Dievas nesukūrė jūsų kančių
TEMOS: Jėzus atėjo iš užuojautos tiems, kurie kenčia – Jėzus patyrė kančias daugelį gyvenimų – jūsų troškimas transcenduoti kentėjimą – kančia yra vidinė patirtis – ją galima įveikti tiktai savo prote – Dievas nesukūrė kančių; Dievas davė žmonėms laisvą valią – tai, ką sukūrėte, taip pat galite ir panaikinti – norite toliau kentėti ar esate pasirengę daryti kažką kitaip – tikrasis atidavimas nėra mėginimas pabėgti – visada egzistuoja būdas pagerinti savo situaciją – skausmą sukelia prisirišimai – reinkarnacijos suvokimas yra vienintelis būdas transcenduoti savo pyktį Dievui – kodėl pavojinga susirasti atpirkimo ožį – velnias negerbia laisvos valios; Dievas gerbia – Jėzus jums padės tiek, kiek būsite pasirengę atiduoti
Klausimas: DIEVAS (Aukščiausia visatos valdžia) yra visatos jėga, už kurią nėra didesnės jėgos. Todėl jis yra vadinamas „Aukščiausia visatos valdžia.“ Jis egzistuoja visur, kur tik pasaulyje beeitume, ir todėl yra vadinamas visur esančiuoju. Žemiau aprašau santykį tarp Dievo ir manęs. Praktiškai neįmanoma kalbėtis su Dievu, tačiau mes, žmonės, galime kalbėtis su Dievu per savo emocinius prisirišimus, per tam tikrus religinius įsitikinimus ir per savo nepaprastą atsidavimą Dievo vardams. Mano bendravimas su Dievu yra kiekvieną mano gyvenimo akimirką per visus šiuos 27 metus. Jis nulėmė mano gyvenimą – visus mano vidinius faktorius (kūną, protą, psichologiją, imuninę sistemą, nervų sistemą, suvokimą, gebėjimą įsisavinti, gebėjimą atsiminti ir t.t.), išorinius faktorius (socialinę aplinką, mano bendravimą su kitais, mano ryšį su visuomene per mano mąstymą, sąveikavimą su ja ir t.t.). Dievas, aukščiausia visatos jėga, nulėmė visus vidinius ir išorinius faktorius tokiu būdu, kad galėčiau kentėti kiekvieną akimirką nuo pat savo gimimo. Galiu pilnai įsitikinęs sakyti, kad Dievas, aukščiausia visatos jėga, visa tai daro, nes turi tikslą paversti kiekvieną mano gyvenimo akimirką kančia.
Jis greičiausiai visa tai suplanavo dar prieš mano gimimą. Ir jam iki pat šios akimirkos puikiai sekėsi vykdyti visus savo nežmoniškus planus. Esu tikras, jog jis ir toliau tą darys, kol būsiu gyvas. O tuomet jau galės atsikvėpti.
Visuose religiniuose tekstuose, ar tai būtų Gita, Biblija, Koranas, Zenda Vesta ir t.t., yra aiškiai parašyta ir pabrėžiama, kad „mes esame tik įrankiai jo rankose.“ Viską valdanti ir viskam diriguojanti jėga yra Dievas, aukščiausia šios visatos jėga.
Per visus 27 metus nebuvo nė akimirkos, kad Dievas būtų manęs pagailėjęs ir nekėlęs man skausmo. Iš tiesų privalau tikėti visur esančiuoju Dievu. Visuose religiniuose tekstuose yra rašoma, kad jis yra visur-esantysis ir žino viską, kas vyksta Pasaulyje, ir nėra nieko pasaulyje, kas jam galėtų mesti iššūkį. Galbūt esu vienintelis žmogus žmogiškosios civilizacijos pasaulinėje istorijoje, suvokęs tą pačia aukščiausia (negatyvia) šio žodžio prasme. Pilnai sutinku su šia Dievo koncepcija, kadangi per visus 27 metus nebuvo nė vienos akimirkos mano gyvenime, kad nejausčiau Dievo, veikiančio mano viduje ir išorėje, ir siekiančio man sukelti kuo daugiau skausmo, depresijos, kančių ir išdavysčių.
Jis nieko daugiau nedarė, kaip tik kiekvieną mano gyvenimo akimirką kėlė man įvairiausius skausmus, išdavystes, depresiją, pasibjaurėjimą, vienišumą, nusivylimą, kančias ir viską, kas mane priverstų jausti susierzinimą ir šoką, ir Jis nesiliaus tą daryti. Dievas siekia, kad, kol tik būsiu gyvas, gyvenčiau blogiau už purviną kiaulę. Norėdamas pasiekti šį tikslą, Dievas gali padaryti bet ką. Jis man gali padaryti bet ką, kada tik užsimano, ir jam nesvarbu, kur tuo metu esu. Jo tikslas yra, kad negyvenčiau normalaus gyvenimo, bet gyvenčiau subjaurotą ir išduotą gyvenimą. Jis visus tuos 27 metus galėjo būti laimingas, nes galėjo matyti, kaip verkiu skausmo ašaromis visą savo gyvenimą, visur, kur bebūčiau. Ir toks yra Dievas! Žmonės jį garbina, nes kažką vienokia ar kitokia forma gauna iš Dievo (iš gyvenimo), tačiau mano atveju, Jis visada reikalauja kažkokių aukų, tuo pačiu keldamas man maksimalų skausmą, kad nieko daugiau nejausčiau kaip tik nusivylimą ir pasibjaurėjimą.
Gyvenimas per šituos 27 metus man nieko nesuteikė, kaip tik nusivylimą, pasibjaurėjimą, kančias ir išdavystes.
Mano ašaros per šiuos praėjusius 27 metus maitino aukščiausios visatos valdžios pilvo alkį, be jokių pertraukų, net ir vienai sekundei. Dievas šypsojosi, stebėdamas mano bejėgiškumą per šiuos praėjusius 27 metus.
Dievas puikiai vaidino priešo vaidmenį šiuos praėjusius 27 metus, be akimirkos poilsio. Negalėjau gyventi normalaus gyvenimo per visus tuos 27 metus. Vienintelis dalykas, kurį dariau, tai kenčiau visokiausius Dievo kankinimus, mano gyvenimas buvo pilnas negatyvių dalykų, net nežinau, ką reiškia pozityvūs dalykai. Niekingi žaidimai, kuriuos žaidžia Dievas, drasko širdį. Jis nepamiršo nė vienai akimirkai, kad turi man kelti skausmą. Jis iš tiesų yra neįsivaizduojamas niekšas, dėl to nėra jokių abejonių.
Nebuvo nė vienos akimirkos mano gyvenime, apie kurią galėčiau pasakyti, jog tą akimirką jaučiausi gerai. Dievo (aukščiausios visatos valdžios, už kurią nėra aukštesnės valdžios) tikslas visada buvo kelti man kančias. Norėdamas patenkinti šį savo poreikį, jis gali imtis visokių nežmoniškų, barbariškų, pačių pikčiausių ir kvailiausių užmačių.
(Iš tiesų gali kilti klausimas, kaip galiu sakyti, kad Jis visa tai daro. Galiu tai sakyti su absoliučiu tikrumu, nes tikiu, jog Jis turi absoliučią visų situacijų ir aplinkybių, kuriose gyvuoja žmogiškasis pasaulis, kontrolę.) Jis visada diktavo mano kiekvieną gyvenimo akimirką. Štai DEŠIMT įsakymų, kurių esu priverstas laikytis nuo pat gimimo:
1. „Privalai kentėti.“
2. „Privalai niekada nesišypsoti ir nesijuokti.“
3. „Negali turėti nė akimirkos atokvėpio.“
4. „Negali nė akimirkai mylėti gyvenimo.“
5. „Jokiu būdu neturi mėgautis gyvenimu.“
6. „Privalai kiekvieną akimirką nekęsti savo gyvenimo.“
7. „Visada privalai galvoti, kad tavo gyvenimas yra neaptinkama ir nepagydoma liga.“
8. „Privalai galvoti apie mirtį kiekvieną gyvenimo akimirką.“
9. „Privalai jausti nusivylimą kiekvieną gyvenimo akimirką.“
10. „Privalai visada jaustis taip, lyg gyventum blogiau už purviną kiaulę.“
Štai toks yra trumpas teorinis santykių tarp manęs ir Dievo per praėjusius 27 metus aprašymas. Neminiu konkrečių faktų, nutikimų, įvykių ir detalių, nes neverta visų jų aprašinėti (visi blogiausi ir purviniausi gyvenimo dalykai). Taip pat ir dėl to, jog po šių 27 metus trukusių kančių bent jau šią akimirką iš nieko nenoriu jokios užuojautos.
Tai yra absoliučiai tuščias Dievo laiko ir mano laiko švaistymas. Dievas veltui švaistė gamtos deguonį, maistą ir išteklius, kurie buvo reikalingi mano išgyvenimui tuos 27 metus. Mano gyvenimas buvo ir tebėra nieko vertas, ir tai akivaizdu. Per visą šį procesą Dievas galėjo su pasitenkinimu stebėti mano ašaras kiekvieną gyvenimo akimirką. Tegyvuoja Dievas! Jis laimėjo ir pasiekė visus savo tikslus. Ir šį kartą Jis taip pat laimi. Taigi, Dievui pavyko įrodyti, kad Jis yra aukščiausia visatos valdžia, ir kad nėra tokios jėgos visatoje, kuri galėtų Jam pasipriešinti.
Kad ir ką nuo pat savo ankstyviausios vaikystės būčiau daręs, tikėdamasis, kad man tai išeis į gera, niekas nesisekė. Kad ir kaip ryžtingai ir nuoširdžiai kažko imdavausi, viskas žlugdavo. Niekada nieko negalėjau sėkmingai užbaigti, ir iš savo gyvenimo patirties galiu užtikrintai sakyti, kad, kol būsiu gyvas, kad ir kokie kilnūs bebūtų mano ketinimai, jiems nebus lemta išsipildyti. Tai iš tiesų yra niekšingas ir barbariškas Dievo elgesys su nekaltu žmogumi. Nieko nekaltinu dėl savo gyvenimo nesėkmių. Jeigu tai būtų vienas ar du kartai, būčiau kaltinęs kitus žmones ar sistemas, tačiau mano 27 metų gyvenimas yra ištisinė nesėkmių virtinė. Tad tai yra nulemta iš Aukščiau. Turbūt dar joks žmogus žmonijos istorijoje neturėjo tiek daug nesėkmių. Praktiškai neįmanoma, kad tiek daug nesėkmių patyręs žmogus toliau galėtų drįsti gyventi išduotą gyvenimą.
DIEVAS (aukščiausia visatos valdžia) ir aš: Paskutinis laiškas Dievui.
Ar prisimeni, Dieve, kaip tau visiškai save atidaviau, nepaisant to, jog Tu nuolatos man nedavei ramybės ir toliau be perstojo pili ant manęs visas įmanomas kančias, kurių net ir kiaulei būtų per daug. Tomis dienomis, kai tau save visiškai atidaviau, sakydamas, kad gali mane nužudyti, jog nebenoriu gyventi, jog nebėra tikslo toliau gyventi. Tikėjausi, kad mane nužudysi, bet tu ir vėl man iškrėtei piktą pokštą, nužudydamas labai svarbų mano šeimos narį, ir po to aš pamiršau, ką reiškia šeima. Taigi Dieve, tu negali pakęsti, kad tave garbinčiau. Tu man tenori sukelti kuo daugiau kančių (ir pačių didžiausių). Visą gyvenimą iš manęs reikalavai visokiausių aukų, o man be kančių ir kentėjimų nieko daugiau nedavei. Net ir nuoširdžiai man norėję pagelbėti žmonės tapdavo tavo priešais. Dieve, prašau, pasakyk man, ką aš padariau, kad būčiau tavo priešu nuo pat gimimo. Tai negalėjo būti nuodėmės, už kurias būčiau baudžiamas. To negalėjo būti, nes mano kančios prasidėjo vos tik man gimus. Gimiau su maksimaliais apsigimimais, kokių dar niekas neregėjo, tuomet toliau mano gyvenime žemėje vertei mane kęsti įvairiausias protines ir fizines kančias, jau nekalbant apie psichologines traumas, kurias kiekvieną kartą patirdavau. O tuomet sukėlei įvairiausias ligas, kurių medicinos mokslas nesugebėjo aptikti. Mano tėvas subankrutavo, mėgindamas padengti visas mano išlaidas, mano šeima badmiriavo vien tam, kad aš būčiau laimingas. Tačiau veltui, nes tuomet tu pradėjai kuo žiauriausiai žudyti mano šeimos narius. Ir tau vis dar negana ir tu toliau tęsi savo barbarišką elgesį. Štai kodėl prašiau tavęs tūkstantį kartų mane nužudyti, bet tu verti mane gyventi toliau. Niekada nenorėjau šitokio gyvenimo, tokio gyvenimo, kurio net ir kiaulės nenorėtų gyventi, tiek daug nusivylimo, skausmo, kančių ir visko, kas gyvenime negatyviausia. Siūlau tau šią pat akimirką manęs atsikratyti, kad galėtum toliau sau ramiai gyventi. Nes kiekvieną kartą, kai mėginu kažką padaryti, kad pasijusčiau geriau, tau tai labai nepatinka, ir tuomet imiesi barbariškų priemonių, kad tai sužlugdytum. Tad tau mano gyvenimas yra vienas vargas.
Bet kodėl gi tu mane verti gyventi su visais šitais sunkumais.
Dėl šių priežasčių niekada nemąsčiau kaip verslininkas, visada buvau pasišventęs kilniems tikslams, filantropiškiems tikslams. Ir visgi per šiuos 27 metus neturėjai jokio gailesčio. Neturiu netgi būtiniausių dalykų išgyventi šiame pasaulyje, bet tu verti mane gyventi, keldamas man įvairiausias kančias. Žinai, kad nenoriu gyventi, ir žinojai tai, Dieve, visus šiuos praėjusius 27 metus.
Kodėl tau manęs tiesiog nenužudžius ir neužbaigus šios neįprastos kovos. Pasaulis nesugrius, jei būsiu nužudytas, be to nė vienai gyvai būtybei pasaulyje nerūpės, kad mane nužudysi. Ar galėtų kas nors pasimelsti, kad kuo greičiau sulaukčiau mirties.
Ponai ir Ponios: Štai toks mano gyvenimas, kurį gyvenau pastaruosius 27 metus. Per visą savo gyvenimą negalėjau nieko svarbaus nuveikti Žemėje, ir dėl šios priežasties po mano mirties neatsiras nė viena gyva būtybė, kuri mane prisimintų.
Ar galėtum pasimelsti, kad kuo greičiau numirčiau?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Mano mylimas drauge, būtent dėl tokių žmonių kaip tu pasirinkau įsikūnyti šioje karų draskomoje planetoje ir patirti nukryžiavimo bei mirties išbandymus. Atėjau čia, paskatintas užuojautos žmonėms, kurie yra taip giliai įstrigę žemesnėje sąmonės būsenoje, jog patiria gyvenimą kaip nesibaigiančią kančių ir skausmo virtinę. Mano širdis išgirdo šių gyvybės srautų šauksmą ir veržėsi gauti galimybę prisiimti fizinį kūną šioje planetoje, kad galėtų padėti gyvybės srautams tokiems kaip tu, išsilaisvinti nuo visų kančių ir skausmo.
Norėdamas pilnai padėti kitiems žmonėms, turėjau pats patirti tai, ką jie patyrė. Turėjau pažinti jų patiriamus sunkumus, o tai padaryti galėjau, tiktai patirdamas šią situaciją iš fizinio kūno vidaus. Priešingai populiariam daugelio krikščionių įsitikinimui, inkarnacija, kurioje jie pripažįsta mane ir kuri įvyko prieš 2000 metų, nebuvo pirmas mano gyvenimas šioje planetoje. Ir priešingai nei tiki daugelis tų, kurie pripažįsta, kad turėjau ankstesnius gyvenimus, mano inkarnacijos nebuvo vien pozityvios. Turėjau patirti kančias ir skausmą, ir galiu jus užtikrinti, kad mažai yra tokių žmogiškosios patirties dalykų, kurių man asmeniškai neteko patirti. Iš tiesų, būtent dėl to, kad patyriau viską, mano gyvybės srautas buvo pasirinktas įsikūnyti išganytoju, žinomu Jėzaus Kristaus vardu.
Tad tikiuosi, jog galėsi pajusti mano didelę užuojautą tavo gyvybės srautui ir kančioms, kurias patyrei šiame gyvenime. Taip pat tikiuosi, kad savo išorine sąmone suvoksi, jog, nors labai tave užjaučiu dėl tavo patiriamų kančių, aš esu dvasinis mokytojas, ir todėl mano rolė ir privilegija yra padėti tau pakilti virš šių kančių, o ne paskatinti tave manyti, kad išeitis neegzistuoja. Taip pat tikiuosi, jog savo išorine sąmone suprasi, kad priežastis, kuri paskatino tave atsiųsti man savo istoriją, yra ta, kad tavo gyvybės srautas iš tiesų trokšta, kad šios kančios baigtųsi. Jeigu tavo gyvybės srautas nebūtų turėjęs šio troškimo, niekada nebūtum atsiuntęs man savo istorijos.
Tad dabar kyla klausimas, ką mes kartu galėtume padaryti, kad ištrauktume tave iš tavo patiriamų kančių ir skausmo. Todėl turiu tau pasakyti, nors tai gali tau pasirodyti nejautru, kad pirmas žingsnis į priekį yra pripažinti, kad ne tavo išorinės aplinkybės, ir net ne vidinės tavo ligos aplinkybės, kelia tau kančias ir skausmą. Tavo kančios ir skausmas yra vidinė patirtis, ir jie egzistuoja tavo proto ir emocijų karalijoje. Todėl tai yra vienintelė vieta, kurioje gali atrasti palengvėjimą.
Jeigu nuoširdžiai studijuosi mokymus šioje svetainėje, gali įgyti gilesnį supratimą apie laisvos valios svarbą ir rūsčią realybę, kad, kai Dievas suteikė žmonėms laisvą valią, Jis jiems davė gebėjimą susikurti savo atskirą „realybę.“
Sakai, kad Dievas yra aukščiausia būtybė visatoje ir kad jis sukūrė visus tavo situacijos aspektus. Sakai, kad Dievas yra tasai, kuris kelia tau kančias ir skausmą kiekvieną tavo gyvenimo akimirką. Turiu tau visiškai tiesiai pasakyti, kad tai yra iliuzija. Dievas nesukūrė tavo situacijos ir Dievas nesukėlė tavo kančių ir skausmo. Tavo išorinė situacija yra labai sudėtingo proceso, kurį sukūrei tu ir kiti žmonės, kurią, tiesą sakant, susikūrė visa žmonija, pasekmė. Per labai ilgą laiko tarpą žmonės sukūrė situaciją Žemės planetoje, kuri yra taip toli nutolusi nuo pirminės Dievo intencijos ir plano, jog šio atotrūkio beveik neįmanoma aprašyti. Būtent ši netikra realybė verčia žmones gyventi kančių ir skausmo kupiną gyvenimą.
Puikiai suprantu, kad tai, ką patyrei savo gyvenime, yra patirčių virtinė, kuri nė vienam žmogui nebūtų maloni. Puikiai suprantu, kad dauguma gyvybės srautų, įskaitant ir mane, patirtų kančias ir skausmą tokiomis aplinkybėmis. Bet noriu užduoti tau klausimą: ar nori, kad šios kančios tęstųsi ir toliau, ar verčiau imsiesi kažką daryti, kad pakeistum savo gyvenimo situaciją?
Jeigu iš tiesų esi pasirengęs kažką daryti, kad pakeistum savo gyvenimą, tuomet turiu tau pasakyti, kad šis procesas privalo prasidėti nuo pasikeitimų sąmonėje, nuo pasikeitimų širdyje. Turi būti pasirengęs pakeisti savo požiūrį į gyvenimą, savo požiūrį į save ir savo požiūrį į Dievą. Privalai būti pasirengęs liautis save laikyti tau nepavaldžių aplinkybių auka ir pripažinti, jog kad ir kokia sunki bebūtų tavo išorinė situacija, ir aš puikiai suprantu, kad tavo situacija yra nepaprastai sunki, vis tiek yra kažkas, ką gali padaryti, kad pagerintum savo situaciją.
Rašai, kad pilnai atidavei save Dievui ir prašei Jo paimti tavo gyvybę. Mano kaip dvasinio mokytojo pareiga yra pasakyti tau, jog tai nebuvo tikras atsidavimas Dievui. Istorijos eigoje milijonai žmonių nusižudė, mėgindami pabėgti nuo sunkių situacijų, skausmo ir kančių. Tai, ką tu vadini atsidavimu Dievui, tebuvo tik dar vienas mėginimas ištrūkti iš sunkios situacijos per mirtį. Noriu tave labai pagirti, kad nenusižudei, visgi turiu tau pasakyti, kad tavo prašymas Dievui paimti tavo gyvybę taip pat buvo mėginimas ištrūkti.
Jeigu išstudijuosi mano gyvenimą, pamatysi, jog buvo daug situacijų, kuriose iki galo atsidaviau Dievui ir Dievo valiai. Tikrasis atsidavimas reiškia, jog esi pasiryžęs keisti save, tai yra, keisti savo įsitikinimus, savo pasaulėjautą ir požiūrį į gyvenimą, idant sugrįžtum į harmoniją su Dievo realybe.
Daugeliui žmonių nutinka taip, kad jie įsistumia save į krizinę situaciją. Tačiau, kadangi jie nenori prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą ir nenori pripažinti, kad patys prisidėjo prie šios situacijos sukūrimo, jie nemato jokios išeities ir todėl nori nutraukti savo gyvenimą. Tačiau realybė yra tokia, ir žinau, jog tai nuskambės žiauriai sunkiose situacijose esantiems žmonėms, ir visgi tai yra gyvenimo realybė, kad išeitis visada egzistuoja. Nutraukdami savo fizinį gyvenimą, neužbaigsite savo gyvybės srauto kančių.
Vienintelis dalykas, galintis užbaigti tavo gyvybės srauto kančias, yra tai, kad pakeistum save, pakeistum būdą, kuriuo žiūri į gyvenimą, pakeistum savo požiūrį į gyvenimą. Jei iš tiesų nori nutraukti šias kančias, privalai būti pasirengęs keisti save, o tai ir yra tikroji atsidavimo prasmė.
Ne išorinės aplinkybės verčia žmones patirti skausmą. Visos kančios kyla dėl žmonių susikurto požiūrio, tikėjimo sistemos, pasaulėžiūros, verčiančios juos jausti prisirišimą prie kažko. Būtent prisirišimas kelia kančias. Tol, kol šis prisirišimas nepaliaus egzistuoti, tol tęsis ir kančios. Todėl vienintelis būdas nutraukti negatyvų skausmo ir kančių sūkurį yra atiduoti prisirišimą.
Suprantu, kad tavo gyvenimas buvo labai sunkus, daug sunkesnis už daugumos žmonių. Tačiau turiu tau pasakyti, kad daugelis kitų žmonių patyrė gyvenimus, kurie buvo tokie pat sunkūs kaip ir tavo. Taip pat turiu tau pasakyti, kad daugelis šių žmonių lygiai taip pat pyko ant Dievo ir jautėsi Jo atstumti, kaip jautiesi ir tu. Taip pat privalau tau pasakyti, kad dauguma šių žmonių atsisakė prisiimti atsakomybę už savo situaciją. Jie nė pamąstyti nenorėjo, kad prie šios situacijos sukūrimo galėjo patys didele dalimi prisidėti.
Žinau, jog sakysi: kaip tai gali būti, jei šią naštą nešu nuo pat gimimo? Atsakymas yra, kad savo dabartinę situaciją susikūrei ne šiame gyvenime. Ji buvo sukurta per daugelį gyvenimų, štai kodėl yra nepaprastai svarbu visiems tikrai dvasingiems žmonėms suprasti ir pripažinti reinkarnacijos realybę. Jeigu nepripažįstate reinkarnacijos, neturite kaip išspręsti savo pykčio prieš Dievą. Jeigu nepripažinsite reinkarnacijos, ir toliau jausitės bejėge jums nepavaldžių aplinkybių auka. Ir toliau kaltinsite kokias nors išorines jėgas, ir galiu jus užtikrinti, kad milijonai žmonių kaltina Dievą dėl visų savo kančių ir skausmo. Tai jus suparalyžiuos.
Kai žmonės nenori savęs keisti, jie ieško atpirkimo ožio. Dievas šiuo atveju yra tobuliausias atpirkimo ožys, ir kai kaltinate Dievą dėl savo kančių, manote, kad nėra nieko, ką galėtumėte padaryti savo situacijai pakeisti. Tai yra klaidingas tikėjimas, ir galiu jums pasakyti, iš kur jis yra atėjęs. Jis yra atėjęs iš paties Velnio. Velnio tikslas yra išaukštinti save ir pasiskelbti netikru Dievu Žemėje. Velnias nori, kad visi jį pripažintų aukščiausia valdžia, ir jis mėgina pasiekti šią poziciją, kontroliuodamas žmones. Todėl aš pritarsiu tavo minčiai, kad kažkokia aukštesnė jėga kelia tau skausmą ir kančias, kol sutarsime, kad šias kančias kelia ne tikrasis Dievas. Jas kelias netikras dievas, šio pasaulio dievas, šio pasaulio princas. Jis tau sukėlė daug kančių, tačiau tą jis padarė tik dėl to, kad tu jam leidai užvaldyti savo gyvenimą.
Galiu tave užtikrinti, kad tikrasis Dievas gerbia tavo laisvą valią, kai tuo tarpu Velnias neturi absoliučiai jokios pagarbos tavo laisvai valiai. Galiu tave užtikrinti, kad tikrasis Dievas niekada tau nesukeltų kančių, tačiau, kadangi jis tau suteikė laisvą valią, jis tau leis sau pačiam kurtis savo kančias. Jis taip pat tau leis atsiduoti šio pasaulio jėgoms, ir šios jėgos sukels tau kančias. Tačiau jų keliamos kančios yra pasekmė fakto, kad tu pasirinkai joms atsiduoti, pasirinkai atiduoti joms savo valią per savo prisirišimus, kuriuos jauti šiam pasauliui.
Ir dabar turiu tau paprastą klausimą: Ar nori toliau kentėti, kaip kentėjai iki šiol, o gal verčiau norėtum pakeisti save ir ištrūkti iš kančių ir skausmo?
Jeigu esi pasiruošęs keisti save, tuomet galiu tave užtikrinti, jog padėsiu tau, tačiau privalai suprasti, kad negaliu pažeisti ir nepažeisiu savo Tėvo Laisvos Valios Įstatymo. Kol kas savo prisirišimais laikei save įkalinęs kančių būsenoje. Tačiau savo šiuo atsiųstu laišku parodei pasiryžimą pakeisti savo kursą ir leisti man padėti tau.
Mano mylimas drauge, jeigu leisi man įžengti į tavo širdį, aš iš tiesų padėsiu tau apsukti savo gyvenimą aplinkui. Iš tiesų padėsiu tau pakeisti savo sąmonę, kol galiausiai išvysi, kad tikrasis Dievas yra meilės Dievas. Iš tiesų, šios visatos Dievas myli tave besąlygiška ir begaline meile. Jis nieko daugiau netrokšta, tik kad gautum ir priimtum Jo besąlyginę meilę tau – pačiam nuostabiausiam ir unikaliausiam gyvybės srautui, kurį Jis sukūrė pats iš Savęs.
Suprantu, kad tau neįmanoma priimti besąlyginės Dievo meilės dabartinėje savo sąmonės būsenoje. Suprantu, kad patyrei daug kančių ir kad tau reikalingas didelis gydymas, idant galėtum priimti Dievo meilę. Vis dėlto, galiu tave užtikrinti, jog, kad ir kokia bebūtų dabartinė tavo situacija ir gyvenimas, tau yra įmanoma virš viso to pakilti. Tačiau įmanoma tai yra tik tuomet, jeigu esi pasirengęs atiduoti prisirišimus prie savo išorinės situacijos, prisirišimus prie savo vidinės situacijos, prisirišimus prie savo skausmo ir kančių, prisirišimą prie savo Dievo įvaizdžio - pikto, tave bausti ir kankinti trokštančio Dievo įvaizdžio. Jeigu esi pasirengęs šiam gydymo procesui, tuomet aš esu pasirengęs padėti tau kiekviename tavo kelio žingsnyje.
Jeigu esi pasirengęs šiam procesui, tuomet pasistenk studijuoti mokymus, kuriuos duodu šioje svetainėje. Taikyk mano duotas dvasinės apsaugos, negatyvios energijos transformavimo ir susiderinimo su mano širdimi ir savuoju Kristaus AŠ technikas. Ypač gerai būtų naudotis invokacijomis ir Dvasinės Krizės Vaistinėle.
Ir jeigu iš tiesų nori pakeisti savo gyvenimą, tuomet rekomenduoju, kad perskaitytum ir sugertum knygą Visrakčiai į Asmeninį Kristiškumą.
Aš iš tiesų esu tavo vyresnysis brolis, Jėzus Kristus, ir myliu tave kaip vieną iš saviškių. Jeigu įsileisi mane į savo gyvenimą ir širdį, padėsiu tau atrasti kelią namo.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com