Fundamentalus mokymas apie antrąją mirtį
TEMOS: Ryšys tarp sąmonės ir energijos – Sąmoningasis AŠ gali kurti iš vienovės jausmo arba iš atskirties jausmo – jeigu kuria iš atskirties, Sąmoningasis AŠ susikuria žemyn traukiantį sūkurį – įmanoma, bet sunku ištrūkti iš šio sūkurio – puolę gyvybės srautai ėmė manyti esantys dievai, galintys apibrėžti, kas teisinga ir kas klaidinga – ateina laikas, kai jų galimybė baigiasi – kas nutinka po antrosios mirties
Klausimas: Esu pasimetęs ir nesuprantu, kaip siela gali patirti antrąją mirtį ir būti ištrinama visam laikui. Energija negali būti ištrinama – siela yra energija, tad ar galėtum paaiškinti tai išsamiau?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Viskas, kas turi formą, yra sukurta iš Dievo substancijos, Dievo energijos; mes tai vadiname Materijos šviesa. Dievas sukūrė vibracijų kontinuumą, ir jūs gyvenate vienoje jos atkarpėlėje, taip vadinamoje materialioje visatoje, arba kitaip fizinėje oktavoje. Materiali visata yra sukurta iš energijų, kurios atėjo iš dvasinės karalijos. Šių energijų vibracijos yra žeminamos tol, kol pradeda vibruoti materialios visatos dažnių spektre. Žemesnės energijos negali paveikti aukštesnių energijų.
Kai mokslininkai sako – pirmajame termodinamikos dėsnyje – kad energija negali būti nei sukuriama, nei sunaikinama, techniškai jie yra teisūs, tačiau realybės paveikslas iš tiesų yra didesnis. Dievas sukūrė visą energiją, todėl Dievas iš tiesų ją gali ir sunaikinti. Tačiau būtybė, esanti tam tikroje karalijoje – tokioje kaip materiali visata – negali sukurti ar sunaikinti energijos iš tos karalijos ar iš aukštesnės karalijos.
Dabar dar reikėtų pridėti tai, kad visos formos yra sukurtos iš Materijos šviesos energijos. Tačiau tam tikra forma yra sukuriama tuomet, kai ant Materijos šviesos perkeliamas mentalinis įvaizdis, kol Materijos šviesa pradeda atvaizduoti šią formą. Tad dabar matome, kad forma yra sukuriama IŠ ENERGIJOS, tačiau ją sukuria SĄMONĖ.
Kaip paaiškiname kitur, Sąmoningasis AŠ yra sukuriamas dvasinėje karalijoje. Jis yra beformis ir neturi materialios substancijos, ir todėl jo negali sunaikinti bei paveikti jokios materialios karalijos žemesniosios vibracijos. Štai kodėl mes jį vadiname „grynąja sąmone.“ Kitaip tariant, Sąmoningasis AŠ yra sąmonė, kuriai skirta dalyvauti bendrakūrime, perkeliant mentalinius įvaizdžius ant energijos.
Nusileidęs Sąmoningasis AŠ ima naudoti energiją, dalyvaudamas formų bendrakūrime. Tik dabar kyla klausimas, kaip jis šias energijas išreikš. Idealiu atveju, Sąmoningasis AŠ formuos mentalinius įvaizdžius iš jausmo, kad yra susijęs su kažkuo didesniu už save ir troškimo pakylėti aukštyn viską, ką sutinka savo kelyje. Šie mentaliniai įvaizdžiai tuomet pakilę taps jo kauzalinio kūno dalimi. Per šiuos įvaizdžius išreikštos energijos taip pat pakils, ir dalis jų bus saugomos kauzaliniame kūne (sukurdamos pozityvų momentumą), o kitą jų dalį padaugins AŠ ESU Esatis ir pasiųs jums atgal, šitaip padidindama jūsų kūrybines galias.
Tačiau Sąmoningasis AŠ taip pat gali nuspręsti įžengti į tai, ką mes vadiname atskirties sąmone ir dualizmu. Kad tai padarytų, jis pirmiausia turi susikurti arba priimti savęs, kaip atskiros, nuo savo šaltinio atskirtos būtybės, savivaizdį. Kai Sąmoningasis AŠ apsivelka šį atskirąjį aš, jis ima kurti mentalinius įvaizdžius, paremtus atskirties jausmu, užuot kūręs juos iš ankstesnio jausmo, kuriame jautėsi susietas su visuma. Šie įvaizdžiai negali pakilti į kauzalinį kūną.
Be to, visos per šiuos įvaizdžius išreiškiamos energijos taip pat negali pakilti, ir todėl AŠ ESU Esatis šių energijų negali padauginti.
Ir tuomet jūsų gyvybės srautas tampa uždara sistema, kuriam vieną dieną visa kūrybinė energija gali baigtis. Vienintelė jums likusi išeitis yra imti energiją iš materialios karalijos (užuot gavus ją iš dvasinės karalijos), o tai reiškia, jog turite ją imti iš kitų žmonių. Tampate energetiniais vampyrais.
Tad dabar kyla klausimas, kur nueina šios žemosios energijos – nes mokslas yra teisus šiuo atžvilgiu, kad, kai apsivelkate atskirąjį aš, negalite sunaikinti per šį aš išreikštų energijų. Atsakymas yra toks: jos ima kauptis atskirajame aš, arba kitaip žemesniajame aš. Ši jūsų būtybės dalis yra tai, ką daugelis dvasinių mokymų vadina siela, nes jie neturi Sąmoningojo AŠ sąvokos ir nedaro skirtumo tarp sąmonės ir energijos.
Taigi, dalykas tas, kad kol Sąmoningasis AŠ laiko save atskira būtybe, jis negali palikti šio savo aš jausmo, taip pat negali palikti ir transmutuoti per šį aš išreikštų energijų. Tačiau tai reiškia, kad Sąmoningasis AŠ negalės pakilti po fizinio kūno mirties, ir jam bus būtina reinkarnuotis.
Atkreipkite dėmesį, kad tai, ką daugelis mokymų vadina karma, iš tiesų yra mentalinių įvaizdžių, sukurtų per atskirąjį aš, ir energijų, išreikštų per šį aš, derinys. Energijas galima perkurti šiek tiek mechanišku procesu, tačiau mentalinių įvaizdžių transcendencija reikalauja sąmoningai paleisti savo ankstesnius įvaizdžius ir sprendimus, iš kurių jie atsirado.
Ir dabar turite suvokti, kad jūsų Sąmoningasis AŠ yra jūsų AŠ ESU Esaties tąsa, kuri yra pakylėtojo mokytojo tąsa, kuris yra dar aukštesnės būtybės tąsa, ir visa ši būtybių grandinė yra vieno Kūrėjo tąsa. Egzistuoja tik vienas protas, tik viena sąmonė, ir kiekviena savimonę turinti būtybė yra šios sąmonės tąsa, yra jos individualizacija. Šios individualizacijos tikslas yra, kad kiekviena Kūrėjo proto kibirkštis turi potencialą augti savo savimonėje, kol pasieks Kūrėjo turimą sąmonės lygį. Ir tuomet jūs tapsite Kūrėjais ir galėsite kurti savo formų pasaulius.
Galima sakyti, kad Kūrėjas paskolina jums dalį savo proto. Jūs turite laisvą valią, todėl galite daryti, ką norite, ir Kūrėjas netgi leidžiasi būti įkalinamas žemesnėje formoje, jeigu būtent tokią formą užsinorite sukurti. Tačiau Kūrėjas nenori, kad dalis jo proto būtų amžinai įkalinta žemesnėje formoje.
Su Sąmoninguoju AŠ gali nutikti taip, kad jis pamažu visiškai susitapatins su savo susikurtu atskiruoju aš, šitaip susikurdamas save pastiprinantį žemyn traukiantį sūkurį. Sąmoningasis AŠ vis daugiau ir daugiau mentalinių įvaizdžių ims kurti per atskirties jausmą, ir kol į gyvenimą žiūrės per šiuos įvaizdžius, Sąmoningasis AŠ bus absoliučiai įsitikinęs, jog yra atskira būtybė. Kitaip tariant, Sąmoningasis AŠ matys per tokią daugybę iliuzijos sluoksnių, kad iš tiesų niekada net negalės kvestionuoti savo pamatinio požiūrio į pasaulį. Jis taip pat negalės išsilaisvinti iš atskirojo aš ir patirti save kaip grynąją sąmonę. Čia ir dabar, Sąmoningasis AŠ yra tai, kuo manosi esąs, jis yra tai, kuo save laiko.
Sąmoningasis AŠ taip pat pradės generuoti vis daugiau ir daugiau žemų energijų, ir šios energijos sukurs magnetinę trauką atskirajam aš. Tad kol Sąmoningasis AŠ tapatins save su atskiruoju aš, jis taip pat jaus šią trauką, dėl kurios taps dar labiau įsitikinęs, jog yra atskira būtybė. Dėl to taps dar sunkiau patirti grynąją sąmonę. Sąmoningasis AŠ, tiesiogine to žodžio prasme, taps žemesniųjų energijų verpetu, kurios jį temps vis žemiau ir žemiau, pririšdamos prie kolektyvinių žemyn smengančių sūkurių, kuriuos šioje planetoje sukūrė kiti atskirtyje įstrigę gyvybės srautai. Kai toks žemyn traukiantis sūkurys pasiekia kritinį tašką, jis ima pati save stiprinti, nes Sąmoningasis AŠ nesugeba sustoti, kol tapatinasi su atskiruoju aš.
Kaip sakiau, Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė, ir jo negali pakeisti jokie išoriniai aš ir jokios materialios karalijos energijos. Pasikeičia ne Sąmoningasis AŠ, bet jo savivaizdis. Todėl Sąmoningasis aš bet kurią akimirką gali pasirinkti ištraukti save iš savo atskirojo aš ir vėl patirti save kaip grynąją sąmonę. Kai jau įgyja šią patirtį, ši patirtis jam tampa atskaitos tašku, kuriuo remdamasis jis palaipsniui gali išardyti šį atskirąjį aš. Tačiau dalykas tas, kad, kai Sąmoningasis AŠ įstringa į šį žemyn traukiantį sūkurį, iš jo jis gali išsilaisvinti tik pripažinęs, jog visas jo sukurtas atskirasis aš yra iliuzija. O jeigu jo atskirasis aš yra sukurtas ant puikybės, tai padaryti gali būti nepaprastai sunku, ypač tuomet, kai Sąmoningasis AŠ yra įsitikinęs, jog jo sukurtasis aš yra labai geras ir išmintingas – gal net žinantis geriau už Dievą, kaip reikėtų valdyti visatą.
Mes kitur kalbėjome apie dualistinės sąmonės poveikį, kuri verčia jus galvoti, jog galite būti dievais Žemėje ir apibrėžti, kas teisinga, o kas klaidinga pagal savo pačių viziją. Todėl, kai apibrėžiate savo atskirąjį aš kaip turintį aukščiausią tiesą, jums pasidaro sunku iš jo išsivaduoti, nes turėtumėte pripažinti, kad viskas, ką sukūrėte – tame tarpe ir jūsų susikurtas pranašumo jausmas – yra absoliuti iliuzija, neturinti jokio ryšio su Dievo realybe.
Iš mūsų mokymo apie sferas pamatysite, jog kai kurios būtybės nupuolė ankstesnėje sferoje, ir tęsė savo nuopuolį į šią paskutinę sferą. Todėl jos turi susikūrusios labai ilgą neigimo momentumą ir yra absoliučiai įsitikinusios, jog vieną dieną įrodys, kad Dievas klydo, o jos buvo teisios. Kūrėjas iš tiesų yra labai kantrus su šiais gyvybės srautais, tačiau kaip ir viskam formų pasaulyje, jų galimybei turi ateiti galas. Ir tai mes vadiname antrąja mirtimi, tam kad atskirtume ją nuo „pirmosios“ mirties, kuri įvyksta mirus fiziniam kūnui ir gyvybės srautui iš naujo įsikūnijus. Antroji mirtis – kurią taip pat galėtume vadinti paskutine mirtimi – įvyksta tuomet, kai galimybė reinkarnuotis formų pasaulyje galutinai ateina į pabaigą.
Antrojoje mirtyje, visos to gyvybės srauto iškreiptos energijos bus perkurtos ir sugrąžintos į savo tyrą formą. Tačiau jos bus sugrąžintos į visuotinį energijos rezervuarą ir nepateks į AŠ ESU Esaties kauzalinį kūną. Mentaliniai įvaizdžiai, sukurti per atskirąjį aš, bus ištrinti. Tačiau tai įvyks per ypatingą procesą. Vietoj to Sąmoningojo AŠ, peržiūrinčio savo įvaizdžius ir nusprendžiančio pakeisti sprendimus, iš kurių jie atsirado, dabar tai darys AŠ ESU Esatis. Tai reiškia, jog mokymosi procesas vyks Esaties lygmenyje, todėl kai kurios patirtys galės būti išsaugomos kauzaliniame kūne.
Kas liečia Sąmoningąjį AŠ, jį visiškai absorbuos AŠ ESU Esatis, lyg jis iš viso nebūtų egzistavęs. AŠ ESU Esatis gali nuspręsti pasiųsti kitą Sąmoningąjį AŠ, remdamasi savo patirtimi, tačiau šis Sąmoningasis AŠ skirsis nuo prieš jį buvusiojo. Todėl galima sakyti, kad antrojoje mirtyje gyvybės srautas iš tiesų yra ištrinamas ir daugiau nebeegzistuoja.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com