Kodėl ego nesugeba per medžius matyti miško

Mažiausia, ką turėtumėte žinoti apie ego. Antra dalis

Mokymas iš Jėzaus


Šiame mokyme pateiksiu jums panoraminį vaizdą – duosiu jums didelį paveikslą – apie tai, kaip ego sugeba įstumti žmones į dvasinį aklumą ir juos ten išlaikyti, ir ką galėtumėte padaryti, kad išsilaisvintumėte iš ego paspęstų spąstų. Žinau, kad žmonėms, kurie vis dar tebėra susitapatinę su savo ego, šio mokymo bus neįmanoma suprasti. Tačiau, kaip sakiau savo pirmajame mokyme, dauguma žmonių, kurie atrado šią svetainę, jau turi užmezgę bent kažkokį ryšį su savuoju Kristaus AŠ, ir todėl jiems gali būti naudinga pamatyti didesnį paveikslą.

Jeigu būtų tik vienas dalykas, kurį norėčiau, kad visi dvasios ieškotojai suprastų, tai yra faktas, kad dvasinis kelias yra procesas, per kurį laipsniškai išlaisvinate savo protą nuo visų ego sukurtų iliuzijų. Kaip paaiškinau ankstesniame mokyme, ego niekada nesugebės patirti Tiesos Dvasios. Todėl ego susikuria aprašymą – proto įvaizdį – apie Dievo tiesą (ir kolektyviškai žmonės susikūrė beveik neribotą skaičių tokių stabmeldiškų įvaizdžių). Ego yra absoliučiai įsitikinęs, kad jo tiesos aprašymas yra tikras dalykas. Tačiau realybėje, ego aprašymas yra stabas, kliudantis jums tiesiogiai patirti pačią Tiesos Dvasią. Todėl ego pažeidžia pirmuosius du įsakymus, kuriuos Dievas davė Mozei:

3 Neturėk kitų dievų tik mane vieną.
4 Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo… (Išėjimo, 20 skyrius)

Pirmasis įsakymas yra neturėti kitų Dievų prieš vieną tikrąjį Dievą, o tai reiškia, jog neturėtumėte priimti jokių šio pasaulio aprašymų kaip pakaitalo tiesioginiam Tiesos Dvasios patyrimui. Antrasis yra, kad neturėtumėte dirbinti sau jokio stabo, tačiau tai nereiškia akmenyje iškaltos statulos, tai reiškia proto įvaizdį. Ego kuria šiuos proto įvaizdžius ir tuomet siekia įtikinti jus, kad turėtumėte priimti šiuos įvaizdžius kaip absoliučią, nekintančią tiesą. Turėtumėte pasitenkinti stabu, ir nemėginti išeiti už jo ribų ir patirti Tiesos Dvasią.

Ego negali patirti Tiesos Dvasios, tačiau jūs galite. Ir kai iš tiesų patirsite Tiesos Dvasią tiesiogiai, jums nebereikės tikėti ego iliuzija, tai yra, kad jo aprašymas yra tikras dalykas, ar kad tai yra viskas, ko reikia jūsų išganymui. Todėl ego praras jums savo galią, ir kai nustosite maitinti ego savo energija, jis palaipsniui ims silpti, kol galiausiai mirs. Kadangi ego turi stiprų išlikimo instinktą, jis nenori mirti, ir todėl jis padarys viską, kad neleistų jums praregėti iš jo iliuzijų. Jis padarys viską, kad neleistų jums tiesiogiai patirti Tiesos Dvasios, laipsniškai išplečiančios jūsų regėjimą, idant galiausiai galėtumėte atsikirsti visiems ego ir šio pasaulio princo sukurtiems melams.

Tad, galėtume sakyti, kad dvasinio kelio esmė yra palaipsniui išvalyti savo protą nuo ego iliuzijų, kad palaipsniui išgyventumėte vis tyresnį Tiesos Dvasios patyrimą. Kaip sakė Paulius:

Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas. (I korintiečiams 13,12)

Esminis gyvenimo pasirinkimas

Tradicinėse religijose galite atrasti Dievo įstatymų koncepciją. Taip pat galėtume juos vadinti kūrimo principais, kuriais Dievas naudojosi, kurdamas visatą, kurioje gyvenate. Virš visų kitų kūrimo principų esantis aukščiausias principas yra vienovė, Vienovės Įstatymas. Šis įstatymas Biblijoje yra aprašomas taip:

1 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. (Jono, 1 skyrius)

Dievas viską sukūrė iš savo paties Esybės ir todėl Dievo Esybė yra įausta į viską, kas buvo sukurta, be jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Žodis taip pat yra vadinamas viengimiu Dievo sūnumi:

Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė. (Jono, 1,18)

Daugelis krikščionių mano, kad čia yra kalbama apie mane, istorinį Jėzaus asmenį. Tačiau, kaip paaiškinu šioje svetainėje, aš atėjau į Žemę atstovauti to, kas yra daug daugiau už vieną kurį nors asmenį. Štai kodėl sakiau:

Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. (Morkaus 10,18)

Žodžio arba viengimio sūnaus koncepcija yra tai, ką aš šiandien vadinu visuotiniu Kristaus protu. Tai yra protas, sąmonės būsena, kurią Dievas sukūrė kaip esminį vienovės principo pamatą. Fundamentali Kristaus proto funkcija yra būti vienovėje su Dievu, su aukštesne Dievo vizija visatai ir būti vienovėje su specifiniais kūrimo principais, kurių tikslas yra užtikrinti, jog visata pasiektų jai numatytą tikslą.

Turite suvokti, kad jūs – tai reiškia, jūsų gyvybės srautas, kuris yra daugiau už jūsų fizinį kūną, jūsų išorinį protą ir asmenybę – buvote sukurti būti bendrakūrėju su Dievu. Štai kodėl Biblija sako:

Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą, ir tevaldo jis… (Pradžios 1,26)

Dievas suteikė žmonėms teisę valdyti Žemę, tai reiškia, jog Dievas sukūrė šią planetą kaip pamatą, ant kurio žmonės gali statyti namą, tuo būdu išreikšdami ir vystydami savo kūrybinius gebėjimus. Žmonėms buvo duota laisva valia, todėl jie privalo – individualiai ir kolektyviškai – nuspręsti, ką darys Žemėje. Vienintelis kabliukas čia, žinoma, yra tai, kad jie neišvengiamai patirs savo sukurtas sąlygas. Dievas nesukūrė dabartinės ribotos būsenos, išteklių trūkumo ir kitų kančios formų. Žmonija kolektyviškai sukūrė dabartines sąlygas, ir todėl visi jas patiria.

Kai Dievas suteikė bendrakūrėjams laisvą valią, tai pagimdė fundamentalų dualizmą. Kaip sakiau, visuotinis Kristaus protas yra vienovės principo išraiška, kurio užduotis yra užtikrinti, kad viskas atitiktų Dievo planą ir viziją. Tačiau, kai bendrakūrėjai įgyja laisvą valią, jiems tampa įmanoma pasirinkti sukilti prieš vienovės principą. Todėl logiška, kad Kristaus protas privalo turėti priešingybę. Esminė laisvos valios realybė yra ta, kad bendrakūrėjas gali kurti tik vienu iš šių dviejų būdų:

  • Galite bendrakurti, naudodamiesi Kristaus protu, tai reiškia, jog viskas, ką darysite, bus harmonijoje su Dievo tikslu ir Dievo naudotais kūrimo principais.

  • Galite griauti kūriniją, naudodamiesi antikristo protu, kuris yra Kristaus proto priešpriešoje. Todėl viskas, ką sukursite per antikristo protą, bus disharmonijoje su Dievo tikslu ir įstatymais.

Antikristo protas yra Kristaus proto priešpriešoje, nes yra paremtas iliuzija, jog yra atskirtas nuo Dievo. Todėl laisva valia suteikia jums dvi galimybes savo kūrybiškumui išreikšti:

  • Galite bendrakurti Dievo įstatymų ribose. Šitaip užtikrinsite, kad esate harmonijoje su Dievo tikslu ir kad jūsų pastangos pagerins jūsų pačių gyvenimą ir visų kitų žmonių gyvenimą. Kitaip tariant, viskas, ką darysite, visą gyvybę kels aukštyn.

  • Galite naikinti kūriniją, išeidami už Dievo įstatymų ribų. Tuo būdu, atskirsite save nuo Dievo tikslo ir imsite kovoti prieš Gyvenimo Upės srovę, kovosite prieš visą visatą. Šio bendrakūrimo už Dievo įstatymų ribų pasekmė bus ta, jog apribosite savo kūrybinę laisvę ir galią, ir viskas, ką bedarysite, temps žemyn jus pačius ir visą gyvybę. Ir būtent dėl to žmonija sukūrė tiek daug kančių šioje planetoje.

Jei norite geriau suprasti, kuo skiriasi Dievo įstatymų laikymasis nuo jų pažeidinėjimo, pamąstykite apie traukos dėsnį. Dėka šio dėsnio jums tampa įmanoma gyventi Žemės paviršiuje, užuot išskridus į kosmoso tuštumą. Ar traukos dėsnis riboja jūsų kūrybinę laisvę šioje planetoje ar yra jos pamatas? Tad ar būtų protinga maištauti prieš traukos dėsnį ir praleisti visą savo gyvenimą su juo kovojant? (Atkreipkite dėmesį, kad skraidymas nėra maištas prieš traukos dėsnį, tai tiesiog yra išmanesnis visų Dievo dėsnių panaudojimas.)

Tuo noriu pasakyti, kad, būdami bendrakūrėju, turite galimybę bendrakurti per Kristaus protą – per vienovės su Dievu ir visa gyvybe protą – arba per antikristo protą – per protą, kuris save laiko atskirtu nuo Dievo ir visos gyvybės. Tad dabar matote, kad antikristo protas yra paremtas fundamentalia atskirtimi, atskirtimi tarp jo paties ir Dievo, Dievo įstatymų bei visų kitų bendrakūrėjų. Kristaus protas yra vienovės protas, kai tuo tarpu antikristo protas yra susiskaldymo protas, dualizmo protas, atskirties protas. Tad dabar mums reikia iš arčiau pažvelgti į fundamentalų antikristo proto dualizmą.

Gėrio ir blogio pažinimas

Kai liekate Dievo įstatymų ribose, turite absoliutų standartą, pagal kurį galite viską įvertinti. Štai tas yra vienovėje su Dievo tiesa, su Dievo realybe, o anas yra atsiskyręs nuo Dievo realybės. Kai pereinate į antikristo sąmonę, prarandate šį absoliutų orientyrą. Tiktai Kristaus sąmonė gali matyti Dievo realybę, ir todėl, kai paliekate Kristaus sąmonę, nebesugebate matyti absoliučios Dievo tiesos. Ir tuomet įžengiate į proto būseną, kurioje tiesa tampa reliatyvia sąvoka, sąvoka, kurioje dominuoja dvi priešingybės, galinčios egzistuoti tik santykyje viena su kita.

Biblija aprašo šias koncepcijas istorijoje apie tai, kaip Adomas ir Ieva buvo išmesti iš Rojaus Sodo. Turite suprasti, kad pažodinė, tradicinė šios istorijos interpretacija yra atitrūkusi nuo realybės. Adomas ir Ieva nebuvo vieninteliai žmonės Sode. Ši istorija buvo skirta pailiustruoti, kas nutiko kiekvienam bendrakūrėjui Žemėje. Todėl jūs nesate baudžiami už pirmapradę Adomo ir Ievos nuodėmę. Jūsų dabartinė situacija yra pasekmė fakto, kad jūs – daugumai žmonių tai nutiko prieš daugybę gyvenimų – padarėte tą patį pasirinkimą, kurį padarė Adomas ir Ieva.

Ir koks gi buvo tas pasirinkimas? Iš pradžių, visi Dievo bendrakūrėjai gyveno apsaugotoje aplinkoje, kurioje jiems tiesiogiai vadovavo dvasinis mokytojas – Pradžios knygoje vadinamas „Dievu.“ Šis mokytojas mokė bendrakūrėjus naudotis savo kūrybinėmis galiomis, neišeinant už Dievo įstatymų ribų. Tačiau, kadangi jie turėjo laisvą valią, jie taip pat turėjo potencialą išeiti už Dievo įstatymų ribų. Pradžios knyga šitaip aprašo šią situaciją:

16 Viešpats Dievas įsakė žmogui: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,
17 bet nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi.“ (Pradžios, 2 skyrius)

Kokia yra gilesnė, dvasinė „gėrio ir blogio pažinimo medžio“ metaforos prasmė? Tai yra antikristo sąmonės aprašymas, tos sąmonės, kuri save mato atskirtą nuo Dievo. Galbūt jums buvo nesuprantama, kodėl Dievas pasodino medį Sode, jeigu nenorėjo, kad Adomas nuo jo valgytų? Priežastis dabar tampa aiški. „Medis“ yra neišvengiama pasekmė to, kad Dievas davė bendrakūrėjams laisvą valią. Dievas nebūtų galėjęs duoti jums laisvos valios, kartu nesuteikdamas jums potencialo išeiti už Dievo įstatymų ribų.

Tai, kad turite šį potencialą, nereiškia, kad privalote juo naudotis. Tai, kad galite save sužeisti, nereiškia, kad privalote save sužeisti. Tačiau potencialo turėjimas iš tiesų reiškia, kad susiduriate su pagunda išeiti už Dievo įstatymų ribų. Todėl į Žaltį galima žiūrėti (tarp daugelio kitų dalykų), kaip į simbolį fakto, jog laisva valia turi savo kainą – pagundą daryti pasirinkimus, kurie žeistų jus patį ir visą gyvybę.

Tad tikroji išsireiškimo „gėrio ir blogo pažinimo medis“ prasmė yra ta, jog jis atstovauja sąmonės būseną – antikristo sąmonės būseną. Šioje sąmonės būsenoje esate palikę Dievo vienovę ir todėl nebesugebate matyti Dievo realybės. Tad dabar viską matote skalėje, kurioje egzistuoja dvi priešingybės. Vienoje skalės pusėje yra gėris, o priešingoje jos pusėje yra blogis. Tačiau, kad ši skalė galėtų egzistuoti, abu yra būtini, tai reiškia, kad „gėris“ ir „blogis“ yra tapę reliatyviomis sąvokomis. Jie egzistuoja tiktai santykyje vienas su kitu, ir vienas yra apibrėžiamas kaip priešingybė kitam.

O tai reiškia, kad antikristo sąmonėje absoliuti tiesa neegzistuoja. „Tiesa“ yra tapusi reliatyvia, tai reiškia, jog skirtingi žmonės ją gali apibrėžti skirtingai. Girdėjote posakį: „Grožis yra stebinčiojo akyje,“ o antikristo sąmonėje „tiesa“ yra stebinčiojo akyje. Kitaip tariant, kai paragaujate antikristo sąmonės, susikuriate savo pačių tiesos apibrėžimą, ir šis apibrėžimas egzistuoja už Dievo absoliučios tiesos ribų.

Aukščiausia antikristo sąmonės išdava yra tikėjimas, kad blogis yra Dievo priešingybė, tai reiškia, kad velnias (ar kad ir ką laikytumėte blogio įasmeninimu) yra Dievo priešingybė, ir kad jis yra būtina (o gal netgi naudinga) esminio gyvenimo poliariškumo dalis. Tačiau iš tikrųjų, antikristo sąmonė nėra poliariškume su Kristaus sąmone. Blogis nėra Dievo priešingybė. Blogis yra už Dievo ribų, kaip kad antikristo sąmonė yra už Kristaus sąmonės ribų – už vienovės sąmonės ribų. Todėl reliatyvumas yra antikristo sąmonės padarinys, ir tiktai antikristo sferoje gėris ir blogis gali egzistuoti kaip reliatyvios sąvokos, kaip priešingi poliai, negalintys egzistuoti vienas be kito.

Šydas

Už Žmogaus Nuopolio istorijos slypinti realybė yra ta, jog visi žmonės šioje planetoje „nupuolė,“ tai reiškia, jog jie paragavo „gėrio ir blogio pažinimo medžio“ vaisiaus. Leidę šiai antikristo sąmonei įžengti į jų esybę, jie patikėjo fundamentalia iliuzija, tai yra, kad jie yra atskirti nuo Dievo ir nėra bendrakūrėjai su Dievu, Dievo sūnūs ir dukterys, Dievo individualizacijos.

Prisiminkite, kad be Dievo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta, tai reiškia, kad jūs esate Dievo Esybės individualizacija. Todėl realybėje iš tiesų niekada negalite būti atskirti nuo Dievo. Kaip galėtumėte būti atskirti nuo Dievo, jeigu Dievas yra visur ir visuose? Todėl tikėjimas, kad esate atskirti nuo Dievo, gali egzistuoti tik prote. Tai yra laisvos valios pasirinkimo padarinys, pasirinkimo paragauti antikristo sąmonės, kuomet ėmėte tikėti – net ir patirti – jog esate atskirti nuo Dievo.

Kristaus protas yra vienovės sąmonė, tad, kol esate Kristaus prote, negalite savęs regėti atskirtyje nuo Dievo. Tiktai leidę antikristo sąmonei įžengti į jūsų esybę – kuomet imate į viską žiūrėti per dualistinio proto filtrą – galite patirti atsiskyrimą nuo savo šaltinio. Per Kristaus sąmonę, matote save kaip lašą Dievo esybės vandenyne ir žinote, kad visi kiti lašai atėjo iš to paties šaltinio. Per antikristo sąmonę, matote save kaip lašą, kuris yra atskirtas nuo vandenyno ir nuo visų kitų lašų vandenyne.

Tačiau iš tiesų, nuopolis į žemesniąją sąmonės būseną neįvyko akimirksniu. Tai buvo laipsniškas procesas, vykęs tam tikrą laiko tarpą, tačiau, kaip rašoma Pradžios knygoje, iš tiesų atėjo tiesos akimirka:

7 Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi; juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes.
8 Dienai atvėsus, išgirdę Viešpaties Dievo, vaikščiojančio sode, balsą, Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių. (Pradžios, 3 skyrius)

Gilesnė prasmė yra ta, kad jūsų siela iš tiesų patyrė tiesos akimirką, kuomet suvokė atsiskyrusi nuo Dievo – o tiksliau nuo savo dvasinio mokytojo. Ir tą akimirką siela susidūrė su epiniu pasirinkimu. Ar ji grįš atgal pas savo dvasinį mokytoją, ar mėgins pasislėpti nuo mokytojo? Ar ji ieškos mokytojo pagalbos sugrįžti atgal į vienovę su Dievu, ar mėgins nuslėpti savo klaidas, tikėdamasi, jog sugebės nuslėpti šias klaidas nuo mokytojo?

Buvo daug sielų Rojaus Sode, kurios paragavo uždraustojo vaisiaus. Tačiau daugelis jų iš tiesų sugrįžo atgal pas mokytoją ir joms su meile buvo parodytas kelias, padėjęs joms sugrįžti atgal į vienovę su savo šaltiniu. Tad Nuopolio istorija yra istorija apie tas sielas, kurios mėgino pasislėpti nuo mokytojo. Kai suvokiate laisvos valios svarbą, suvokiate, kad mokytojas negalėjo priversti jų sugrįžti atgal. Jis turėjo leisti joms toliau slėptis. Ir iki pat šių dienų dauguma žmonių šioje planetoje slepiasi nuo dvasinio mokytojo, ir į dvasinį kelią galima žiūrėti kaip į procesą, per kurį susitaikote su savo dvasiniu mokytoju.

Šio slėpimosi nuo mokytojo pasekmė yra ta, kad mokiniai nebegalėjo likti Sodo misterijų mokykloje. Žinau, kad Pradžios knygoje yra pateikiamas labai grėsmingas aprašymas apie tai, kaip Adomas ir Ieva buvo jėga išmesti iš Sodo, tačiau realybė yra tokia, kad Rojus yra Kristaus sąmonė, vienovės su Dievu sąmonė. Tad, kai jūsų siela paragavo atskirties sąmonės, ji negalėjo pasilikti vienovės sąmonėje, negalėjo tuo pačiu metu būti vienovėje ir atskirtyje. Todėl tos sielos, kurios atsisakė grįžti pas mokytoją, pačios save išmetė iš Sodo.

Kaip yra vaizduojama Biblijoje, Adomas ir Ieva suvokė patyrę praradimą – ir tą jautė kiekviena nupuolusi siela. Kai siela prarado savo ryšį su Dievu – tai yra, su savo dvasiniu mokytoju – ji jautėsi vieniša, netgi apleista. Kadangi šis vienišumas buvo nepakeliamas, sielai reikėjo, kad kažkas užimtų jos dvasinio mokytojo vietą. Šis „kažkas“ tapo žmogiškasis ego, kuris yra sukurtas tam, kad kompensuotų sielos ryšio praradimą. Ego yra sukurtas neleisti sielai jaustis vienišai.

Ego yra gimęs iš sielos atskirties nuo vienovės, ir todėl jis yra gimęs iš antikristo sąmonės. Todėl jis į viską žiūri per atskirties sąmonės filtrą, tai reiškia, jog jis VISADA save regi atskirtyje nuo Dievo. Jis nesugeba matyti vienovės kaip sprendimo esminei sielos vienišumo problemai. Šios iliuzijos varijuoja nuo idėjos, kad Dievo nėra, iki idėjos, kad išganyti galite būti tik per išorinę religiją.

Tad mano mintis čia yra ta, jog ego yra gimęs iš atskirties ir jis nesugeba matyti absoliučios Dievo tiesos. Ego mato tik reliatyvią „tiesą,“ kuri yra gimusi iš antikristo sąmonės, o tai reiškia, kad viskas, ką ego mato, patvirtina esminę iliuziją, jog esate atskirti nuo Dievo. Todėl ego, ir jo reliatyvūs, dualistiniai įsitikinimai sukuria šydą, neleidžiantį jums matyti Dievo ar Dievo tiesos. Keliaudami dvasiniu keliu mokotės praskleisti šį šydą.

Neįmanoma ego užduotis

Kaip sakiau, ego yra gimęs iš atskirties sąmonės. Tad iš to logiškai seka, jog ego NIEKADA negalės sugrąžinti sielos atgal į vienovę. Kadangi siela yra sukurta iš Dievo esybės, ji niekada negali galutinai pamiršti, jog atėjo iš kažkur aukščiau nei ši Žemė, kad gyvenimas yra didesnis nei tai, ką ji patiria Žemėje. Todėl ego susiduria su neįmanoma užduotimi. Siela turi vidinį vienovės ilgesį, tačiau ego niekada šio ilgesio negalės numalšinti.

Jeigu siela suvoks šią tiesą, ji nustos tikėti ego iliuzijomis ir todėl ego mirs. Norėdamas išgyventi, ego turi neleisti jums suvokti esminės tiesos apie gyvenimą, ir jis tai daro, siekdamas įkalinti jus savo dualistinėse iliuzijose. Šios iliuzijos gali įgauti daugelį pavidalų, ir patyrinėsime kai kurias iš jų sekančiuose mokymuose. Tačiau dalykas, kurį jums čia noriu perduoti, yra tai, kad į individualias ego sukurtas iliuzijas galima žiūrėti kaip į medžius miške.

Kadangi esate savojo ego kalėjime, esate miške, ir viskas, ką galite aplink save matyti, yra medžiai – individualios ego sukurtos iliuzijos. Pradėję naudotis savo įgimtu gebėjimu siekti aukštesnės Kristaus tiesos, pradėsite kirsti medžius miške. Galiausiai jūsų regėjimo laukas prasiplės, ir jūs pradėsite matyti Kristaus tiesą.

Tačiau svarbi koncepcija čia yra ta, kad ego yra daugiau už savo sukurtas individualias iliuzijas, kaip kad ir miškas yra daugiau nei medžiai. Tačiau kas yra miškas? Jeigu iškirsite visus medžius, ar bus likęs miškas? Ir iš tiesų, miškas vis dar tebeegzistuos, toje pačioje vietoje, kurioje egzistavo visada – žmogaus prote. Realybė yra tokia, kad miškas tėra proto koncepcija, proto sukurta iliuzija – lygiai kaip ir ego. Ego pats savaime neturi jokios realybės. Realybę jis įgyja tik tuomet, kai jūs jam ją suteikiate, patikėdami jo iliuzijomis.

Kol koncentruojate savo dėmesį į iliuzijas, negalite matyti ego. O kol tikėsite iliuzijomis, negalėsite atrasti tiesos, kad ego neturi jokios realybės Dievuje. O kol nesugebėsite matyti, kad ego neturi jokios realybės, tol tikėsite, kad antikristo sąmonė yra tikra. Todėl ir toliau tikėsite iliuzija, kad esate atskirti nuo Dievo.

Tad mano mintis yra ta, jog visos individualios iliuzijos – visi medžiai miške – yra sukurti neleisti jums pamatyti paties miško, pamatyti paties ego. Nes, kai iš tiesų pamatysite ego, ir pamatysite kas jis per vienas, suvoksite, kad jis nėra tikras ir todėl neturi jums jokios galios. Ir tuomet galėsite jį atiduoti, galėsite jį paleisti, galėsite leisti jam mirti ir galėsite palikti jį ir įžengti į Dievo karalystę, į vienovės sąmonę.

Ar dabar suvokiate, kodėl nepradėjau savo mokymų nuo ego apibrėžimo? Iš tiesų negalite apibrėžti ego, nes ego neturi jokios apčiuopiamos substancijos. Jis atrodo turintis substanciją, nes jūs tikite jo iliuzijomis, kaip kad ir miškas atrodo turintis substanciją, kol koncentruojate savo žvilgsnį į medžius. Miškas yra proto koncepcija, kurioje gali egzistuoti įvairiausi medžiai. Pušynas skiriasi nuo ąžuolyno. Taip pat ir ego, kiekvieno žmogaus ego yra vis kitoks, ir juos vieną nuo kito skiria individualios iliuzijos, kuriomis kiekvienas žmogus patikėjo.

Tam tikra prasme galėtume sakyti, kad ego yra kaip chameleonas, kuris keičia spalvą, kad susilietų su savo aplinka ir galėtų išlikti nepastebėtas. Ego visada mėgina pasislėpti už medžių, kad jūs jo nepamatytumėte. To pasekmė – ir tai yra dalykas, apie kurį reikėtų pamąstyti visiems dvasios ieškotojams – yra ta, kad jūsų ego neišliks toks pat. Jums kopiant dvasiniu keliu, iškirsite kai kurias savo ego iliuzijas – iškirsite kai kuriuos medžius miške – tačiau tai nereiškia, kad būsite galutinai įveikę ego. Kol bus likę bent kokių iliuzijų, tol ego už jų slėpsis, niekada nesibaigiančiuose mėginimuose sukliudyti jums pamatyti mišką.

Tai turi daug išdavų, kurias patyrinėsime sekančiuose mokymuose, tačiau viena iš jų yra ta, kad, kol tebesate šiame pasaulyje, būtų išmintinga niekada nepatikėti, kad pilnai nugalėjote savo ego. Būtų išmintinga visada išlikti budriems ir ieškoti kažko, kas vis dar gali išlikti pasislėpęs, iki pačios pabaigos siekdamas jus suklaidinti. Štai kodėl sakiau:

Nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. (Mato 24,24)

Kai kurie iš šių netikrų pranašų bus sukurti jūsų pačių ego, mėginant suvilioti jus, kad ir toliau leistumėte jam jus valdyti. Kitus bus sukūręs šio pasaulio princas, mėgindamas įtikinti jus, kad turėtumėte sekti išoriniu guru, užuot įžengę į Dievo karalystę, kuri yra jumyse. Sekančiuose mokymuose atskleisime vienus iš didžiausių medžių ego miške, tačiau noriu, kad prisimintumėte patį mišką. Nes tiesa yra ta, kad kiekvieną kartą, kai yra nukertamas koks medis, turite sekundės dalį, kuomet ego nebūna pasislėpęs. Ir jeigu būsite atidūs, galėsite jį pamatyti, dar jam nespėjus vėl pasislėpti. O kai būsite pamatę patį ego, jums pasidarys žymiai lengviau įveikti jo iliuzijas, kol galiausiai galėsite palikti net ir esminę iliuziją, kad ego ir atskirtis nuo Dievo yra tikri.

Galėtume sakyti, kad, kai pamatysite patį ego, jums taps įmanoma išeiti iš miško, nors miške vis dar tebebus likę medžių. Kai nustosite tapatintis su ego, jums pasidarys daug lengviau paleisti likusias savo ego iliuzijas. Tai yra žinojimo būsena – žmogau, pažink save – kurios siekti turėtų visi nuoširdūs dvasios ieškotojai. Viskas, ką duodu šioje svetainėje, tarnauja šiam tikslui – padėti jums pasiekti žinojimo būseną, kurioje žinote esantys DAUGIAU už ego.

3 dalis: Kodėl ego mėgina įgrūsti keturkampį kaištį į apvalią skylę

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels