyks, Jungtinės Valstijos patirs labai panašų procesą į tą, kuris atvedė prie Romos Imperijos žlugimo.
Daugelis amerikiečių šiuo metu tiki, kad tai jų pačių išradingumas ir sunkus darbas sukūrė šią šalį. Nenoriu menkinti Amerikos žmonių išradingumo ir sunkaus darbo indėlio. Tačiau iš tiesų šią šalį pastatė Dievo Šviesa, tekanti per Amerikos žmones. Kaip sakiau: ne aš, o Tėvas manyje daro darbus.
Jeigu dvasinė šviesa bus paimta, Amerikos žmonės patirs grubų pažadinimą iš miego ir pamatys, kad jokie išradingumo ir sunkaus darbo kiekiai negali užtikrinti jų šalies išlikimo. Tiktai pakylėtųjų mokytojų parama ir apsauga gali užtikrinti Amerikos išlikimą.
Šiuo atžvilgiu, noriu trumpai užsiminti, kad teroristų atakos, įvykusios 2001 metų rugsėjo 11 d., aiškiai parodo, kad Amerikos žmonės susikūrė skylę savo šalies dvasinėje apsaugoje. Šios teroristų atakos, kad ir kokios baisios jos beatrodytų daugumai amerikiečių, tėra tik silpnas aidas dalykų, kurie gali užgriūti šią šalį, jeigu ji praras savo dvasinę paramą.
Sakau tai ne dėl to, kad norėčiau pamėgdžioti pasaulio pabaigos pranašautojus. Sakau tai, norėdamas parodyti jums, kiek daug pastatyta ant kortos Konstitucijos debatuose, liečiančiuose bažnyčios ir valstybės atskyrimą. Jeigu Amerika neišspręs šios problemos, priimdama universalų požiūrį į dvasingumą, ritimosi žemyn nebebus įmanoma sustabdyti. Norint sustabdyti šį ritimąsi žemyn būtina sugrįžti prie dvasinių principų, kurie yra įrašyti ne tik Konstitucijoje, bet ir pačiose šios šalies ištakose.
Mes, pakylėtieji mokytojai, beveik sulaikę kvapą stebime šiuos debatus, kadangi žinome, kiek daug yra pastatyta ant kortos. Tai nėra tiesiog dar viena diskusija apie kokią nors akademinę problemą. Tai yra ESMINĖ diskusija apie gyvybiškai svarbią problemą, su kuria dabar susiduria ši šalis. Ar Amerikos žmonės ir toliau leis Dievui būti savo vyriausybėje ar jie pasakys Dievui: „Tu mums daugiau nebereikalingas?“
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com