Kaip elgtis su žmonėmis, kurie siekia sunaikinti jūsų dvasinius įsitikinimus
TEMOS: Visi dvasingi žmonės susiduria su tais, kurie juokiasi ir tyčiojasi iš jų įsitikinimų – kaip į tai žiūrėti konstruktyviu būdu – tikslas yra turėti proto ramybę – ieškokite savo prisirišimų – baimė, kad galite klysti – Žlugdytojai – tie, kurie siekia sunaikinti kitų žmonių įsitikinimus – prisiminimai apie tai, kaip būtybės bendrauja dvasinėje karalijoje – atsakomybės kratymasis – pradėkite, pašalindami rąstą savo akyje – kai nuolatos galvojate, kad tai yra jūsų kaltė – būkite neprisirišę prie kitų žmonių reakcijų – kai kurie žmonės nėra mokytini ir turi mokytis iš patirties – kiti reaguos į jūsų argumentus tokiu pačiu būtu kaip į juos reaguotumėte ir jūs – gerbkite kitų žmonių laisvą valią – ir gerbkite save – troškimas įtikinti kitus ir neprisirišimas – siekite kalbėti be frustracijos – viskas arba nieko reakcija įstumia žmones į užburtą ratą – dėl viduje jaučiamo nesaugumo jums pasidaro svarbu būti teisiu – kai nesugebate pripažinti klaidų, jums tampa neįmanoma augti – poreikis evangelizuoti, įrodant, kad kiti klysta – dėmesį atitraukianti taktika, kuria naudojasi ego ir tamsos jėgos – kai kurie žmonės yra pasiryžę jus sunaikinti, idant įrodytų, kad jų ego yra teisus – kai kurie jus nuožmiai puolantys žmonės yra užvaldyti tamsos jėgų
Klausimas: Jėzus ir kiti mokytojai kalbėjo apie būtinybę dalintis savo tikėjimu ir kalbėti su kitais žmonėmis. Tačiau tai darydamas, dažnai susiduriu su labai negatyviu požiūriu, kuomet žmonės jaučia grėsmę iš idėjų, kurios neatitinka jų įsitikinimų. Galiu suprasti, kai taip reaguoja krikščioniai fundamentalistai, tačiau dažnai tokios pačios reakcijos sulaukiu ir iš Naujojo Amžiaus judėjimui priklausančių žmonių. Netgi sutinku žmonių, kurie labai supyksta arba visaip mėgina iš manęs išsityčioti, mėgina sutrypti mano įsitikinimus arba idėją apie pakylėtųjų mokytojų egzistavimą. Turiu draugų, kurie dėl šios priežasties iš viso nustojo kalbėti apie savo dvasinius įsitikinimus, kadangi jie tiesiog nenori susidurti su šia negatyvia energija. Ar Jėzus galėtų pakomentuoti apie tai, kodėl susiduriame su tokia reakcija, ir kaip galėtume išvengti frustracijos arba jausmo, kad esame atstumiami?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Šis klausimas liečia daugelį nuoširdžių dvasios ieškotojų. Būdami dvasingu žmogumi šiuolaikiniame vakarų pasaulyje, neišvengiamai susiduriate su žmonėmis, kurie įnirtingai astumia jūsų dvasinius įsitikinimus. Pasipriešinimo sulaukiate iš ateistų arba materialistų, iš vyraujančios srovės krikščionių, ir netgi iš kitų regimai dvasingų žmonių, kurie galvoja, kad jų guru, filosofija arba organizacija yra vieninteliai teisingi.
Matau daugybę nuoširdžių ieškotojų, kurie sulaukia negatyvios reakcijos į savo įsitikinimus ir gyvenimo būdą, ir kurie reaguoja į tai su frustracija. Kai kuriais atvejais tai paskatina žmones įsitraukti į niekur nevedančius ginčus su kitais. Ir abi pusės tuomet gali pasiduoti pykčiui ir besiginčydamos iškreipti energiją, taip niekada ir neatrasdamos bendrų sąlyčio taškų ir nieko neišspręsdamos.
Jums, kaip nuoširdiems dvasios ieškotojams, reikia suvokti vieną fundamentalią tiesą apie dvasinį kelią. Tikrasis tikslas yra pakilti virš dualistinės sąmonės, kaip paaiškinu savo mokymuose apie ego. Kai iš tiesų pakilsite virš antikristo proto dualistinių iliuzijų, būsite pasiekę tai, ką Buda vadino nušvitimu, ir šioje būsenoje turėsite visišką proto ramybę. Tačiau, kaip paaiškino Buda, jeigu norite pasiekti šią proto ramybę, privalote įveikti VISUS prisirišimus prie visų dalykų Žemėje.
Esmė ta, kad, būdami dvasios ieškotoju, visada turite ieškoti prisirišimų, kuriuos tebeturite savyje. Kaip sakiau prieš 2000 metų:
Pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies. (Mato 7,5)
Tad, kai atrandate kokį nors prisirišimą, jums reikia pažvelgti į veidrodį ir atskleisti dualistinį įsitikinimą, kuris sukelia šį prisirišimą. Ir tuomet galite ieškoti Kristaus tiesos, išlaisvinsiančios jus nuo dualistinės iliuzijos, kurią Buda vadino Maja. Kiekvieną kartą, kai suvokiate, kad dėl kažko nesate ramybėje, jums reikia ieškoti pamatinės priežasties ir pašalinti šį rąstą iš savo akies. Jeigu jaučiate frustraciją dėl kitų žmonių reakcijų, jums reikia paleisti prisirišimą.
***
Pradiniuose dvasinio kelio etapuose žmonės dažnai labai jautriai reaguoja į negatyvią reakciją, ateinančią iš žmonių, kurie abejoja jų įsitikinimais arba juos smerkia. Tai yra suprantama, ir pamatinė priežastis yra ta, kad žmonės vis dar nėra pakankamai stipriai įsitvirtinę savo dvasiniuose įsitikinimuose. Jie jaučiasi nesaugūs, kadangi kažkuriame lygmenyje suvokia, kad jų pasaulėžiūroje tebeegzistuoja tam tikri nenuoseklumai, kad jie vis dar tebeturi daug klausimų, į kuriuos nėra atsakyta, ir jie dar nėra integravę mokymų savo kasdieniniame gyvenime.
Dėl to šie žmonės vis dar tebejaučia užslėptą baimę, kad gali klysti, kad galbūt jie seka netikru mokytoju, arba galbūt visas šis dvasinis kelias tėra iliuzija. Tad natūralu, kad jie labai jautriai reaguoja į žmones, kurie turi labai teisiantį požiūrį, ir tai yra liūdnas faktas, kad daugelį žmonių nuo dvasinio kelio atgrasė negatyvūs žmonės.
Tiesą sakant, egzistuoja ištisas tamsos dvasių būrys, kurios yra vadinamos Žlugdytojais, ir šios dvasios nuolatos mėgina priversti žmones palikti kelią. Šios dvasios dažnai dirba per žmones, kurie patys nėra įveikę savo abejonių. Tokie žmonės tuomet tampa „nevangelistais,“ jaučiančiais pareigą prikišamai rodyti trūkumus kitų žmonių įsitikinimuose. Jeigu žmonės pasiduoda šiai pagundai, jie tuomet taip pat tampa tamsos jėgų instrumentais ir ima veikti kitus, ir tai gali pasklisti kaip ratilai vandenyje. Buvo sužlugdytos ištisos dvasinės organizacijos – kurios turėjo patikimus mokymus ir kai kuriais atvejais buvo remiamos pakylėtųjų mokytojų – ir jas sužlugdė žmonės, kurie buvo šių Žlugdytojų rankos ir kojos.
Žmonės, kurie atsilaiko prieš šį pirminį savo įsitikinimų puolimą, tvirtai įsitvirtina savyje. Bręsdami kelyje, imate įveikti savo ribotumus, ir jūsų dėmesys natūraliai nukrypsta į tai, kaip galėtumėte padėti kitiems žmonėms. Tačiau tuomet imate susidurti su aukštesnio lygmens iniciacijomis, susijusiomis su tuo, kaip reaguojate, kai kiti žmonės negatyviai atstumia pagalbą, kurią jiems siūlote, turėdami geriausias intencijas.
***
Šiame kontekste yra svarbu suvokti, kad daugelis dvasiškai brandžių žmonių turi vidinius prisiminimus apie tai, kokie santykiai egzistuoja dvasinėje karalijoje. Buvo toks laikas, kai tam tikros dvasinės būtybės pasuko negatyvizmo keliu ir ėmė kaltinti bei teisti kitus, kaip yra rašoma Apreiškimo Knygoje:
Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir Jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
Šios būtybės, kaip jau esame paaiškinę, galiausiai buvo pasiųstos į materijos karaliją, dalis jų kūno neturinčiomis dvasiomis, o kita dalis žmonėmis įsikūnijime. Ir jos vis dar tebekaltina žmones dieną ir naktį. Tik dabar jos tai daro ne prieš tikrąjį Dievą, bet prieš netikrą, savo pačių susikurtą dievą. Esminė mintis yra ta, kad visiems dvasiškai brandiems žmonėms reikia pakilti virš poreikio teisti ir kaltinti kitus žmones. Ir tuomet šie žmonės galės palaikyti civilizuotą pokalbį, negalvodami, kad viena tikėjimo sistema arba organizacija privalo būti pranašesnė arba vienintelė teisinga.
***
Egzistuoja tam tikri lūžio taškai dvasiniame kelyje. Vienas iš svarbiausių lūžio taškų įvyksta tuomet, kai tampate pasirengę peržengti savo egzistuojančių įsitikinimų ribas ir imate mąstyti apie naujas idėjas. Kai kuriems žmonėms tai reiškia, jog jie turi palikti religiją, kurioje užaugo, ir ieškoti naujų dvasinių mokymų bei organizacijų. Kiti pasilieka savo religijoje, tačiau atnaujina savo santykį su ja. Bet kuriuo atveju, pradines šio etapo pakopas charakterizuoja stiprus įsitikinimas, kad privalo egzistuoti vienas tikras guru/mokymas/organizacija, ir kad visi kiti yra klaidingi.
Po šiuo įsitikinimu slypi jausmas, kad negalite patys savęs išganyti, todėl jums yra reikalinga pagalba iš išorės. Nėra nieko blogo, kad žmonės tuo tiki (nors pats šis tikėjimas yra klaidingas), kadangi tai yra būtina fazė, per kurią pereina visi žmonės. Problema yra ta, kad, kai žmonės yra šioje proto būsenoje, jie iš tiesų turi juodai baltą pasaulėžiūrą. Tai juos skatina galvoti, kad jie yra absoliučiai teisūs, o visi, kurie su jais nesutinka, klysta, dirba su piktosiomis dvasiomis, ar kad ir ką jie ten teigia.
Dalykas šioje pakopoje yra toks, kad šie žmonės dar nėra pasiruošę prisiimti pilnos atsakomybės už savo kelią ir išganymą. Tad jie vis dar tebesikrato atsakomybę nuo savęs. Būtent dėl to šie žmonės mano, kad dvasinės technikos atlikimas galės magiškai išspręsti visas jų problemas. Jie dar nesugeba priimti fakto, jog tam, kad jų išorinė situacija galėtų pasikeisti, jie turi pakeisti savo vidinę situaciją.
Sekantis didelis lūžio taškas įvyksta tuomet, kai žmonės pasiekia pakankamą brandą, kad galėtų pradėti ieškoti rąsto savo akyje, užuot matydami ir ieškodami krislo kitų žmonių akyse. Kol nėra pasiekę šio lūžio taško, žmonės mokosi iš išorinių mokymų ir iš savo patirčių gyvenime. Tai, taip sakant, yra skaudžių smūgių mokykla. Būdamas dvasiniu mokytoju laukiu tos akimirkos, kuomet gyvybės srautas tampa mokytinas, tai reiškia, kad jis arba ji tampa pasirengęs tiesioginiam vidiniam ryšiui su dvasiniu mokytoju. Tai yra tas momentas, kai įstojate į vidinio vedimo mokyklą ir paliekate išorinių smūgių mokyklą.
Pagrindinis šio vidinio kelio elementas yra tai, kad visada žiūrite į veidrodį ir mąstote apie tai, kaip galėtumėte save patobulinti. Liaujatės ieškoti trūkumų kituose žmonėse, kuriais tuomet naudojatės kaip pretekstu netobulinti savęs. Būtent pasiryžimas keisti save padaro jus mokytiną, tad tai yra nuostabi savybė ir jokiu būdu neieškau tame trūkumų.
Tačiau, kai pradedate subręsti, jums reikia suvokti, kad su tendencija visada siekti save tobulinti galima nueiti per toli, ir tai ypač galioja tuomet, kai kalba eina apie jūsų santykius su kitais žmonėmis. Būdami nuoširdžiu ieškotoju esate linkę galvoti, kad, jeigu nesutariate ir konfliktuojate su kitais žmonėmis, ar net jeigu jūsų nuomonės išsiskiria, jums reikia save patobulinti. Ir tai iki tam tikro lygmens yra tiesa, nes, kol tebeturite prisirišimų ir nesate ramybėje, jums IŠ TIESŲ reikia save tobulinti.
Tačiau dalykas, kurį jums reikia tobulinti, NĖRA jūsų gebėjimas įtikinti kitus žmones; tobulinti jums reikia savo gebėjimą atpažinti, kada žmonės nėra mokytini. Ir kai atpažįstate, kad žmogus nėra mokytinas, jums reikia paleisti bet kokį troškimą šį žmogų mokyti ir būti visiškoje ramybėje su faktu, kad žmogus yra absoliučiai įsitikinęs, jog jūs klystate, ir jūs absoliučiai nieko negalite padaryti, kad pakeistumėte šį jo įsitikinimą. Jums tiesiog reikia tai paleisti ir judėti pirmyn.
***
Pilnai suprantu, kad daugeliui brandžių ieškotojų koją pakiša tai, kad jie yra išsiugdę nuoširdų troškimą padėti kitiems žmonėms. Jie asmeniškai pakilo virš juodai balto mąstymo lygmens, tad jiems yra lengva matyti, kai žmonės yra įstrigę šioje proto būsenoje. Jie žino, kad tai tegali kelti skausmą žmonėms, jie žino, kad žmonėms reikia palikti šią proto būseną, ir jie norėtų, kad jie iš jos išaugtų kaip įmanoma greičiau, išvengdami visų kančių. Tačiau jums reikia suprasti, kad, kol žmogus yra įstrigęs juodai baltame mąstyme, šis žmogus nėra mokytinas ir nėra atviras aukštesniam dvasiniam mokymui, kurį jūs galite matyti.
Suprantu šią pagundą. Matote žmogaus pateikiamų argumentų klaidingumą ir galite sugalvoti argumentus, kurie, jūsų manymu, yra visiškai logiški ir aiškiai parodo kito žmogaus įsitikinimuose egzistuojančius netobulumus. Tad galvojate, kad, jeigu pateiksite žmogui šį argumentą, jis arba ji į šį argumentą reaguos tokiu pačiu būdu, kaip jūs į jį reaguotumėte. Tačiau jums reikia suvokti, jog, kadangi žmogus nėra tame pačiame sąmonės lygmenyje, kuriame esate jūs, jis arba ji NEREAGUOS tuo pačiu būdu kaip reaguotumėte jūs!
Jūsų argumentams kitas žmogus neteiks jokios reikšmės, kol nebus pakilęs virš juodai balto mąstymo lygmens. Todėl geriausia, ką galite padaryti, yra priimti, kad šiems žmonėms reikia pasilikti skaudžių smūgių mokykloje, kol jie bus gavę tiek daug smūgių, kad jiems jau bus gana ir galiausiai jie pasakys: „Kas ten? Ar kažkas mėgina man ką nors pasakyti šiuo beldimu?“
Turite suprasti, kad Žemės planeta yra mokykla, ir ji buvo išmintingai sukurta talpinti įvairiausių gebėjimų mokinius. Pradedantieji mokiniai yra skaudžių smūgių mokykloje, ir jiems reikės būti toje mokykloje tol, kol bus pasirengę judėti toliau. Tad, būdami brandžiu dvasios ieškotoju, turėtumėte vengti įsitraukti į pokalbius, kuriais siektumėte įtikinti šioje sąmonės būsenoje esančius žmones. Vietoj to, didžiąją savo dėmesio dalį turėtumėte skirti žmonėms, užkopusiems į lygmenį, kuriame jie yra mokytini.
Ir jums čia gali padėti mano žodžiai:
Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kas laikosi tiesos, klauso mano balso. (Jono 18,37)
Tai yra rolė tų, kurie atstovauja Kristaus sąmonę Žemėje, ir visi nuoširdūs dvasios ieškotojai turėtų siekti patekti į jų gretas. Tačiau, kad iš tiesų galėtumėte atstovauti Kristų, privalote siekti neprisirišimo.
***
Neprisirišimą pasiekiate, kontempliuodami laisvos valios įstatymą. Dievas visiems žmonėms davė laisvą valią. Tai reiškia, kad, kai susitinkate žmogų, kuris teisia ir smerkia jus arba jūsų įsitikinimus, jūs pilnai priimate, kad šis žmogus turi teisę turėti ir išreikšti šią nuomonę. Jeigu jo nuomonė yra gimusi iš juodai balto mąstymo ir yra akivaizdžiai šališka arba klaidinga, pilnai priimate, kad žmogus turi teisę būti šiame sąmonės lygmenyje.
Tačiau tuo pat metu suvokiate, kad jūs taip pat turite laisvą valią, tai reiškia, kad turite teisę turėti savo įsitikinimus ir gyventi savo gyvenimą, būdami visiškai neveikiami tų, kurie su jumis nesutinka. Kai galėsite iš tiesų priimti savo absoliučią teisę gyventi savo gyvenimą pagal savo įsitikinimus, galėsite išvengti jausmo, kad jums kelia grėsmę žmonės, kurie su jumis nesutinka. Tad dabar galėsite išsakyti aukščiausią savo matomą tiesą, būdami visiškai neprisirišę prie to, kaip kiti žmonės į ją reaguoja, ir netgi neturėdami jokio troškimo, kad jie į tai turėtų reaguoti tam tikru būdu.
Ar suvokiate mano mintį? Egzistuoja subtilus, tačiau labai svarbus skirtumas, tarp to, kai tiesą išsakote, turėdami intenciją įtikinti kitus žmones, ir kai išsakote tą pačią tiesą su visišku neprisirišimu. Gali būti, kad abiem atvejais išreikšite tą pačią tiesą, galbūt netgi naudodami tuos pačius žodžius, tačiau jūsų intencija skirsis. O kai jūsų intencija bus visiškai tyra, nebūsite prisirišę prie rezultatų. Atliksite teisingą veiksmą, būdami neprisirišę prie veiksmo rezultato.
Leiskite man aiškiai pasakyti, kad tai yra tikslas, kurio turite siekti, ir jums nereikia savęs smerkti, jeigu šio tikslo nepasieksite iš karto. Kai esate materialiame pasaulyje, labai lengva pasijusti prislėgtam iš pasaulio ateinančių įtampų. Aš ir pats ne visada išlikdavau neprisirišęs, vaikščiodamas Žeme prieš 2000 metų. Štai kodėl įpykęs išvarčiau pinigų keitėjų stalus, štai kodėl kartais pernelyg šiurkščiai kalbėdavau su rašto aiškintojais ir fariziejais ir dažnai būdavau suirzęs dėl savo mokinių. Ir vis dėlto, brandiems ieškotojams yra svarbu suvokti visiško neprisirišimo svarbą, ir tuomet siekti šio neprisirišimo, užuot galvojus, kad turite išsiugdyti geresnį gebėjimą įtikinti kitus žmones.
***
Nenoriu, kad šitai skaitantys žmonės imtų samprotauti, jog jie niekada neturėtų kalbėti su juodai baltame mąstyme esančiais žmonėmis. Daugeliu atveju kalbėti su jais iš tiesų yra beprasmiška, ir tai darydami tiesiog švaistysite savo laiką ir energiją. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti tinkama jiems atsakyti, paliudijant aukštesnę tiesą, kurią matote. Ir kai pakilsite virš frustracijos, būsite laisvi intuityviai pajausti, kada turėtumėte atsakyti, o kada jums tiesiog reikėtų judėti toliau.
Taip pat noriu aiškiai pasakyti, kad neturėtumėte naudotis savo išoriniu protu vertindami, ar žmonės yra mokytini. Nepasiduokite pagundai teisti pagal išorę. Pavyzdžiui, tai, kad žmonės yra atviri naujoms idėjoms, nereiškia, jog jie yra prisiėmę pilną atsakomybę už save, ar netgi kad yra suvokę, jog raktas savo išorinei situacijai pakeisti yra pakeisti savo vidinę situaciją. Yra žmonių, kurie puldinėja nuo guru prie guru, nuo mokymo prie mokymo, taip niekada ir nepriartėdami prie suvokimo, kuris padarytų juos mokytinais. Netgi yra žmonių, kurie buvo pakylėtųjų mokytojų mokymuose ištisus dešimtmečius, ir vis dar tebėra nemokytini, kadangi tiesiog neturėjo noro pažvelgti į veidrodį. Todėl yra būtina peržengti išorinio proto ribas ir sekti savo vidiniu vedimu.
***
Žemiausiame juodai balto mąstymo lygmenyje žmonės tiki, kad religija, kurioje jie užaugo, yra vienintelė tikra religija. Kitaip tariant, jie nepasirinko įeiti į šią religiją ir niekada nekvestionavo šios religijos tikrumo. Šiame lygmenyje yra labai mažai augimo, kadangi žmonės nėra atviri naujoms idėjoms.
Sekančiame lygmenyje žmonės tampa atviri naujoms idėjoms. Jie dažnai palieka savo vaikystės religiją ir priima naują religiją. Tačiau jie vis dar nėra palikę juodai balto mąstymo, tad dabar jie savo senąją religiją įvardija kaip absoliučiai klaidingą, o savo naująją religiją laiko esant absoliučiai teisinga. Tai potencialiai gali būti žingsnis į priekį, kadangi žmonės bent jau pradėjo judėti. Tačiau čia egzistuoja rizika, kad ego gali nuvesti žmones daug laiko suryjančiais šunkeliais. Psichologinis mechanizmas čia yra toks, jog, kad galėtų palikti vieną tikėjimo sistemą ir priimti naują tikėjimo sistemą, žmonės turi priimti, kad senoji tikėjimo sistema buvo klaidinga, tai reiškia, jog jie buvo apgauti ir įtikinti klaidingomis idėjomis.
Daugumoje atvejų, žmonės nusipurto atsakomybę nuo savęs sąmoningame lygmenyje, visą atsakomybę perkeldami senajai religijai ir sakydami, kad jie buvo apgauti, jais buvo manipuliuojama, jiems buvo daromas spaudimas, jiems buvo išplautos smegenys ar dar kas nors. Tačiau pasąmonės lygmenyje žmonės žino, kad, jeigu jie buvo apgauti vieną kartą, jie gali būti apgauti ir dar kartą. Tad, nors jie ir padarė progresą, jų juodai baltas mąstymas reiškia, kad šis progresas turi savo kainą – gilų vidinį nesaugumą.
Kad galėtų susigyventi su šiuo nesaugumu, šiems žmonėms tampa nepaprastai svarbu būti teisiems. Kitaip tariant, jie turi būti teisūs, paskelbdami savo senąjį tikėjimą absoliučiai klaidingu, ir turi būti teisūs, pristatydami savo naująjį tikėjimą absoliučiai teisingu. Šiuo nesaugumu naudojasi ego, kontroliuodamas žmones ir neleisdamas jiems pakilti į tą lygmenį, kuriame jie galėtų prisiimti atsakomybę už save ir galėtų palikti juodai baltą mąstymą.
Kaip paaiškinu savo mokymuose apie ego, ego veikimo principas yra išaukštinti vieną idėją iki neklystamumo statuso, tai reiškia, jog niekada neturėtumėte šios idėjos kvestionuoti. Tad ego sugeba įtikinti žmones, kad niekas neturi įrodyti, jog jie klysta, nes, jeigu jiems pavyks tai įrodyti, nutiks kažkas baisaus. Todėl žmonės įžengia į mąstyseną, kurioje jaučia nuolatinę grėsmę ir nuolatos siekia paneigti visas idėjas arba požiūrius, dėl kurių gali atrodyti, jog jie klydo. Ir dėl to žmonėms tampa neįmanoma pripažinti savo klaidų, o jeigu negalėsite pripažinti savo klaidų, kaip tuomet galėsite iš jų pasimokyti ir augti?
***
Ir tuomet žmonės įžengia į mąstyseną, kurioje visos jų proto pastangos yra nukreiptos įrodyti, kad jie yra teisūs. Vienas to aspektas yra tai, kad jie jaučia poreikį evangelizuoti. Juk jeigu jums pavyktų visą pasaulį atversti į savo tikėjimo sistemą, ego galėtų jausti, jog yra teisus. Tad šie žmonės ima agresyviai skleisti savo dabartinę tikėjimo sistemą, tačiau, kadangi jie yra juodai baltame mąstyme, jie negali to daryti tiesiog susitelkdami į pozityvius savo tikėjimo aspektus. Jie taip pat turi prikišamai parodyti kitų žmonių įsitikinimų negatyvius aspektus. Ego samprotauja, kad, jeigu sunaikinsite kitų žmonių pasitikėjimą savo tikėjimo sistema, jie tikrai priims jūsų tikėjimo sistemą kaip vienintelę teisingą.
Šie žmonės iš esmės įžengia į nuolatinio konflikto būseną su visais žmonėmis, kurie jiems nepritaria. Jie privalo paneigti viską, kas regimai grasina jų pačių įsitikinimams, ir privalo sunaikinti kitų žmonių įsitikinimus. Realybėje, varomoji viso to jėga yra ego filosofija, kad tikslas gali pateisinti priemones. Nors žmonės dažnai tai pateisina sakydami, jog jie tiesiog mėgina išgelbėti kitus žmones, kad šie nepatektų į pragarą, realybėje jie yra patekę į visišką savo ego kontrolę ir dažnai yra valdomi tamsos dvasių, kurias pavadinau Žlugdytojais. Tad jie yra pasirengę sunaikinti kitų žmonių tikėjimą, idant išsaugotų savąjį.
Realybėje, šių žmonių ego nemėgina įrodyti, kad tam tikra tikėjimo sistema yra vienintelė teisinga. Ego tiesiog mėgina nukreipti žmonių dėmesį, kad jie neatrastų šio ego ir neimtų šalinti rąsto iš savo akies. Taip pat ir tamsos dvasios nemėgina įrodyti vienos kurios nors tikėjimo sistemos pranašumo. Jos tiesiog mėgina priversti žmones įsitraukti į nesibaigiančius konfliktus dėl savo įsitikinimų, idant šie iškreiptų energiją, kuri reikalinga tamsos dvasių išgyvenimui.
Esmė ta, kad jums, kaip brandžiam dvasios ieškotojui, reikia suprasti, kad, jeigu įsitrauksite į pokalbį su šiais žmonėmis, mėgindami juos įtikinti, kad jų įsitikinimai yra klaidingi, kelsite grėsmę pamatiniam jų požiūriui į gyvenimą. Jiems tai yra gyvybės ir mirties klausimas, kad nebūtų įrodyta, jog jie yra neteisūs. Vienas to aspektas yra tai, kad, jeigu mėginsite pataisyti jų teiginius – net jeigu šie teiginiai būtų faktiškai neteisingi – jie iš karto mėgins paneigti viską, ką sakote, rimtai apie tai net nesusimąstydami. Jie netgi neanalizuos jūsų samprotavimų, kadangi jau iš anksto bus nusprendę, kad šie samprotavimai negali būti teisingi. Tad jie teieškos būdų juos paneigti, ir juodai baltas mąstymas VISADA gali paneigti bet kokius argumentus, duodamus iš aukštesnio sąmonės lygmens.
Kitas aspektas yra tai, kad, kai imsite kelti grėsmę šių žmonių įsitikinimams, jie atsakys tuo pačiu ir ims pulti jus. Jeigu žmonės yra visiškai įstrigę baimėje, jie bus pasirengę jus sunaikinti, kad galėtų išsaugoti iliuziją, jog yra teisūs. Jeigu jie yra įstrigę mažesnėje baimėje, tuomet jie mėgins sunaikinti jūsų įsitikinimus arba bendrai visą jūsų tikėjimą. Taip pat turite suvokti, kad daugelis šių žmonių patys savęs nekontroliuoja. Jūs turite reikalų su šio žmogaus ego ir/arba tamsos dvasiomis, kurios veikia per šį žmogų. Štai kodėl susidursite su labai agresyviu ir aršiu puolimu. Nemėginu šio puolimo pateisinti, tiesiog sakau, kad šie žmonės nesugeba savęs kontroliuoti. Tad turėtumėte žinoti, kad, jeigu eisite prie pasiutusio šuns, nesistebėkite, jeigu jis jums įkąs. Ir iš tiesų neturėtumėte kaltinti kito žmogaus, nes turėtumėte žinoti, į ką veliatės.
***
Kai turite reikalą su juodai baltame mąstyme esančiais žmonėmis, turite žinoti, kad jie ant jūsų projektuos savo sąmonės būseną, ir todėl neturėtumėte nustebti, kai jie apkaltins JUS darant tai, ką jie daro patys. Atkreipiu į tai jūsų dėmesį, nes, kai žinote, ko galite tikėtis, galite išvengti beprasmiškų ginčų, kuriais siektumėte paneigti tai, kas tiesiog negali būti paneigta, kol šie žmonės laikosi įsikibę savo juodai balto požiūrio.
Tai nereiškia, kad kartais negalėtumėte padėti šiems žmonėms pakilti virš savo proto būsenos. Tačiau, kad galėtumėte tai padaryti, turite juos nustebinti, darydami tai, ko jie nesitiki. Šie žmonės tikisi, kad, jiems jus apkaltinus, jūs sieksite paneigti jų kaltinimus ir savo ruožtu imsite kaltinti juos. Jei norite turėti bent menkiausią galimybę pasiekti tikrą žmogų, kuris yra įstrigęs už visų tų gynybinių sienų, jums reikia jį šokiruoti, sureaguojant ne taip, kaip jis tikisi. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios sakiau žmonėms nesipriešinti blogiui ir atsukti kitą skruostą. Kartais tai iš tiesų gali šokiruoti žmones ir priversti juos permąstyti savo veiksmus ir mąstymą.
Esmė ta, kad, jeigu jūs, būdami brandžiais dvasios ieškotojais, nusprendžiate įsitraukti į pokalbį su juodai baltame mąstyme esančiais žmonėmis, turėtumėte žinoti, į ką veliatės. Tai dažnai yra nedėkinga užduotis, turinti žemą pozityvių pokyčių tikimybę. Tad būtų konstruktyvu, jeigu į tai pirmiausia žiūrėtumėte kaip į būdą išbandyti savo intencijų tyrumą ir savo neprisirišimų lygmenį. Žiūrėkite į tai kaip į mokymosi patirtį ir naudokitės tuo savo augimui. Palikite kitų žmonių augimą jų pačių laisvai valiai.
PASTABA: Jei norite papildomų mokymų šioje diskusijoje aptariamomis temomis, žiūrėkite tolesnį skyrių. Taip pat skaitykite sekančią žinutę.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com