Dievo kūrimo motyvai

TEMOS: Tikrasis Kūrėjas nėra tapatus monoteistiniam vyriškam dievui – tyra kūrimo meilė – buvimas Gyvenimo Upės dalimi – jūsų vaidmuo kūrinijoje – žiaurumai, kuriuos vykdo žmonės, galvojantys, kad Dievas pasaulį mato taip pat kaip ir jie – didžiausias neišmanymas – Dievas niekada neįtilps į jūsų proto dėžutę

Klausimas: Kodėl Dievas pradėjo kurti? Kokie buvo jo motyvai?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Visų pirma, kūrimo procesą pradėjęs Dievas nėra „jis.“ Kūrėjas nėra diferencijavęsis į tai, kas yra laikoma lytimi žmogiška prasme. Kūrėją galima laikyti vyrišku poliumi moteriškam formų pasaulio poliui. Žvelgiant iš šios perspektyvos, iš tiesų būtų galima sakyti, kad Kūrėjas yra „jis,“ tačiau išmintingiau būtų to vengti, idant aiškiai suvoktumėte, kad Kūrėjas NĖRA tapatus monoteistiniam, vien vyriškas savybes turinčiam Dievui. Kūrėjas yra formų šaltinis ir todėl pats yra už formų ribų. Mėgindami priskirti kokią nors formą Kūrėjui, pažeidžiate pirmuosius du įsakymus ir garbinate žmonių sukurtą Dievą – stabmeldišką įvaizdį.

Kodėl Dievas pradėjo kurti? O kodėl rožė skleidžia savo kvapą? Kai būtybė yra pasiekusi savimonės lygmenį, kuriame jai yra įmanoma sukurti ištisą formų pasaulį, ji kuria vien iš didžiausios meilės kūrybai. Kūrėjas kuria, nes tai jam teikia didžiausią džiaugsmą.

Kitas motyvas, žinoma, yra būti kūrybinio proceso, Gyvenimo Upės dalimi. Kūrėjas save laiko tarnu, gaunančiu atlygį už savo tarnystę per džiaugsmą, kurį patiria kurdamas ir patirdamas savo kūrinijos vystymąsi. Kūrėjas tarnauja, kurdamas savo paties savimonę turinčias tąsas ir matydamas jas augant link Kūrėjo sąmonės, kurią pasiekę jie patys taps savarankiškais Kūrėjais.

Jūsų Kūrėjas patiria savo kūriniją iš vidaus per jūsų lokalizuotą savimonę. Ar tai reiškia, kad Kūrėjas patiria tai, ką patiriate jūs, ir todėl, jeigu jūs esate liūdni, Kūrėjas taip pat bus liūdnas? Ne, tai tikrai to nereiškia, kadangi Kūrėjas turi visaapimančią savimonę, kuri yra priešinga jūsų lokalizuotai savimonei. Todėl Kūrėjas niekada negalėtų susitapatinti su jokiomis jūsų išgyvenamomis patirtimis. Tai yra jūsų dabartinis vaidmuo – kol jums bus jo gana ir nuspręsite liautis tapatintis su savo dabartine patirtimi, transcenduodami šią patirtį.

Kūrėjas iš tiesų patiria tai, ką patiriate jūs, tačiau jis nepatiria to taip, kaip jūs tai patiriate. Vietoj to, Kūrėjas viską, kas jums nutinka, mato kaip jums padovanotos jo laisvos valios pasireiškimą. O kadangi Kūrėjas žino, jog sukūrė visatą, kurioje galite daryti ką norite, nepakenkdami Sau ar Materijos šviesai, Kūrėjas jaučia džiaugsmą matydamas, kokį vingiuotą kelią galite sau susikurti, iki kol sugrįšite į nušvitimo tašką – kuriame vėl imsite save laikyti Kūrėjo tąsa.

Galite tai palyginti su žiūrimu filmu. Filmas nėra ypatingai gražus ar įtraukiantis, ir vis dėlto galite žavėtis jį sukūrusio režisieriaus kūrybiškumu.

Žinoma, šis apibūdinimas nėra išbaigtas ar pilnas jūsų Kūrėjo patirties aprašymas, kadangi to niekada nebūtų įmanoma perduoti žodžiais. Tačiau tai iš tiesų duoda jums pora dalykų pamąstymui. Visų pirma, tikrasis už bet kokio kūrimo slypintis motyvas yra tyras kūrimo džiaugsmas, matant kaip jūsų kūrinys teikia naudą Visumai.

Antra, žmonėms Žemėje būtų išmintinga suvokti, kad Kūrėjas – nors ir patiria tai, ką patiriate jūs – niekada į jūsų patyrimus nežvelgs iš jūsų proto vidaus. Kūrėjas žvelgia per jūsų protą, ir tai darydamas taip pat mato ir tai, ko nematote jūs, tai yra, kaip jūsų susikurtas vaidmuo veikia jūsų suvokimą. Todėl Kūrėjas žino, kad jokia jūsų dabartinių patirčių dalis nėra tikra – visa tai tėra jūsų susikurto suvokimo filtro padarinys.

Pačius didžiausius žiaurumus įvykdė žmonės, kurie padarė klaidą galvodami, jog Dievas į jų patirtį žvelgia tuo pačiu būdu kaip ir jie – ir todėl pateisintų veiksmus, kuriuos jie nori daryti. Paties uždariausio proto žmonės yra tie, kurie nenori pripažinti, kad Dievas nežiūri į Žemę taip, kaip žiūri jie – ir todėl tai yra jų užduotis plėsti savo savimonę, užuot siekus ją pateisinti.

Didžiausias neišmanymas yra galvoti, kad Dievą galite uždaryti į proto dėžutę, į kurią uždarėte save. Kelias į nušvitimą prasideda tuomet, kai suvokiate, kad jūsų proto dėžutė niekada negalės aprėpti Dievo ar bet kokios kitos pakylėtosios būtybės.

Niekada nepažinsite Dievo, siekdami priversti Dievą įtilpti į savo proto dėžutę, į savo stabmeldišką įvaizdį. Dievą imsite pažinti tik tuomet, kai Dievu naudositės kaip aukščiausiu atskaitos tašku savo proto dėžutei sudaužyti, patirdami save kaip grynąją sąmonę.

Pažinsite Dievą, kai patirsite gyvenimą taip, kaip jį patiria Dievas. Ir iš tiesų galite patirti, kaip Dievas patiria tai, ką patiriate jūs – ir tai bus aukščiausia transformuojanti patirtis įmanoma Žemėje. Ir štai tuomet „matysite Dievą“ ir nebegyvensite kaip žmogus. Nes nebegalėsite daugiau tapatintis su jokiais vaidmenimis Žemėje.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels