Motinos Marijos Stebuklų Atleidimo Rožinis
Nutraukite pykčio ir keršto sūkurį, kuris šioje planetoje buvo stiprinamas tūkstančius metų. Tai taip pat stiprus įrankis savo dvasinei laisvei vystyti.
Skaitykite mokymą apie šį rožinį
Parsisiųskite pdf arba epub failus.
Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios ir Stebuklų Motinos besąlyginės meilės vardu, Amen.
(Išsakykite asmeninį prašymą)
Viešpaties malda
Dieve Tėve ir Motina mūsų, esantys visoje gyvybėje. Tebūna pašlovinta jūsų Esatis, AŠ ESU, mumyse. Mes priimame jūsų karalystės atėjimą Žemėn per mus. Mes prisiimame atsakomybę reikšti jūsų valią Žemėje, kaip ji išreikšta Danguje.
Mes priimame, kad kiekvieną dieną mums duodate galimybę būti viskuo, kuo esate jūs. Mes pripažįstame, kad atleidžiate mums mūsų netobulumus, kaip ir mes vienas kitam atleidžiame, ir atiduodame savo valią aukštesniajai valiai esančiai mumyse. Todėl pripažįstame tiesą, kad visata sugrąžina mums tai, ką į ją išsiunčiame.
Mes prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir savo planetą. Mes prisiekiame pakilti virš žemesniojo aš pagundų, kad galėtumėte išlaisvinti mus nuo visų netobulų energijų. Mes teigiame, kad jūsų karalystė, galia ir šlovė įsikūnija Žemėje, dabar ir amžinai. Amen.
O Motina Marija, išmokyk mane atleidimo galios
1. O Motina Marija, padėk man pamatyti, kad, kai leidžiu sau jausti pyktį, smerkimą arba norą atkeršyti kitam žmogui, aš kuriu arba stiprinu negatyvios energijos sūkurį, kuris tempia mano sielą į Pragaro gelmes.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
2. O Motina Marija, padėk man pasiekti vidinio apsisprendimo būseną, kuri suteiktų man ryžto neaukoti savo sielos ant krauju sutepto keršto altoriaus.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
3. O Motina Marija, padėk man pripažinti amžiną tiesą, kad negalėsiu įeiti į Dangaus karalystę, kol laikysiu savyje negatyvius jausmus bet kokiai gyvai būtybei.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
4. O Motina Marija, padėk man pasiekti vidinį žinojimą, kad ne tai, kiek ko turėsiu, padės man patekti į Dangų, bet tai, ką paleisiu, padės man patekti į Dangų.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
5. O Motina Marija, padėk man pajusti tyrą meilę, kurią turiu sieloje savo AŠ ESU Esačiai, kad galėčiau patirti visą apimantį troškimą vėl susivienyti su šia savo Esybės dalimi.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
6. O Motina Marija, padėk man pajusti visą nugalintį pasiryžimą, kad neleisiu jokiems negatyviems jausmams sutrukdyti man būti vienovėje su savo AŠ ESU Esatimi, su savo Dievu.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
7. O Motina Marija, padėk man pajusti tobulą meilę, besąlyginę meilę, kurią mano AŠ ESU Esatis jaučia mano sielai, kad ji sudegintų visą baimę paleisti negatyvius jausmus.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
8. O Motina Marija, padėk man iš tiesų atiduoti visus negatyvius jausmus Dievui, kad juos galėtų nuskaistinti Dievo ugnis, deginanti viską, kas nepanašu į ją.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
9. O Motina Marija, padėk man pajusti visų negatyvių jausmų besąlyginį paleidimą ir visą apimantį laisvės ir džiaugsmo jausmą, ateinantį per visišką atleidimą.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
O Motina Marija, išmokyk mane besąlyginio atleidimo
O Motina Marija, padėk man suprasti, priimti ir sugerti esminę tiesą, kad mano sielos lygmenyje, aš esu, kas manausi esąs. Padėk man pamatyti, kad visata yra veidrodis, atspindintis man viską, ką į ją išsiunčiu. Todėl mano išorinė situacija yra mano tapatumo jausmo atspindys. Mano pasaulis yra tai, kuo aš save laikau.
O Motina Marija, padėk man suprasti, kad, kai renkuosi pyktį, kaltinimus arba keršto troškimą, iš tiesų sau kenkiu daugiau nei kam nors kitam. Padėk man žinoti, kad visata atspindės visus negatyvius jausmus man atgal, ir jie pastatys kalėjimą mano sielai.
O Motina Marija, padėk man suprasti, kad mano AŠ ESU lygmenyje, aš esu tai, kuo Dievas mane laiko esant, ir tai yra mano tikrasis ir amžinas tapatumas. Padėk man pamatyti ir priimti, kad mano AŠ ESU Esatis yra tokia pat tyra ir tobula, kaip ir tą dieną, kai ji buvo sukurta tyroje Dievo proto vizijoje. Todėl niekas, ką kada nors padariau šiame pasaulyje, ar ką kokia nors jėga šiame pasaulyje padarė man, nepažeidė ir nesutepė dieviško tobulumo, kuris aš iš tiesų esu.
O Motina Marija, padėk man priimti dievišką tiesą, kad aš bet kuriuo momentu galiu leisti šiam tobulumui šviesti per mano sielą ir išorinę sąmonę. Turiu tik atleisti sau ir visai gyvybei, kad galėčiau paleisti visus netobulus tapatumus, įsitikinimus, jausmus ir pasireiškimus, kurie laiko uždengę mano tikrąjį tapatumą, sukurdami sieną aplink mano AŠ ESU Esaties šviesos spindulį.
O Motina Marija, padėk man pamatyti, kad, kai atleidžiu besąlygiškai, leidžiu savosios AŠ ESU Esaties šviesai šviesti per mane ir atnešti Dievo tobulumą į šį pasaulį. Padėk man priimti, kad, kai atleidžiu, mano Tėvas dirba, ir aš kartu dirbu. Todėl aš ir mano Tėvas esame viena!
O Jėzau, išmokyk mane atleisti sau
1. O Jėzau, padėk man pamatyti, kad tavo kvietimas daryti kitiems tai, ką norėtum, kad ir kiti tau darytų, taip pat tinka ir man pačiam. Todėl aš turiu daryti sau tai, ką norėčiau, kad ir kiti man darytų.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
2. O Jėzau, padėk man pamatyti pamatinę tiesą, kad prieš atleisdamas kitiems, pirmiausia turiu atleisti sau.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
3. O Jėzau, padėk man suvokti, kad mano veiksmai yra mano sąmonės būsenos pasekmė. Todėl bet kokia mano kada nors padaryta klaida yra riboto tapatumo jausmo pasekmė.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
4. O Jėzau, padėk man priimti pamatinę tiesą, kad aš visuomet elgiausi kaip tuo metu geriausiai žinojau pagal savo tuometinę sąmonės būseną.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
5. O Jėzau, padėk man suprasti, kad jausdamasis kaltas arba smerkdamas save tik dar labiau supančioju save toje sąmonės būsenoje, kuri privertė mane padaryti klaidą.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
6. O Jėzau, padėk man suprasti ir priimti, jog kad ir kiek save kaltinčiau, smerkčiau ir savęs nekęsčiau, tai nepadės man ištaisyti savo klaidų ir nepadės išsilaisvinti iš tų klaidų.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
7. O Jėzau, padėk man suprasti, kad vienintelis būdas visam laikui ištrūkti iš savo klaidų yra pakilti aukščiau sąmonės būsenos, privertusios mane tas klaidas padaryti.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
8. O Jėzau, padėk man suprasti, kad Dievas neturi jokio troškimo mane kaltinti, bausti ar versti mane jaustis nusidėjėliu. Dievas tenori, kad aš pakilčiau aukščiau visų nuodėmių ir nuodėmių jausmo, ir grįžčiau namo į jo karalystę.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
9. O Jėzau, padėk man iš tikrųjų suvokti neišvengiamą faktą, kad Kristaus Sąmonė yra vienintelis kelias ištrūkti iš nuodėmių, ir kad, kai leisiu šiam protui, kuris buvo tavyje, būti manyje, man bus atleistos visos nuodėmės, ir todėl aš galėsiu atleisti ir atleisiu sau.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
O Jėzau, išmokyk mane besąlyginio atleidimo
O Jėzau, padėk man suprasti, priimti ir sugerti esminę tiesą, kad mano sielos lygmenyje, aš esu, kas manausi esąs. Padėk man pamatyti, kad visata yra veidrodis, atspindintis man viską, ką į jį išsiunčiu. Todėl mano išorinė situacija yra mano tapatumo jausmo atspindys. Mano pasaulis yra tai, kuo aš save laikau.
O Jėzau, padėk man suprasti, kad, kai renkuosi pyktį, kaltinimus arba keršto troškimą, iš tiesų sau kenkiu daugiau nei kam nors kitam. Padėk man žinoti, kad visata atspindės visus negatyvius jausmus man atgal, ir jie pastatys kalėjimą mano sielai.
O Jėzau, padėk man suprasti, kad mano AŠ ESU lygmenyje, aš esu tai, kuo Dievas mane laiko esant, ir tai yra mano tikrasis ir amžinas tapatumas. Padėk man pamatyti ir priimti, kad mano AŠ ESU Esatis yra tokia pat tyra ir tobula, kaip ir tą dieną, kai ji buvo sukurta tyroje Dievo proto vizijoje. Todėl niekas, ką kada nors padariau šiame pasaulyje, ar ką kokia nors jėga šiame pasaulyje padarė man, nepažeidė ir nesutepė dieviško tobulumo, kuris aš iš tiesų esu.
O Jėzau, padėk man priimti dievišką tiesą, kad aš bet kuriuo momentu galiu leisti šiam tobulumui šviesti per mano sielą ir išorinę sąmonę. Turiu tik atleisti sau ir visai gyvybei, kad galėčiau paleisti visus netobulus tapatumus, įsitikinimus, jausmus ir pasireiškimus, kurie laiko uždengę mano tikrąjį tapatumą, sukurdami sieną aplink mano AŠ ESU Esaties šviesos spindulį.
O Jėzau, padėk man pamatyti, kad, kai atleidžiu besąlygiškai, leidžiu savosios AŠ ESU Esaties šviesai šviesti per mane ir atnešti Dievo tobulumą į šį pasaulį. Padėk man priimti, kad, kai atleidžiu, mano Tėvas dirba, ir aš kartu dirbu. Todėl aš ir mano Tėvas esame viena!
O Šventoji Dvasia, padėk man atleisti visai gyvybei
1. O Šventoji Dvasia, padėk man suprasti, kad, kai kiti žmonės man kenkia, Dievo nekintantis įstatymas užtikrins, kad jie pjaus, ką pasėję. Todėl man nereikia už save keršyti ar „priversti juos sumokėti.“
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
2. O Šventoji Dvasia, padėk man žinoti, kad, kai siekiu keršto, susikuriu sau negatyvias pasekmes. Todėl sukuriu negatyvios energijos grandinę, kuri prirakina mane prie man kenkiančio asmens. Padėk man žinoti, kad aš neišsilaisvinsiu iš tos grandinės, kol iki galo neatleisiu visiems, kurie man pakenkė ir daugiau neprisiminsiu jų nuodėmių.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
3. O Šventoji Dvasia, padėk man žinoti pamatinę tiesą, kad, kai atleidžiu kitiems žmonėms, aš nepaleidžiu jų „nuo kabliuko“; aš paleidžiu save nuo kabliuko, išlaisvindamas save nuo energijos grandinės, rišusios mane prie šių žmonių.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
4. O Šventoji Dvasia, padėk man žinoti, kad, kai Jėzus man sakė atsukti kitą skruostą, jis tai sakė norėdamas padėti man ištrūkti iš negatyvios energijos sūkurio, tempiančio mano sielą į paties Pragaro sąmonę.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
5. O Šventoji Dvasia, padėk man žinoti, kad, kai Jėzus man sakė atleisti savo priešams, jis tai sakė norėdamas padėti man nutraukti visas grandines, rišančias mane prie mano priešų, kad jie nebeturėtų man jokios galios.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
6. O Šventoji Dvasia, padėk man žinoti pamatinę tiesą, kad siekdamas keršto, aš kenkiu sau ir atiduodu save savo priešų ir tamsos jėgų galiai. Todėl aukščiausia keršto forma yra atsukti kitą skruostą ir atleisti tiems, kurie man kenkia.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
7. O Šventoji Dvasia, ateik į mano sąmonę ir esybę ir sudegink visus neatleidimo įpročius ir momentumus. Sudegink visus demonus ir tamsos jėgas, kurie stiprina tuos momentumus.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
8. O Šventoji Dvasia, padėk man žinoti, kad, kai atsakau visišku atleidimu, atnešu Dievo teismą tiems, kurie man kenkia.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
9. O Šventoji Dvasia, padėk man pajausti visišką ir besąlyginį atleidimą kiekvienam žmogui ir kiekvienai tamsos jėgai, kurie kada nors man pakenkė, šiame gyvenime ir nuo mano kelionės šioje materialioje visatoje pradžios. Padėk man tiesiog paleisti ir priimti tavo išlaisvinimą.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
O Šventoji Dvasia, išmokyk mane besąlyginio atleidimo
O Šventoji Dvasia, padėk man suprasti, priimti ir sugerti esminę tiesą, kad mano sielos lygmenyje, aš esu, kas manausi esąs. Padėk man pamatyti, kad visata yra veidrodis, atspindintis man viską, ką į jį išsiunčiu. Todėl mano išorinė situacija yra mano tapatumo jausmo atspindys. Mano pasaulis yra tai, kuo aš save laikau.
O Šventoji Dvasia, padėk man suprasti, kad, kai renkuosi pyktį, kaltinimus arba keršto troškimą, iš tiesų sau kenkiu daugiau nei kam nors kitam. Padėk man žinoti, kad visata atspindės visus negatyvius jausmus man atgal, ir jie pastatys kalėjimą mano sielai.
O Šventoji Dvasia, padėk man suprasti, kad mano AŠ ESU lygmenyje, aš esu tai, kuo Dievas mane laiko esant, ir tai yra mano tikrasis ir amžinas tapatumas. Padėk man pamatyti ir priimti, kad mano AŠ ESU Esatis yra tokia pat tyra ir tobula, kaip ir tą dieną, kai ji buvo sukurta tyroje Dievo proto vizijoje. Todėl niekas, ką kada nors padariau šiame pasaulyje, ar ką kokia nors jėga šiame pasaulyje padarė man, nepažeidė ir nesutepė dieviško tobulumo, kuris aš iš tiesų esu.
O Šventoji Dvasia, padėk man priimti dievišką tiesą, kad aš bet kuriuo momentu galiu leisti šiam tobulumui šviesti per mano sielą ir išorinę sąmonę. Turiu tik atleisti sau ir visai gyvybei, kad galėčiau paleisti visus netobulus tapatumus, įsitikinimus, jausmus ir pasireiškimus, kurie laiko uždengę mano tikrąjį tapatumą, sukurdami sieną aplink mano AŠ ESU Esaties šviesos spindulį.
O Šventoji Dvasia, padėk man pamatyti, kad, kai atleidžiu besąlygiškai, leidžiu savosios AŠ ESU Esaties šviesai šviesti per mane ir atnešti Dievo tobulumą į šį pasaulį. Padėk man priimti, kad, kai atleidžiu, mano Tėvas dirba, ir aš kartu dirbu. Todėl aš ir mano Tėvas esame viena!
O AŠ ESU Esatie, padėk man žinoti, kad tu iš tiesų egzistuoji
1. O AŠ ESU Esatie, padėk man patirti, nors sekundei, kad tu iš tiesų egzistuoji ir kad mano siela tikrai yra tavo tąsa.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
2. O AŠ ESU Esatie, padėk man suprasti, kas aš iš tiesų esu, ir padėk man suprasti, kad visas atskirties jausmas, vienatvės jausmas ir jausmas, jog esu apleistas, tėra iliuzija.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
3. O AŠ ESU Esatie, padėk man prisiminti, kad aš iš tiesų pasirinkau nusileisti į materialią visatą, ir kad tai padariau su dideliu džiaugsmu ir visa apimančiu troškimu atnešti savo dvasinę liepsną kaip dovaną šiam pasauliui.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
4. O AŠ ESU Esatie, padėk man pamatyti, kad mano atskirties jausmą nuo tavęs lėmė mano padaryti pasirinkimai. Todėl tiktai mano paties pasirinkimai gali mane sugrąžinti atgal į vienybę su tavimi.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
5. O AŠ ESU Esatie, padėk man prisiimti pilną atsakomybę už kiekvieną mano padarytą netobulą pasirinkimą, kad galėčiau pasiekti visišką laisvę, kylančią iš žinojimo, kad aš turiu galią ištaisyti visus netobulus pasirinkimus, pakeisdamas juos geresniais pasirinkimais.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
6. O AŠ ESU Esatie, padėk man priimti, kad aš padariau netobulus pasirinkimus, nes pasirinkau patikėti melais, kuriuos sukūrė žalčiai, norėdami įkalinti sielas Pragare.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
7. O AŠ ESU Esatie, duok man absoliutų vidinį žinojimą, kad dėka tavo ištikimo vedimo, ir mano Kristaus AŠ vedimo, aš galiu atpažinti visus žalčių melus ir pasirinkti palikti juos už savęs.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
8. O AŠ ESU Esatie, padėk man žinoti, kad atleisdamas žalčiams ir visiems, kurie man kada nors melavo, aš atimu iš jų galią įkalinti mano sielą ribotame tapatume, kuris yra Pragaras.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
9. O AŠ ESU Esatie, padėk man iš tiesų priimti faktą, kad, kai pasirenku transcenduoti savo sąmonės būseną, privertusią mane patikėti žaltiškais melais, Dievas iš karto atleidžia visas mano klaidas. Padėk man iš tiesų pajusti besąlyginę Dievo meilę ir atleidimą, kad galėčiau atleisti sau ir daugiau neprisiminčiau savo nuodėmių.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
O Dieve, išmokyk mane besąlyginio atleidimo
O Dieve, padėk man suprasti, priimti ir sugerti esminę tiesą, kad mano sielos lygmenyje, aš esu, kas manausi esąs. Padėk man pamatyti, kad visata yra veidrodis, atspindintis man viską, ką į jį išsiunčiu. Todėl mano išorinė situacija yra mano tapatumo jausmo atspindys. Mano pasaulis yra tai, kuo aš save laikau.
O Dieve, padėk man suprasti, kad, kai renkuosi pyktį, kaltinimus arba keršto troškimą, iš tiesų sau kenkiu daugiau nei kam nors kitam. Padėk man žinoti, kad visata atspindės visus negatyvius jausmus man atgal, ir jie pastatys kalėjimą mano sielai.
O Dieve, padėk man suprasti, kad mano AŠ ESU lygmenyje, aš esu tai, kuo Dievas mane laiko esant, ir tai yra mano tikrasis ir amžinas tapatumas. Padėk man pamatyti ir priimti, kad mano AŠ ESU Esatis yra tokia pat tyra ir tobula, kaip ir tą dieną, kai ji buvo sukurta tyroje Dievo proto vizijoje. Todėl niekas, ką kada nors padariau šiame pasaulyje, ar ką kokia nors jėga šiame pasaulyje padarė man, nepažeidė ir nesutepė dieviško tobulumo, kuris aš iš tiesų esu.
O Dieve, padėk man priimti dievišką tiesą, kad aš bet kuriuo momentu galiu leisti šiam tobulumui šviesti per mano sielą ir išorinę sąmonę. Turiu tik atleisti sau ir visai gyvybei, kad galėčiau paleisti visus netobulus tapatumus, įsitikinimus, jausmus ir pasireiškimus, kurie laiko uždengę mano tikrąjį tapatumą, sukurdami sieną aplink mano AŠ ESU Esaties šviesos spindulį.
O Dieve, padėk man pamatyti, kad, kai atleidžiu besąlygiškai, leidžiu savosios AŠ ESU Esaties šviesai šviesti per mane ir atnešti Dievo tobulumą į šį pasaulį. Padėk man priimti, kad, kai atleidžiu, mano Tėvas dirba, ir aš kartu dirbu. Todėl aš ir mano Tėvas esame viena!
O Dieve, aš atleidžiu visai gyvybei!
1. O Dieve, aš atleidžiu tau, kad davei man gyvenimo dovaną. Aš priimu galimybę būti tavo didingos kūrinijos dalimi.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
2. O Dieve, aš atleidžiu tau, kad davei man laisvą valią ir sugebėjimą daryti klaidas. Aš priimu galimybę naudotis savo laisva valia ir būti bendrakūrėju su tavimi.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
3. O Dieve, aš atleidžiu tau, kad sukūrei įstatymą, sugrąžinantį man tai, ką išsiunčiu. Aš priimu galimybę mokytis iš visų savo pasirinkimų, kad galėčiau naudotis tiek gerais, tiek ir ne tokiais gerais pasirinkimais kaip tiltu į pergalę.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
4. O Dieve, aš atleidžiu sau, kad kaltinau Dievą ar bet kokią gyvastį už savo padarytus pasirinkimus. Aš priimu galimybę prisiimti pilną atsakomybę už visus savo pasirinkimus.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
5. O Dieve, aš atleidžiu sau, kad nupuoliau į žemesnę sąmonės būseną. Aš priimu galimybę palikti ją praeity ir leisti šiam protui būti manyje, kuris buvo ir Kristuje Jėzuje.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
6. O Dieve, aš atleidžiu sau už visas kada nors padarytas klaidas. Aš priimu galimybę žiūrėti į jas kaip į eksperimentus ir naudotis jomis darant geresnius pasirinkimus šiandien ir rytoj.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
7. O Dieve, aš atleidžiu visoms jėgoms ir žmonėms, kurie man kada nors melavo. Aš priimu galimybę atpažinti šiuos melus ir pasinaudoti jais darant geresnius pasirinkimus.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
8. O Dieve, aš atleidžiu visoms jėgoms ir žmonėms, kurie man kada nors pakenkė. Aš priimu galimybę išlaisvinti save ir visą gyvybę nuo visų netobulumų.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
9. O Dieve, aš atleidžiu sau, kad jaučiau prisirišimus prie šio pasaulio dalykų. Aš priimu galimybę atiduoti visus prisirišimus Dievui ir eiti tiesiai į Dievo karalystę.
- O Motina Marija, laisvę jaučiam,
- Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
- Jau nekartojam įpročių žalingų,
- Paliekam kevalą žmonių mirtingų.
- Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
- Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
- Dangus visai čia pat, jis mumyse,
- Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.
Aš atleidžiu Dievui už bet kokią žalą, tikrą ar įsivaizduotą, kuri man kada nors buvo padaryta. (3x)
Aš atleidžiu sau už visas klaidas, tikras ar įsivaizduotas, kurias kada nors padariau. (3x)
Aš atleidžiu visai gyvybei už bet kokią žalą, tikrą ar įsivaizduotą, kuri man kada nors buvo padaryta. (3x)
Jėzaus Kristaus vardu, šaukiu begalinę Atleidimo Liepsnos galią apgobti Žemę ir sudeginti visą pyktį, neapykantą, įsižeidimą ir keršto troškimą tarp žmonių. Aš priimu, kad tai įvykdyta Motinos Marijos ir visų Pakylėtųjų Pulkų begaline galia. Atlikta!
Žemė yra Viešpaties ir jo pilnatvė. (3x) Amen.
Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios ir Stebuklų Motinos besąlyginės meilės vardu, Amen.
Užsklanda
Aš priimu, kad esu užsklęstas begalinėje ir besąlyginėje Dievo meilėje, dabar ir amžinai. Aš priimu, kad Motina Marija pripildo mane begaline Atleidimo Liepsnos galia, atleidimo dvasine liepsna, kuri nugali ir sudegina visas nuodėmes, visas klaidas, visus netobulumus ir visus ribotumus. Ir todėl esu laisvas begaliniame Dievo atleidime.
Prisiekiu sekti paskui didžiausią savo meilę ir kopti aukštyn. Patvirtinu, kad esu laisvas nuo mirtingumo ir nuodėmės grandinių. Priimu Dievo atleidimą už visus netobulumus, su kuriais mano siela susidūrė keliaudama žemesnėse materialaus pasaulio vibracijose. Aš patvirtinu, jog esu laisvas nuo šių netobulumų, nes iki galo priimu, kad esu laisvas. Aš visiškai atleidžiu sau ir priimu savo tikrąjį – dvasinės būtybės – tapatumą, kurios niekas niekada šiame pasaulyje nepalietė.
Aš patvirtinu amžinąją tiesą, kad esu tas, kas esu, dvasinė būtybė. Nustoju galvoti esąs netobula būtybė, ir priimu savo tikrąjį – dvasinės būtybės – tapatumą. Aš priimu, jog esu tobulas, kaip ir mano Tėvas danguje yra tobulas.
Stebuklų Atleidimo Motinos vardu, tai atlikta, ir tai užsklęsta dvasioje ir materijoje, kaip Viršuje, taip ir apačioje, dabar ir amžinai. Amen.
Versta iš www.transcendencetoolbox.com