Ką reiškia būti Gyvojo Žodžio pasiuntiniu

TEMOS: Gyvasis Žodis privalo būti perduodamas per asmenį – tikras pasiuntinys privalo turėti Kristaus įžvalgumą – žinios perduodamos specifiniam sąmonės lygiui – pasiuntinys yra pavyzdys, kuriuo kiti gali sekti – pasiuntinys gali turėti individualumą – pasiuntinys neprivalo būti tobulas – demonstruokite pasiryžimą įveikti žmogišką sąmonę – pasiuntiniai nėra aukščiau už įstatymą – jeigu pasiuntinys turi prisirišimų, jis gali iškreipti žinią – pasiuntiniui žinia nepriklauso – neleiskite, kad kokia nors būtybė užvaldytų jūsų protą – pakylėtieji mokytojai nesinaudoja į transą nugrimzdusiais mediumais – Kristaus įžvalgumas – baimė padaryti klaidą – tiktai atviras protas gali augti – kai paralyžiuojate save netikrų mokymų baime – sekite aukščiausia tiesa, kurią sugebate matyti, ir išlikite atviri – tikslių žinių gavimas – ką reiškia būti pasiuntiniu – nesąmoningi pasiuntiniai – sąmoningi pasiuntiniai – paskelbti pasiuntiniai – milijonai žmonių yra pasiuntiniai didesniu arba mažesniu laipsniu – pasiuntinio stabmeldiškas garbinimas – mėginimas įsakinėti, ką kiti turėtų daryti – didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria pasiuntinys

Klausimas iš Kimo: Gyvasis Žodis į šį pasaulį turi patekti per žmogų, kuris tarnauja tarpininku, teisingai?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Taip, kadangi vienas iš pagrindinių Gyvojo Žodžio perdavimo tikslų yra įkvėpti žmones siekti aukštesnės sąmonės būsenos. Geriausias būdas tai pasiekti yra perduoti Gyvąjį Žodį per žmogų, kuris yra pasiekęs tam tikrą šios Kristaus sąmonės lygmenį.

Kitas tikslas yra parodyti žmonėms, kad jie yra įsikūnijęs žodis, kaip tą sakiau prieš 2000 metų. Tiesą sakant, viską formų pasaulyje galima laikyti įsikūnijusiu žodžiu, ta prasme, kad Dievas naudojosi garsu, kurdamas materialų pasaulį.

Galite tokį žmogų vadinti pasiuntiniu, tarpininku, aiškiaregiu, išminčiumi, pranašu ar netgi mediumu ar čenelingą priimančiu žmogumi. Pavadinimas nėra svarbus; svarbiausia yra tai, kad žmogus yra pasiekęs tam tikrą gebėjimą susiderinti su savuoju Kristaus AŠ ir todėl turi tam tikrą Kristaus įžvalgumo laipsnį.

Kimas: Tai tu tikrą pasiuntinį laikai žmogumi, pasiekusiu tam tikrą Kristaus įžvalgumo laipsnį?

Jėzus: Kaip sakiau, mes įžengiame į amžių, kuriame žmonėms darosi vis lengviau reguliuoti sąmonės derintuvą ir susiderinti su kažkuo, kas egzistuoja už materialios visatos ribų. Jeigu atliktumėte net ir nedidelę paiešką internete, pamatytumėte, kad egzistuoja didžiulis kiekis medžiagos, kuri, kaip yra teigiama, yra perduota iš už materialaus pasaulio egzistuojančių šaltinių.

Yra tiek daug medžiagos, kad visi, kurie mėgintų visa tai išstudijuoti, labai lengvai tame paskęstų. Daugelis šioje medžiagoje pateikiamų idėjų prieštarauja viena kitai. Jeigu nekritiškai studijuosite visą tą medžiagą, galiausiai galite taip stipriai susipainioti ir nusivilti, kad arba viską atmesite, arba nebežinosite, kuo tikėti. Kaip daug kartų sakiau, mes, pakylėtieji mokytojai, visiškai nenorime, kad gyvybės srautai atsidurtų tokioje aklavietėje. Mes norime, kad gyvybės srautai įžengti į tikrą dvasinį kelią, kuris laipsniškai ir patikimai juos vestų į aukštesnę sąmonės būseną. Tad jums tiesiog reikia atrasti būdą pasirinkti tam tikrą medžiagą, o visa kita atmesti.

Jeigu esate rimtas mokinys, jums būtų gerai priimti standartą, kad tiktai iš pakylėtųjų mokytojų ateinanti medžiaga yra verta jūsų laiko ir dėmesio. Egzistuoja platus tokios medžiagos pasirinkimas, tačiau esmė yra ta, kad tai turi būti medžiaga, perduota per žmogų, kuris sugeba pakylėti savo sąmonę iki Kristaus sąmonės lygmens. Jums tiesiog reikia žinoti, kad yra medžiaga, kuri yra vertinga, ir yra medžiaga, kuri nėra vertinga, kad ir kokie būtų išsakomi teiginiai toje medžiagoje, ar kad ir ką teigtų šią medžiagą perdavę žmonės.

Numatau, kad daugelis žmonių klaus, kaip jie galėtų pasirinkti teisingą medžiagos rūšį. Mano patarimas būtų toks: nuoširdžiai stenkitės stiprinti savo vidinį susiderinimą, kaip paaiškinu Kristiškumo Kurse. O tuomet sekite savo intuityviomis įžvalgomis. Jeigu aptinkate kažkokią medžiagą, kuri jums atrodo įdomi, tuomet studijuokite ją ir taikykite vidinio susiderinimo techniką. Jeigu gaunate impulsą toliau tai studijuoti, tuomet tą ir darykite. Jeigu jaučiate vidinį nenorą arba abejones dėl tos medžiagos, palikite ją kol kas ramybėje ir ieškokite to, kas jus traukia.

Žinau, kad kai kurie žmonės norėtų, jog būčiau informacinė agentūra ir pasakyčiau jiems, kuri medžiaga yra teisinga, o kuri ne. Tačiau tai neleistų žmonėms išsiugdyti asmeninio įžvalgumo ir stabdytų žmonių dvasinį progresą. Akivaizdu, kad tai nėra mano intencija.

Kimas: Ką reiškia būti pasiuntiniu?

Jėzus: Pasiuntinys tiesiog yra žmogus, kuris gauna žinią iš šaltinio ir perduoda ją adresatui. Šiame kontekste šis terminas reiškia žmogų, kuris pakelia savo sąmonę iki Kristaus sąmonės lygmens, gauna žinią iš pakylėtųjų mokytojų ir perduoda šią žinią žmonėms, kurie dar nesugeba savo sąmonės pakelti į tą lygmenį.

Kimas: Ar tai nėra problema, kad žinia yra paveikiama pasiuntinio sąmonės?

Jėzus: Ne, kai suvokiate tikrąją už žinios slypinčią intenciją. Pagrindinis tikslas yra pademonstruoti žemesnėje sąmonės būsenoje esantiems žmonėms, kad už materialaus pasaulio egzistuoja dvasinė realybė, kad žmogui yra įmanoma užmegzti ryšį su šia realybe ir kad tą daryti yra verta. Kai mes, pakylėtieji mokytojai, perduodame žinią, nemėginame perduoti neklystančios doktrinos. Yra labai svarbu, kad visi dvasios ieškotojai pilnai suvoktų šį faktą.

Kai perduodame žinią per tam tikrą pasiuntinį, mes visada turime tikslinę auditoriją šiai žiniai. Tikslinė auditorija yra ne tiek kažkokia žmonių grupė, kiek tai yra specifiniame sąmonės lygmenyje esantys žmonės. Mūsų tikslas yra padėti šiems žmonėms pakilti į aukštesnį sąmonės lygį. Mes tikimės, kad jie galiausiai atras dvasinį kelią ir tvirtai įstos į šį kelią.

Rinkdamiesi pasiuntinį, mėginame pasirinkti žmogų, kuris patyrė tikslinės auditorijos sąmonę ir virš jos pakilo. Tai yra daroma, turint tikslą, kad auditorija galėtų susitapatinti su pasiuntiniu, ir kad pasiuntinys galėtų jausti ir suprasti auditoriją.

Mes visada viliamės, kad pasiuntinys tarnaus pavyzdžiu kitiems žmonėms, kurie galėtų šiuo pavyzdžiu sekti. Pasiuntinys turėtų pademonstruoti kelią į asmeninį Kristiškumą. Asmeninis Kristiškumas reiškia, kad išreiškiate savo jums Dievo dovanotą individualumą materialiame pasaulyje. Yra visiškai priimtina, kad pasiuntinys išreikštų savo jam Dievo duotą individualumą per savo pasiuntinystę. Nes kokį pavyzdį duotume, turėdami pasiuntinį, kuris neturėtų jokio individualumo ar asmenybės? Pakylėtieji mokytojai nėra robotai, ir norime aiškiai parodyti, kad neturite savęs paversti robotu, kad galėtumėte progresuoti dvasiniame kelyje. Tad mes iš tiesų norime, kad mūsų pasiuntiniai išreikštų savo individualumą, tačiau, žinoma, mes norime, kad tai būtų Dievo jiems duotas individualumas, o ne pseudo aš, ne ego.

Visi tikri dvasiniai mokytojai išreiškia jiems Dievo duotąjį individualumą per savo skleidžiamą žinią. Tai yra jų, kaip bendrakūrėjų su Dievu, teisė. Ir priešingai populiariam įsitikinimui, aš taip pat čia nebuvau jokia išimtis. Savo misijoje pademonstravau universalų dvasinį kelią, tačiau šis kelias buvo rodomas ir demonstruojamas per mano individualumą. Kalbėdamas apie dangaus karalystę, šią dangaus karalystę apibūdinau taip, kaip ją mačiau per Jėzaus Kristaus protą. Ir argi būčiau galėjęs daryti kaip nors kitaip?

Turite suprasti, kad, kai naudojamės pasiuntiniu, mes visada priimame apskaičiuotą riziką. Nereikalaujame, kad pasiuntinys būtų pasiekęs pilną Kristaus sąmonę. Jeigu to reikalautume, būtų sunku atrasti pasiuntinių. Suprantame, kad pasiuntinys kartais gali išreikšti savo pseudo tapatumą per pasiuntinystę. Kai kuriais atvejais, tai iš teisų gali iškraipyti ar netgi nutraukti visą misiją. Tačiau, kol su tuo nėra nueinama į kraštutinumus, tai iš tiesų gali būti naudinga.

Kimas: Turi omenyje, jog yra priimtina, kad pasiuntinys nebūtų tobulas ir dirbtų su savo asmeniniais ribotumais?

Jėzus: Tai iš tiesų nebūtinai yra žalinga, kad žmonės matytų pasiuntinį išreiškiant tam tikras žmogiškas charakteristikas. Tai gali padėti žmonėms labiau solidarizuotis su pasiuntiniu ir gali padėti jiems suprasti, jog Dievas nereikalauja, kad jo tarnai būtų tobuli. Reikalaujama yra tai, kad žmonės ryžtųsi įveikti žemesniąją sąmonės būseną. Tad, jeigu pasiuntinys demonstruoja pasiryžimą įveikti žmogišką sąmonę, tai gali tapti puikiai kelią iliustruojančiu dalyku. Yra svarbu, kad žmonės galėtų solidarizuotis su pasiuntiniu, kadangi dalis dvasinės žinios yra ta, kad net jeigu turite tam tikrų žmogiškų netobulumų, vis tiek galite prieiti prie dvasinės karalijos ir užmegzti su ja ryšį.

Dėl dualistinio proto reliatyvumo, žmonės save laiko atskirtais nuo Dievo. Kai tai yra suplakama su nenoru keistis arba prisiimti atsakomybę už savo situaciją, gaunate labai pavojingą kokteilį. Tai žmones skatina į kiekvieną dvasinį mokytoją žiūrėti kaip esantį daug aukščiau už juos, ir todėl mokytoją jie paverčia stabu, užuot laikę jį pavyzdžiu. Žmonės jaučia, kad, dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kaltės jausmo arba nepilnavertiškumo jausmo, jie tikrai negalėtų būti verti bendrauti su dvasine karalija. Tiktai tobulas žmogus galėtų tą daryti.

Kai pasiuntinys demonstruoja žmogiškas silpnybes, tai potencialiai gali užkirsti kelią stabmeldiškam pasiuntinio garbinimui. Deja, kai kurie žmonės nenori paleisti idėjos, kad tiktai tobulas žmogus gali bendrauti su dvasine karalija, tad jie pasinaudoja pasiuntinio netobulumais kaip pretekstu atmesti žinią. Ar jau minėjau, kad net ir geriausi dvasiniai mokytojai negali visų pasiekti?

Tačiau noriu aiškiai pasakyti, kad jokiais būdais nesakau, jog piktnaudžiavimas pasiuntinio padėtimi gali būti atleistinas ar pateisinamas. Pasiuntinys susikurs karmą už bet kokį piktnaudžiavimą savo padėtimi, kaip ir bet kuris kitas žmogus. Istorijos eigoje, daugybė žmonių mėgino sukurti iliuziją, kad jie, dėl kažkokios priežasties, yra aukščiau už įstatymą. Tačiau įstatymas neatsižvelgia į asmenis, ir todėl niekas nėra aukščiau už įstatymą. Esmė ta, kad žmonės neturėtų turėti lūkesčio, kad pasiuntinys arba dvasinis lyderis turėtų būti tobulas. Jie turėtų pripažinti, kad pakylėtieji mokytojai gali bendrauti ir iš tiesų bendraus su žmonėmis, kurie nėra tobuli.

Pasiuntinio žmogiški netobulumai taip pat turi funkciją atsijoti žmones, kurie nesuvokė vieno iš svarbiausių dvasinio kelio principų, tai yra, kad, norėdami sužinoti dvasinę tiesą, privalote ryžtis žvelgti giliau nei siekia išorinės regimybės, egzistuojančios materialiame pasaulyje. Jeigu žmonės savo dėmesį koncentruoja į išorinius pasiuntinio netobulumus, ir galbūt naudojasi jais kaip pretekstu žiniai atmesti, tuo jie demonstruoja, kad nėra pasirengę žiniai.

Tai nereiškia, jog sakau, kad norime, jog mūsų pasiuntiniai turėtų žmogiškų ydų ar kad šios ydos yra kažkaip tai priimtinos. Mes, žinoma, norime, kad tiek pasiuntiniai, tiek ir mokiniai, siektų įveikti žemesniąją sąmonę. Tačiau turime nuo kažko pradėti, ir kelionę galite pradėti tik nuo savo dabartinio sąmonės lygmens ir nuo šio taško toliau galite judėti į priekį. Kaip tobulas pasiuntinys galėtų pademonstruoti kelią į tobulumą?

Kimas: Ar nėra rizikos, kad pasiuntinys gali iškraipyti arba iškreipti žinią arba visą misiją?

Jėzus: Taip, ir būtent taip kai kuriais atvejais ir nutiko. Tokie iškraipymai visada nutinka dėl to, kad pasiuntinys tampa pernelyg prisirišęs prie kažkokio žemesniosios sąmonės aspekto. Pavyzdžiui, pasiuntinys gali būti prisirišęs prie išorinės organizacijos arba doktrinos ir gali trokšti, kad kiekvienas žinios aspektas įtilptų į tam tikras ribas. Tai ne tik kad apriboja medžiagą, kurią galime perduoti per tokį pasiuntinį; tai netgi gali paskatinti pasiuntinį tyčia iškraipyti medžiagą, mėginant priversti ją atitikti išorinę doktriną. Pasiuntinys taip pat gali turėti tam tikrus asmeninius troškimus arba idiosinkrazijas, kurie būtų tokie varžantys, kad apribotų arba iškraipytų misiją.

Žmogus gali tapti prisirišęs prie buvimo pasiuntiniu ir pasekėjų turėjimo. Kai kurie žmonės iš pradžių buvo tikri pasiuntiniai, tačiau vėliau tapo prisirišę prie noro, kad jais žavėtųsi grupė pasekėjų. Kai misija buvo baigta, pasiuntinys nenorėjo viso tai paleisti ir norėjo toliau tęsti pasiuntinystę. Toks žmogus tuomet gali imti klastoti žinias arba gali atverti savo protą žemesnėms būtybėms, kurios nėra pakylėtieji mokytojai.

Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria kiekvienas pasiuntinys, yra visada išlaikyti aiškų suvokimą, kad žinios ateina iš aukštesnio šaltinio. Todėl pasiuntinys neturi jokios teisės savintis žinios. Pasiuntinys žinią gauna kaip dovaną, ir ji privalo būti dovanai dovanojama, tai reiškia, be jokių sąlygų.

Sakiau, kad egzistuoja du baziniai žmonių tipai – kūrėjai ir organizatoriai. Kai kūrėjas tarnauja pasiuntiniu, jis arba ji paprastai bus pasiruošęs visiškai laisvai dalintis žinia, nemėgindamas varžyti žinios gavėjų. Tačiau, jeigu kūrėjas netenka pusiausvyros, jis gali nuspręsti, kad pakylėtieji mokytojai jam nebėra reikalingi kaip žinių šaltinis. Arba gali nuspręsti, jog turi teisę pakeisti žinią pagal savo taip vadinamą kūrybinę išraišką. Dėl šios priežasties, mes dažnai esame linkę savo pasiuntiniais rinktis organizatorius, kadangi jiems labiau rūpi perduoti tyrą žinią.

Jeigu organizatorius netenka pusiausvyros, jis arba ji tuomet gali norėti kontroliuoti žmones, kurie gauna žinią. Toks žmogus gali tapti prisirišęs prie valdžios kitiems žmonėms turėjimo, ir gali apsiskelbti tarpininku tarp žmonių ir pakylėtųjų mokytojų. Tuomet, žinoma, pats tikslas tarnauti atviromis durimis tarp žmonių ir pakylėtųjų mokytojų nebetenka prasmės. Pusiausvyros netekęs organizatorius neiškraipo žinios ir nesukuria jos pats; jis mėgina kontroliuoti, ką pasekėjai daro su šia žinia ir kaip jie ją interpretuoja.

Galbūt jau minėjau, kad pusiausvyra visada yra raktas į sėkmę bet kokiuose dvasiniuose užsiėmimuose?

Kimas: Kai kurie čenelingą atliekantys žmonės sako, kad jų sielos palieka jų kūnus, ir per čenelingą kalbanti būtybė perima jų kūną. Mediumas nesuvokia, kas yra sakoma. Tokie mediumai dažnai teigia, kad šis procesas garantuoja, jog mediumo sąmonė nepaveiks žinios, ir todėl žinia yra tyresnė. Ką tu į tai atsakytum?

Jėzus: Sudėtingas klausimas. Pirmiausia norėčiau tau pasakyti, Kimai, kad net jeigu tu pats norėtum leisti man perimti tavo kūną ir protą, aš to nedaryčiau. Naudojuosi tavimi kaip pasiuntiniu būtent dėl to, kad tu visada turėjai bekompromisinį pasišventimą neleisti niekam perimti tavo proto.

Turite suprasti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, jaučiame bekompromisinę pagarbą laisvai žmonių valiai. Mes nepažeisime laisvos individo valios. Neperimsime nė vieno žmogaus kūno ir neįeisime į jo protą. Jeigu jūsų gyvybės srautas paliktų kūną, ir kokia nors išorinė būtybė perimtų jūsų kūną ir imtų per jį kalbėti, kaip tuomet galėtumėte naudotis Dievo jums suteikta laisva valia? Kaip galėtumėte naudotis įžvalgumu, ir kaip galėtumėte įvertinti, ar tai, kas yra sakoma, ateina iš pakylėtųjų mokytojų, ar iš žemesnio šaltinio?

Kalbėjau apie keturis materialios karalijos kvadrantus ir sakiau, kad emociniame ir mentaliniame kvadrantuose yra daug būtybių, kurios nori kalbėti per visus to norinčius. Tokios būtybės be jokių skrupulų perims žmogaus kūną ir protą. Kai vaikščiojau Žeme, mes tai vadindavome apsėdimu. Mes, pakylėtieji mokytojai, niekada neužvaldome nė vieno žmogaus kūno ar proto. Tačiau, yra tokių atvejų, per kuriuos žmogus įžengia į sąmonės būseną, kuri, žvelgiant iš išorinės perspektyvos, gali pasirodyti panaši į transą. Žmogus yra įžengęs į dvasinės ekstazės būseną ir todėl nesuvokia nieko, kas yra sakoma. Žvelgiant iš išorinės perspektyvos, gali nebūti jokio pastebimo skirtumo. Vidinis skirtumas yra toks, kad mes, pakylėtieji mokytojai neįeiname ir neperimame žmogaus kūno ir proto. Žmogus yra aukštesnėje sąmonės būsenoje, kurioje žmogaus įprastinė būdraujanti sąmonė laikinai yra palikta nuošaly. Tai leidžia mums kalbėti per šį žmogų arba perduoti šiam žmogui viziją.

Kai kuriems žmonėms gali būti būtina palikti savo įprastinę būdraujančią sąmonę nuošaly, kad galėtų tarnauti pasiuntiniais arba aiškiaregiais. Tai ypač galiojo praeityje, kuomet materialios oktavos energijos buvo tankesnės negu šiandien. Buvo sunkiau užmegzti ryšį su dvasine karalija, ir todėl dažnai būdavo būtina palikti nuošaly įprastinę sąmonę.

Šiandieniniame amžiuje trokštame matyti žmones, kurie galėtų užmegzti ryšį su savuoju Kristaus AŠ, nebūdami transe arba pakitusioje sąmonės būsenoje. Eidami asmeninio Kristiškumo keliu, palaipsniui išmokstate permatyti žemesnįjį aš ir išmokstate susilieti su savuoju Kristaus AŠ. Galėtume sakyti, kad pereinate į naują sąmonės lygmenį, kuriame ryšys su jūsų Kristaus AŠ ir dvasine karalija tampa jūsų įprastinės, kasdienės jūsų sąmonės dalimi. Kai pasiekiate tam tikrą Kristiškumo lygmenį, jums nebėra būtinybės būti transe arba pakitusioje sąmonės būsenoje, kad galėtumėte atidėti į šalį žemesnįjį aš ir gauti tikslias žinutes per savąjį Kristaus AŠ. Jūs tiesiog sutelkiate savo dėmesį ir susiderinate su savuoju Kristaus AŠ. Tai leidžia jums gauti žinutes nuo savojo Kristaus AŠ arba nuo pakylėtųjų mokytojų, kalbančių per jūsų Kristaus AŠ tarpininką.

Tad tuo noriu pasakyti, jog nenoriu, kad žmonės darytų juodai baltus vertinimus ir atmestų viską, kas ateina iš žmogaus, kuris yra transe arba pakitusioje sąmonės būsenoje. Tačiau aš iš tiesų noriu, kad žmonės suvoktų, jog, jeigu žmogus leidžia išorinei būtybei perimti savo kūno ar proto valdymą, ši būtybė nepriklauso pakylėtųjų mokytojų bendruomenei. Taip pat noriu, kad žmonės suvoktų, jog pereiname į amžių, kuriame pasiuntinys turėtų sugebėti gauti teisingas žinias, nebūdamas transe ir netgi nebūdamas pakitusioje sąmonės būsenoje.

Kimas: Kaip galėtume išvengti netikrų mokytojų arba mokymų?

Jėzus: Stropiai stengdamiesi stiprinti savo vidinį susiderinimą ir sekdami aukščiausia tiesa, kurią šiuo metu pajėgiate suvokti.

Leiskite man dar kartą pakalbėti apie kūrėjus ir organizatorius. Nesubalansuotas kūrėjas yra linkęs būti atviras viskam, kas šią akimirką atrodo įdomu. Nesubalansuotas organizatorius laikysis įsikibęs vieno konkretaus mokymo ir išaukštins jį į neklystančios doktrinos statusą. Šie du požiūriai gali atrodyti visiškai priešingi, tačiau jie abu kyla iš tos pačios sąmonės būsenos – atsisakymo naudotis savo Kristaus įžvalgumu ir jį vystyti. Tiek tuomet, kai viską priimate, tiek ir tuomet, kai viską atmetate, atsisakote naudotis savo įžvalgumu.

Negalite turėti mechaniško požiūrio į dvasinį kelią. Negalite apsibrėžti išorinės taisyklės, kuri jums duotų visiškai saugų būdą nuspręsti, kas klaidinga, o kas teisinga. Įžvalgumas tegali ateiti jums iš vidaus, iš jūsų Kristaus AŠ.

Mechaniško kelio svajonė yra tokia, kad galite atrasti mokymą, organizaciją arba guru, kurie jums duotų vienintelę tiesą. Ir tuomet tiesiog galėtumėte sekti išoriniu mokymu nemąstydami, o tiksliau nesistengdami naudotis savo įžvalgumu. Tačiau net ir pačiuose geriausiuose dvasiniuose mokymuose gali būti klaidingų arba neišbaigtų idėjų. Norėdami pasiekti kelio finišą, turite išmokti įvertinti pavienes idėjas ir atskirti, ar idėja yra pagrįsta, kad ir koks būtų jos šaltinis.

Nuolatos matau žmones, kurie nenori stengtis vystyti šį įžvalgumą, arba kurie taip stipriai bijo padaryti klaidą, kad verčiau iš viso nedaro jokių pasirinkimų. Jie nori, kad koks nors guru jiems pasakytų, kas yra tiesa. Tai tiesiog nėra tikras būdas eiti dvasiniu keliu. Privalote galynėtis su sunkiais sprendimais, ir privalote ryžtis eksperimentuoti, net jeigu tai darydami, padarytumėte klaidą. Netikras guru su džiaugsmu sakys žmonėms kuo tikėti, mėgindamas padaryti pasekėjus priklausomus nuo guru. Tikras guru privers mokinius naudotis savo įžvalgumu, kadangi tikro guru tikslas yra padaryti mokinį nepriklausomu ir dvasiškai savarankišku.

Kaip jau sakiau anksčiau, viskas, kas jums nutinka, gali būti paversta tramplinu jūsų dvasiniam augimui. Matau žmones, kurie taip stipriai bijo netikrų mokytojų, jog nedrįsta atverti savo protų jokioms naujovėms. Vienas dalykas yra akivaizdus – šie žmonės neaugs tol, kol neatvers savo protų. Kas yra didesnis blogis? Uždaryti savo protą ir stovėti vietoje, ar atverti savo protą ir surizikuoti? Realybėje, rizika nėra tokia didelė, kol nesiliaujate ieškoti aukštesnės tiesos. Tai nėra katastrofa kurį laiką sekti klaidingu mokymu. Kol nesiliausite vystyti savo susiderinimo, ir išliksite atviri aukštesniam supratimui, galiausiai permatysite šio netikro mokymo klaidingumą. Tai padarę, būsite išmokę vertingą pamoką savo kelyje. Savo laiką būsite panaudoję išmintingiau, nei būtumėte panaudoję, stovėdami vietoje.

Daugelis tradicinėms religijoms priklausančių žmonių, o taip pat net ir kai kurie Naujojo Amžiaus mokymų pasekėjai, paralyžiuoja save netikrų mokymų baime. Tą taip pat matote ir tarp į mokslą linkusių žmonių, kurie nedrįsta pripažinti savo vidinio dvasingumo. Mano patarimas būtų visada sekti savo aukščiausia intuicija. Jeigu jaučiate vidinį impulsą studijuoti tam tikrą mokymą, tuomet studijuokite šį mokymą, nesijaudindami dėl to, ar tai klaidingas mokymas, ir ar jis ateina iš netikro mokytojo. Jeigu jaučiate vidinį impulsą, taip yra dėl to, kad jūsų gyvybės srautui reikia išmokti pamoką, studijuojant šį specifinį mokymą. Jūsų gyvybės srautui gali būti būtina išmokti atpažinti netikrą mokymą, ir tai turi įvykti per tiesioginę patirtį.

Žinoma, turėtumėte siekti vengti sekti netikrais mokymais. Tačiau tikroji netikrų mokymų keliama rizika nėra ta, kad laikinai juos studijuosite, nes net ir netikruose mokymuose yra tiesos elementų. Tikroji rizika yra ta, kad galite uždaryti savo protą ir išaukštinti klaidingą mokymą į neklystančios doktrinos statusą. Vėlgi, esminis raktas į dvasinį progresą yra išlikti atviru aukštesniam supratimui.

Matau, kaip kai kurie krikščioniai yra taip stipriai susirūpinę dėl Naujojo Amžiaus judėjime egzistuojančių mokymų įvairovės, jog laikosi įsikibę tradicinių doktrinų. Deja, kai kurios iš šių tradicinių doktrinų yra mano tikrųjų mokymų iškraipymai, ir todėl jos nusipelno būti vadinamos klaidingais mokymais. Tačiau dėl savo turimo saugumo poreikio, šie žmonės atsisako pripažinti, kad kai kurios šios tradicinės doktrinos yra klaidingos.

Sekite aukščiausia tiesa, kurią šiuo momentu sugebate matyti, ir išlikite atviri aukštesnei tiesai. Jeigu savo kelią grįsite šiuo paprastu patarimu, paaugsite iš kiekvienos situacijos.

Vėlgi, pusiausvyra yra raktas. Kai kurie žmonės nueina į vieną kraštutinumą ir atsisako pripažinti tamsos jėgų egzistavimą. Jie nekritiškai studijuoja kiekvieną jų vaizduotę žadinantį mokymą, niekada net nepagalvodami, kad šiuose mokymuose gali būti klaidingų idėjų. Šie žmonės neišvengiamai bus paveikti klaidingų idėjų. Kiti žmonės nueina į kitą kraštutinumą ir ima taip stipriai bijoti tamsos jėgų, kad laikosi įsikibę į vieną doktriną ir atsisako mąstyti apie bet kokius kitus dalykus. Tokie žmonės neišvengiamai uždarys savo protą kai kurioms tikroms idėjoms, šitaip praleisdami galimybę augti.

Esmė yra suvokti, kad tamsos jėgos laimės, kad ir kurį kraštutinumą būtumėte pasirinkę. Raktas į tikrą dvasinį progresą yra atrasti Kristaus sąmonės vidurio kelią, kuriame sugebėtumėte atskirti tiesą nuo klaidos. Galėtumėte išvengti klaidos, kad ir kokia kauke ji šiuo metu naudotųsi.

Kimas: Tu nori, kad žmonės bendrautų su tavimi ir kitais pakylėtaisiais mokytojais. Daugelis krikščionių ir Naujojo Amžiaus žmonių teigia turintys tokį bendravimą, tačiau jų gaunamos žinios prieštarauja viena kitai. Kaip galime gauti tikslias žinias?

Jėzus: Pradėti galite, išstudijuodami mano mokymus apie dvasines vizijas ir kaip tikros vizijos gali skirtis. Tuomet nuoširdžiai stenkitės išsiugdyti pagarbą žmonių teisei išreikšti savo vizijas. Tiesiog skleiskite savo tiesą, nesmerkdami kitų žmonių tiesos. Bendraudami su dvasine karalija, nesiekite atnešti absoliučios arba neklystančios doktrinos. Siekite atnešti Gyvąjį Žodį, kaip tai nusakiau anksčiau.

Studijuokite mano mokymus apie dualistinę sąmonę ir išsiugdykite supratimą apie tai, kaip žemesnysis protas gali paveikti jūsų realybės matymą. O tuomet pasižadėkite sau, kad išmoksite permatyti žemesniojo proto reliatyvumą, idant jis nebedarytų įtakos jūsų bendravimui su dvasine karalija.

Supraskite, kad raktas į tikslų bendravimą yra neprisirišimas prie nieko šiame pasaulyje, ypač prie tam tikrų išorinių doktrinų ar įsitikinimų. Prisirišimai paveikia jūsų matymą, ir tai gali įvykti pasąmonės lygmenyse. Išmokite permatyti žemesniojo aš ir išorinių jėgų jūsų pasąmonėje vykdomas manipuliacijas.

Ištirkite motyvus, dėl kurių norite dvasinio bendravimo. Idealiu atveju jie turėtų būti grįsti meile, troškimu padėti kitiems žmonėms, troškimu išpildyti Dievo tikslus, ir troškimu pasiekti ir išreikšti aukščiausią įmanomą dvasinės tiesos supratimą. Jeigu turite bent kažkokį į save sukoncentruotą motyvą, nesvarbu, ar tai būtų troškimas patvirtinti išorinę doktriną, troškimas gauti asmeninį dėmesį, troškimas, kad žmonės jus laikytų išmintingais, arba troškimas gauti asmeninę naudą, tuomet tikėtina, kad negausite tikslių žinių iš dvasinės karalijos. Gali būti, kad užmegsite stiprius ryšius su žemesne karalija, tačiau tai nebus pakylėtieji mokytojai.

Prisiminkite mano žodžius apie tai, kad neturėtumėte savo atlygio ieškoti Žemėje. Nesakau, kad pasiuntinys negali gauti piniginės kompensacijos, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Tačiau, jeigu jūsų varomoji jėga yra asmeninės naudos gavimas, tuomet nėra tikėtina, kad užmegsite ryšį su pakylėtaisiais mokytojais.

Išlaikykite nuosaikumą visuose savo gyvenimo aspektuose, nuo savo sąmonės iki išorinio gyvenimo būdo. Venkite bet kokių narkotikų, alkoholio, tabako ir bet kokių kraštutinumų savo mityboje, pavyzdžiui, per didelio cukraus kiekio arba sunkių mėsos patiekalų. Galbūt jau minėjau, kad pusiausvyra visuose dalykuose yra raktas?

Kimas: Nori, kad visi turėtų vidinį bendravimą, tačiau nesakai, kad visi turėtų būti pasiuntiniais, ar ne?

Jėzus: Iš tiesų tą sakau, tačiau jums reikia suprasti, kad yra daug būdų būti pasiuntiniu.

Pamąstykite apie palyginimą, kuomet žmonės buvo uždaryti į tamsų kambarį. Kai kuriems žmonėms pavyko užlipti iki lubų ir prakrapštyti skylę, per kurią iki jų galėjo prasiskverbti šviesa. Paprastas faktas yra toks, kad kiekvienas, kuris bent akies krašteliu sugeba pagauti Kristaus sąmonės blykstelėjimus ir pamato šviesą, taps pasiuntiniu tiems, kurie šviesos dar nepamatė. Kai bent akies krašteliu pamatote Kristaus sąmonę, galite pasakyti žmonėms, kad gyvenimas yra didesnis už žemesniąją sąmonę.

Istorijos eigoje, milijonai žmonių tarnavo įvairaus laipsnio pasiuntiniais. Daugelis žmonių tarnavo nesąmoningais pasiuntiniais. Jie gaudavo intuityvias įžvalgas arba idėjas, ir perduodavo jas kitiems. Daugumoje atvejų, žmonės šias idėjas pristatydavo kaip sugalvotas jų pačių, ir tai yra visiškai priimtina. Mes, pakylėtieji mokytojai, nesiekiame prisiimti garbės.

Daugelis žmonių buvo sąmoningi pasiuntiniai, ta prasme, jog žinojo, kad jų idėjos ir įžvalgos ateina iš aukštesnės karalijos. Kai kurie žmonės netgi suvokė, kad jų įžvalgos ateina iš konkrečios dvasinės būtybės – pavyzdžiui iš manęs. Dauguma šių žmonių tiesiog perdavė savo žinią, neatskleisdami šaltinio.

Mes taip pat turėjome ribotą skaičių žmonių, kurie atvirai skelbė tarnaujantys aukštesnėse karalijose gyvenančių būtybių pasiuntiniais. Būsimame amžiuje, mums reikės daug daugiau sąmoningų ir viešai paskelbtų pasiuntinių. Tačiau mes nekalbame apie tūkstančius viešai paskelbtų pasiuntinių. Mes mėginame atnešti dvasinę tiesą, nesugniuždydami žmonių, tad mums tėra reikalingas ribotas skaičius žmonių, kurie atvirai pasiskelbtų esantys pasiuntiniai. Tačiau, mes galime naudotis neribotu žmonių skaičiumi, kurie susiderina su savuoju Kristaus AŠ ir demonstruoja dvasinį kelią savo kasdieniniame gyvenime.

Tad noriu, kad žmonės suvoktų, jog, eidami asmeninio Kristiškumo keliu, pradėsite tarnauti tam tikro laipsnio pasiuntiniu. Tai neturėtų būti paskata pradėti jausti puikybę ar išdidumą, tačiau kita vertus, nenoriu, kad žmonės atsisakytų vykdyti šią rolę. Galite tarnauti pasiuntiniu, atvirai apie tai nepaskelbdami pasauliui. Tiesiog gyvenkite harmonijoje su savo dvasinėmis įžvalgomis ir siekite visada kai tik galite įkvėpti kitus.

Kimas: Žinau keletą žmonių, kuriuos tikiu buvus tikrais pakylėtųjų mokytojų pasiuntiniais. Tačiau kai kurie iš jų teigė, jog yra vieninteliai pasiuntiniai. Kaip tą paaiškintum?

Jėzus: Kai pritaikote platų pasiuntinio apibrėžimą, kurį jums čia ką tik daviau, matote, kad mes, pakylėtieji mokytojai, esame pasiruošę komunikuoti per kiekvieną, kuris bent trumpai akimirkai sugeba užčiuopti Kristaus sąmonę. Todėl bet kurią akimirką egzistuoja didelis pasiuntinių skaičius planetoje.

Tačiau taip pat egzistuoja aukštesnis pasiuntinystės lygmuo, kuomet asmuo yra įšventinamas į pasiuntinius ir gauna pasiuntinio mantiją. Mantiją galima apibūdinti kaip dvasinės energijos rūbą, kurį mes nuleidžiame ir įtvirtiname žmogaus energetiniame lauke. Egzistuoja nemažas skaičius skirtingų dvasinių mantijų, tarp jų ir mantijos, skirtos skirtingiems pasiuntinių tipams. Tik labai retais atvejais du žmonės turi tą pačią mantiją. Žmogus gali teigti, jog yra vienintelis pasiuntinys, remdamasis faktu, kad jis arba ji yra vienintelis asmuo, šiuo metu dėvintis specifinę pasiuntinio mantiją.

Taip pat buvo žmonių, kurie turėjo asmeninį poreikį jausti ir paskelbti, jog jie yra vieninteliai pasiuntiniai arba vieninteliai tikri pasiuntiniai. Mes kartais leisdavome žmonėms tai teigti, kadangi tai padėdavo žmogui įveikti šį troškimą. Ir nors šis teiginys nėra teisingas, mes, pakylėtieji mokytojai, vis tiek galėjome naudotis šiuo žmogumi kaip geru ir vertingu pasiuntiniu.

Turite suprasti, kad būti pasiuntiniu nėra lengva užduotis. Kai turite aukštą mantiją, jus dažnai puls žemesniosios jėgos, kurios šiai manijai priešinasi, kaip tą galite matyti iš mano misijos ir gyvenimo aprašymo. Tikiuosi, kad žmonės supras, jog kelių asmeninių keistybių demonstravimas iš tiesų gali padėti pasiuntiniui išsaugoti pusiausvyrą savo mantijai. Mes to neskatiname, tačiau tą leidžiame, kol žmogus vykdo savo pasiuntinio rolę ir neina į kompromisus su mantija.

Mėginau paaiškinti, kad yra visiškai įmanoma tarnauti pasiuntiniu arba dvasiniu mokytoju, iki galo neįveikus žemesniosios sąmonės. Kai kuriais atvejais, žmogaus žemesnioji sąmonė suteikia jam troškimą būti vieninteliu išganytoju. Tai gali kilti iš puikybės ir troškimo būti vieninteliu žmogumi, gelbėjančiu planetą, tačiau tai taip pat gali kilti iš tikro troškimo jausti, kad darote skirtumą. Tai gali paskatinti žmones mėginti vaizduoti save pačiu svarbiausiu dvasiniu mokytoju arba vieninteliu pasiuntiniu. Daugeliu atveju, šį troškimą dar labiau sustiprina pasekėjų grupė, kurie turi poreikį jausti priklausantys pačiai svarbiausiai organizacijai, ir kad tiktai jų organizacija gelbėja planetą.

Kai pakylate virš žemesniosios sąmonės būsenos, visi tokie troškimai ir impulsai išnyksta. Mes, pakylėtieji mokytojai, neturime jokio troškimo prisiimti asmeninę garbę dėl planetos gelbėjimo; mes tiesiog norime, kad planeta būtų išgelbėta. Ir todėl nesvarbu, ar esate mokinys ar pasiuntinys, turėtumėte siekti išsiugdyti tokį pat neprisirišimą ir motyvų tyrumą.

Kimas: Pažįstu žmonių, kurie pasiuntinį pavertė stabu. Kaip žmonėms reikėtų žiūrėti į pasiuntinį?

Jėzus: Vienas iš pagrindinių žemesniosios sąmonės bruožų yra polinkis kurti stabus. Žmonės turi polinkį aukštinti ir versti stabais tuos, kurie pakyla virš minios. Dvasios ieškotojai čia niekuo nesiskiria nuo kitų, ir dažnai nutinka taip, kad pasekėjai savo dvasinį lyderį arba pasiuntinį paverčia stabu. Kai kuriais atvejais, lyderis beveik nieko nedarė, kad užkirstų tam kelią, o kai kurie lyderiai netgi skatino tai.

Ši stabmeldystė visada liūdina, kadangi ji trukdo tolesniam pasekėjų progresui. Stabmeldystė sukuria pavojų, kad pasiuntinys arba lyderis gali pradėti tikėti šia stabmeldyste, šitaip pastatydamas į pavojų savo misiją. Vėlgi, sprendimas čia yra visiems siekti apsivilkti asmeninį Kristiškumą. Geriausias būdas įveikti kitų žmonių stabmeldišką garbinimą yra suvokti, kad jūs taip pat turite begalinę vertę Dievo akyse. Ši įžvalga natūraliai ateis iš jūsų ryšio su savuoju Kristaus AŠ.

Būti pasiuntiniu yra svarbi funkcija, tačiau tai jūsų nepadaro geresniu ar svarbesniu už tuos, kurie klausosi žinios. Jeigu niekas nesiklausytų žinios, tai kur tuomet būtų pasiuntinio vertė? Todėl nenoriu, kad kas nors užsiimtų stabmeldišku pasiuntinio garbinimu.

Į pasiuntinį visada reikėtų žiūrėti kaip į pavyzdį, rodantį, kaip reikia eiti asmeninio Kristiškumo keliu. Neleiskite, kad pasiuntinys taptų svarbesnis už pačią žinią. Neleiskite išoriniam pasiuntiniui sukliudyti jums užmegzti ryšį su vidiniu pasiuntiniu – jūsų Kristaus AŠ.

Kada tikras dvasinis mokytojas pasiekia didžiausią sėkmę? Jis ją pasiekia tuomet, kai pasekėjai įkūnija mokymą ir pakyla iki tokio paties sąmonės lygio kaip ir mokytojas. Mokytojui palikus materialų pasaulį, turėtų atsirasti kažkas, kas perimtų deglą ir toliau tęstų misiją. Jeigu mokytojas neišugdė įpėdinio, jis tuomet ne iki galo įvykdė savo misiją. Jeigu neatsiranda nė vieno mokinio, kuris išdrįstų pakilti į tą patį sąmonės lygį kaip mokytojas, tuomet mokiniai neįvykdė savo misijos.

Kimas: Matau žmonių, ypač mediumų, kurie teigia turintys dvasinį bendravimą, ir naudojasi juo, nurodinėdami kitiems, ką šie turėtų daryti. Kokios būtų tavo mintys apie tai?

Jėzus: Kai siekiate dvasinio bendravimo, turite žinoti, kad žemesnysis aš turi poreikį jausti dėmesį, turi poreikį būti laikomas išmintingu tarp žmonių ir turi poreikį kontroliuoti kitus. Tai galima matyti visuose žmonėse. Dažnai matote žmones, kurie mėgina naudotis dvasiniu bendravimu, mėgindami patenkinti šiuos žemesnius troškimus. Tokie žmonės dažnai teigia gaunantys asmeninius nurodymus iš dangiškų būtybių kitiems žmonėms. Jie tai daro, mėgindami pasijausti svarbūs. Noriu stipriai paraginti žmones to nedaryti.

Vėlgi, leiskite man jus perspėti dėl juodai balto mąstymo. Tuo nenoriu pasakyti, kad pasiuntinys niekada negali perduoti asmeninės žinios. Tiesiog sakau, kad, kai esate dar tik neseniai pradėję vidinį bendravimą, turėtumėte siekti gauti žinutes, kurios galioja tik jums. Daugumoje atvejų, geriausia būtų, kad tokia informacija išliktų privati, ir nesidalintumėte ja su kitais.

Norėčiau, kad kiekvienas dvasios ieškotojas atrastų dvasinius mokymus, kurie buvo perduoti per patikimus pasiuntinius. Studijuokite šiuos mokymus, kad įgytumėte platesnį supratimą apie dvasinį kelią. O tuomet nuoširdžiai stenkitės užmegzti ryšį su savuoju Kristaus AŠ ir naudokitės šiuo ryšiu, kad gautumėte specifinius nurodymus, susijusius su jūsų asmeniniu gyvenimu.

Kai kuriais atvejais iš tiesų gali būti priimtina siekti asmeninio patarimo iš dvasinio mokytojo. Tačiau visada prisiminkite, kad tikrasis kelio tikslas yra pasiekti Kristiškumą. Kai jį pasieksite, patarimus gausite iš paties geriausio mokytojo – savojo Kristaus AŠ. Daugelis žmonių leidžia sau tapti priklausomais nuo kokio nors mokytojo, religinio autoriteto ar netgi mediumo. Ir jie nebesugeba priiminėti sprendimų, nepasikonsultavę su orakulu. Tai yra nesveika reakcija, ir geriausias būdas tai įveikti yra užmegzti ryšį su savuoju Kristaus AŠ. Jeigu galite gauti atsakymus iš vidaus, kam tuomet reikalingi atsakymai iš išorės?

Jeigu trokštate vidinio bendravimo, pasižadėkite sau studijuoti dvasinius mokymus. Prisiminkite posakį, kad dvasinis mokytojas gali tik padauginti tai, ką mokinys atneša ant altoriaus.

Kimas: Koks yra didžiausias iššūkis pasiuntiniui arba dvasiniam mokytojui?

Jėzus: Didžiausias iššūkis yra tai, kad pasiuntinys palaipsniui gali išsiugdyti subtilų jausmą, jog jis arba ji yra aukščiau už savo pasekėjus. Yra labai lengva pradėti galvoti, jog dėl to, kad esate pasiuntinys, esate ypatingoje arba atskiroje kategorijoje. Šis jausmas gali būti dar labiau sustiprintas, jeigu pasekėjai pradeda garbinti pasiuntinį.

Ir pačios katastrofiškiausios pasekmės būna tuomet, kai pasiuntinys pradeda save išsikelti į atskirą kategoriją nuo pasekėjų. Daugelis dvasinių ir religinių organizacijų turi kultūrą, kurioje lyderis yra laikomas aukščiau už visus kitus organizacijos narius. Ir toks lyderis gali netgi dar labiau stiprinti šią kultūrą, siekdamas padidinti arba išlaikyti šį atstumą.

Tikrasis bet kurio pasiuntinio tikslas yra pademonstruoti kelią į asmeninį Kristiškumą. Tikroji bet kurio dvasinio mokytojo sėkmė yra atvesti mokinius į tą patį sąmonės lygį, kuriame yra mokytojas. Kitaip tariant, jeigu pasiuntinys bus sėkmingas, jo pasekėjai eis asmeninio Kristiškumo keliu. Jiems einant šiuo keliu, atstumas tarp mokinio sąmonės ir mokytojo sąmonės natūraliai darysis vis mažesnis.

Tai yra didžiausias iššūkis kiekvienam dvasiniam mokytojui. Ar mokytojas leis mokiniui pakilti į tą patį lygį, o gal net praaugti mokytojo sąmonės lygį? Nebrandus arba nenušvitęs mokytojas neleis, kad taip nutiktų. Brandus arba nušvitęs mokytojas skatins tai.

Kimas: Ką pasakytum žmonėms, kurie nori tapti pasiuntiniais?

Jėzus: Net nemėginkite! Atiduokite, palikite, paleiskite visus troškimus tapti pasiuntiniu. Vietoj to, visą savo dėmesį sukoncentruokite į dvasinio kelio studijavimą ir savo asmeninio Kristiškumo įkūnijimą.

Jeigu tyčia mėginsite ieškoti pasiuntinystės, jeigu sieksite paimti ją jėga, netapsite pakylėtųjų mokytojų pasiuntiniu. Galbūt tapsite žemesniųjų jėgų pasiuntiniu, bet nebūsite mūsų pasiuntiniu.

Nesiekite pasiuntinystės. Pirmiausia siekite individualaus Kristiškumo, o tuomet pasiuntinystė galbūt jums bus pridėta, jeigu tokia bus jūsų rolė gyvenime. Neieškokite pasiuntinystės; leiskite jai pačiai jus susirasti.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels