Kas nutinka gyvūnams po mirties?

TEMOS: Gyvūnai turi grupinę sielą – jie nenueina į tą pačią vietą po mirties kaip žmonės – elementaliai – jūsų dėmesys gali pagreitinti gyvūnų augimą – elementalis gali imituoti jūsų asmenybę – bendravimas su mirusiais gyvūnais – gebėjimas paleisti yra svarbiausias dalykas dvasiniame augime

Klausimas: Mielas Jėzau, ar visi gyvūnai, tarp jų ir naminiai gyvūnai, turi sielas? Jeigu taip, tai ar gyvūnų sielos yra tokios pačios kaip ir mūsų sielos? Kas nutinka gyvūnui, pavyzdžiui naminiam gyvūnui, kai jis pereina anapus? Ar gyvūno perėjimas skiriasi nuo žmogaus sielos perėjimo? Ar gyvūnų sielos nueina į tą pačią vietą kaip ir mūsų sielos? Ir galiausiai, ar turėsime galimybę pamatyti savo mylimiausius gyvūnus anapus?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Gyvūnas neturi individualios sielos. Sąmonė, kuri teikia gyvybę fiziniam gyvūno kūnui, yra grupinės sielos pasireiškimas. Kaip paaiškinama kitur, žmogaus gyvybės srautas yra AŠ ESU Esaties tąsa, tačiau jis naudojasi sielos indu integracijai su fiziniu kūnu. Grupinė gyvūnų rūšies siela yra sukurta iš materialios karalijos energijų. Tačiau ši grupinė siela iš tiesų gali vystytis, ir būtent dėl to gyvūnų rūšys gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos, ir dėl to šunys gali išmokti triukų, kurių nesugebėjo išmokti prieš keletą kartų.

Kai gyvūno kūnas miršta, sąmonė, kuri teikė kūnui gyvybę, įsilieja atgal į grupinę sielą. Todėl gyvūno sąmonė – būtų neteisinga sakyti siela – nenueina į tą pačią vietą, kaip šio gyvūno šeimininko sielos indas.

Žinau, kad daugelis naminius gyvūnus turinčių žmonių nesutiks su šiuo mokymu, kadangi jie jaučia, jog jų gyvūnai turi savitą individualumą ir asmenybę. Tačiau, nors šis pastebėjimas yra teisingas, tai nereiškia, kad gyvūnai turi individualias sielas.

Formų pasaulis yra sukurtas iš dvasinės energijos, kuri buvo pažeminta savo vibracijose, nulipdyta į tam tikrą formą ir tuomet laikoma toje formoje. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, viskas yra sukurta iš Dievo substancijos, kuri yra sąmonė. Kaip paaiškina Motina Marija, Dievo substancija, Materijos šviesa, formą gali prisiimti tik tuomet, kai ją veikia sąmoningas protas. Todėl formų pasaulio kūrimo procese dalyvauja daugelyje skirtingų lygmenų esančios būtybės. Kai kurios iš šių būtybių yra tai, ką kai kurie ezoteriniai mokymai vadina „formų statytojais elementaliais,“ arba tiesiog „elementaliais.“ Šios būtybės yra tai, ką žmonės įvairiais amžiais regėjo kaip gamtos dvasias – gnomus, fėjas ir silfus.

Šie elementaliai neturi individualių sielų kaip turi žmonės. Tačiau, tarnaudami žmonėms, jie palaipsniui gali išsivystyti iki tokio lygmens, kuomet gali apsigyventi žmogaus kūne, toliau vystytis būdami žmonėmis ir galiausiai pakilti į dvasinę karaliją. Daugelis žmonių, turinčių labai artimą ryšį su gamta, yra įsikūniję elementaliai. Tam, kad galėtų pasiekti šį tašką, kuomet jiems būtų leista įsikūnyti žmogaus kūne, elementaliai privalo tarnauti žmogui.

Viską formų pasaulyje palaiko dvasinės energijos srautas, tekantis į šį pasaulį. Dalis šio srauto teka per žmonių sąmonę ir yra nukreipiamas jūsų dėmesiu. Todėl tai, į ką nukreipiate savo dėmesį, yra išdidinama dvasine energija. Kai nukreipiate savo dėmesį į gyvūną, į šį gyvūną tekanti dvasinė energija augina gyvūno sąmonę. Tai tuomet padaro įmanoma elementaliui apsigyventi gyvūno kūne.

Kadangi elementalis turi aukštesnę sąmonės formą nei pats gyvūnas, gyvūnas, kuriame apsigyveno elementalis, gali įgyti savitą individualumą ir asmenybę. Tačiau svarbu suprasti, kad elementaliai, esantys žemesniuose sąmonės lygmenyse, tiesiog yra imitatoriai. Todėl tai, ką matote atspindima iš savo gyvūno, iš tiesų yra jūsų pačių individualumas ir asmenybė, kuriuos jums atspindi elementalis, ir tai nereiškia, kad gyvūnas turi individualią sielą. Štai kodėl dažnai matote nepaprastą panašumą tarp šuns ir jo savininko.

Žmogų traukia tam tikra šunų rūšis, nes ši veislė atspindi jo paties asmenybę (veislė atsirado kaip tam tikros asmenybės tipo išraiška). Šuns šeimininkas tuomet projektuoja savo paties asmenybę į šunį, kas dar padidina panašumą.

Kadangi gyvūnai neturi gyvybės srautų, jie nenueina į tą pačią vietą kaip žmonių gyvybės srautai. Yra įmanoma susitikti gyvūną po mirties. Tačiau šis gyvūnas bus jūsų dvasinių mokytojų sukurtas pasireiškimas, norint palengvinti jūsų perėjimą iš kūno.

Žinau, kad kai kurie mediumai, ypač paskutiniais dešimtmečiais, teigia galintys bendrauti su mirusiais gyvūnais. Kai kuriais atvejais yra įmanoma bendrauti su elementaliu, kuris buvo įsikūnijęs tam tikrame gyvūne. Toks elementalis iš tiesų gali sekti paskui žmogaus gyvybės srautą ir įsikūnyti ne viename šiam žmogui priklausančiame gyvūne, kai kuriais atvejais net ir per kelis gyvybės srauto įsikūnijimus. Tačiau daugumoje atvejų šį bendravimą iš tiesų sukuria psichinėje karalijoje esančios žemesnės dvasios, kurios siekia vogti žmonių energiją, versdamos žmones duoti joms savo dėmesį. Todėl jos sukurs iliuziją, kad žmonės bendrauja su savo gyvūnais, kad galėtų gauti žmonių dėmesį ir energiją.

Kaip paaiškinu šioje svetainėje, raktas į išganymą yra pasiekti Kristaus sąmonę. Kad galėtumėte pasiekti šią sąmonės būseną, privalote palikti ribotą tapatumo jausmą, kylantį iš dualistinio proto. Tad galėtume sakyti, kad vienas iš pačių svarbiausių gebėjimų, kurį turite išvystyti dvasiniame kelyje, yra gebėjimas visiškai ir absoliučiai kažką palikti. Turite būti pasirengę visiškai palikti praeitį ir visus savo prisirišimus prie materialaus pasaulio ir savo mirtingo tapatumo jausmo. Į tai įeina ir jūsų miręs gyvūnas. Į tai netgi įeina žmonės, kurie mirė ar nuo kurių jūs kitais būdais atsiskyrėte.

Dualistinė sąmonės būsena yra labai prisirišusi prie šio pasaulio dalykų, įskaitant ir praeities dalykus, kurie buvo prarasti, bet kuriuos dualistinis protas atsisako priimti kaip prarastus. Ir būtent tai trukdo jums judėti pirmyn savo dvasiniame augime, ir prisirišimai prie praeities, tikrąja to žodžio prasme, gali neleisti jums įžengti į dangų. Tiesą sakant, būtent dėl šių prisirišimų jums kyla būtinybė iš naujo įsikūnyti Žemėje. Ir turėsite įsikūnyti vėl ir vėl, kol visiškai ir absoliučiai neatiduosite visų prisirišimų prie šios planetos.

Todėl kiekvienam dvasios ieškotojui yra būtina sąmoningai vystyti gebėjimą ir norą palikti tai, kas pasikeitė ir ko nebeįmanoma sugrąžinti. Žmonės, kurių kelionė dvasiniu keliu yra pati sėkmingiausia, yra tie, kurie turi geriausią gebėjimą paleisti. Tie, kurie siekia išsaugoti savo gyvybę, ją praras, o tie, kurie yra pasirengę prarasti savo mirtingą gyvybę dėl manęs, atras nemirtingą Kristaus sąmonės gyvenimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2004 Kim Michaels