Žmonės, kurie teigia esantys Dievo inkarnacija
TEMOS: Atmanas ar super-siela – visi yra Dievo individualizacijos, tačiau dauguma nesugeba to priimti – nė vienas neinkarnuojasi turėdamas pilną Dievo sąmonę – Žemė yra pernelyg žemose vibracijose, kad į ją galėtų inkarnuotis Dievo sąmonę turinti būtybė – induizmas žodį „Dievas“ naudoja kitaip nei juo yra naudojamasi Vakaruose – Kristaus sąmonę pasiekęs žmogus neteigtų esąs Dievas įsikūnijime – tiktai antikristo protas gali tikėti, jog yra Dievas – tiktai ego nori iškelti save virš visų kitų žmonių – tiktai puolusios būtybės gali teigti esančios Dievo inkarnacijomis – garantuoto išganymo svajonė ragina žmones sekti paskui tokius guru, kurie išsako įžūlius teiginius – tai sukelia priklausomybę, o ne Kristiškumą
Klausimas: Regis yra keletas guru arba dvasinių mokytojų, kurie teigia esantys Dievo arba kažkurio Dievo aspekto inkarnacijos. Žinoma, daugelis krikščionių tiki, kad Jėzus buvo į Žemę nusileidęs Dievas. Ar gali taip būti?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Žinau, kad keletas guru, tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose, teigė esantys vienos ar kelių dievybių inkarnacijos. Nors Dieviškumo inkarnacijos klausimas yra šiek tiek sudėtingas, leiskite man jums pateikti trumpą paaiškinimą.
Vedos yra teisios sakydamos, kad egzistuoja super-siela arba Atmanas, iš kurio gimė visos savimonę turinčios būtybės. Šis Atmanas yra Kūrėjo Esybės tąsa, ir todėl techniškai galėtume sakyti, kad visi žmonės yra Dieviškumo inkarnacijos. Tačiau aš mieliau esu linkęs sakyti, kad visi žmonės turi Dievo sąmonės sėklą, tačiau ši sėkla turi būti puoselėjama, kol pilnai subręs. Todėl nesakyčiau, kad visi žmonės yra Dieviškumo inkarnacijos, ir leiskite man paaiškinti kodėl.
Kaip yra paaiškinama mokymuose apie jūsų tikrąjį tapatumą, jūs buvote sukurti kaip dvasinės Esybės tąsa. Tačiau buvote sukurti su ribota savimone ir jums yra skirta augti, kol pasieksite pilną Dievo sąmonę. Kitaip tariant, niekas NIEKADA neinkarnavosi pirmąjį kartą su pilna Dievo sąmone. Visi turi augti laipsniškai.
Kai pasiekiate pilną Dievo sąmonę, teoriškai būtų galima sakyti, kad tampate Dieviškumo inkarnacija, pilnai nubudusia savo tikrajam tapatumui, kaip kai kurie tą ir teigia. Problema su šiuo teiginiu yra ta, kad pilnos Dievo sąmonės neįmanoma pasiekti materialioje visatoje, ir jos netgi neįmanoma pasiekti žemesniuose dvasinės karalijos lygmenyse. Norint pasiekti pilną Dievo sąmonę, turite pakilti iki Kūrėjo lygmens, tačiau tuomet jūs jau nebeinkarnuojatės Žemėje. Kitaip tariant, kai pasieksite tą sąmonės lygį, kuriame teisėtai galėsite sakyti esantys Dieviškumo inkarnacija, nebebūsite Žemėje.
Būnant nauju bendrakūrėju, jums pirmiausia reikia užsitarnauti savo pakylėjimą, kurio dėka visam laikui užsitarnautumėte sau vietą dvasinėje karalijoje. Tuomet galėsite pasirinkti likti su Žeme ir padėti nepakilusioms būtybėms augti, arba galėsite pasirinkti pereiti į aukštesnius lygmenis ir siekti pilnos Dievo sąmonės. Jeigu pasirinksite likti su Žeme – tapdami Bodhisatva – atidėsite pilnos Dievo sąmonės pasiekimą. Paprasta realybė yra tokia, kad kolektyvinė žmonijos sąmonė vis dar tebėra tokia žema, kad nė viena pilną Dievo sąmonę pasiekusi Būtybė negalėtų čia inkarnuotis.
Dvasinė karalija turi keletą lygmenų, ir todėl egzistuoja dvasinių būtybių hierarchija, besidriekianti nuo žemiausio dvasinės karalijos lygmens – kuri yra tiesiai virš materialaus pasaulio savo vibracijomis – iki paties Kūrėjo. Dauguma žmonių Žemėje yra dvasinių būtybių, esančių žemiausiame dvasinės karalijos lygmenyje, individualizacijos. Yra keletas žmonių, kurie yra aukštesnėse dvasinėse karalijose esančių Būtybių tąsos, tačiau nėra nė vieno, kuris būtų tiesioginė paties Kūrėjo individualizacija.
Kitaip tariant, jokia kada nors Žemėje inkarnavusi būtybė nebuvo tiesioginė Kūrėjo individualizacija. Ji gimė iš būtybių hierarchijos, prasidėjusios nuo Kūrėjo. Kūrėjas save pirmiausia išreiškė dviem būtybėmis – Alfa ir Omega, iš kurių tuomet gimė sekantis lygmuo ir taip toliau. Tuo noriu pasakyti, kad jokia Būtybė, kuri iš tiesų yra Šviesos Hierarchijos palikuonė, neteigtų esanti absoliutaus ar visur esančiojo Dievo inkarnacija – kad ir kokiu vardu vadintumėte šį Dievą. Jeigu Kūrėjas inkarnuotųsi Žemėje, Jo šviesos intensyvumas tiesiog sudegintų visą planetą ir visus joje įsikūnijusius gyvybės srautus. Todėl šviesa privalo būti pažeminta savo vibracijose daugybę kartų, kad dvasinė Būtybė galėtų inkarnuotis, nesutrikdydama tikslo, dėl kurio buvo sukurta Žemė – kaip platforma laisvai valiai reikštis.
Tačiau vandenį čia drumsčia dar ir tai, kad keletas religijų – ypač induizmas – žodį „Dievas“ nenaudoja tokiu pačiu būdu, kaip jis dažniausiai yra naudojamas Vakaruose. Jos žodį Dievas naudoja daugybei būtybių įvardinti, gyvenančių nuo pačios žemiausios dvasinės karalijos iki aukščiausių karalijų. Kartais žodis „Dievas“ netgi yra naudojamas – neteisingai – įvardinant būtybes, egzistuojančias viename iš materialios karalijos lygmenų. Todėl, kai vakarietis išgirsta, kad kažkas yra Dievo inkarnacija, jis arba ji dažnai mano, kad tai reiškia aukščiausią Dievą, kaip šis terminas yra naudojamas krikščionybėje. Štai kodėl kai kurie vakariečiai teigia, jog induizmas nėra monoteistinė religija. Jie nesuvokia, kad induizmas iš tiesų pripažįsta aukščiausią Dievą – Bramaną, tačiau taip pat pripažįsta ir daugelį žemesnių būtybių, kurios yra vadinamos Dievais, tačiau jos yra aiškiai laikomos esančiomis žemiau aukščiausio Dievo.
Esmė ta, kad kai kurie žmonės Žemėje iš tiesų yra Dvasinių Būtybių, pasiekusių sąmonės lygį, kuris grynajame induizme yra vadinamas Dievų lygmeniu, individualizacijos. Tiesą sakant, kalba čia eina apie keletą dvasinės karalijos lygmenų, esančių tiesiai virš materialios visatos savo vibracijomis, ir todėl tai nėra aukščiausias Dievas. Tačiau klausimas čia yra toks, ar šios būtybės techniškai yra Dievo įsikūnijimas ir ar jos save tokiomis laikytų?
Kai dvasinėje karalijoje esanti Būtybė pasiunčią savo paties individualizaciją į Žemę, ji nepasiunčia visos savo Esybės. Individualizacija neturi pilno suvokimo apie savo dvasinį „tėvą.“ Ji kelionę pradeda, turėdama tokią pačią ribotą sąmonę kaip ir bet kuris kitas žmogus ir todėl laiko save atskirta nuo savo aukštesniosios Esybės. Todėl nebūtų galima sakyti, kad ši būtybė yra Dieviškumo inkarnacija.
Būtybė galiausiai gali pasiekti Kristaus sąmonę, kuomet ji ima priimti savo vienovę su savo aukštesniąja Esybe, ir tai jai suteikia priėjimą prie tos Esybės galių. Kai tai įvyksta, būtų galima sakyti, kad ši būtybė yra tapusi Dieviškumo inkarnacija ta prasme, kad jūsų aukštesnioji Esybė gali dirbti per jus (Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Tai Tėvas manyje daro darbus.) Tačiau Kristaus sąmonę pasiekęs žmogus neteigtų esąs Dievas įsikūnijime ir neteigtų esantis Dieviškumo inkarnacija ta prasme, kad Kūrėjas tiesiogiai būtų įsikūnijęs šiame žmoguje. Todėl jis niekada neteigtų esąs aukščiausias Dievas Žemėje.
Net ir pakylėtasis mokytojas neteigia esąs Dievas, ir laiko save hierarchijos, siekiančios patį Kūrėją, tąsa. Esmė ta, kad egzistuoja subtilus, bet labai svarbus skirtumas tarp to, kai matote save vienovėje su dvasine hierarchija, siekiančia patį Kūrėją, ir to, kai iš tiesų manote, jog ESATE Dievas. Tiktai Kūrėjas yra Dievas, kai tuo tarpu visos sukurtos būtybės yra bendrakūrėjai su Dievu (kol nepasiekė pilnos Dievo sąmonės). Kristaus sąmonės funkcija yra padėti bendrakūrėjams išlaikyti savo vienovės su Dievu jausmą. Todėl, kai pasiekiate vienovę su Dievu, sušunkate: „Aš ir mano Tėvas esame viena.“ Negalvojate, kad jūs ir esate Tėvas.
Tiktai būtybė, kuri yra pasiklydusi antikristo sąmonėje – ir todėl yra atsiskyrusi nuo Kūrėjo – gali tikėti, jog ji YRA Dievas. Todėl tiktai ego – savo ekstremaliausioje formoje, išeinančioje už žmogiškojo ego ribų – gali paskatinti žmogų išsakyti tokį teiginį. Būtybė, kuri yra įveikusi ego, niekada nelaikytų savęs įsikūnijime esančiu Dievu; ji visada pripažintų hierarchiją, iš kurios kilo. Štai kodėl buvau tiesiog priblokštas krikščioniškos doktrinos, kad esą buvau Dievas nuo pat pradžių, ir kad Dievas manęs niekada nesukūrė. Aš iš tiesų buvau sukurtas būti bendrakūrėju su Dievu ir turėjau dirbti dėl savo Kristaus sąmonės, ir tik ją pasiekęs galėjau išpildyti savo rolę, tapdamas Gyvuoju Kristumi Žemėje.
Tuo noriu pasakyti, kad niekada nebuvo nė vienos būtybės, kuri būtų įsikūnijusi su pilna Dievo sąmone, ir todėl sakyčiau, kad nebuvo nė vienos būtybės, kuri būtų buvusi Dieviškumo inkarnacija, kaip tai supranta dauguma vakariečių. Todėl ir aš pats nelaikau savo paskutinio įsikūnijimo Jėzumi buvus Dieviškumo inkarnacija.
Žinau, kad mokiniai Rytuose į Dieviškosios inkarnacijos koncepciją žiūri šiek tiek kitaip, tačiau esminė mano mintis yra ta, kad ši koncepcija iš tiesų yra bevertė. Net jeigu žmogus yra paskutiniame savo įsikūnijime ir yra beveik pasiekęs pakylėtąją sąmonę, šis žmogus jokiais būdais nemėgintų išaukštinti savęs virš kitų žmonių ir neteigtų, jog yra neklystantis. Krišna, Buda ir aš pats neteigėme esantys Dievai įsikūnijime. Priešingai, kuo aukštesnį esate pasiekę tikro dvasinio augimo lygmenį, tuo labiau tapatinatės su visa gyvybe ir siekiate išvengti žmonių mėginimų užkelti jus pjedestalo. Norite, kad žmonės atrastų savo pačių Dieviškumą, užuot garbinę jūsų Dieviškumą. Štai kodėl naudojau „Žmogaus Sūnaus“ koncepciją apie save ir niekada savęs tiesiogiai nevadinau Dievo Sūnumi.
Buvau pasiekęs Kristaus sąmonę, o kai tai padarote, suvokiate, kad esate Dievo sūnus arba dukra. Tad iš tiesų galite save taip vadinti, tačiau aš žinojau, kad tai darydamas tik padidinčiau riziką, kad būsiu paverstas stabu. Tad esmė ta, kad, kai žmonės yra pasiekę iš tiesų aukštą sąmonės lygį, jie savęs nevadintų Dieviškumo inkarnacijomis. Tačiau šiame amžiuje yra visiškai tinkama, kad daugelis žmonių save vadintų Dievo sūnumis ir dukterimis, ir kai daug žmonių tą darys, tai pašalins stabmeldystės riziką.
Žinau, kad kai kurie žmonės gali sakyti, jog mano čia išsakyti teiginiai – ir mano prieš 2000 metų išsakyti teiginiai – rodo, jog tebesu dualizme. Kai kurie sakytų, kad vienovės su Dievu koncepcija arba buvimo Dievo Sūnumi koncepcija rodo tebeegzistuojantį dualizmą, o jie dualizmą jau peržengė, tai reiškia, kad jie yra Dievas. Yra keletas klaidų šiuose samprotavimuose:
Tai, kad laikote save bendrakūrėju su Dievu, nėra toks pat dualizmas, kaip antikristo proto dualizmas, kuriame yra įkalinti dauguma žmonių Žemėje – kaip paaiškinu mokymuose apie ego. Tai, kad laikote save vienovėje su Dievu nėra tas pats, kas matyti save atskirtą nuo Dievo neperžengiamu barjeru. Žinojimas, kad esate Dievo individualizacija, bet nesate visas Dievas, tiesiog yra Kristaus sąmonės realizmas, kuris yra priešingas antikristo proto iliuzijoms.
Niekas negali pilnai pakilti virš dualizmo – virš atotrūkio nuo Dievo – esamomis materialios visatos sąlygomis. Tiktai aukštesnėse dvasinės karalijos vibracijose įmanoma pakilti į Dievo sąmonės pilnatvę, ir tai tik aukščiausioje dvasinėje karalijoje.
Kai pasiekiate pilną Dievo sąmonę, neprarandate savo individualumo ir neišnykstate atgal į Dievą. Išsaugote savo individualumą, ir patys tampate savarankišku Kūrėju. Kūrėjas jus sukūrė ne tam, kad per nesuskaičiuojamus amžius išgyventumėte daugybę patirčių ir tuomet tiesiog vėl išnyktumėte. Kūrėjas jus sukūrė, kad ir jūs galėtumėte tapti Kūrėju ir galėtumėte pratęsti Gyvenimo Upę.
Dabar pamąstykime, kas galėtų paskatinti žmogų teigti, jog jis yra Dievas įsikūnijime? Jeigu išstudijuosite mano mokymus apie žmogiškąjį ego, pamatysite, kad jis turi troškimą išsikelti save kaip autoritetą, kurio niekas negalėtų kvestionuoti ir kuriam niekas negalėtų prieštarauti. Vienas iš būdų tai padaryti yra tapti religinės organizacijos lyderiu ir teigti, jog esate aukščiausias Dievo atstovas Žemėje, ir pavyzdys čia gali būti popiežius. Rytuose, būdas įgyti šį autoritetą yra apsiskelbti dvasiniu guru ir teigti, jog esate Dieviškumo inkarnacija. Du skirtingi būdai pasiekti tą patį tikslą.
Tačiau net ir žmogiškasis ego neteigs esantis Dievas. Todėl šitokį teiginį gali išsakyti tik tokia būtybė, kuri susikūrė ego, kai nupuolė iš vienos iš dvasinių karalijų. Beje, tokia būtybė paprastai jau būna pasiekusi tam tikrą meistriškumo lygį prieš savo nuopolį, ir todėl jai yra labai lengva demonstruoti tam tikrus antžmogiškus gebėjimus, įskaitant ir proto kontrolę materijai. Kadangi ego buvo sukurtas virš materialios visatos, jis jaučiasi esąs pranašesnis už visas šiame pasaulyje esančias būtybes, ir būtent tai gali paskatinti šį ego teigti, jog jis yra aukščiausias Dievas Žemėje.
Dalykas, kuris padaro žmones pažeidžiamus tokiems asmenims ir skatina jais sekti, yra ego troškimas atrasti garantuotą kelią į išganymą. Todėl, jeigu esate guru pasekėjas, kuris teigia esąs dieviškumo inkarnacija, tuomet jūsų išganymas privalo būti garantuotas. Jūsų ego gali paskatinti jus manyti, kad šis guru nudirbs visą darbą už jus, ir todėl jums nereikės stoti į konfrontaciją su savo ego ir siekti tikro Kristiškumo. Tai nutinka praktiškai visiems žmonėms, kurie seka taip vadinamais „Super-Guru.“ Ir puikiai žinau, kad daugelis krikščionių ir mane pavertė tokiu super-guru.
Kai kurie guru išmoko manipuliuoti materija visokiais beverčiais būdais. Būtent apie tai kalbėjau sakydamas:
Nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. (Mato 24,24)
Tokių guru pasekėjai dažnai tampa priklausomi nuo guru, užuot siekę Kristaus sąmonės, kurią kai kurie iš jų sugebėtų pasiekti. Tai juos atveda prie tyčinės ignoravimo būsenos, kurioje jie ignoruoja teiginius apie savo guru elgesį arba nusprendžia, kad seks šiuo guru net ir tuomet, jeigu šie teiginiai pasirodys esantys teisingi. Tai labai dažnai nutinka organizacijose, kurios yra susikoncentravusios į vieną žmogų ir neturi jokio ryšio su pakylėtaisiais mokytojais. Tuo būdu pasekėjai tampa guru tarnais, vietoj to, kad lyderis būtų visų tarnas. Kai aklas aklą veda, abu atsidurs duobėje.
Jaučiu didelę užuojautą daugeliui žmonių, kurie atidavė savo sielą tokiems guru. Tačiau taip pat turiu pasakyti – apie ką kalbu ir savo mokyme apie netikrus mokytojus – kad vienintelė priežastis yra ta, jog gyvybės srautas nenori prisiimti pilnos atsakomybės už save ir todėl nori sekti paskui guru, kuris tariamai gali garantuoti jo išganymą. Ir todėl gyvybės srautas yra pažeidžiamas tų, kurie teigia esantys aukščiausi guru. Suprantu, jog yra mažai vilties, kad tokie žmonės šitai perskaitys, ar kad jie pamąstys apie tiesą mano žodžiuose.
Tačiau tiems, kurie yra atviri, noriu patarti išstudijuoti mano mokymus apie ego, kad suprastumėte elementus savo psichikoje, kurie daro jus pažeidžiamą ir skatina jus tapti aklu pasekėju. Naudokitės mūsų duodamais įrankiais – įskaitant ir rožinius – siekdami tikro dvasinio savarankiškumo ir nepriklausomybės nuo bet kokių guru Žemėje, įskaitant ir šią svetainę. Gyvenimas per trumpas būti kažkieno kito šviesos – ar šviesos regimybės – pasekėju. Atraskite savo pačių vidinę šviesą ir sekite ja, kol sugrįšite namo.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com