Kodėl Dievas leidžia žemesnėms dvasioms egzistuoti ir gundyti mus prieš mūsų laisvą valią?
TEMOS: Nesirūpinkite dėl kitame spektre egzistuojančių būtybių laisvos valios – du žemesniųjų dvasių tipai – pasąmoninga ir sąmoninga valia – kaip pasąmonėje glūdintys įsitikinimai neutralizuoja dvasinę apsaugą – netyros intencijos – kritikavimo problema – ne viskas, kas yra intensyvu, yra iš šviesos – nėra nepažeidžiamos gynybos – kodėl tamsos dvasioms yra leidžiama mus gundyti – žmonės ieško pateisinimo; dvasios jiems jį suteikia – kai girdite tai, ką norite girdėti – kurių dvasių klausysite? – kaip galite pakilti į aukštesnius sąmonės lygmenis – pavojinga iliuzija galvoti, kad galite padėti žemesnėms dvasioms – mokytojai nesako jums ką daryti – atskaitos taškas geresniems pasirinkimams daryti – kaip iš tiesų patikrinti dvasias
Klausimas: Mielas Jėzau, turiu pripažinti, kad egzistuoja tam tikras laisvos valios aspektas, kurio nesuprantu. Suprantu, kad mums buvo duota laisva valia ir buvo pasakyta niekada nepažeisti kitų būtybių laisvos valios. Taip pat suprantu, kad Dievas niekada nepažeis laisvos valios. Tačiau mėginu suprasti, kaip visa tai veikia dvasinės apsaugos atveju. Suprantu, kad žemesnės dvasios (tos, kurios nėra dvasinėje karalijoje) privalo vogti mūsų šviesą, kad išgyventų, ir kad kreipdami į jas dėmesį, leidžiame joms vogti savo šviesą. Perskaičiau visus Jėzaus atsakymus apie čenelingą ir mediumus, tačiau vis tiek nesuprantu, kiek dvasinės apsaugos galime turėti nuo žemesniųjų dvasių, Dievui nepažeidžiant jų laisvos valios. Visada maniau, kad, jeigu kalbėsime pakankamai rožinių, invokacijų, ir naudosimės kitomis apsauginėmis priemonėmis bei maldomis, ir mūsų intencijos bus tyros, galėsime prašyti Dievo, kad gautume bendravimą tik su tomis dvasiomis, kurios yra iš Dievo, tai yra, su tomis, kurios gyvena dvasinėje karalijoje. Tačiau patyriau, kad kitos dvasios vis tiek gali prasiveržti, net ir išsakius visus šiuos apsaugos prašymus. Ar Arkangelui Mykolui neleidžiama surakinti šių dvasių, kad jos su mumis nebendrautų, kai mes to paprašome, o gal jis surakina tik tas dvasias, kurios yra pasirengusios mums kaip nors rimčiau pakenkti, užuot tiesiog pavogusios mūsų šviesą. Prašau, Jėzau, prašau, padėk išsklaidyti su šiuo klausimu susijusią sumaištį. Esu rimtas mokinys ir mėginu išvengti didžiausių klaidų dvasiniame kelyje.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Leiskite man pakomentuoti atskirus čia iškeltus klausimus.
Klausimas 1:
Ar tai, kad iškviečiame dvasinę apsaugą, reiškia, jog tuo būdu galime pažeisti žemesnėje karalijoje egzistuojančių tamsos būtybių laisvą valią?
Būdami žmogumi esate tam tikrame dažnių spektre. Jums reikia rūpintis, kad nepažeistumėte kitų būtybių, egzistuojančių jūsų dažnių spektre, laisvos valios. Tačiau jums nereikia rūpintis dėl aukštesniame arba žemesniame dažnių spektre egzistuojančių būtybių laisvos valios pažeidimo.
Tiesą sakant, negalite pažeisti aukštesnėje arba žemesnėje karalijoje egzistuojančių būtybių laisvos valios. Negalite fiziškai sužeisti pakylėtojo mokytojo, o kadangi mes esame įveikę ego ir dualistinę sąmonę, taip pat negalite mūsų apgauti ir negalite mumis manipuliuoti. Lygiai taip pat, negalite fiziškai sužeisti žemesniųjų dvasių, ir žinant, kaip stipriai jos yra susikoncentravusios į save, tikėtina, jog jos neklausys nieko, ką sakysite, tad ir jų negalite apgauti ar jomis manipuliuoti. Jų protai jums yra uždari, kadangi, nors ir gali būti žemesnių dažnių spektre, jos iš tiesų save laiko pranašesnėmis už jus.
Iš esmės egzistuoja dviejų tipų žemesniosios dvasios:
-
Pirmajam tipui priklauso būtybės, kurios niekada neturėjo laisvos valios, bet buvo sukurtos kitoms būtybėms piktnaudžiaujant savo laisva valia. Tai yra mūsų taip vadinami padarai. Kadangi šios būtybės nebuvo sukurtos iš Dievo Esybės, jos negali turėti laisvos valios ir jos taip pat niekada negalės būti iškeltos aukštyn ar išganytos. Jos tegali būti surakintos, o jų energijos transformuotos atgal į savo pirminį tyrumą.
-
Kitam būtybių tipui priklauso būtybės, kurios iš tiesų savo gyvenimą pradėjo turėdamos laisvą valią. Sistematiškai prievartaudamos kitų būtybių laisvą valią, jos pamažu nupuolė į tokią žemą sąmonės būseną, kad neatitinka įsikūnijimui Žemėje keliamų reikalavimų. Šios būtybės, dažnai dar vadinamos demonais, teoriškai gali būti išganytos, jeigu suvoktų, kad iš tiesų turi Šviesą arba Dievo Esybę savo viduje. Tačiau jos to nesuvoks tol, kol bus įstrigusios žmonių išnaudojime. Tad išsakydami prašymus, kad jos būtų surakintos ir iš jų būtų atimta pavogta energija, kartais galite padėti joms nuspręsti pasikeisti. Tačiau visada turite prisiminti, kad jokiais būdais nesate atsakingi už žemesnėje karalijoje esančias būtybes.
Klausimas 2:
Kodėl yra įmanoma, iškvietus dvasinę apsaugą, ir toliau jausti žemesniųjų dvasių buvimą?
Todėl, kad pakylėtieji mokytojai visada gerbia jūsų laisvą valią, kaip žemesniosios dvasios niekada jos negerbia. Tačiau, norėdami tai suprasti, turite suvokti, kad egzistuoja skirtumas tarp jūsų sąmoningos valios ir nesąmoningos valios. Daugeliui žmonių – net ir daugeliui dvasios ieškotojų – tarp šių dviejų valių egzistuoja didžiulis skirtumas. Tiesą sakant, jūsų nesąmoninga valia gali lengvai nustelbti arba neutralizuoti jūsų sąmoningą valią.
Paimkime pavyzdį ir tarkime, kad turime žmogų, kuris kviečia Arkangelo Mykolo apsaugą. Kadangi prašymas reikalauja atsakymo, aplink jūsų energetinį lauką iš tiesų bus sukurtas aukštų dažnių skydas, tačiau tai neveikia mechanišku būdu. Nėra taip, kad, išsakę prašymus Arkangelui Mykolui, sugeneruosite skydą, apsaugosiantį jus nuo visų žemesniųjų dvasių.
Jūsų iškviečiamą skydą sukuria ir palaiko Arkangelo Mykolo angelai, tai reiškia, jog jį palaiko sąmoningos, protingos būtybės. Todėl jūsų apsauginį skydą generuojantys angelai sugebės nustatyti skirtumą, kurio jūs dažnai nesugebate nustatyti savo sąmoningu protu.
Tarkime suvokėte, kad egzistuoja pykčio tamsos jėgos, ir tvirtai savo sąmoningu protu nusprendėte nebepasiduoti pykčiui. Tačiau savo pasąmonėje turite įsitikinimą, kad, jeigu žmonės daro jums tam tikrus dalykus, tuomet pyktį galima pateisinti. Jūsų prašymai dabar sukurs skydą, apsaugantį jus nuo dvasių, skleidžiančių pyktį, kuriam nusprendėte nebepasiduoti. Tačiau jūs vis dar tebebūsite atviri dvasioms, skleidžiančioms pyktį, kuris, jūsų manymu, yra pateisinamas arba neišvengiamas. Tad dabar galite matyti žmogų, kuris kviečia dvasinę apsaugą ir iš tiesų yra apsaugotas nuo didžiosios dalies pykčio dvasių. Tačiau, iškilus tam tikrai situacijai, šis žmogus mano, kad pyktį galima pateisinti, ir jis arba ji neturės jokios apsaugos nuo šios dvasių rūšies.
Ir, žinoma, egzistuoja daugybė variacijų skirtumuose tarp sąmoningų ir nesąmoningų įsitikinimų. Pavyzdžiui, kai kurie dvasingi žmonės iš tiesų įveikė visus įsitikinimus, vedančius į pyktį, tad jie yra apsaugoti nuo pykčio dvasių. Tačiau jie gali nebūti įveikę baimės, arba puikybės arba troškimo kritikuoti, tad nuo šių dvasių apsaugoti nebus.
Tam tikrame dvasinio kelio lygmenyje tai iš tiesų yra didžiausias iššūkis atskleisti pasąmonėje glūdinčius įsitikinimus ir suderinti juos su savo sąmoninga valia. To neįmanoma padaryti, išsakant apsaugos prašymus, kadangi tam yra reikalinga prisiimti atsakomybę už savo protą ir ryžtis užsiimti – kartais skausmingu – savęs ištyrimu.
Klausimas 3:
Jeigu iškviečiame apsaugą, turime tyras intencijas ir prašome Dievo leisti komunikaciją tik su aukštesnėmis dvasiomis, ar vis tiek galime užmegzti ryšį su žemesnėmis dvasiomis?
Vėlgi, priežastis čia yra ta, kad egzistuoja skirtumas tarp jūsų sąmoningos ir nesąmoningos vizijos bei valios. Ką reiškia turėti tyras intencijas? Galite lengvai pagalvoti turintys tik tyras intencijas, tačiau savo pasąmonėje turite intencijas, kurios nėra tyros. Tai iš tiesų gali būti labai subtilu, ir netyra intencija dažnai gali būti užsidėjusi tyros intencijos kaukę.
Duosiu jums pavyzdį. Daugumoje religinių ir dvasinių judėjimų randate žmones, kurie visada visus kritikuoja ir teisia. Galite prisiminti, kad prieš 2000 metų sakiau: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.“ Tad ši problema egzistavo visada. Psichologinis mechanizmas čia yra toks, kad iš tiesų egzistuoja dvasinio kelio etapas, kuriame nubundate būtinybei reformuoti savo veiksmus, ir suvokiate, kad ne visada buvote tobuli. Pavyzdžiui, kai kurios krikščioniškos bažnyčios kalba apie tai, jog privalote pripažinti, kad esate nusidėjėlis ir jums yra reikalingas atpirkimas.
Tai yra būtinas žingsnis dvasiniame kelyje, tačiau jis lengvai gali pavirsti aklaviete. Tai reprezentuoja šiek tiek pavojingą periodą, kuomet žmogus yra pripažinęs savo netobulumą ir todėl turi žemos savivertės problemą. Ir tuomet ego ir žemesnėms dvasioms yra labai lengva priversti žmones priimti nesąmoningą įsitikinimą, kad, jei tik jie laikysis tam tikrų išorinių taisyklių, bus išganyti. Ir tai beveik neišvengiamai paskatina žmones pasidaryti kritiškais ir teisiančiais kitų žmonių atžvilgiu, kurie nepriklauso jų bažnyčiai ar nesilaiko taisyklių. Jų ego galvoja galėsiantis save išaukštinti, žemindamas kitus.
Kai tai nutinka, žmonės iš tiesų savo pasąmonėje susikuria įsitikinimą, jog jie nėra teisiantys, nes tiesiog padeda reformuoti kitus žmones jų pačių labui. Būtent tuo yra paremtas senasis posakis: „Kelias į pragarą gerais norais grįstas.“ Egzistuoja daugybė šio žmonių tikėjimo versijų, kuriame žmonės tiki, jog yra būtina arba pateisinama kritikuoti arba apnuoginti kitus žmones – visa tai darant dėl kažkokio aukštesnio gėrio.
Tačiau, kai iš tiesų suprantate ir priimate laisvą valią, suvokiate, jog niekada nėra pateisinama arba būtina teisti, kritikuoti ar apnuoginti kitus. Turite teisę išsakyti tai, kuo tikite, tačiau neturite teisės sakyti kitiems žmonėms, kad jie privalo tikėti tuo, kuo tikite jūs. O aukštesniuose kelio lygmenyse suvokiate, kad, jeigu norite iš tiesų padėti kitiems, tai galite daryti tik savo pavyzdžiu, o ne mėgindami jėga juos pakeisti.
Tad esminė mano mintis yra ta, kad pernelyg daug religingų ir dvasingų žmonių pasidavė savo ego vilionėms, manydami, kad užsitarnaus savo išganymą arba dvasiškai paaugs, sutelkdami dėmesį į kitus (užuot ieškoję rąsto savo akyje). Ir tai yra žmonės, kurie, žinoma, nenorėjo prisiimti atsakomybės už save. Ir kai jau esate patikėję – sąmoningai arba nesąmoningai – kad galėsite būti išganyti, neprisiėmę atsakomybės už save, būsite neapsaugoti nuo miriadus šį tikėjimą patvirtinančių dvasių.
Jokie dvasinės apsaugos kiekiai jūsų neužsklęs nuo šių dvasių, kadangi nesąmoningai sakysite Arkangelui Mykolui: „Apsaugok mane nuo visų šių dvasių, kurias laikau žemesnėmis, tačiau nesaugok manęs nuo tų, kurios man pasakoja tai, ką aš tikiu esant tiesa.“ Ir Arkangelas Mykolas su savo angelais nieko daugiau negali daryti, kaip tik parodyti pagarbą jūsų laisvai valiai.
Tai taip pat galioja įsitikinimui, kurį turi kai kurie pakylėtųjų mokytojų mokiniai, tikėdami, kad, jeigu pajaučiate kažkokios dvasios buvimą, turėtumėte sakyti: „Jėzaus Kristaus vardu, parodyk savo šviesą arba pranyk!“ Ir jeigu pajaučiate šviesą, tuomet tai yra tikra dvasia. Tačiau kaip matote, jūsų pasąmonėje glūdintys įsitikinimai gali neutralizuoti šį jūsų šaukinį. Ką laikote šviesa? Na, tai priklauso nuo jūsų asmeninio įžvalgumo, o jis priklauso tiek nuo jūsų sąmoningų, tiek nuo nesąmoningų įsitikinimų.
Pavyzdžiui, daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių pasąmonėje turi troškimą įgyti galią padaryti įspūdį kitiems. Ir tai juos padaro pažeidžiamus dvasioms, kurios gali sukurti tam tikrą intensyvumą turintį šviesos impulsą. Mokiniai šį intensyvumą klaidingai palaiko tikra galia, nesuvokdami, kad daugelis netikrų dvasių iš tiesų sugeba laikinai materializuoti intensyvią energiją, kuri dažnai gali atrodyti kaip tikra galia (ar kitos Dievo savybės).
Žinau, kad žemesniuose kelio lygmenyse daugeliui žmonių reikia tikėti, jog apsaugos iškvietimas arba pareikalavimas, kad dvasia parodytų savo šviesą, yra nepramušama gynyba. Tačiau brandesnis mokinys turi suvokti, kad nėra nieko nepramušamo, kadangi gyvenimo tikslas yra augti link Kristiškumo. Į tai įeina vidinio įžvalgumo vystymas, kurio dėka galite atpažinti tikrąją savo Esaties ir pakylėtųjų mokytojų vibraciją. Todėl galite lengvai pajusti, ar tam tikra dvasia rezonuoja su šia vibracija, ar priešingai – turi žemesnę vibraciją. Šį gebėjimą įmanoma įgyti tik praktikuojantis, tad jeigu manysite turintys kažkokią neįveikiamą techniką, net nepradėsite praktikuotis.
Klausimas 4:
Kodėl žemesnėms dvasioms yra leidžiama gundyti arba pulti žmones; kodėl joms yra leidžiama būti Žemėje?
Dalį atsakymo daviau ankstesniuose komentaruose, tai yra, kad yra labai daug žmonių, kurie nori tikėti tam tikrais dalykais, arba nori manyti, kad jų pyktį galima pateisinti, ir tai leidžia tam tikroms dvasioms likti Žemėje. Tačiau leiskite man žengti žingsnį toliau.
Viskas sukasi apie laisvą valią. Egzistuoja subtilus mechanizmas, kurį suvokia mažai žmonių. Jeigu iš tiesų priimate laisvos valios koncepciją, taip pat privalote priimti, kad jūs ir tiktai jūs esate atsakingi už savo pasirinkimus. Tačiau tam tikrame kelio lygmenyje žmonėms yra labai sunku prisiimti pilną atsakomybę už savo pasirinkimus.
Tai iš dalies yra sukelta daugybės tamsos dvasių, kurios sukūrė labai subtilią kultūrą ir mąstymą, susiedami kaltę su laisvos valios naudojimusi. Ir kai žmonės tiki, kad kai kurie pasirinkimai yra klaidos, ir kad Dievas juos pasmerks dėl šių padarytų klaidų, ar kad jie turėtų dėl jų jausti kaltę, tampa labai sunku prisiimti pilną atsakomybę už savo pasirinkimus. Yra daug patogiau tikėti, kad tai kažkokios išorinės aplinkybės „privertė“ jus padaryti tuos pasirinkimus.
Tad to pasekoje daugelis žmonių nesąmoningai susikūrė pasąmonėje glūdintį mechanizmą, suteikiantį jiems pateisinimą tam, ką jie nori daryti, tačiau sąmoningai nenori pripažinti norintys tai daryti. Pavyzdžiui, daugelis žmonių galvoja, jog yra pateisinama supykti ir siekti keršto. Vidurio Rytuose gebėjimas pateisinti savo pyktį ir neapykantą kažkokiu aukštesniu tikslu yra tapusi tikra meno forma. Tai nėra įprotis, kurį mes, pakylėtieji mokytojai, norėtume skatinti, tačiau reikia pripažinti, kad šių žmonių kūrybiškumas yra tiesiog pribloškiantis.
Kaip sakiau, kita didelė problema yra ta, kad daugybė dvasingų žmonių pavertė tai meno forma kritikuoti kitus, ar bent jau dėmesį koncentruoti į kitus, užuot pažvelgus į save. Tad jie neutralizavo amžinąją tiesą, kad JŪS niekada nepadarysite dvasinio progreso, siekdami reformuoti kitus. JŪS progresą darysite, tik reformuodami save.
Tad ar jau suvokiate mano mintį? Daugelis žmonių nori turėti išorinį pateisinimą savo nesąmoningiems įsitikinimams, ir tai juos padaro atvirus dvasioms, kurios suteiks jiems jų norimą pateisinimą, dažnai sugalvodamos dvasinius mokymus, kuriuose esama daug tiesos, tačiau kartu į juos yra įmaišyta šiek tiek dualistinių arba žaltiškų elementų. Būtent dėl to žmonės gali manyti, kad yra pateisinama žudyti Dievo vardu arba kritikuoti kitus Dievo vardu (kritikavimas tiesiog yra lėtesnis būdas žudyti).
Tad pamatinis mechanizmas yra toks: Jūsų sąmoningas protas girdi tai, ką nori girdėti jūsų pasąmonė.
Ir kad ir ką norėtumėte išgirsti, atsiras dvasia, kuri jums sakys tiksliai tai, ko reikia, kad galėtumėte pasijusti esantys teisūs. Šios dvasios dažnai apsimetinėja pakylėtaisiais mokytojais ar netgi Dievu, ir todėl žmonės gali jausti turintys aukščiausią įmanomą pateisinimą daryti tai, ką jie nori daryti.
O mes, pakylėtieji mokytojai, tiesiog privalome gerbti Laisvos Valios Įstatymą ir atsitraukti, leisdami žmonėms klausyti šių žemesniųjų dvasių. Kartais mes netgi turime leisti mokiniams klausyti mūsų tam tikrais klausimais ir klausyti žemesniųjų dvasių kitais klausimais. Tačiau tam gali būti leidžiama vykti tik kurį laiką, nes žmonėms teks pasirinkti, kam jie nori tarnauti. Ar jie ir toliau klausysis dvasių, kalbančių jiems tai, ką jie nori girdėti, ar ims klausyti Dvasių, kurios jiems sakys tai, ką jiems reikia išgirsti, norint transcenduoti savo pasąmonėje laikomas iliuzijas.
Ar suvokiate, kaip veikia Laisvos Valios Įstatymas? Turite turėti gebėjimą nusileisti į kokią tik norite sąmonės būseną, egzistuojančią viename iš 144 Žemėje leidžiamų sąmonės lygmenų, kaip aprašome knygoje Motinos Žemės gydymas. Tačiau kokiu būdu nusileidžiate į tam tikrą sąmonės būseną? Priimdami tam tikrus įsitikinimus ir jausdami, jog jie išreiškia kažkokią aukštesnę tiesą arba autoritetą.
Tad kiekviename iš 144 Žemėje įmanomų lygmenų egzistuoja tam tikros žemesnės dvasios, kurios jums duos tiksliai tai, kas atrodys kaip pateisinimas iliuzijoms, reprezentuojančioms tą sąmonės lygį. Kaip galite pereiti iš vieno lygmens į sekantį? Praregėdami iš iliuzijų, kurias reprezentuoja jūsų dabartinis lygmuo.
Tik tuomet, kai nustojate tikėti su tam tikru sąmonės lygiu susijusiomis dvasiomis, galite pakilti į sekantį lygmenį. Jeigu pažvelgsite į pasakojimą, kaip buvau gundomas velnio po savo pabuvimo dykumoje, pamatysite to pavyzdį. Buvau pasirengęs pakilti į aukštesnį sąmonės lygį, tačiau pirmiausia privalėjau įrodyti, kad nebepasiduosiu savo ankstesnio lygmens dvasios gundymams. Turėjau įrodyti, kad nebenoriu būti apgaudinėjamas, kad galėčiau jausti pateisinimą pasilikti tame lygmenyje. Galėtume sakyti, kad ant kryžiaus atidaviau šmėklą arba dvasią, reprezentavusią tam tikrą lygmenį, idant galėčiau pakilti į sekantį lygmenį, netgi įžengdamas į prisikėlimo spiralę.
Kol žmonės nėra prisiėmę atsakomybės už save, jie ieško išorinio autoriteto, kad šis pateisintų jų veiksmus ir įsitikinimus. Tai yra leidžiama, tai reiškia, kad taip pat yra leidžiama žmonėms – su žemesniųjų dvasių pagalba – susikurti pateisinimą bet kokiems savo turimiems įsitikinimams. Kitaip tariant, žmonės visada gali manyti, jog kažkoks išorinis autoritetas patvirtino jų įsitikinimus. Tai paaiškina nacizmo ir komunizmo sklaidą, o taip pat daugybės žemesniųjų dvasių egzistavimą.
Kiekvienai žmonių susigalvotai idėjai atsiras dvasia, kuri paskatins juos tikėti šia idėja.
Ir užbaigtumo dėlei reikia pasakyti, kad žemesnėms dvasioms taip pat yra leidžiama egzistuoti ir dėl to, kad kai kurie žmonės galvoja, jog tai yra jų misija jas išgelbėti arba pakeisti. Tai yra nepaprastai pavojinga iliuzija, ir noriu stipriai paraginti pakylėtųjų mokytojų mokinius neįsitraukti į šią iliuziją. Geriausias būdas suteikti žemesnėms dvasioms galimybę keistis yra išsakyti prašymus jų savidestrukciniam momentumui sustabdyti, ir tuomet pademonstruoti, kad jos jūsų negali sugundyti ar jumis manipuliuoti.
Tai yra labai rimta aklavietė leistis velnio įtikinamam, kad jūsų misija yra pakeisti kitus žmones. Tačiau netgi dar pražūtingiau yra leistis velnio įtikinamam, kad jūsų misija yra pakeisti velnią. Jūs nesate atsakingi nė už vienos kitos būtybės išganymą. Ir jokia kita būtybė – įskaitant ir Jėzų Kristų – nėra atsakinga už jūsų išganymą. Tiktai tuomet, kai pilnai tai priimsite, tapsite nepasiekiami žemesnėms dvasioms. Nes nustosite ieškoti išorinio „autoriteto“ savo įsitikinimams patvirtinti, vietoj to pradėdami ieškoti karalystės savyje.
Klausimas 5:
Kaip pakylėtieji mokytojai siekia mums padėti.
Laisvos Valios Įstatymas daro jus atsakingais už savo pasirinkimus, tai reiškia, už jūsų asmeninius veiksmus ir įsitikinimus. Žmonės, kurie nėra prisiėmę atsakomybės už save, dažnai nori, kad koks nors išorinis autoritetas jiems pasakytų, ką daryti, arba patvirtintų, kad jų pasirinkimai yra teisingi, prieš jiems juos padarant. Tačiau kliovimasis išoriniais autoritetais niekada nepadės jums pakilti į dvasinį savarankiškumą. Ir tik tuomet, kai būsite visiškai savarankiški, sugebėsite įžengti pro vartus į pakylėtąją karaliją.
Augate link šio savarankiškumo, darydami pasirinkimus pagal savo šiuo metu turimas žinias ir sąmonės lygį. Tuomet išanalizuojate savo pasirinkimų pasekmes ir pasinaudojate jomis, kvestionuodami jūsų dabartinį lygmenį reprezentuojančius įsitikinimus. Ir kai pamatysite šių įsitikinimų ribotumą arba klaidingumą, pakilsite – dėl išaugusio SAVO įžvalgumo – į aukštesnį lygį.
Pakylėtieji mokytojai padės jums eiti šiuo procesu, tačiau niekada nesakysime jums, ką jums reikėtų daryti jūsų asmeniniame gyvenime. Tą jums sakys tiktai žemesnės dvasios. Tad, jeigu nenorite priiminėti savarankiškų sprendimų – vietoj to ieškodami kažkokių išorinių autoritetų, kurie jums pasakytų arba patvirtintų tai, ką nusprendėte daryti – nepasieksite pakylėtųjų mokytojų. Prisitrauksite prie savęs būtent tokias dvasias, kurios jums sakys tai, kas patvirtins jūsų turimas ego iliuzijas jūsų dabartiniame lygmenyje – viename iš 144 Žemėje įmanomų sąmonės lygmenų.
Tikrieji pakylėtieji mokytojai NIEKADA nepatvirtins ir neteisins jūsų dabartinio lygmens. Tikras mokytojas jums pasirodys tik tuomet, kai būsite pasirengę priiminėti savarankiškus sprendimus. Nesakysime jums, ką daryti, tik duosime jums atskaitos tašką, kuriuo remdamiesi galėsite teisingai pasirinkti ir pasimokyti iš savo pasirinkimų.
Tačiau turite žinoti, kad dažnai pasirodysime užsimaskavę, kadangi kiekviename iš 144 lygmenų egzistuoja tam tikra iniciacija, kurią privalote išlaikyti. Jeigu tiksliai žinotumėte, kur slypi testas, būtų pernelyg lengva ir tai neišplėstų jūsų įžvalgumo. Todėl yra labai svarbu paklausyti senojo posakio:
„Jeigu guru būtų skruzdėlė, klausykite jos!“
Ar suvokiate pamatinį mokymą? Augate per 144 lygmenis tik vystydami savo gebėjimą permatyti žemesniųjų dvasių kuriamas iliuzijas. Tai PRIVALO būti vidinis procesas, ir negalime to padaryti už jus.
Jums iškvietus mūsų pagalbą, nebus taip, kad mes kalbėsime jums išoriniu balsu, pasakydami, kad ši dvasia yra netikra, o ši dvasia tikra. Vietoj to, pasirodysime jums subtiliais būdais, kuriuos daugelis žmonių praleidžia pro akis. Duosime jums mokymą arba vibraciją, kurie bus aukštesni už jūsų dabartinį lygmenį. Jeigu juos pripažinsite, tai leis jums permatyti savo dabartinio lygmens iliuzijas ir virš jų pakilti.
Tačiau, jeigu praleisite tai pro akis – arba pasinaudosite dabartiniais savo įsitikinimais, mėgindami tai užginčyti – praleisite savo galimybę. Jeigu tai darytume kokiu nors kitu būdu, tiesiog taptumėte nuo mūsų priklausomi, kaip iš tiesų matote daugelį „dvasingų“ žmonių, kuriems išsivysto priklausomybė nuo guru arba mediumo, ir jie visą laiką vaikšto pas šį išorinį autoritetą, prieš priimdami bet kokį asmeninį sprendimą. Tai nėra augimas link Kristiškumo, kad ir ką žemesniosios dvasios jums sakytų, norėdamos įtikinti jus, kad darote didelį progresą, sekdami jų nurodymais.
Senasis patarimas „išmėginkite dvasias“ yra geras. Tačiau, jeigu manysite, kad galite išmėginti dvasias, remdamiesi savo dabartiniu sąmonės lygmeniu, manysite, kad dvasios, kurios patvirtina to lygmens iliuzijas, yra tikros dvasios. O tikrajam guru arba pakylėtajam mokytojui atėjus mesti iššūkį jūsų iliuzijoms, dažnai imsite su mumis ginčytis, naudodamiesi žemesnių dvasių mokymais, įtikinėdami save, kad tai mes esame netikros dvasios.
Žinau, kad gali atrodyti, jog įžvalgumo vystymas yra labai sunkus dalykas. Tačiau jis iš tiesų sunkus bus tik tol, kol ieškosite pretekstų sutelkti savo dėmesį į kitų žmonių akyje esantį krislą, užuot iš tiesų pažvelgę į savo akyje esantį rąstą. Sąžiningu savęs ištyrimu iš tiesų yra įmanoma palaipsniui išvystyti įžvalgumą, padėsiantį jums atskirti avis nuo ožių.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com