Visa tiesa apie Dangų ir Pragarą

TEMOS: Skirtingų vibracijų lygmenys – materiali karalija, dvasinė karalija, pragaras – daug įvairiausių energijų užpildo tą pačią erdvę – kodėl tam tikros vietos yra aukštesnėse arba žemesnėse vibracijose – viskas yra sukurta iš Kristaus sąmonės – viengimis sūnus – Dievas nesukūrė pragaro – pragarą sukūrė prieš Dievą sukilusios būtybės – yra daug pragaro lygmenų – kodėl sakoma, kad pragaras yra karštas ir liepsnojantis – pragaras yra paremtas melu – pragarą žmonės palaiko maitindami jį savo energija – pragaras neturi realybės – religijos piktnaudžiauja pragaro koncepcija

Klausimas: Kokia yra tiesa apie dangų ir pragarą?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Mūsų svetainėje rasite mokymus, kad viskas yra sukurta iš energijos, o energija yra vibracija. Egzistuoja skirtingų vibracijų lygmenys, ir būtų galima sakyti, kad yra trys pagrindiniai lygmenys. Lygmuo, kurį visi žmonės gali aptikti fiziniais pojūčiais, yra tai, ką mes vadiname materialiu pasauliu. Ši karalija yra sukurta iš energijų, vibruojančių tam tikrame dažnių spektre, kaip paaiškinama kitur.

Už materialios karalijos yra dvasinė karalija, kuri yra sukurta iš energijų, vibruojančių aukštesniais dažniais už materialioje karalijoje egzistuojančias energijas. Dvasinėje karalijoje yra daug lygmenų, vedančių iki paties aukščiausių vibracijų lygmens –Kūrėjo lygmens.

Turite suprasti, kad senasis linijinis modelis, kuris buvo paremtas žmogiškais jutimo organais, nebėra adekvatus pasaulyje, kuris suvokia, kad viskas yra sukurta iš energijos. Dangaus karalija nėra, tiesiogine to žodžio prasme, kažkur danguje. Dangus yra sukurtas iš vibracijų, kurios egzistuoja toje pačioje erdvėje kaip ir materialios karalijos vibracijos.

Kambarys, kuriame sėdite, yra perpildytas skirtingų dažnių radijo bangomis. Kadangi bangos egzistuoja skirtingų dažnių lygmenyse, jos gali egzistuoti kartu toje pačioje erdvėje, viena kitai nemaišydamos. Taigi, dvasinės karalijos ir materialios karalijos energijos iš tiesų egzistuoja kartu toje pačioje erdvėje. Štai kodėl esama vietų Žemėje, kurias daugelis žmonių jaučia turint aukštesnes vibracijas už kitas vietas. Taip yra dėl to, kad egzistuoja lokalizuotos vietovės, kuriose vibracijos buvo pakylėtos į tokį lygį, jog atotrūkis tarp materialaus ir dvasinio pasaulio beveik išnyko. Būtų galima sakyti, kad šios dvi karalijos susiliejo, arba kad dangus buvo atneštas į Žemę. Taip pat galėtume sakyti, kad žmonės jau yra danguje – jie tiesiog to nemato, kadangi jų sąmonė yra suderinta su žemesnėmis materialios karalijos vibracijomis.

Tad Pragaras tiesiog yra karalija, sukurta iš energijų, kurios yra žemesnės už materialios karalijos energijas. Kaip ir dvasinės karalijos atveju, galite rasti vietų šioje Žemėje, kurių vibracijos yra pastebimai žemesnės už vidutines vibracijas. Yra tokių vietų, kuriose materiali karalija ir žemesnioji karalija persidengia. Todėl, tikrąja to žodžio prasme, esama vietų, kurios yra pragaras Žemėje.

Iš tikrųjų, tai, ką mokslininkai šiandien vadina energija, iš tiesų yra sąmonė. Jono evangelijoje sakoma, kad pradžioje buvo Žodis, ir kad viskas buvo sukurta iš Žodžio arba Logos. Žodis yra visuotinė Kristaus sąmonė, visuotinis Kristaus protas. Ši sąmonės būsena buvo pirmasis kūrinijos elementas, todėl jį būtų galima vadinti pirmgimiu Dievo Sūnumi arba vienatiniu Tėvo pradėtu Sūnumi. Žinoma, šie žodžiai tėra tik simboliai, kuriais naudojausi, kadangi prieš 2000 metų žmonės neturėjo supratimo apie energiją. Todėl nebūčiau galėjęs jiems paaiškinti to, ką ką tik paaiškinau jums.

Visuotinė Kristaus sąmonė yra bazinė substancija, iš kurios buvo sukurta visa kita. Todėl Kristaus sąmonė glūdi visur, ir būtent dėl to kiekvienas žmogus turi potencialą sekti mano pėdomis ir tapti Kristaus būtybe.

Esmė ta, kad Dangus yra sąmonės būsena, Žemė yra sąmonės būsena ir Pragaras yra sąmonės būsena. Skirtumas tas, kad dvasinę karaliją sukūrė Dievas, ir viskas joje tobulai atitinka Dievo įstatymus ir pirminę Dievo viziją.

Žemę taip pat sukūrė Dievas. Tačiau, kadangi Žemės gyventojams buvo suteikta laisva valia, jie nusileido į žemesniąją sąmonės būseną ir pamiršo savo dvasinę kilmę. Todėl ne viskas Žemėje atitinka Dievo įstatymus ir viziją. Žmonės prisidėjo kurdami laikiną žemesnę būseną nei ta, kurią nuo pat pradžių buvo sukūrę Elohimai.

Esminis skirtumas tarp Žemės ir Pragaro yra tas, kad Dievas niekada nekūrė Pragaro. Suprantu, kad tai prieštarauja daugumos religingų žmonių įsitikinimui, tačiau taip yra dėl to, kad šie žmonės vis dar tebesilaiko Pragaro įvaizdžio, kuris buvo sukurtas primityvesniais laikais. Kaip paaiškinu anksčiau, kol žmonės neturėjo supratimo apie energiją, tiesiog nebuvo būdų teisingai paaiškinti Pragarą.

Pragaras yra sąmonės būsena, kurią sukūrė grupė nematerialių būtybių, sukėlusių maištą prieš Dievo viziją, Dievo tikslą ir Dievo įstatymus. Vedini savo puikybės ir maišto, jie pamėgino sukurti vietą, kurioje atrodytų, kad Dievo nėra. Matote, Dievas visoms būtybėms davė laisvą valią. Kad ir ką šios būtybės bedarytų, jos tai daro su Dievo energija, tai reiškia, jog jos gali pakeisti šios energijos vibraciją. Dievo pirminėje vizijoje materialaus pasaulio gyventojai niekada nebūtų iškreipę energijos žemiau tam tikros vibracijos. Jeigu šios vizijos būtų buvę laikomasi, visa planeta būtų buvusi aukštyn kylančioje spiralėje, kurioje griuvimo ir irimo procesai tiesiog neegzistuotų.

Kai šios nematerialios būtybės pradėjo iškreipti energiją žemiau kritinio lygmens, jos sukūrė negatyvią spiralę arba sūkurį. Kažkuriuo momentu žmonės buvo įvilioti į žemesniąją sąmonės būseną, privertusią juos iškreipti energiją. Todėl Pragaro energijos sūkurys kiekvieną kartą yra vis pastiprinamas, kai žmonės įsitraukia į netobulas energijas.

Pragaras turi daug skirtingų vibracijos lygių, ir į jį vis naujus lygmenis prideda būtybės, kurios nesiliauja maištavusios prieš Dievą ir kurios mėgina sugeneruoti vis žemesnes vibracijas. Tai gali tęstis labai ilgai ir vibracijos gali tapti labai žemos. Vis dėlto, egzistuoja riba, iki kokio lygmens gali nužemėti energijos, kuomet jos, tikrąja to žodžio prasme, pradeda save naikinti.

Galėtume sakyti, kad „ugnis“, kuri taip dažnai yra asocijuojama su Pragaru yra labai žemų arba tankių energijų simbolis. Jeigu imsite slėgti fizinę materiją, ji pradės kaisti, kol galiausiai įvyks atominė reakcija. Lygiai taip pat, jeigu nesiliausite žeminti Dievo energijos vibracijų, galiausiai sukursite sprogimo reakciją, kuri „sudegins“ iškreiptą energiją, šitaip išlaisvindama ją nuo minčių vaizdinio, kuris laikė ją pririšęs prie šio vibracinio lygmens. Kai tai įvyksta, energija gali būti vėl pakeliama į aukštesnes vibracijas ir „perdirbama.“

Iš tikrųjų, būtybės, kurios sukūrė Pragarą, gyveną melo gyvenimą, gyvena iliuzijoje. Kaip ką tik sakiau, visuotinė Kristaus sąmonė yra visur. Negalite ką nors sukurti, nenaudodami visuotinės Kristaus sąmonės. Tamsos jėgoms pavyko sukurti lygmenį, kuris visas padarytas iš energijos, kurios dažniai yra tokie žemi, jog Dievas niekada nebūtų kūręs tokių dažnių. Tad, žvelgiant iš tam tikro požiūrio taško, galėtume sakyti, jog joms pavyko sukurti pasaulį, kuriame nėra Dievo Šviesos ir tiesos. Tačiau šis Dievo Šviesos nebuvimas tėra tik laikina iliuzija, kuri egzistuos tik tol, kol žmonės ir toliau iškreipinės Dievo Šviesą ir maitins ja tamsos jėgas, kurios pačios negali šios Šviesos gauti.

Apibendrinant, galėtume pasakyti, kad Dangus buvo sukurtas Dievo ir jis laikosi pirminio Dievo plano. Žemė buvo sukurta Dievo, tačiau ji nebėra harmonijoje su dangiškuoju planu. Tačiau Žemė turi potencialą būti sugrąžinta į harmoniją su Dievo įstatymu ir sugrįžti į savo pirminį tyrumą. Tai tuomet atneš dangų, tai yra, dangaus sąmonę, į Žemę.

Pragaro Dievas niekada nekūrė ir todėl jis neturi potencialo būti sugrąžintas į harmoniją su Dievo įstatymu ir tiesa. Jį sudarančios energijos gali būti išvalytos ir sugrąžintos į pirminę savo vibraciją. Tačiau, kai tai įvyks, Pragaras paprasčiausiai išnyks ir jo tiesiog nebeliks.

Dangus su Žeme yra tikri, kai tuo tarpu Pragaras yra iškrypusios vaizduotės padarinys. Tad kaip gi tuomet pragaro koncepcija iškilo į tokią svarbią vietą religijoje? Na, kaip sakiau, Pragaras iš tiesų egzistuoja ir jis turi laikiną realybę. Jeigu žmogus pasirenka suderinti savo sąmonę su Pragaro sąmone, šio žmogaus gyvybės srautas, tikrąja to žodžio prasme, bus pritrauktas prie Pragaro, kai paliks savo fizinį kūną. Todėl patekti į Pragarą iš tiesų yra reali galimybė gyvybės srautui.

Tačiau žmonėms būtų labai naudinga priimti ir suvokti, kad Dievas nebaudžia gyvybės srautų, siųsdamas juos į Pragarą. Gyvybės srautai, tiesiogine to žodžio prasme, patys pasiunčia save į Pragarą, nužemindami savo sąmonės būseną. Tik nuo jūsų sąmonės būsenos priklauso tai, ar prisitrauksite prie dvasinės karalijos vibracijų ar prie Pragaro vibracijų.

Egzistuoja tam tikra, nors ir laikina, realybė, susijusi su istorijomis apie Pragarą, kurias galima rasti praktiškai visose religijose. Tačiau aš pats pirmas pripažinsiu, kad dauguma religijų neteisingai suprato ir piktnaudžiavo pragaro koncepcija, norėdamos sukelti baimę tarp savo pasekėjų ir baime priversti juos laikytis išorinių taisyklių bei doktrinų, nekviestionuojant bažnyčios autoriteto.

Žinoma, tai yra piktnaudžiavimas savo turimos valdžios atsakomybe, ir kai kuriais atvejais tam tikri religiniai lyderiai piktnaudžiavo savo valdžia iki tokio laipsnio, kad patys atsidūrė Pragare, kuriuo taip meistriškai naudojosi varydami baimę savo pasekėjams, kad šie paklustų jų valdžios ir kontrolės žaidimams.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels