Fundamentalus mokymas apie tai kaip interpretuoti pranašystes ir kaip pagal jas elgtis
TEMOS: Ar pranašystę reikėtų suprasti pažodžiui? - Pranašystės tikslas – Radikalaus pasikeitimo viltis – Ar pranašystė visuomet būna tiksli? – Kuo remiasi pranašystė – Pranašystė yra tikimybė, o ne užtikrintas dalykas – Pranašystės kalba ir vaizdiniai – Pasaulio pabaiga – Naujo amžiaus užgimimas – Kaip reaguoti į pranašystę – Pranašystė ir baimė – Kuo pavojinga baimė – Kristiškumas yra raktas pranašystei sušvelninti – Naujo amžiaus gimimas – Kaip interpretuoti pranašystes – Piktnaudžiavimas pranašystėmis
Klausimas: Aš perėjau tokį patį procesą kaip ir daugelis dvasios ieškotojų. Užaugau praktiškai nieko nežinodamas apie pranašystes, tačiau tapęs suaugusiu ėmiau studijuoti dvasinius mokymus, o taip pat susidūriau su įvairiomis pranašystėmis, iš Nostradamo, Biblijos, Edgaro Keisio. O tuomet atradau dar daugiau šiuolaikinių pranašysčių, ateinančių iš įvairiausių šaltinių, tame tarpe ir iš mediumų bei pakylėtųjų mokytojų. Perskaičius vos nedidelę dalį visos egzistuojančios informacijos, yra labai lengva pasijusti pasimetus ir prarasti orientaciją. Lengva pradėti jausti, kad šios planetos ateitis nėra labai šviesi, tai kam iš viso stengtis keisti save ar pasaulį. Turiu draugų, kurie iš viso metė bet kokį dvasingumą, nes pranašystė arba neišsipildė, arba skirtingos pranašystės viena kitai prieštaravo. Turiu omeny, ar mes artėjame prie aukso amžiaus, ar tiesiu keliu ritamės į pragarą?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Manau, kad yra svarbu, jog visi nuoširdūs ieškotojai įgytų teisingą pranašystės supratimą. Šioje planetoje sklando daug tiek tikrų, tiek ir netikrų pranašysčių. Daugelis žmonių jaučiasi be reikalo prislėgti šių pranašysčių. Daugelis žmonių pasinaudojo pranašystėmis, keldami baimę. Daugelis žmonių pasinaudojo pranašystėmis, o tiksliau pažodinėmis jų interpretacijomis, kad atmestų sveiką protą arba religiją. Daugelis yra bereikalingai sutrikę dėl pranašysčių, kurios atrodo neturinčios jokios logikos arba prieštaraujančios viena kitai ar gamtos dėsniams.
Norėčiau pasidalinti su jumis keletu minčių, kurios jums galėtų padėti giliau suprasti pranašystes. Turiu pasakyti, kad pranašystė yra labai sudėtinga tema. Šiuo metu nenoriu parašyti visos knygos apie pranašystes, tad sekančios mintys tiesiog yra pagrindinės idėjos, kurias turėtumėte suprasti.
Ar pranašystę reikėtų suprasti pažodžiui?
Didžiausia problema, su kuria mes, pakylėtieji mokytojai, susiduriame duodami dvasinius mokymus (tame tarpe ir pranašystes), yra dualistinio proto tendencija mąstyti juodai baltais terminais. Būtent tai pastūmėja žmones paimti dvasinį mokymą ir interpretuoti jį pažodžiui. Pagrindinė problema su šia pažodine interpretacija yra ta, kad ji dažnai priverčia žmones patekti į neigimo būseną. Egzistuoja dvi skirtingos šios neigimo būsenos versijos, apie kurias norėčiau pakalbėti.
Mokymai ir pranašystės Naujajame Testamente buvo duoti žmonėms, esantiems tam tikroje sąmonės būsenoje, ir todėl aš naudojausi žodžiais ir vaizdiniais, kuriuos tie žmonės sugebėjo priimti. Daugelis šiuolaikinių krikščionių vis dar tebėra prisirišę prie pažodinės šių žodžių ir vaizdinių interpretacijos. Tačiau, šiandieniniame racionaliame pasaulyje kai kurie iš šių žodžių ir vaizdinių paprasčiausiai neturi jokios prasmės, kai yra interpretuojami pažodžiui (tiesą sakant, jie niekada neturėjo būti interpretuojami pažodžiui).
Kai žmonės primygtinai nori laikytis pažodinės interpretacijos, jie neišvengiamai susiduria su konfliktu tarp pažodinės interpretacijos ir racionalaus, moksliško (būtų galima sakyti sveiko proto) požiūrio į gyvenimą. Daugelis žmonių nesugeba susidoroti su šiuo konfliktu, ir todėl įžengia į vieną iš dviejų neigimo būsenų.
Kai kurie žmonės įsikibę laikosi savo religinių įsitikinimų, neigdami viską, kas prieštarauja jų pažodinei šių įsitikinimų interpretacijai. Tai dažnai priverčia šiuos žmones palikti bet kokią logiką ir racionalumą ir iš visų jėgų ginti savo įsitikinimus. Jeigu objektyviai pažvelgtumėte į tai, kaip kai kurie krikščioniai interpretuoja mano mokymus, o taip pat šiuolaikines ir senovines pranašystes, pamatytumėte, kad žmonės kartais prikuria iš tiesų labai keistų idėjų, norėdami išsaugoti savo pažodines interpretacijas.
Kai kurie žmonės nebegali laikytis savo religinių įsitikinimų, ir todėl paskęsta abejonėse, neviltyje ir nusiminime. Kai kurie žmonės galiausiai taip giliai nugrimzta į abejones, kad atmeta bet kokią religiją. Tačiau vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės nesugeba išspręsti savo abejonių, yra ta, kad jie primygtinai nori laikytis pažodinės interpretacijos. Pavyzdžiui, daugelis šiuolaikinių žmonių mato, kad tam tikri religiniai teiginiai (kai yra interpretuojami pažodžiui) neatitinka gamtos dėsnių, kuriuos atrado mokslas. Todėl jie samprotauja, kad tam tikras dvasinis mokymas, ar netgi visos religijos turi būti klaidingos. Akivaizdi alternatyva būtų pažvelgti už pažodinių interpretacijų. Jeigu žmonės nėra linkę to daryti, jie neišvengiamai nugrims į sąmonės būseną, kurioje dominuoja baimė ir abejonės.
Norėčiau, kad visi žmonės išspręstų savo abejones dėl religijos, dvasingumo ir pranašysčių. Tačiau tai galės įvykti tik tuomet, kai žmonės bus pasirengę pakilti virš dualistinio proto reliatyvumo ir siekti įžvalgų iš savo aukštesniojo aš, iš savo Kristaus AŠ. Kai pakylate virš dualistinio proto, suvokiate, jog visus dvasinius mokymus, tame tarpe ir pranašystes, galima suprasti skirtingais lygmenimis. Net ir Naujajame Testamente yra parašyta, kad minias mokiau palyginimais, bet visus dalykus paaiškindavau savo mokiniams. Tai turėtų įrodyti net ir patiems pažodiškiausiems krikščionims, kad mano mokymus galima suprasti daugiau nei vienu lygmeniu.
Kai pradedate ieškoti toliau nei siekia pažodinės interpretacijos, galite atrasti daug gilesnę prasmę dvasiniuose mokymuose, tame tarpe ir pranašystėse. Imate matyti, jog daugelis mokymų ir pranašysčių nebūtinai kalba apie materialią dimensiją. Istorijos eigoje daugelis žmonių gavo tikras vizijas apie ateities įvykius, tačiau daugeliu atveju šie įvykiai turėjo vykti dvasinėje dimensijoje. Tačiau, kai žmonės mėgindavo aprašyti šiuos įvykius, jie naudojosi žodžiais ir vaizdiniais, kurie jiems turėjo prasmę, ir todėl dažnai dvasinį įvykį jie aprašydavo taip, jog atrodydavo, kad tai turi būti materialus įvykis.
Noriu jums duoti vieną pavyzdį. Mato 24 skyriuje 29 eilutėje užrašyta pranašystė, kurią daviau savo mokiniams. Joje sakoma:
Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos...
Remiantis tuo, ką jums toliau pademonstruosiu, manau suprasite, kad šį konkretų teiginį galima interpretuoti kaip dvasinį įvykį. Pavyzdžiui nelaimių arba tamsos laikmetis gali reikšti negatyvios energijos nusileidimą, kuri dažnai lydi perėjimą iš vieno amžiaus į kitą. Nors šis energijos nusileidimas gali sukelti tam tikrus išorinius įvykius, pirmiausia tai yra dvasinėje dimensijoje vykstantis įvykis.
Ar mano pranašystė kalba apie materialią saulę ir mėnulį, ar tai teturi simbolinę prasmę? Daugelis mokymų, tiek senovinių, tiek ir šiuolaikinių, kalba apie dvasinį aš. Būtent per dvasinį aš žmonės gauna intuityvias įžvalgas, supratimą, nušvitimą ir paguodą. Leidžiantis negatyviai energijai, žmonėms pasidaro žymiai sunkiau bendrauti su savo aukštesniuoju aš. Kai kurios dvasinės tradicijos sako, kad aukštesnysis aš turi įvairius aspektus ir lygina juos su saule ir mėnuliu. Todėl šią aukščiau pateiktą frazę galima interpretuoti taip, kad, kai pradeda leistis negatyvi energija, žmonės nebesugeba išlaikyti ryšio su savo aukštesniojo aš saule ir mėnuliu. Todėl jie iš tiesų pradeda jaustis tarsi panirę į dvasinę tamsą. Šią interpretaciją taip pat galima pritaikyti mano žodžiams: „Dirbkite, kol turite šviesą, nes naktis ateis, kai dirbti nebegalėsite.“
Tikiuosi, pasinaudosite šiomis idėjomis, kad permąstytumėte savo požiūrį ir interpretacijas, liečiančias tiek pranašystes, tiek dvasinius mokymus. Tikiuosi, nusileisite giliai savo širdin ir leisite savo aukštesniajam aš ir man duoti jums gilesnį supratimą apie tikrąją už mano išorinių mokymų slypinčią dvasinę prasmę. Jeigu pasistengsite užmegzti šį vidinį ryšį, atrasite, kad jūsų dvasinis gyvenimas pasidarys daug turtingesnis nei šiuo metu jums atrodo įmanoma.
Pranašystės tikslas
Pažvelkime į visų tikrųjų pranašysčių tikslą. Kai mes, pakylėtieji mokytojai, duodame pranašystę, mes visada ją duodame kaip perspėjimą. Mūsų intencija yra perspėti žmones (ir visą žmoniją), kad, jeigu jie nepasikeis, egzistuoja tam tikrų nepageidaujamų pasekmių tikimybė.
Noriu pasakyti labai aiškiai. Pranašystės tikslas nėra sėti baimę ar versti žmones manyti, kad Dievas juos baudžia. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, žmonės patys susikūrė savo situaciją. Jeigu piktnaudžiausite Dievo energija, neišvengiamai susikursite tam tikras pasekmes. Pjausite tai, ką pasėjote. Todėl pranašystė yra perspėjimas, kad, jeigu ir toliau piktnaudžiausite Dievo energija, patirsite pasekmes.
Tikrasis pranašystės tikslas yra paskatinti žmones suvokti, kad jie susikūrė savižudišką sūkurį, ir jeigu jie nepakeis savo veiksmų ir savo sąmonės būsenos, šis sūkurys atves juos į pražūtį. Galėtume sakyti, kad tikrasis pranašystės tikslas yra paskatinti žmones suprasti savo ligšiolinio elgesio beprotiškumą, kad jie galėtų nuspręsti pakeisti savo gyvenimą ir palypėti aukštyn savo sąmonėje.
Radikalaus pasikeitimo viltis
Mūsų tikslas yra sugrąžinti visus žmones į vienovės jausmą su pakylėtaisiais mokytojais ir vienas su kitu. Dievo karalystė yra sąmonės būsena – Kristaus sąmonė. Kadangi tiek daug žmonių nupuolė į atskirties sąmonės būseną, į sąmonės būseną, kurioje dominuoja dualistinio proto reliatyvumas, daugelis žmonių iš tiesų nesustodami juda vis toliau ir toliau nuo Kristaus sąmonės. Daugelis žmonių, tikrąja to žodžio prasme, grimzta vis giliau ir giliau į žemesniąją sąmonės būseną.
Kad individualus gyvybės srautas pradėtų pakilimo iš žemesniosios sąmonės procesą, pirmiausia jis turi pasiekti lūžio tašką. Gyvybės srautas turi pasiekti vidinį suvokimą, kad tolsta nuo Dievo. Tuomet gyvybės srautas turi suvokti, kad nebenori eiti ta kryptimi ir turi pradėti grįžimo namo procesą. Jeigu gyvybės srautas nusileido į labai žemą sąmonės būseną, baimė yra vienintelis dalykas, galintis priversti gyvybės srautą pakeisti kryptį. Tai gali būti negatyvių pasekmių baimė, pragaro baimė arba Dievo rūstybės baimė. Pranašystė iš tiesų gali sužadinti tokią baimę.
Mes, pakylėtieji mokytojai, norime kad kiekvienas gyvybės srautas apsigręžtų ir pradėtų kelionę namo, tačiau nenorime, kad žmonės gyventų baimėje. Mes norime, kad visi gyvybės srautai pradėtų keliauti dvasiniu keliu, kuriame sąmoningai suvoktų ir priimtų savo potencialą apsivilkti Kristaus sąmonę. Todėl gyvybės srautui apsigręžus ir pradėjus kelionę namo, mes norime, kad jis kuo greičiau paliktų baimę. Mes norime, kad gyvybės srautas apsivilktų Kristiškumą, palaipsniui įveikdamas savo baimes.
Istorijos eigoje pranašystės pažadino daugelį žmonių būtinybei keistis. Jeigu tai vyksta (arba įvyko) su jumis, tiesiog būkite dėkingi už tai, kad suvokėte būtinybę kilti aukščiau. Ir tuomet supraskite, kad nors jūsų asmeniniam lūžiui motyvą galėjo suteikti baimė, baimė turėtų būti tik laikina motyvacija.
Ar pranašystė visuomet būna tiksli?
Daugelis žmonių, ypač šiame racionaliame amžiuje, tiki idėja, kad, jeigu pranašystė neišsipildė tiksliai taip, kaip buvo išpranašauta, tuomet tai buvo klaidinga pranašystė. Kai kurie žmonės pasinaudoja neišsipildžiusia pranašyste kaip dingstimi atmesti tam tikrą religiją ar netgi visas religijas. Turiu jums atvirai pasakyti, kad ši reakcija kyla iš dualistinio proto ir jo tendencijos mąstyti sąvokomis juoda-balta. Kai yra duodama pranašystė, ji bendrais bruožais nusako, kas gali įvykti. Joje retai aprašoma neišvengiama baigtis.
Kai kurie žmonės turi troškimą išvysti tam tikras pranašystes išsipildant. Tačiau mes, pakylėtieji mokytojai, visiškai netrokštame, kad mūsų pranašystės išsipildytų. Paprastas faktas yra toks, kad pranašystė išsipildo tik tuomet, jeigu žmonės nepaklauso perspėjimo ir nepakeičia savo elgesio.
Jeigu žmonės paklauso perspėjimo, tuomet pranašystė gali būti dalinai sušvelninta arba visiškai panaikinta. Mes visuomet viliamės, kad pranašystė neišsipildys ir išpranašauti įvykiai neįvyks. Todėl pasisekusi pranašystė mums būna tik tuomet, jeigu išpranašauti įvykiai neįvyksta. Jeigu žmonės nepaklauso pranašystės, ir išpranašauti įvykiai įvyksta, tuomet ši pranašystė buvo nesėkminga (ji nepadarė norimo poveikio).
Kadangi tiek daug žmonių yra įstrigę dualistiniame prote, jie yra linkę mąstyti sąvokomis juoda-balta apie viską, kas susiję su religija (ir, tiesą sakant, apie visa kita). Tokie žmonės yra linkę manyti, kad, kai mes duodame pranašystę, ši pranašystė privalo būti visiškai tiksli ir todėl turi aprašyti įvykius, kurie tikrai įvyks. Tačiau iš tikrųjų jokia pranašystė nėra visiškai tiksli. Mums tiesiog neįmanoma tiksliai išpranašauti, kas įvyks Žemės planetoje. Manau suprasite kodėl, kai aprašysiu kuo remiantis daromos pranašystės.
Kuo remiasi pranašystė
Kai mes, pakylėtieji mokytojai, nusprendžiame duoti pranašystę, mes įvertiname tris pagrindinius faktorius:
Iškreipta energija. Kaip daug kur šioje svetainėje kartojama, viskas, ką darote, yra daroma su Dievo energija. Kai žmonės įsitraukia į negatyvias mintis ir jausmus, jie generuoja negatyvią energiją. Energija negali būti sunaikinama, todėl ji yra saugoma individualių žmonių energetiniuose laukuose ir energetiniame planetos lauke. Jeigu siųsite radioaktyvią energiją į savo kūną, ši energija galiausiai sukels vėžinį auglį. Lygiai tas pats vyksta, kai žmonės be paliovos siunčia negatyvią energiją į Žemės kūną. Žemės kūnas galiausiai gali atsidurti tokioje prastoje būklėje, jog sukels tai, ką žmonės vadina gamtos kataklizmais. Ši energija taip pat gali pasidaryti tokia intensyvi, kad gali sukelti suirutę visuomenėje.
Grįžtanti karma. Žmonės nuolatos generuoja energijos impulsus, kurie yra išsiunčiami į visatą. Šie impulsai neišvengiamai bus jiems sugrąžinti. Paprastai šis reiškinys yra vadinamas karma. Kai ši karma sugrįžta žmonėms, arba žmonių grupei, ji gali pasireikšti gamtos kataklizmais arba neramumais visuomenėje.
Psichologinė tam tikros žmonių grupės būklė. Vienas iš labiausiai nenuspėjamų faktorių, įtakojančių pranašystę, yra tai, kaip žmonės reaguos į tam tikras situacijas. Jeigu jų pačių sukurta energija pasieks tam tikrą intensyvumą, tikėtina, kad žmonės reaguos negatyviu būdu. Tačiau būtent kaip jie reaguos? Kai karma grįžta ir visuomenėje prasideda suirutė, kaip žmonės į tai reaguos? Žemės planeta yra konfliktų planeta. Kai tik sąlygos paaštrėja, visuomet egzistuoja rizika, kad žmonės reaguos pykčiu ir smurtu. Tačiau būtent kaip jie reaguos, ir kaip toli jie eis?
Mes galime peržiūrėti individualaus gyvybės srauto arba gyvybės srautų grupės praeities įrašus. Remdamiesi šiais stebėjimais, galime numatyti, kaip žmonės yra linkę reaguoti tam tikroje situacijoje. Tačiau žmonės turi laisvą valią. Todėl mes niekada šimtu procentu negalime nuspėti, kaip žmonės reaguos. Nors tai gali atrodyti kaip prakeiksmas, tai taip pat potencialiai yra palaiminimas. Mes, pakylėtieji mokytojai, visuomet tikimės, kad žmonija pasirinks aukštesnį kelią, ir būtent dėl to mes duodame pranašystes.
Pranašystė yra tikimybė, o ne užtikrintas dalykas
Iš tiesų gaila, kad karas tarp mokslo ir religijos tiek daug pasišventusių krikščionių pastūmėjo įtariai žiūrėti į mokslą. Kvantinė fizika pademonstravo, kad subatominių dalelių lygmenyje negalite nuspėti įvykio baigties. Galite apskaičiuoti tam tikros įvykio baigties tikimybę, tačiau negalite tiksliai žinoti, kas nutiks, kol neatlikote stebėjimo.
Tai taip pat galioja ir pranašystei. Mes galime apskaičiuoti tam tikrų įvykių įvykimo tikimybę, tačiau retai galime nuspėti tai šimtu procentu. Kai suvokiate, kad pranašystė yra duodama kaip perspėjimas, tikintis, kad žmonės išvengs pranašystės, imate suprasti, kad mes niekada nebandome kažko nuspėti šimtu procentu. Mes tiesiog mėginame apskaičiuoti, kuri iš potencialių baigčių turi didžiausią pasireiškimo tikimybę.
Dažniausiai pranašystę mes duodame toli nuo pranašaujamo įvykio. Mes viliamės, kad žmonės paklausys pranašystės ir sušvelnins įvykį. Tačiau, jeigu tai neįvyksta, tuomet tikimybė didėja. Kuo labiau priartėjame laike prie išpranašauto įvykio, tuo didesnė tikimybė, kad šis įvykis įvyks. Kitaip tariant, žmonėms tiesiog nebelieka laiko išvengti pranašystės.
Tad iš tiesų kartais mes duodame pranašystę dėl to, kad įvykis yra taip arti, jog yra labai mažai šansų, kad jo pavyks išvengti. Mes siekiame perspėti tuos, kurie turi ausis girdėti, kad jie galėtų apsisaugoti ir pabėgti iš tos situacijos. Ir nors tokie atvejai iš tiesų yra tikros pranašystės, tai nėra pranašystės, kurias mums patiktų duoti. Mes visada siekiame perspėti žmones kuo anksčiau, vildamiesi, kad išpranašauti įvykiai niekada neįvyks.
Pranašystės kalba ir vaizdiniai
Norint pilnai suprasti dvasinį mokymą, o taip pat ir pranašystę, taip pat turite suprasti kontekstą, kuriame šis mokymas buvo duotas. Dvasinis mokytojas pasirodo turėdamas tikslą pakelti žmones į aukštesnį dvasinės gyvenimo pusės suvokimą. Negalite žmonėms duoti aukštesnio suvokimo, jeigu jie nėra pasirengę jūsų klausytis, ir jie jūsų neklausys, jeigu jiems nekalbėsite žodžiais ir vaizdiniais, kuriuos jie galėtų suprasti ir priimti. Todėl, kai vaikščiojau Žeme prieš 2000 metų, naudojau žodžius ir vaizdinius, kurie buvo priimtini to meto žmonėms (atsižvelgiant į jų sąmonės būseną).
Tuometiniame amžiuje dauguma žmonių buvo daug žemesnėje sąmonės būsenoje nei didžioji visuomenės dalis yra šiandien. Kai kurie šiuolaikiniai tyrinėtojai teisingai atrado, kad egzistuoja evoliucinis procesas, per kurį žmonijos sąmonė palaipsniui yra keliama į vis aukštesnius lygmenis. Tą netgi galite matyti šventraščiuose.
Per Senojo Testamento laikotarpį žmonės perėjo iš magiško požiūrio į mitinį požiūrį į gyvenimą. Mano misijos laikotarpiu žmones labai stipriai veikė mitinė sąmonės būsena. Žmonės mąstė mitologiniais vaizdiniais, kurie buvo artimai susiję su juslėmis patiriamu pasauliu. Jų gebėjimas mąstyti abstrakčiais terminais buvo ribotas.
Senojo testamento pranašai piešė pikto Dievo įvaizdį, pasirengusio žmones bausti už jų nuodėmes. Kai pasirodžiau aš, nutapiau visiškai kitokį Dievo paveikslą. Dievą aš parodžiau kaip geradarį ir mylintį dangiškąjį tėvą.
Šis paveikslas atspindėjo faktą, kad žmonės pamažu jau pradėjo palikti mitinę sąmonės būseną ir ėmė judėti link racionalesnės sąmonės būsenos, ką būtent ir matėte vykstant per šiuos praėjusius 2000 metų. Ir visgi negalėjau duoti žmonėms gilesnio dvasinės gyvenimo pusės supratimo, todėl mokiau minias palyginimais.
Tuo noriu pasakyti, kad, kai daviau mokymus ir pranašystes, kurie yra užrašyti Naujajame Testamente, naudojau įvaizdžius, kurie tiko tiems laikams. Kadangi dauguma žmonių dabar išaugo šią sąmonės būseną ir perėjo į racionalesnę sąmonės būseną, paprasčiausiai negalite paimti tuos žodžius ir įvaizdžius ir interpretuoti juos pažodžiui.
Anais laikais žmonės tikėjo, kad Dievas pasaulį sukūrė per septynias dienas. Suprantu, kad net ir šiandien yra daug žmonių, kurie įsikibę laikosi šio tikėjimo. Tačiau, kadangi mes dabar gyvename racionalesniame amžiuje, daug didesnis skaičius žmonių sugeba priimti idėją, kad Dievas sukūrė pasaulį per septynis etapus arba ciklus, kurie tęsėsi daug ilgiau nei viena diena.
Negalite paimti Biblijos pranašystės iš konteksto, kuriame ji buvo duota, ir, naudodamiesi šiandienine mąstysena, mėginti ją pažodžiui interpretuoti. Kitaip tariant, aš nenoriu, kad žmonės įsikibę laikytųsi pažodinių Biblijos interpretacijų. Matau daug krikščionių, kurie iš tikrųjų turi troškimą išvysti šias pranašystes išsipildant, manydami, kad tai įrodys jų šventraščių teisingumą. Kaip jau sakiau, neišsipildžiusi pranašystė nebūtinai yra netikra pranašystė. Todėl neišsipildžiusi pranašystė nekvestionuoja šventraščių teisingumo.
Tikiuosi, kad šiuolaikiniai krikščioniai galės greitai išaugti iš šio žavėjimosi pažodinėmis interpretacijomis. Tačiau tai galės įvykti tik tuomet, kai žmonės supras, kad bet kuris dvasinis mokymas turi keletą galimų interpretacijų. [PASTABA: Tyrinėtojas Karen Armstrong paaiškino, kad krikščioniškasis fundamentalizmas yra racionalios mąstysenos šalutinis produktas. Prieš atsirandant mokslui, dauguma žmonių Biblijos neinterpretavo pažodžiui, bet suprato ją kaip mitologines istorijas, turinčias gilesnę prasmę.]
Pasaulio pabaiga
Tam tikros Naujojo Testamento pranašystės pranašauja milžiniškus planetos pasikeitimus ir kalba apie pasaulio pabaigą arba laikų pabaigą. Kaip šiandienos žmonėms interpretuoti tokias pranašystes?
Noriu aiškiai pasakyti, kad žmonės, esantys mitinėje sąmonės būsenoje, gali pasidaryti labai susikoncentravę į pasaulio pabaigos idėją. Net ir šiandien, daugelis nuoširdžių ir pasišventusių krikščionių yra tvirtai įsitikinę, kad pasaulio pabaiga yra čia pat.
Noriu pasakyti labai aiškiai: Dievas neturi visiškai jokių intencijų sunaikinti pasaulį. Dievas nori, kad ši planeta ir toliau būtų gyvybės srautų mokykla. Kadangi viskas materialiame pasaulyje yra laikina, galiausiai ateis laiko ir erdvės, tokius, kaip juos žinome, pabaiga. Tačiau galiu jus užtikrinti, kad tai nėra kažkas, dėl ko jums reikėtų jaudintis šiame savo gyvenime.
Idėja apie pasaulio pabaigą yra skirta iliustruoti dvasinio ciklo pabaigą, amžiaus pabaigą. Mano misijos Žemėje metu, dauguma žmonių buvo labai stipriai prisirišę prie savo artimiausios aplinkos ir nesugebėjo mąstyti apie tai, kas buvo už jų matymo horizonto. Pavyzdžiui, žmonės turėjo labai ribotą suvokimą apie pasaulio dydį. Žmonių protuose tais laikais pasaulis buvo daug mažesnis. Jeigu pranašystė pranašaudavo kažkokį tai įvykį, kaip pavyzdžiui vulkano išsiveržimą, kuris išmestų tamsų debesį, galintį padengti didelį regioną, tuomet žmonės tikėjo, kad šis įvykis paveikė visą pasaulį (jis iš tiesų paveikė jų „pasaulį“).
Turite suprasti, kad tokie išsireiškimai kaip „pasaulio pabaiga“ arba „pasaulį supanti tamsa“ šiandien nereiškia to paties, ką reiškė prieš 2000 metų. Daugeliu atveju, tiesiog negalite interpretuoti šių teiginių pažodžiui. Todėl noriu paraginti jus siekti vidinių nurodymų iš savo aukštesniojo aš ir tuo būdu įveikti bet kokią baimę, kad pasaulis staiga gali baigtis.
Naujo amžiaus užgimimas
Kai Žemė pereina į naują amžių, visada egzistuoja potencialas tam tikriems pokyčiams, kurie gali pasireikšti gamtos kataklizmais arba neramumais visuomenėje. Kadangi tai vyksta kas 2150 metų, paprastai prieš tokius įvykius padaugėja pranašysčių.
Daviau tam tikras Naujojo Testamento pranašystes, norėdamas aprašyti perėjimą iš vieno amžiaus į sekantį. Tačiau, kadangi žmonės buvo mitinėje sąmonės būsenoje, turėjau naudotis įvaizdžiais, kuriuos jie galėjo priimti. Tais laikais daugelis žmonių buvo apsėsti pasaulio pabaigos idėjos ir daugelis jų žiūrėjo į tai kaip į galutinį ir absoliutų įvykį. Todėl jie dažniausiai galvojo, kad mano pranašystės aprašo galutinį arba absoliutų įvykį, ir kad mano pranašystės visada kalba apie materialią dimensiją.
Prieš Žemei įžengiant į naują amžių, turi būti įvykdyti tam tikri dvasiniai reikalavimai. Idealiu atveju, žmonės turėtų subalansuoti dalį savo karmos ir išvalyti dalį iškreiptos energijos, kuri slegia planetos kūną. Jeigu karma arba negatyvi energija nėra subalansuojama ir sudeginama, tuomet Karminė Valdyba gali pareikalauti, kad ši energija nusileistų ant žmonijos prieš naujo amžiaus pradžią. Kitaip tariant, žmonės privalo sumokėti tam tikras skolas, kad naują amžių galėtų pradėti švaresniame popieriaus lape.
Karmos nusileidimas gali paskatinti tam tikrus pasikeitimus, ir pranašystė yra duodama kaip perspėjimas, kad žmonės galėtų sušvelninti pokyčius, subalansuodami karmą ir perkeisdami negatyvią energiją. Tuo būdu žmonės gali sušvelninti perėjimą į naują amžių. Šiandieniniame pasaulyje, šis karmos nusileidimas vyksta jau keletą dešimtmečių, ir daugelio dvasingų žmonių pasišventimas, tiek tradicinėse religijose, tiek Naujojo Amžiaus judėjime, padėjo išvengti daugelio kataklizmų.
Akivaizdu, jog daugelis žmonių nepaleido savo prisirišimo prie mąstysenos ir įsitikinimų, priklausančių senajam amžiui. Daugelis žmonių neatsivėrė ir nepriėmė naujo amžiaus mąstysenos ir energijų. Todėl labai gali būti, kad Žemei dar teks patirti įvairius gimdymo skausmus. Noriu, jog suprastumėte, kad, nors daugelis pavojų praslinko pro šalį, ši planeta „dar neišėjo iš miško,“ kaip sakoma populiariame posakyje. Todėl noriu, kad siektumėte savo Kristiškumo ir vidinio susiderinimo, idant galėtumėte žinoti, ką asmeniškai turėtumėte daryti šiais ateinančiais laikais.
Tačiau pirmiausia noriu, kad paliktumėte baimę. Kad ir kokie pasikeitimai vyktų, tai nereikš pasaulio pabaigos. Šie pokyčiai tiesiog yra gimdymo skausmai, ir jie iš tiesų atneš naujesnį ir geresnį amžių. Noriu, kad tie iš jūsų, kurie esate pasišventę asmeninio Kristiškumo keliui, išlaikytumėte pozityvią viziją ir išliktumėte ramybėje, kad ir kas benutiktų. Noriu, kad asmeninį Kristiškumą iškeltumėte aukščiau už visa kita ir laikytumėtės pozityvios vizijos, kad Dievo karalystė įsikūnys Žemėje dėka jūsų asmeninio Kristiškumo ir dėka milijonų jūsų brolių ir seserų Kristiškumo. Mes, pakylėtieji mokytojai, turime nuostabią viziją Žemės planetai. Tačiau mums labai reikalingi įsikūnijime esantys žmonės, kurie sugebėtų pagauti šią viziją ir jos laikytis.
Kaip reaguoti į pranašystę
Kai mes, pakylėtieji mokytojai, duodame pranašystę, mes visuomet tikimės, kad žmonės pasirinks pakeisti savo veiksmus ir sąmonės būseną, kad pranašystė galėtų būti sušvelninta. Mes niekada neturime intencijos sukelti baimės su pranašyste. Tačiau pranašystė kai kuriems žmonėms neišvengiamai sukelia baimę, ir yra labai svarbu suprasti kodėl.
Turite suprasti, kad pranašystė visuomet yra duodama žmonėms, kurie kenčia nuo didesnio ar mažesnio dvasinio aklumo. Jeigu jie turėtų tikrą dvasinį supratimą, nebūtų sukūrę negatyvaus sūkurio, vedančio į nepageidaujamas pasekmes. Kitaip tariant, jeigu žmonės iš tiesų suprastų dvasinę realybę, nereikėtų duoti pranašystės.
Dvasinis aklumas būna įvairaus laipsnio. Kai žmonės nusileidžia į žemesnius dvasinio aklumo lygmenis, jų neįmanoma pasiekti dvasine žinia. Mes, pakylėtieji mokytojai, galime matyti, kas nutiks, jeigu šie žmonės ir toliau piktnaudžiaus Dievo energija. Mes matome, kad jie susikūrė savižudišką sūkurį, ir matome, kad šis sūkurys veda prie neišvengiamų pasekmių.
Ką mums daryti tokioje situacijoje? Ar tiesiog turėtume stovėti ir leisti žmonėms save susinaikinti? Ar turėtumėme maloniai su jais pakalbėti, sakydami, kad jiems reikėtų tik truputį pasikeisti? O galbūt mums reikėtų imtis drastiškų priemonių ir pamėginti duoti tokią baisią pranašystę, kad ji pažadintų žmones iš jų dvasinio miego?
Paprastai mes manome, kad yra daug gailestingiau duoti pranašystę, net jeigu ši pranašystė sukeltų baimę. Deja, bet faktas yra toks, kad, kai žmonės yra labai žemoje sąmonės būsenoje, juos pažadinti gali tiktai pasekmių baimė arba bausmės baimė. Tačiau tai iš tiesų yra paskutinė priemonė, kurios mes imamės.
Tiesiog mėginu pasakyti, kad mūsų tikslas yra pažadinti žmones ir padėti pakilti jiems aukščiau savo sąmonėje. Jeigu vienintelis juos pažadinti galintis dalykas yra baimė, tai tebūnie taip. Tačiau ši baimė nepadės žmonėms pakilti aukščiau savo sąmonėje. Todėl mes nenorime, kad žmonės pasiliktų sąmonės būsenoje, kurioje viešpatauja baimė.
Pranašystė ir baimė
Pranašystę galima palyginti su elektros srove, kuri pasiunčiama į žmogaus kūną, mėginant iš naujo sužadinti širdies darbą. Bausmės baimė gali veikti kaip elektros šokas, kuris, tikrąja to žodžio prasme, gali išpurtyti žmones iš jų dvasinio aklumo ir pažadinti jų dvasinę širdį.
Tačiau, kai žmogaus širdis pradeda plakti, iš karto išjungiate elektros srovę. Tačiau problema su pranašyste yra ta, kad mes, pakylėtieji mokytojai, netaikome baimės srovės. Baimė yra sugeneruojama individualaus žmogaus sąmonėje arba žmonių grupės masinėje sąmonėje. Todėl mes negalime šios baimės išjungti. Šią baimę įveikti reikia patiems žmonėms.
Noriu, kad suprastumėte, jog žmonėms nereikia bijoti Dievo. Dievas tiesiog nori, kad visi Jo sūnūs ir dukterys sugrįžtų namo. Negalėsite grįžti namo į Dievo karalystę, kol bijosite Dievo, nes jūsų gyvybės srautas visada mėgins pabėgti nuo savo baimių.
Kaip mes, pakylėtieji mokytojai, norėtume, kad žmonės reaguotų į pranašystes? Visų pirma mes norėtume, kad žmonės paisytų pranašystės. Mes norime, kad žmonės pasiektų vidinį suvokimą, jog, jeigu nepakeis savo elgesio, išpranašauti įvykiai iš tiesų gali juos užgriūti.
Jeigu buvote pažadinti pranašystės ir ši pranašystė sukėlė jums baimę,tuomet noriu, kad žiūrėtumėte į šią baimę kaip į tai, ką jums reikėtų kuo greičiau įveikti. Jeigu paklausėte perspėjimo ir nusprendėt pakeisti savo elgesį, jūsų baimė atliko savo darbą. Jeigu toliau įsikibę laikysitės baimės, ji tik trukdys jūsų dvasiniam augimui. Todėl nustokite savo dėmesiu maitinti pranašystės baimę. Vietoj to, savo dėmesį turėtumėte sutelkti į dvasinį kelią ir asmeninio Kristiškumo vystymą.
Kuo pavojinga baimė
Kodėl taip svarbu, kad žmonės pakiltų virš baimės, kurią sukuria pranašystė? Viena iš priežasčių yra tai, kad baimė yra tiesiogiai priešinga pakylėtųjų mokytojų tikslui. Mūsų tikslas yra pamatyti Dievo karalystės įsikūnijimą Žemėje, o raktas į šį tikslą yra žmonių individualus Kristiškumas. Baimė yra priešinga Kristaus sąmonei. Jeigu jūsų prote dominuoja baimė, jums bus labai sunku apsivilkti net ir nedidelę Kristiškumo dalelę.
Kita priežastis yra ta, kad žmonės kuriasi savo pačių realybę. Todėl yra labai reali galimybė žmonėms užsitraukti ant savęs tai, ko jie bijo. Didžiausias pavojus, duodant pranašystę, yra tai, kad žmonių baimė iš tiesų gali pritraukti pranašystės išsipildymą. Žmonės iš tiesų gali tapti pačių išsipranašautos pranašystės aukomis.
Duosiu jums šio pavojaus pavyzdį. Vienas didžiausių pavojų šioje planetoje yra didelio masto karo grėsmė, gal net ir pasaulinio karo grėsmė. Jeigu šis karas įvyktų, pagrindinė jo priežastis būtų baimė. Pasaulinis karas turėtų apimti laisvas demokratines šalis. Šios šalys yra pakankamai racionalios, kad suprastų, kokios gali būti baisios pasekmės, panaudojus šiuolaikinius ginklus. Todėl šios šalys į karą eitų tik tuomet, jeigu bijotų, kad nėjimo į karą pasekmės būtų blogesnės už ėjimo į karą pasekmes.
Sakiau jums, kad iškreipta energija yra saugoma visos planetos energetiniame lauke. Kiekvieną kartą, kai žmogus sugeneruoja baimę, ši baimė sumuojasi su baime, kuri yra saugoma energetiniame planetos lauke. Todėl, jeigu leidžiate sau gyventi baimės būsenoje, tuo iš tiesų galite prisidėti prie karo pradėjimo. Esu tikras, kad, jeigu skaitote šiuos mokymus, nenorite prisidėti prie tokio karo. Todėl tikiuosi suprantate, kodėl reikėtų kuo greičiau paleisti savo baimes.
Kaip įveikti baimę? Nuoširdžiai keliauti asmeninio Kristiškumo keliu. Pradėję vilktis šį Kristiškumą, pradėsite jausti besąlyginę Dievo meilę. Dievo meilė yra tobula meilė, išvejanti visas baimes. Todėl noriu, kad paleistumėte savo baimes ir priimtumėte asmeninio Kristiškumo kelią. Neleiskite savo baimėms, ar tai būtų pranašystės baimės ar bet kokios kitos baimės, sukliudyti jums siekti asmeninio Kristiškumo.
Kristiškumas yra raktas pranašystei sušvelninti
Turiu jums atvirai pasakyti, kad šiame amžiuje nebepakanka, kad žmonės pakeistų savo išorinį elgesį reaguodami į pranašystę. Senojo Testamento dispensacijoje žmonija buvo tokioje žemoje sąmonės būsenoje, jog jiems paprasčiausiai nebuvo įmanoma suvokti asmeninio Kristiškumo kelio. Todėl Senojo Testamento pranašystės tikslas buvo paskatinti žmones pakeisti savo išorinį elgesį. Kai kuriais atvejais, ką liudija ir Senasis Testamentas, žmonės iš tiesų pakeitė savo elgesį ir jų miesto buvo pasigailėta.
Jūs dabar gyvenate kitokiame amžiuje. Mano atėjimo į Žemę tikslas buvo pernešti žmones į aukštesnį lygį už Senojo Testamento sąmonę. Šiame naujame lygyje jūs turite keisti savo vidinį elgesį, turite įveikti sąmonės būseną, kurią vadinu dualistiniu protu. Turite apsivilkti Kristaus sąmonę.
Todėl turite suprasti, kad šiame amžiuje raktas į pranašystės sušvelninimą yra individualus Kristiškumas. Paprasčiausiai nebepakanka, kad žmonės pakeistų savo veiksmus, uždegtų žvakę ar netgi melstųsi. Nesakau, kad maldos neturi poveikio. Nesakau, kad elgesio keitimas neturi poveikio. Tiesiog sakau, kad šių priemonių nebepakanka šiam amžiui duotoms pranašystėms sustabdyti. Šios priemonės gali sumažinti pranašystės poveikį, tačiau negali pranašystės galutinai atšaukti. Vienintelis būdas iki galo atšaukti dabartines pranašystes yra tai, kad kritinė masė žmonių apsivilktų individualų Kristiškumą. Niekas kitas nepadės.
Tikiuosi suprantate, jog šių žodžių tikslas nėra sukelti baimę. Jų tikslas yra paskatinti jus suprasti, kad, jeigu esate susirūpinę dėl pranašysčių, turite aktyviai dalyvauti pranašysčių sušvelninimo procese. Vienintelis efektyvus būdas sušvelninti pranašystę šiame amžiuje yra apsivilkti individualų Kristiškumą.
Naujo amžiaus gimimas
Kaip yra paaiškinama šioje svetainėje, Žemė dabar pereina iš senojo (Žuvų) amžiaus į naująjį (Vandenio) amžių. Kiekvieną kartą Žemei pereinant į kitą amžių (arba dvasinį ciklą), ji turi pereiti pasikeitimų ir prisitaikymo procesą. Tad tai, kas šiuo metu vyksta, yra tai, kad Žemė ir žmonijos sąmonė gimdo naują amžių, naują sąmonės lygį. Tiesą sakant, žmonijai yra skirta pagimdyti Kristaus sąmonę.
Nueinantis senasis amžius gali sukelti didelę sumaištį Žemės kūne ir visuomenėje. Ši sumaištis, šie gimdymo skausmai, iš dalies yra sukeliami žmonių polinkio laikytis įsikibus į senąją sąmonės būseną. Deja, daugelis žmonių laikosi įsikibę į senąją sąmonės būseną ir atsisako ją paleisti. Tai darydami, jie prisideda prie pavojaus, kad, prieš gimstant naujam amžiui, visuomenėje turės kilti sumaištis.
Palyginkite šį procesą su kylančiu pavasario potvyniu, užtvindančiu ryžių laukus. Šis įvykis vyksta kiekvieną pavasarį, ir jis patręšia dirvą. Vienais metais žmonės nusprendžia nenorintys, kad jų laukai būtų apsemti, ir pastato užtvanką vandeniui sulaikyti. Vanduo vis kyla, ir žmonės stato vis aukštesnę ir aukštesnę užtvanką. Tai tik užtvenkia vandenį ir sukuria didesnį spaudimą. Kuo aukštesnė užtvanka, tuo didesnis spaudimas. Vandeniui kylant vis aukščiau, spaudimas galiausiai pasiekia kritinę ribą, ir užtvanka nebepajėgia jo sulaikyti. Tai sukelia milžinišką, viską savo kelyje šluojantį potvynį, ir šio potvynio dydis tiesiogiai proporcingas už užtvankos susidariusiam spaudimui.
Tai galima palyginti su žmonėmis, kurie iš savo senų įsitikinimų mėgina pastatyti užtvanką, kuri sulaikytų naujos sąmonės būsenos kylantį potvynį. Kuo žmonės stipriau įsikibę laikosi senų idėjų, tuo didesnis yra sukuriamas spaudimas. Kuo didesnis spaudimas, tuo audringesni bus įvykiai, atversiantys vartus naujojo amžiaus energijoms.
Taip pat galite palyginti šį procesą su vaiką gimdančia moterimi. Žinote, kad moters sąmonės būsena gali daryti didelę įtaką gimdymo procesui. Jeigu ji yra baimėje arba joje dominuoja kitos negatyvios emocijos, ji gali prailginti savo pačios gimdymą ir padaryti jį daug skausmingesnį. Jeigu ji bus visiškai atsipalaidavusi ir ramiai žiūrės į šį procesą, pagimdyti ji gali beveik nejausdama skausmo.
Jeigu žmonės įsikibę laikysis senosios sąmonės būsenos, ypač, jeigu jie laikysis įsikibę baimės, tuomet ši baimės vibracija gali paveikti visą planetą. Tai trukdys sušvelninti pranašystę, ir gali netgi sutrukdyti žmonėms padaryti vienintelį dalyką (apsivilkti Kristaus sąmonę), kuris galėtų sustabdyti pranašystę. Jeigu žmonės sutelks savo dėmesį į pranašystę ir leis, kad jų mintis ir jausmus paveiktų baimė, ši negatyvi energija gali sukliudyti sušvelninti pranašystę arba ją visai panaikinti.
Kaip interpretuoti pranašystes
Kaip turėtumėte reaguoti į duodamą pranašystę? Kokių veiksmų turėtumėte imtis pranašystei sušvelninti arba apsaugoti save nuo išpranašautų įvykių?
Jeigu tam tikra pranašystė padėjo jums pasiekti kritinį tašką arba atrodo jums svarbi, nenoriu, kad šią pranašystę ignoruotumėte arba išmestumėte. Vietoj to, turėtumėte daryti prielaidą, kad pranašystė slepia savyje kažkokią žinią jūsų gyvybės srautui. Tačiau, kad šią žinią galėtumėte suvokti, jums reikia nuoširdžiai pasistengti pakilti virš bet kokios su šia pranašyste susijusios baimės. Turite suprasti, kad baimė visada temdys jūsų sveiką protą.
Norėdami iš tiesų sužinoti, ar tam tikra pranašystė yra jums reikšminga, turite praeiti susiderinimo su savuoju Kristaus AŠ vidinį procesą. Tik jūsų Kristaus AŠ gali jums suteikti teisingas įžvalgas, teisingą supratimą, kaip reaguoti į pranašystę.
Nenoriu, kad šį mokymą suprastumėte neteisingai. Tikrasis pakylėtųjų mokytojų tikslas yra padėti jums pasiekti Kristaus sąmonę. Tikrasis būdas sustabdyti arba sušvelninti pranašystę yra kritinei masei žmonių apsivilkti Kristaus sąmonę. Tačiau tai nereiškia, kad jums nereikėtų imtis tam tikrų išorinių apsisaugojimo priemonių, liečiančių tam tikrą pranašystę.
Žemei gimdant naują amžių, sumaištis potencialiai gali vykti daugelyje skirtingų lygmenų. Turite žiūrėti į tai praktiškai ir prisiminti, kad Dievas padeda tiems, kurie padeda patys sau. Kitaip tariant, tam tikrose situacijose gali būti būtina elgtis atsargiai ir imtis tam tikrų išorinių veiksmų, kad apsisaugotumėte nuo išpranašautų įvykių. Tačiau, kad sužinotumėte, ką daryti jums asmeniškai būtų tinkamiausia, turite gauti vidinius nurodymus iš savojo Kristaus AŠ.
Jeigu tam tikra pranašystė turi jums kažkokią ypatingą reikšmę, tuomet turėtumėte daryti prielaidą, kad ši pranašystė jūsų gyvybės srautui turi kažkokią žinią. Tačiau taip pat turėtumėte suprasti, kad tikroji žinia nebūtinai turi būti susijusi su išoriniais veiksmais ar įvykiais. Turėtumėte suvokti, kad, kol jūsų prote dominuoja baimė, nesugebėsite išgirsti vidinės žinios iš savojo Kristaus AŠ.
Todėl nuoširdžiai pasistenkite pakilti virš baimės ir susiderinti su savuoju Kristaus AŠ. Naudokitės įrankiais, kuriuos daviau dvasinių įrankių skyrelyje, ir kitomis dvasinėmis technikomis, kurios jums atrodo patrauklios. O tuomet leiskite sau gauti vidinį suvokimą, ką su šia pranašyste turėtumėte daryti.
Piktnaudžiavimas pranašystėmis
Milijonai krikščionių, ir kitų pasišventusių ieškotojų, leido pranašystėms įstumti juos į sąmonės būseną, kurioje dominuoja baimė. Tuo būdu sprendimus jie priima savo išoriniu protu, baime paremtus sprendimus. Jie nusprendžia, ką turėtų daryti, kad išvengtų dalykų, kurių bijo, ir kai kuriais atvejais žmonių baimės priverčia juos apleisti sveiką protą.
Kai žmonės reaguoja su baime, jie dažnai yra linkę pulti į vieną iš dviejų kraštutinumų:
Kai kurie žmonės mano, kad jiems tereikia daryti dvasinį darbą, ir tuomet Dievas juos išgelbės. Daugelis krikščionių tiki, kad jiems pakaks kalbėti maldas arba rožinius, kad būtų apsaugoti nuo bet kokių katastrofų. Norėčiau šiems žmonėms užduoti klausimą, kodėl Dievas pasakė Nojui statytis arką? Kitaip tariant, kodėl Dievas nepasakė Nojui tiesiog melstis ar degioti žvakes?
Kiti žmonės mano turintys imtis įmantriausių fizinių priemonių, kad apsisaugotų nuo išpranašautų įvykių. Iš tikrųjų šie žmonės naudojasi pranašyste kaip dingstimi palikti asmeninio Kristiškumo kelią. Jie tiesiog sako: „Turiu sustabdyti savo dvasinį augimą, nes privalau pasiruošti įvykiams, kurie, bijau, kad gali įvykti.“ Kitaip tariant, jie mano, kad pasiruošimas fiziniam išgyvenimui yra svarbiau už dvasinį augimą.
Abu šie kraštutinumai yra paremti neteisinga logika, ir jie nepadeda pakylėtųjų mokytojų tikslui. Kaip ir visuomet, turite siekti pusiausvyros. Turite suprasti mano tikrąją žinią: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės, o visa kita jums bus pridėta.“ Tikroji šio teiginio prasmė yra ta, kad pirmiausia turėtumėte siekti apsivilkti savo asmeninį Kristiškumą. Apsivilkdami šį Kristiškumą, įgyjate vidinį supratimą, vidinį įžvalgumą, kuris leis jums pamatyti, ką turėtumėte daryti – jei iš viso turėtumėte kažką daryti – su tam tikra pranašyste.
Kai leidžiate, kad jūsų protą užvaldytų baimė, imate tikėti, kad išoriniai veiksmai yra raktas į jūsų išgyvenimą (ar tai būtų religiniai ar išlikimo karštligės padiktuoti veiksmai). Tačiau iš tikrųjų išlikimo raktas yra Kristaus sąmonė. Ši Kristaus sąmonė gali paskatinti jus imtis tam tikrų veiksmų. Tačiau šie veiksmai bus paremti vidiniu vedimu, o ne baime. Todėl jūs nesielgsite neprotingai ar neatsakingai.
Kai kurie žmonės, dvasinio kelio ieškojimų procese, susidūrė su pranašyste, pripildžiusia juos baime. Jie pasinaudojo šia baime, kad atidėtų dvasinį augimą į šalį ir pultų į vieną iš aukščiau aprašytų kraštutinumų. Jeigu tai nutiko ir jums, nesmerkite savęs. Žmonės iš baimės padarė daug blogesnių dalykų. Tiesiog supraskite, kad tai niekur neveda, ir tuomet nuoširdžiai pasistenkite sugrįžti į savo dvasinį kelią.
Tikrasis raktas į fizinį ir dvasinį išgyvenimą yra Kristaus sąmonė. Pirmiausia siekite jos, ir ji jums suteiks vidinę kryptį, kuri pridės jums visa kita.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com