Kaip išvengti netikrų mokytojų

Kimas: Jėzau, paskutinėje mūsų diskusijoje tu pasakei štai ką:

„Netgi dar gilesniame lygmenyje, tai yra faktas, kad, kai dauguma žmonių atranda dvasinį kelią, jie vis dar tebėra iš dalies dualistinėje sąmonėje. Tad jie neišvengiamai bus sąmonės būsenoje, kuri pritraukia dualistines priešingybes.

Net jeigu atrandate mokymą, kuris iš tiesų yra perduotas pakylėtųjų mokytojų, jūsų ego vis tiek naudosis jūsų dualistiniais įsitikinimais, kad iškraipytų jūsų požiūrį į tą mokymą. Jums vis labiau susipažįstant su mokymu, jūsų ego taip pat susipažįsta su šiame mokyme naudojamomis koncepcijomis ir kalba. Tad jūsų ego ir išoriniai netikri mokytojai gali iš tiesų panaudoti net ir tikrą mokymą jūsų augimui sulėtinti, priversdami jus uždaryti savo protą. Vienintelis būdas to išvengti yra nuolatos būti atviru savo Kristaus AŠ ir pakylėtiesiems mokytojams, tai reiškia, kad turite būti pasiruošę leisti naujai idėjai išvesti jus už jūsų patogių įsitikinimų komforto zonos. Jeigu nenorėsite būti trikdomi, net ir tikrą mokymą paversite proto kalėjimu.

Kai pakilsite aukščiau kelyje, galėsite visiškai transcenduoti dualizmo lygmenį, ir tuomet netikri mokytojai ir netikri mokymai jums daugiau nebebus grėsmė.“

Kimas: Jaučiu, kad čia egzistuoja svarbus mokymas, kuris yra reikšmingas mūsų diskusijai apie antikristo psichologiją. Ar galėtum plačiau paaiškinti, kaip mūsų sąmonės būsena pritraukia dualistines priešingybes?

Jėzus: Pirmiausia noriu trumpai apibendrinti mūsų ankstesnėje diskusijoje aptartas mintis, kurios yra svarbios šiame kontekste. Centrinė problema Žemėje yra ta, kad žmonės yra įstrigę dualistinės sąmonės kalėjime. Šioje proto būsenoje jie nesugeba matyti vienos, absoliučios Kristaus tiesos – Tiesos Dvasios. Vietoj to jie temato reliatyvią „tiesą“. Ši tiesa yra reliatyvi, kadangi ji yra apibrėžiama dviejų dualistinių kraštutinumų, tokių kaip gėris ir blogis, santykyje. Kristaus prote egzistuoja absoliutus gėrio apibrėžimas (tai, kas yra harmonijoje su Dievo įstatymais) ir absoliutus blogio apibrėžimas (tai, kas yra disharmonijoje su Dievo įstatymais).

Dualistinėje proto būsenoje tėra tik reliatyvūs gėrio ir blogio apibrėžimai, tai reiškia, kad nei gėris, nei blogis nėra apibrėžiami pagal Dievo įstatymus. Jie yra apibrėžiami santykyje vienas su kitu, tačiau tai, kas yra vadinama gėriu, nėra absoliutus gėris, nes jis taip pat kyla iš dualizmo sąmonės. Todėl žmonės gali apibrėžti gėrį pagal tai, kas atitinka jų tikslus, o blogį pagal tai, kas šiems tikslams priešinasi, ir būtent tai matėte daugelyje kultūrų ir matote tai dar ir šiandien. Esmė ta, kad tai, ką žmonės vadina gėriu, gali nebūti gėris aukščiausia prasme. Tai yra reliatyvus gėrio apibrėžimas, kuris nėra grįstas Kristaus tiesa.

Problema, su kuria mes, dvasiniai mokytojai, susiduriame, yra ta, kad turime pažadinti žmones iš dualistinės proto būsenos, kuri iš tiesų yra dvasinė mirtis, kadangi žmonės neturi savyje gyvybės – jie neturi Kristaus proto gyvybės. Žvelgiant paviršutiniškai, tai gali atrodyti paprasta užduotis. Juk gi galima tiesiog duoti žmonėms dvasinę tiesą arba religinę doktriną, kuri apibrėžtų tai, kas yra tiesa absoliučia prasme. Tačiau realybė yra tokia, kad neįmanoma absoliučios tiesos išreikšti žodžiais. Kai išverčiate dvasinį mokymą į žodžius, šį mokymą atnešate į dualizmo karaliją, ir todėl žmonės gali ginčytis už ir prieš šį mokymą neribotą laiką. Jie gali jaustis labai daug žinančiais ir dievobaimingais – kaip jautėsi rašto aiškintojai ir fariziejai – tačiau realybėje jie nė kiek nepriartėjo prie ištrūkimo iš dualizmo.

Norėdami padėti žmonėms įveikti dualizmą, privalome įkvėpti žmones pakilti virš išorinių mokymų ir ritualų ir pasinaudoti pažinimo raktu, įžengiant į jų viduje esančią karalystę, kurioje jie gali susitikti ir patirti Tiesos Dvasią. Tiktai per šį tiesioginį vidinį patyrimą – dažnai dar vadinamą mistiniu, dvasiniu arba „Aha“ patyrimu – žmonės galės žengti žingsnį iš dualistinės sąmonės. Kai žmonės išgyvena tokį patyrimą, jie gauna Kristaus kūno ir kraujo – jo sąmonės – gabalėlį, ir tai tampa raugu, galinčiu pakelti jų sąmonę į naują lygį.

Ar suvokiate mano mintį? Paprasčiausiai neįmanoma suformuluoti dvasinio mokymo taip, kad jis automatiškai ištrauktų žmones iš dualistinės sąmonės ir pakeltų juos į Kristaus sąmonę. Dvasinė transformacija nėra mechaniška transformacija; tai yra kūrybiškas procesas. Mes galime duoti žmonėms dvasinius mokymus ir įrankius, tačiau, jeigu žmonės nedaugins to, ką jiems duodame, siekdami Tiesos Dvasios, slypinčios už išorinio mokymo, jie nepaaugs asmeniniame Kristiškume.

Pagrindinis mūsų turimas sąjungininkas yra tai, kad žmonės niekada negali pilnai pamiršti savo dvasinės kilmės. Jie visada turi tą subtilų vidinį jausmą, kad gyvenime yra kažkas daugiau, ir būtent dėl to jiems neįmanoma pilnai pasitenkinti šio pasaulio dalykais. Stimuliuodami šį vidinį ilgesį dažnai galime pažadinti žmones dvasiniam keliui. Galite matyti, kad ankstesniais amžiais daugelis žmonių neturėjo suvokimo apie dvasinę gyvenimo pusę, visą savo dėmesį skirdami fiziniam išgyvenimui. Šiandieniniame pasaulyje iš tiesų matote prasidedantį dvasinį nubudimą, tačiau žmonių supažindinimas su dvasiniu keliu tėra tik dalis užduoties, su kuria susiduriame. Mes taip pat turime užtikrinti, kad jie eitų tikruoju keliu, o ne keliu, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi (Patarlių 14,12).

Kaip sakiau ankstesnėse diskusijose, mes sudarome šviesos hierarchiją, kuri yra pasišventusi visų žmonių išlaisvinimui nuo dualistinės sąmonės. Tačiau taip pat egzistuoja ir tamsos hierarchija, netikra hierarchija, kuri yra pasišventusi išlaikyti žmones įstrigusius antikristo prote. Pagrindinis jų ginklas yra dualistinės sąmonės reliatyvumas.

Pagrindinis antikristo proto bruožas yra tai, kad jis sukuria stabmeldišką įvaizdį apie tai, kokia, jo manymu, yra realybė, ir tuomet projektuoja šį įvaizdį ant realybės. Perkėlę tai į religijos arba dvasingumo sritį, greitai pamatome esminę problemą. Pakylėtieji mokytojai siekia pažadinti žmones duodami jiems dvasinį mokymą. Šio mokymo tikslas yra padėti žmonėms pakilti virš dualistinės sąmonės. Todėl mokymas turi tam tikrus elementus, kurių tikslas yra neutralizuoti išorinį protą. Tačiau, jeigu žmonės bus visiškai susitapatinę su žmogiškuoju ego, jie nesugebės atrasti šių raktų ir nesugebės jais pasinaudoti, kad pakiltų virš dualizmo. Vietoj to, jie tiesiog suformuluos proto įvaizdį, koks, jų manymu, yra religijos tikslas, ir tuomet projektuos tai ant dvasinio mokymo.

Būtent tai nutiko visoms didžiosioms ir daugumai mažesnių religijų. Jų pasekėjai pasinaudojo savo proto įvaizdžiais išorinei religijai ir jos mokymams pakeisti, idant jie atitiktų jų dualistinius įsitikinimus. Jie nenorėjo dauginti jiems duotų talentų, bet užkasė juos ego žemėje. Tai paskatino juos susikurti automatiško arba garantuoto išganymo įvaizdį, tai reiškia, kad tiesiog būdami išorinės religijos pasekėju neišvengiamai būsite išganyti. Kalbėjau apie šį mąstymą šiais žodžiais: „Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks rašto žinovų ir fariziejų teisumo, – neįeisite į dangaus karalystę“ (Mato 5,20).

Šiandien galite matyti daug krikščionių, kurie tiki, kad, jeigu paskelbs mane savo Viešpačiu ir Išganytoju, bus automatiškai išgelbėti. Matote daugelį Naujojo Amžiaus žmonių, kurie tiki, kad, jei tiktai seks tam tikru mokymu arba praktika, užsitarnaus savo pakylėjimą. Realybėje, vienintelis tikras kelias į išganymą yra pasiekti Kristaus sąmonę, o tai neįvyks mechaniškai sekant išorine religija. Tai yra vidinis procesas, į kurį įeina visos jūsų sąmonės būsenos transformacija.

Šiandieniniame pasaulyje dėl komunikacijų technologijų žmonėms yra lengviau nei kada nors anksčiau atrasti mokymą apie dvasinę gyvenimo pusę. Jie gali atrasti daug mokymų, kuriuose yra kalbama apie tikrą kelią į dvasinį augimą. Jie netgi gali atrasti šią svetainę, kurioje yra kalbama apie kelią į Kristiškumą daug tiesesniu ir atviresniu būdu už bet kurį kitą mokymą šioje planetoje. Tai reiškia, kad netikrai hierarchijai tapo daug sunkiau sukliudyti žmonėms atrasti dvasinį kelią. Todėl jie dabar koncentruojasi į mėginimus priversti žmones eiti netikru keliu, vietoj tikrojo kelio.

Praktikoje tai reiškia, kad mes, pakylėtieji mokytojai, visada sieksime padėti žmonėms transcenduoti dualizmą. Todėl sakysime jiems tai, ką jiems reikia išgirsti, o ne ką nori išgirsti jų ego. Mes praktikuojame griežtą meilę ir visada siekiame mesti iššūkį žmonių turimiems įsitikinimams. Tiktai mesdami iššūkį žmonių turimiems dualistiniams įsitikinimams turime vilties padėti jiems pakilti virš dualistinės sąmonės. Todėl nuolatos siekiame mesti iššūkį žmonių proto įvaizdžiams, jų stabams apie dvasinį kelią. Mes siekiame mesti iššūkį dualistiniams įsitikinimams, kuriuose žmonės yra patogiai įsitaisę, nes jie nedrumsčia jų ego ramybės.

Kita vertus, netikra hierarchija nori, kad žmonės liktų įstrigę dualizme. Tad jie siekia stiprinti žmonių dualistinius įsitikinimus, sakydami jiems tiksliai tai, ką jų ego nori girdėti. Žinoma, kuo stipriau žmonės yra susitapatinę su savo ego, tuo labiau jie nenori girdėti iššūkio savo patogiems įsitikinimams. Todėl tuo didesnė yra tikimybė, kad jie klausys netikros hierarchijos, sakančios, kad jiems nereikia keistis – užuot klausę tikrosios hierarchijos, kuri jiems sako, kad jie turi viską pakeisti.

Esminė mano mintis yra tokia, kad, kai žmonės yra įstrigę dualizme, jie visada gali pasinaudoti reliatyviais samprotavimais, primesdami interpretaciją tikram dvasiniam mokymui, ir dėl šios interpretacijos gali atrodyti, kad jiems iš tiesų nereikia savęs keisti ar mesti iššūkio savajam ego. Pavyzdžiui, daugelis žmonių jaučiasi labai patogiai būdami išorinės religijos nariais, ar tai būtų vyraujanti krikščioniška bažnyčia ar Naujojo Amžiaus organizacija. Jie, tikrąja to žodžio prasme, tiki, kad jau viską suprato, ir jei tik nepaliaus daryti to, ką darė iki šiol, Dievas tiesiog privalės juos išgelbėti.

Norėdami padėti tokiems žmonėms, pirmiausia turime juos išpurtyti iš jų patogumo jausmo. Jeigu jie nenori palikti savo komforto zonos, tai dažniausiai reiškia, kad nieko negalime dėl jų padaryti, ir šie žmonės tiesiog toliau seks antikristo hierarchijos aklais vadais.

Kimas: Man tai atrodo visiškai aišku, bet ką tiksliai turi omenyje sakydamas „sąmonės būsena, kuri pritraukia dualistines priešingybes?“

Jėzus: Kaip sakiau ankstesnėse diskusijose, antikristo prote yra įdiegtas fundamentalus dualizmas, tai reiškia, kad jis viską mato dviejų priešingybių, tokių kaip gėris ir blogis, santykyje. Tol, kol žmonės bus įstrigę dualistinėje sąmonėje, jie prisitrauks situacijas, kuriose atrodys, kad vienintelė jų turima galimybė yra pasirinkti vieną iš dviejų kraštutinumų. Tačiau abu šie kraštutinumai yra apibrėžti antikristo proto, tai reiškia, jog kad ir kurį kraštutinumą bepasirinktų, tik dar giliau įstrigs dualizme.

Ir galime čia paimti istorinį pavyzdį – kryžiaus žygius. Vienas dualistinės sąmonės aspektas yra tai, kad ji viską vertina iš juodai baltos perspektyvos, tai reiškia, kad, jeigu viena religija yra teisinga, tuomet visos nuo jos besiskiriančios religijos privalo būti klaidingos. Tad tiek krikščionybės, tiek islamo religijos nariai tikėjo, kad jų religija yra vienintelė teisinga. Jie taip pat tikėjo melu, skleidžiamu antikristo jėgų per savo įrankius įsikūnijime, kad Dievas pateisina netikinčiųjų žudymą.

Tad žmonėms atrodė, kad jie turi rinktis: patekti į pragarą arba eiti į karą. Arba jiems atrodė, kad eidami į karą jie dirba Dievo darbą ir artėja prie dangaus. Realybėje, jie tik dar giliau grimzdo į dualistinę sąmonę, dar labiau toldami nuo Kristaus sąmonės – atvirų durų, kurių joks žmogus – tai yra, dualistinė proto būsena – negali užtrenkti.

Esmė ta, kad netikra antikristo hierarchija sukūrė daugybę šio dirbtinio konflikto tarp priešingybių versijų, ir ji nuolatos mėgina įtraukti žmones į šį mūšį. Ji tai daro visais įmanomais būdais, kokius tik gali sugalvoti, ir būtent dėl to sakiau: „O aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tau suduotų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą“ (Mato 5,39). Tiktai atsisakydami įsitraukti į šią amžiną dualistinę kovą – atsukdami kitą skruostą, kad ir ką kiti žmonės jums bedarytų – galėsite išvengti netikros hierarchijos paspęstų spąstų.

Realybėje – ir žinau, kad tai bus sunku priimti daugeliui nuoširdžių dvasios ieškotojų – netikra hierarchija gali pasinaudoti net ir tikru dvasiniu mokymu tokioms dualistinėms priešingybėms sukurti. Turite suprasti, kad dualistinė sąmonė dvasios mokiniui visada iškelia dilemą. Bet kuriame dvasinio kelio lygmenyje susidursite su dviem kraštutinumais, kurie bus sukurti iš antikristo dualizmo. Nepatyręs mokinys neišvengiamai pasirinks vieną iš kraštutinumų ir galvos, jog pasielgė teisingai. Tačiau brandus mokinys permatys kiaurai šį sąmokslą ir pasirinks aukso vidurio kelią, visada siekdamas transcenduoti bet kokios situacijos dualizmą. Tik per šią savitranscendenciją galite augti Kristiškume. Kitu atveju tiesiog liksite dualistinėje kovoje, kuri gali tęstis be pabaigos.

Kimas: Tu taip pat sakei: „Net jeigu atrandate mokymą, kuris iš tiesų yra perduotas pakylėtųjų mokytojų, jūsų ego vis tiek naudosis jūsų dualistiniais įsitikinimais iškraipyti jūsų požiūriui į tą mokymą.“ Jau paaiškinai, kaip mūsų ego projektuoja dualistinius įvaizdžius ant tikro mokymo, tačiau norėčiau apie tai pakalbėti iš kitos perspektyvos. Pažįstu daug žmonių, kurie ištisus dešimtmečius sekė pakylėtųjų mokytojų perduotu mokymu. Tačiau jie bijo pažvelgti į šią svetainę ar į daugelį kitų mokymų šalia savo pasirinktos religijos, kadangi bijo būti suklaidinti netikros hierarchijos. Taip pat ir daugelis krikščionių, kurie atranda šią svetainę, galvoja, kad ji yra iš velnio arba netikro Kristaus.

Iš to, ką tu sakei, yra akivaizdu, kad susirūpinimas netikra hierarchija nėra be pagrindo. Bet regis tu taip pat sakai, kad tol, kol būsime baimės sąmonėje, prisitrauksime prie savęs baimę. Turiu omenyje, baimės nėra Kristaus prote, tai ji privalo būti dualizmo dalis. Tad atrodo, kad kažko bijodami, prisitraukiame tai, ko bijome, tiesa?

Jėzus: Žinoma. Kaip daug kartų sakiau, visata yra veidrodis. Jeigu siųsite baimę, visata sugrąžins jums tai, ko bijote. Tai iš tiesų nėra taip grėsminga, kaip gali skambėti. Visata yra sukurta taip, kad padėtų jums tapti laisviems. Baimė jus laiko įstrigusius dualizme. Bet kokia baimė yra grįsta iliuzijomis; tai yra nežinomybės baimė, tai reiškia, baimė to, kas tik iš dalies yra suprantama. Kažko bijote, nes iš arčiau į tai nepažvelgėte, kuomet būtumėte pamatę, kad tai yra ne kas kita kaip dualistinė iliuzija, neturinti jokios realybės Dievuje. Tad kaip galite įveikti šią iliuziją? Tiktai stodami akis į akį su tuo, ko bijote, ir liaudamiesi tai ignoruoti. Visata grąžina jums tai, ko bijote, idant galėtumėte įveikti baimę ir tapti laisvi. Vienintelis būdas įveikti baimę yra pažvelgti į ją Kristaus protu.

Tuo noriu pasakyti, kad egzistuoja fundamentalus skirtumas tarp suvokimo, kad netikra hierarchija egzistuoja, ir šios netikros hierarchijos bijojimo. Kai kurie Naujojo Amžiaus žmonės skleidžia idėją, kad žmonės turėtų ignoruoti viską, kas negatyvu, idant neduotumėte tam galios. Tačiau auglys augs net ir tuomet, jeigu jį ignoruosite, tad dvasios ieškotojas negali sau leisti ignoruoti netikros hierarchijos egzistavimo. Privalote žinoti apie jos egzistavimą, kaip žinote apie bakterijas, kurios jums gali sukelti ligą. Realybėje, tik tuomet, kai kažko bijote, suteikiate tam galią. Kai žinote, kad kažkas egzistuoja, nejausdami baimės, neduodate tam galios – tiesiog nuo to atsiskiriate. Ir šitaip įgyjate galią išsilaisvinti nuo tamsos ir taip pat galite padėti išlaisvinti kitus žmones, ir būtent taip ši planeta progresuoja.

Puikiai žinau, kad daugelis mūsų praeityje remtų organizacijų narių bijo pažvelgti į bet kokį laipsnišką apreiškimą, kurį perdavėme liovęsi kalbėti per jų organizaciją. Tai galima palyginti su krikščionių fundamentalistais, kurie sako, kad aš negalėčiau pasakyti nieko daugiau nei kas yra pasakyta Biblijoje. Tai yra lygiai toks pat mąstymas, nors daugelis Naujojo Amžiaus žmonių atsisako tai matyti, galvodami, jog yra daug atviresnio proto ir daug labiau pažengę už fundamentalistus.

Na ir dabar yra toks momentas kelyje, kai yra išmintinga būti atsargiems. Neleidžiate mažiems vaikams žaisti gatvėje, nes jie nėra pakankamai subrendę saugotis automobilių. Tačiau vaikams augant, turite juos išleisti, nes laikydami užrakintus namuose stabdysite jų natūralų augimą. Tas pats yra ir su jūsų protu. Kai esate naujai atradę kelią, geriausia yra rasti patikimą mokymą ir kurį laiką į jį visiškai susitelkti. Tačiau prisiminkite, ką anksčiau sakiau. Tikro mokymo tikslas yra sustiprinti jūsų Kristaus įžvalgumą. Daugindami savo talentus, pradedate vis geriau matyti skirtumą tarp Kristaus tiesos ir dualistinio melo. Todėl jums nebereikia bijoti netikros hierarchijos, ir todėl nėra būtina savo studijas apriboti tik vienu mokymu.

Liūdna matyti žmones, kurie sekė tikru mokymu ištisus dešimtmečius ir vis dar tebebijo naudotis savo Kristaus įžvalgumu. Negalite išsiugdyti įžvalgumo sterilioje aplinkoje. Tai turi būti daroma per praktiką – per proto praktiką – ir patirtį. Tad tuo noriu pasakyti, kad, kai pradedate bręsti, nebesate taip stipriai susirūpinę dėl netikros hierarchijos ir nebijote tiesos ieškoti visur, kur tik ją galima būtų rasti. Pavyzdžiui, nebijote skaityti knygų, kuriose gali būti tam tikrų klaidų, nes sugebate atskirti pelus nuo grūdų. Pilną Kristiškumą pasiekęs žmogus gali skaityti satanistinę bibliją ir atrasti joje tiesos elementų. Akivaizdu, kad tą pačią tiesą galite atrasti ir kitur, tad nėra jokios realios būtinybės skaityti satanistinę bibliją, tiesiog duodu jums ekstremalų pavyzdį.

Dabar pereikime su tuo į sekantį lygmenį. Jeigu bijote netikros hierarchijos, jūsų baimė tampa atviromis durimis, per kurias netikra hierarchija gali jus veikti ir kontroliuoti jūsų kelią. Kaip sakiau, kai žmonės atranda kelią, jie vis dar iš dalies tebėra dualistinėje sąmonėje, ir tol, kol turėsite dualistinių įsitikinimų, netikra hierarchija galės jais pasinaudoti ir nuvesti jus klaidinga kryptimi. Kuo daugiau baimės turite savo sąmonėje, tuo lengviau jiems yra jus kontroliuoti. Problema čia yra ta, kad ši baimė kelia jumyse nenorą pažvelgti į savo dualistinius įsitikinimus, tai reiškia, kad negalite išsilaisvinti nuo šių įsitikinimų.

Įneškime čia šiek tiek daugiau praktiškumo. Kai žmogus atranda tikrą dvasinį mokymą, galbūt prisijungdamas prie organizacijos, tai nereiškia, kad šis žmogus jau parvyko namo. Tol, kol būsite įsikūnijime, šio pasaulio princas – netikra antikristo hierarchija – seks jums iš paskos kiekviename jūsų kelio žingsnyje. Akli vadai mėgins jus išvesti iš tikrojo kelio ir atvesti į kelią, kuris žmogui atrodo teisingas. Na ir dabar, jums iš paskos taip pat seks ir tikroji hierarchija bei jūsų Kristaus AŠ. Tad galėtume sakyti, jog kiekvienas žingsnis dvasiniame kelyje reprezentuoja sprendimą, kurį privalote priimti. Ir kiekviename šiame sprendime girdėsite du balsus savo galvoje, kurie mėgins paveikti jūsų sprendimą. Tikrasis balsas, tylus balselis, sieks padėti jums įveikti dualizmą ir transcenduoti save. Netikras balsas, dažnai labai garsus ir manipuliuojantis balsas, sieks apgauti jus ir priversti pasilikti dualistinėje sąmonėje, priversdamas jus bijoti transcenduoti savo dabartinius įsitikinimus arba sukeldamas jumyse puikybę, kurioje manote viską žinantys.

Esmė ta, kad, kol bijosite į kažką pažvelgti, arba kol būsite prisirišę prie savo dabartinių įsitikinimų, būsite pažeidžiami netikros hierarchijos. Jūs, tikrąja to žodžio prasme, prisitrauksite šias jėgas prie savęs. Atkreipkite dėmesį į aukščiau pateiktą citatą: „Jūsų ego ir bet kokie išoriniai netikri mokytojai gali pasinaudoti net ir tikru mokymu jūsų augimui sulėtinti, priversdami jus uždaryti savo protą“.

Tad tuo noriu pasakyti, kad daugelis mokinių atrado tikrą mokymą, kuris buvo perduotas pakylėtųjų mokytojų. Tačiau per jų baimę, prisirišimus arba puikybę, netikra hierarchija sugebėjo pasinaudoti išoriniu mokymu ir priversti šiuos žmones galvoti, kad jiems už tam tikro taško daugiau nebereikia keistis. Žmonės pradėjo jaustis patogiai, dažnai pradėdami galvoti, kad yra toliausiai pažengę mokiniai planetoje, ir jausdamiesi visiškai tikri, jog turi viską, ko reikia savo pakylėjimui užsitarnauti. Tačiau realybėje, tikras mokymas dabar buvo paverstas netikru keliu, dar tvirčiau įkalinančiu juos dualizme. Vienintelis būdas išvengti šio scenarijaus yra išsaugoti savo pasiryžimą taisytis, transcenduoti save. Privalote „būti atviri savo Kristaus AŠ ir pakylėtiesiems mokytojams, tai reiškia, kad turite būti pasiruošę leisti naujai idėjai išvesti jus už jūsų įsitikinimų komforto zonos.“

Turite budriai suvokti faktą, kad, eidami dvasiniu keliu, jūs ne tik patys mokotės, jūs taip pat mokote ir savo ego. Jūsų ego mokosi žodžių ir koncepcijų, kurie yra naudojami specifiniame dvasiniame mokyme, ir jis greitai atranda būdą pasinaudoti šiomis koncepcijomis savo kontrolei jums išsaugoti ar netgi išplėsti. Turite visą laiką judėti greičiau už savo ego, nes kitaip neišvengiamai pradėsite slysti atgal. Jeigu įsipatoginsite tam tikrame lygmenyje, jūsų ego greitai pasinaudos šia galimybe sustabdyti jus tame lygmenyje.

Visada turite prisiminti, kad kelias yra nesibaigiantis procesas. Vos tik nustojate judėti, paliekate tikrąjį kelią. Įžengiate į kelią, kuris atrodo teisingas jūsų ego. Prisiminkite šūkį: „Nuo šios akimirkos – tik pirmyn!“

Kimas: Ką turi omenyje sakydamas: „Kai pakylate aukščiau kelyje, galite visiškai transcenduoti dualizmo lygmenį, ir tuomet netikri mokytojai ir netikri mokymai daugiau nebekels jums grėsmės.“

Jėzus: Kaip sakiau, netikri mokytojai seks jums iš paskos kiekviename jūsų kelio žingsnyje. Jie bus su jumis tol, kol būsite įsikūnijime – bent jau iki to laiko, kol nebus pašalinti iš Žemės. Tačiau, kaip sakau Biblijoje, gali ateiti toks momentas, kai jie nustos jums kelti grėsmę: „Nes šio pasaulio princas ateina, ir nieko manyje neranda“ (Jono 14,30). Tai iki galo neįvyks tol, kol neišsilaisvinsite nuo visų dualistinių įsitikinimų. Tačiau šią grėsmę galite labai sumažinti, įžengdami į proto būseną, kurioje visada būtumėte pasiruošę taisytis ir transcenduoti save. Nusprendžiate, kad neleisite niekam – tiek iš vidaus, tiek iš išorės – sutrukdyti jums žengti sekantį žingsnį kelyje.

Prisiminkite: tikroji hierarchija visada siekia padėti jums augti, žengti sekantį žingsnį. Netikra hierarchija visada siekia sustabdyti jūsų augimą, sukliudydama jums žengti sekantį žingsnį. Tad tol, kol būsite pasiryžę žengti sekantį žingsnį, netikra hierarchija jums turės mažai galios. Jūsų prisirišimai suteikia jiems galią jus valdyti ir pritraukia juos prie jūsų. Kai tik pradedate jaustis patogiai įsitaisę arba prie kažko prisirišę – įskaitant ir dvasinį mokymą, organizaciją arba praktiką – manydami, kad jums nereikia virš to pakilti, tą akimirką netikra hierarchija įgija jums galią ir ji negailestingai tuo naudosis, laikydama jus įstrigusius tame kelio lygmenyje.

Patikėkite manimi, matėme tai nutinkant daugybę kartų savo mokiniams. Mes jiems duodame šviesos, malonės dispensaciją, idant jie galėtų atrasti tikrą dvasinį mokymą. Tačiau, nors išorinis mokymas yra būtinas augimui, išorinis mokymas nėra raktas į augimą. Tikrasis raktas yra padauginti tai, kas jums buvo duota, naudojantis išoriniu mokymu kaip tiltu tiesioginiam ryšiui su savuoju Kristaus AŠ užmegzti.

Tad mes visada tikimės, kad mūsų mokiniai supras šį principą ir padaugins savo talentus, užuot užkasę juos žemėje. Deja, didelė mūsų mokinių dalis greitai pradeda galvoti, jog dėl to, kad jie yra šios ar anos organizacijos nariai, jie dabar yra atradę aukščiausią mokymą. Tad jiems tiesiog reikia tikėti organizacijos mokymais ir taikyti jos praktikas, ir jie automatiškai užsitarnaus išganymą ar savo pakylėjimą, ar kad ir koks būtų tikslas, kurį yra apibrėžusi jų organizacija.

Vos tik pradedate šitaip jaustis, užtrenkiate savo protą savitranscendencijos galimybei ir nustojate būti pakylėtųjų mokytojų mokiniu. Tampate netikros hierarchijos mokiniu. Vis dar galite išdidžiai cituoti pakylėtųjų mokytojų perduotą mokymą, tačiau šį mokymą jūs iškreipėte, paversdami jį kažkuo, kas jums atrodo teisinga, tačiau neturi jokio ryšio su mūsų perduota tiesa.

Kimas: Tai tu sakai, kad, jeigu neturime noro augti, galime net ir sekdami tikru mokymu būti aklais aklų vadų pasekėjais, nes klausome ne to balso savo galvoje?

Jėzus: Tiesa. Nėra automatiško kelio į išganymą. Būtent dėl to niekada negalite sau leisti apriboti savo kelio vienu konkrečiu mokymu ar organizacija. Turite būti atviri vidiniam mokytojui ir turite ryžtis eiti ten, kur jums yra rodoma eiti, net jeigu dėl to reikėtų palikti mokymą arba organizaciją, kuriuose pradėjote jaustis patogiai. Daugeliu atvejų, būtent dėl šio komforto jausmo mokiniams yra būtina palikti senąjį mokymą ir atrasti naują, kuris mestų daugiau iššūkių protui.

Ir būtent čia įstringa daugelis mokinių. Jie dažnai jaučiasi buvę organizacijoje taip ilgai, kad galiausiai susikūrė saugią vietą. Ir jie nenori palikti savo tinklų ir sekti Gyvuoju Kristumi, kai jis pasirodo jiems užsimaskavęs. Jie yra tarsi turtuolis, nenorėjęs išdalinti savo turtų, kad galėtų manimi sekti (Luko 18,22). Ką aš galėjau padaryti dėl to žmogaus? Nieko negalėjau padaryti ir turėjau tiesiog jį palikti. Taip pat ir pakylėtiesiems mokytojams teko palikti daug buvusių mokinių, kurie atrado mūsų mokymus ir taikė juos su didele viltimi. Tačiau, kadangi jie nenorėjo iš tiesų palikti kažkurio savo ego aspekto, jie pasinaudojo dualistiniais samprotavimais, kad įtikintų save, o dažnai ir kitus žmones, jog jiems už tam tikro taško daugiau nebereikia augti.

Nors mylime savo mokinius, mūsų meilė nėra savininkiška. Tad paliekame mokinius, jeigu jie praranda norą žengti sekantį žingsnį. Mes visą laiką judame aukštyn gyvenimo keliu, o jeigu jūs nenorite sekti paskui mus, būsite palikti, iki kol nuspręsite, kad esate pasiruošę palikti savo komforto zoną. Yra sakoma, kad nusivylimas yra aštriausias ginklas velnio arsenale. Realybėje, komforto jausmas yra daug pavojingesnis ginklas, nes jis taip dažnai būna grįstas dvasine arba intelektualine puikybe – dvasiniu aklumu.

Pati pavojingiausia neišmanymo forma nėra tai, kad nieko nežinote, nes nieko nežinantys žmonės dažniausiai yra pasiryžę mokytis. Pati pavojingiausia neišmanymo forma yra galvojimas, kad jau viską žinote, ką jums reikia žinoti, nes tokie žmonės nenori mokytis.

Kai žmogus naudojasi antikristo proto reliatyvumu, jis visada gali susikurti proto įvaizdį, kuris jam suteikia tobulą pateisinimą nežengti to sekančio žingsnio, nepažvelgti į akis tam sekančiam ego aspektui. Toks žmogus gali jaustis absoliučiai užtikrintu, laikydamas save pažengusiu pakylėtųjų mokytojų mokiniu. Realybėje, šis žmogus yra netikros hierarchijos mokinys, aklas aklų vadų pasekėjas, ir visi kartu jie artėja prie prarajos.

Kimas: Ankstesnėje diskusijoje sakei, kad netikri mokytojai puikiai sugeba vaizduotis dvasingais. Tad darau prielaidą, kad jie iš tiesų gali atrodyti kaip tikri ir geranoriški dvasiniai mokytojai. Taip pat darau prielaidą, kad egzistuoja ir nematerialios jėgos, kurios gali prisistatinėti tikrais pakylėtaisiais mokytojais?

Jėzus: Tiesa. Gyvenimas nėra panašus į senuosius vesternus, kuriuose herojus visada pasirodo baltai apsirengęs, o blogiukai dėvi juodus drabužius. Vos tik pakylėtieji mokytojai žmoniją supažindina su nauja koncepcija, netikra hierarchija siekia tai neutralizuoti, sukurdama netikrą dualizmą, apie kurį anksčiau kalbėjau.

Per paskutinį šimtmetį mes perdavėme pakylėtųjų mokytojų, kaip dvasinių žmonijos mokytojų, koncepciją. Netikra hierarchija siekė tai neutralizuoti, sukurdama netikrą dualizmą. Vienoje jos pusėje turite tai, ką dauguma žmonių laikytų tamsos jėgomis – demonus ir kitas jėgas, kurios yra akivaizdžiai blogos. Kitoje pusėje netikra hierarchija išstatė nematerialių būtybių grupę, kurios gyvena mentalinėje arba emocinėje karalijose ir imituoja pakylėtuosius mokytojus. Šie netikri „mokytojai“ gali tiksliai pamėgdžioti mūsų išvaizdą ir jie naudoja tą pačią terminologiją. Tačiau jie turi du pagrindinius tikslus.

Pirmasis tikslas yra įtraukti jus į dualistinę kovą prieš „tamsos jėgas“. Tad jie mėgina jus įtikinti, kad esate šviesos tarnas ir esate čia tam, kad kovotumėte su tamsa, ir tol, kol laikysitės jų nurodymų, būtent tą ir darysite. Realybėje, jūs tiesiog būsite įstrigę nesibaigiančioje dualistinėje kovoje tarp priešingų jėgų, ir nė viena iš šių jėgų neturi savyje Kristaus gyvybės. Kitas tikslas yra priversti jus eiti netikru keliu, kuriame pradedate patogiai jaustis pasiekę tam tikrą pasiekimų lygmenį, tačiau tai jūsų neveda į amžiną savitranscendenciją. Akivaizdu, kad šie du tikslai gali būti apjungti, ir kai žmonės tuo patiki, jie gali labai stipriai įtikėti darantys teisingą dalyką ir gali tai daryti iki pat savo gyvenimo pabaigos.

Kimas: Suprantu, kodėl daugeliui žmonių tai gali atrodyti painu, ir kodėl jiems gali būti sunku atskirti tikrą dvasinį mokymą, perduotą pakylėtųjų mokytojų, nuo netikros hierarchijos sukurtos imitacijos. Akivaizdu, kad šią temą turėsime aptarti plačiau.

Versta iš www.askrealjesus.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels