Kodėl svarbu pažinti save?
Kim Michaels
Pabandykime pažvelgti į jūsų gyvenimą taip, kaip dabar jį patiriate jūs. Tarkime, kad jūsų gyvenime dabar iškilo aplinkybės, kurios jums atrodo jus ribojančios ir kurioms paklusti rodos tiesiog privalote. Klausimas yra toks: „Kaip jums pakilti virš šių aplinkybių?“
Visuotinai priimta išmintis ir bendra patirtis mums sako, kad vienintelis būdas transcenduoti apribojimus yra pakeisti išorines mus ribojančias aplinkybes. Kitaip tariant, vienintelis būdas pakeisti savo gyvenimo patirtį yra pakeisti kažką už savo ribų.
Problema su šiuo požiūriu yra ta, kad egzistuoja tiek daug išorinių aplinkybių, kurioms mes rodos neturime jokios arba beveik jokios įtakos. Kitaip tariant, gyvenimo mįslė yra tokia: „Kaip mums pakeisti savo gyvenimo patirtį, jeigu mes negalime kontroliuoti išorinių aplinkybių, kurios, mūsų manymu, kontroliuoja mūsų gyvenimo patirtį?“
Ar yra kokia išeitis iš šios padėties be išeities, iš šio užburto rato? O ką jeigu užduotume kitokį klausimą: „Ar išoriniai dalykai tikrai gali mus kontroliuoti, ar jie turi mums galios TIK TIEK, kiek mes manome juos turint galios?“ Kitaip tariant, kur yra šios galios centras? Ar jis yra mūsų išorėje (tai reiškia, mes bejėgiai kažką pakeisti), ar mūsų prote (tai reiškia, kad mes GALIME kažką padaryti?).“
Ar materialaus pasaulio „dalykai“ iš tiesų gali mus valdyti, ar jie gali valdyti mus tik tiek, kiek mes jiems suteikiame galios?
O ką, jeigu raktas į tai glūdi gilesniame supratime, kas iš tiesų mes esame?
Tad kas jūs esate? O ką, jeigu padarytume prielaidą, kad dabartinę jūsų gyvenimo patirtį lemia jūsų aš? Šis aš, žinoma, tiki, kad tam tikros išorinės aplinkybės yra tikros ir gali jus – arba tiksliau jį – kontroliuoti.
Uždavę šį klausimą įgijome kitokį būdą pažvelgti į gyvenimą. Šiuo metu patiriate gyvenimą taip kaip jį patiriate, nes žiūrite į gyvenimą per tam tikrą aš. Tačiau ar tai vienintelis būdas patirti gyvenimą?
O ką, jeigu jūsų dabartinis aš yra lyg suvokimo filtras, kurį galėtume palyginti su geltonais akiniais?
Jeigu užsidėtumėte geltonus akinius ir išeitumėte saulėtą dieną į lauką, pamatytumėte žalią dangų. O ką, jeigu kas nors jums ant akių būtų uždėjęs geltonus kontaktinius lęšius nuo pat gimimo? Užaugtumėte tvirtai tikėdami, kad dangus tikrai yra žalias, ir kad nėra kito būdo matyti dangų.
Dabar matome, kad centrinę žmogiškojo egzistavimo problemą galima apibūdinti taip:
-
Mes patiriame gyvenimą per suvokimo filtrą.
-
Mes nematome, jog tai tik vienas iš daugybės įmanomų filtrų.
-
Mes manome, kad tai, ką matome per filtrą, yra vienintelis būdas patirti gyvenimą.
-
Mes manome, kad tai, ką matome per filtrą, yra realybė.
Dabar matome, kad išorinės aplinkybės įgyja galią mus valdyti per mūsų įsitikinimą, kad tai, ką matome per filtrą yra tikrovė, nepriklausanti nuo mūsų suvokimo.
Kai imate suvokti, jog tai, kaip žiūrite į gyvenimą, gali būti tam tikro aš, tam tikro suvokimo filtro pasekmė, staiga atsiveria viliojanti galimybė. Mes dabar galime užduoti klausimą, kuris gali pakeisti visą gyvenimą: „Ar mano dabartinis aš yra vienintelis būdas žiūrėti į pasaulį, o gal yra ir kitas būdas – būdas, kuris padėtų man pakilti virš dabartinių mano apribojimų?“
Žinoma, visi aiškiai matome, jog yra daugybė žmonių, kurie į gyvenimą žvelgia kitaip negu mes. Logiškas paaiškinimas yra toks, kad jie gyvenimą patiria per didžiulę skirtingų aš, skirtingų suvokimo filtrų įvairovę.
Ši idėja paaiškina, kodėl gali būti taip sunku sutarti, sunku net ir bendrauti su kitais žmonėmis. Jeigu vienas žmogus bus su geltonais akiniais, o kitais – su raudonais, jie nesugebės sutarti, kokia yra dangaus spalva, nes abu matys skirtingus dalykus.
Tai ką gi mums dabar daryti? Na, mes galime pradėti savo suvokimo filtrų tobulinimo ir plėtimo procesą, gilindami ir plėsdami gyvenimo ir dvasinių temų suvokimą. Daugelis iš mūsų tą ir darė studijuodami dvasinius mokymus. Mes įgyjame gilesnį dvasinių gyvenimo aspektų suvokimą, ir tai padeda mums pakeisti savo gyvenimo suvokimą.
Tačiau galime matyti, jog ši metodas turi savus trūkumus. Pavyzdžiui, daugelis dvasingų žmonių tebeturi tam tikrus charakterio bruožus arba įpročius, kurių niekaip negali atsikratyti. Tiesą sakant, kai kurie žmonės netgi panaudojo dvasinį mokymą naujam suvokimo filtrui kurti, kuris, daugeliu atveju, juos riboja ne mažiau, kaip tie filtrai, kuriuos jie turėjo prieš atrasdami dvasinį mokymą. Kai kurie dvasingi žmonės įsitraukė į kovą, bandydami įtikinti kitus žmones, kad: „mano suvokimo filtras yra teisingas, o tavo neteisingas,“ ir ši kova šioje planetoje vyksta jau labai ilgą laiką. Kai kurie netgi jaučiasi pranašesni už kitus, manydami, kad jų dvasinis guru arba mokymas jiems duoda suvokimą, kuris pranašesnis už visų kitų.
Tuo nenoriu pasakyti, kad studijuoti dvasinius mokymus yra blogai ar kad yra blogai plėsti savo suvokimo filtrą. O ką, jeigu tai tėra tik pakopa, už kurios egzistuoja dar aukštesnis dvasinio kelio lygmuo? Jeigu taip ir yra, tai kas tai per lygmuo?
O jeigu užduotume kitokį klausimą: „Ar įmanoma patirti gyvenimą visiškai BE JOKIŲ filtrų?“
Kitaip tariant, ar įmanoma transcenduoti visus suvokimo filtrus, užuot juos tik plėtus? Kai pradedame mąstyti apie šį klausimą, galime užduoti kitą klausimą: „Kas yra jūsų esybės šerdis?“
Toliau: Jūsų esybės šerdis
Versta iš www.transcendencetoolbox.com