Žodžio laisvė ir demokratija
Klausimas: Norėčiau paklausti apie žodžio laisvę. Pavyzdžiui, neseniai Turkijoje Erdoganas apribojo žodžio laisvę, nes vokiečių poetas apie jį parašė įžeidžiančią poemą. Sakėte, kad, jeigu kažką žinome, turime atsakomybę apie tai kalbėti. Ką apie tai galėtų pasakyti Sen Žermenas?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2016 metais:
Akivaizdu, kad tai, kas vyksta Turkijoje, iš tiesų yra žingsnis atgal Turkijos šaliai. Tai, kaip į tai sureagavo Europos šalys, nėra aukščiausia įmanoma reakcija. Taip pat, žinoma, tiesa yra ir tai, kad, kai turite laisvę sakyti ką norite, turite būti atsakingi už tai, ką sakote. Štai kodėl, ilgalaikėje perspektyvoje, tai nėra sveika tendencija, kad tiek daug žmonių gali internete reikštis anonimiškai. Tai nepadeda jiems augti. Tai tik dar giliau juos įtraukia į negatyvumo sūkurį, nes niekas nemeta iššūkio jų negatyvumui.
Akivaizdu, kad žodžio laisvė ir atsakomybė yra neatsiejami dalykai. Esate atsakingi už tai, ką sakote. Na ir dabar, kita vertus, taip pat reikia pasakyti ir tai, kad, kai išeinate į visuomenę, negalite būti jautrūs tam, ką žmonės apie jus kalba. Turite užsiauginti storą odą ir nebūti įžeidūs. Tikrai negalite priimti požiūrio, jog dėl to, kad esate tariamai demokratiškai išrinktas šalies lyderis, žmonės negali apie jus kalbėti ką nori. Ateina momentas, kuomet, jeigu esate pasiekę tokią poziciją, turite turėti pakankamai kilnumo, kad tiesiog galėtumėte pasakyti: „Na, galbūt šis žmogus pasakė apie mane kažką labai įžeidžiančio, tačiau renkuosi neįsižeisti, nes suvokiu, jog tai sakydamas šis žmogus apie save pasakė daugiau nei apie mane“.
Akivaizdu, kad tai, ką tas konkretus vokiečių poetas parašė, atvirai tariant, yra labai žemas sąmonės lygmuo ir labai žemas intelekto lygmuo. Tam tikra prasme, galėtume paklausti, ar žodžio laisvė turėtų tai leisti? Ar turėtų žmonės turėti galią su niekuo nesiskaitydami švaistytis įžeidinėjimais, kaip jie tai dažnai daro vienas su kitu internete? Tad tai yra klausimas debatams. Kur šalis turėtų užbrėžti ribą?
Taip pat kai kuriose šalyse matėte, kad yra politikų, kurie, pavyzdžiui, susikūrė feisbuko puslapį, ir sulaukė tokių neapykanta persisunkusių reakcijų iš žmonių, kad iš esmės nusprendė nebenorintys turėti feisbuko puslapio, ar netgi nebenorintys būti politikais. Situacija gali pasidaryti tokia, kuomet su žodžio laisve gali būti nueita iki tokio lygmens, kad visiems yra suteikiama laisvė įžeidinėti kiekvieną į viešumą išėjusį asmenį, ir todėl niekas iš tiesų nebenorėtų užimti jokio visuomeninio posto.
Žinoma, kaip ir visuomet, norėtume pamatyti – ir Aukso Amžiuje iš tiesų tą ir matysime – kad politikai būtų jautrūs Pakylėtiesiems Mokytojams ir mūsų perduodamoms idėjoms. Net jeigu jie nežinotų apie mūsų buvimą, apie mūsų egzistavimą, jie būtų jautrūs idėjų gavimui. Tačiau turite būti realistiški ir sakyti, kad kurį laiką žmonės, kurie yra jautrūs tam, kas ateina iš aukščiau, taip pat bus jautrūs ir tam, kas vyksta apačioje. Esate jautrūs vertikaliai mokytojams ir jų idėjoms, bet taip pat turite ir horizontalų jautrumą žmonių reakcijoms.
Todėl nenorime matyti situacijos, kurioje žmonės net nebenorėtų siekti visuomeninio posto, žinodami, jog yra jautrūs ir gerai suvokdami, kad nesugebės pakelti neapykanta persisunkusios reakcijos, kurios sulauks iš žmonių. Ar egzistuoja koks nors vienas sprendimas šiai problemai? Ne. Tai yra procesas, kuriam reikės laiko, ir skirtingos šalys turės tai spręsti skirtingais būdais.
Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Vokietijos pasirinktas sprendimas yra sąžiningas būdas leisti sistemai veikti. Kas sako, kad žmogus bus nuteistas? Tad, tam tikra prasme, nėra nieko blogo leisti, kad tai būtų nagrinėjama teismų sistemoje, kuri Vokietijoje yra nepriklausoma nuo kanclerio posto, tad šis procesas gali veikti ir sukurti kažką, kas padėtų visuomenei pasistūmėti į priekį. Turkijoje, žinoma, šis nepriklausomumas nėra pakankamas, ir todėl šis procesas negalėtų veikti.
Viena vertus, derinu šį požiūrį su tuo, kad nenoriu, jog žodžio laisvė atsidurtų tokioje situacijoje, kuomet kiekvienas būtų laisvas visus įžeidinėti ir neneštų už tai jokios atsakomybės. Kita vertus, akivaizdu, kad šiuo metu Turkijoje neturite žodžio laisvės, ir galite tai matyti iš to, kaip Erdogano vyriausybė vieną po kitos perima žiniasklaidos priemones ir naudoja bauginimo taktikas prieš tuos, kurie dar nebuvo perimti. Kaip tą padarė ir tebedaro Putinas Rusijoje, kaip tai yra daroma Kinijoje, ir kaip tai yra daroma daugelyje Arabų šalių ir kitose pasaulio šalyse.
Tai nėra žodžio laisvė ir tai nėra situacija, kuri išliks Aukso Amžiuje. Turkija, savo dabartinėje būklėje, negali pereiti į Aukso Amžiaus sąmonę, ir tai dar yra visiškai atviras klausimas, ar Erdoganas tikrai yra tas lyderis, kuris galėtų priartinti Turkijos šalį prie Aukso Amžiaus sąmonės, ir ar nenutiks priešingai, ar nenugramzdins jis Turkijos į žemyn traukiantį sūkurį, kaip jau pradėjo tą daryti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com