INV16: Meilė Dangiškajai Motinai – 1 dalis

Ši invokacija yra keturių invokacijų ciklo dalis, kurios yra nepaprastai galingos ir gali jums padėti įveikti savo senąjį tapatumo jausmą, o taip pat mąstymo šablonus bei mentalinius įvaizdžius. Jos buvo specialiai perduotos padėti mums įveikti visą neapykantą Motinai ir susitaikyti su tuo, kad esame įsikūnijime šioje planetoje.

PASTABA: Ši invokacija yra keturių invokacijų ciklo dalis. Kalbėkite Pirmąją dalį vieną dieną, Antrąją dalį antrąją dieną ir taip toliau. Sukalbėję Ketvirtąją dalį, grįžkite prie pirmosios ir tęskite šį ciklą.

Parsisiųskite pdf arba epub failus.


Nuolatos besikeičiančio, nuolatos save transcenduojančio Dangiškojo Tėvo vardu, prašau savo AŠ ESU Esaties padėti man pilnai priimti ir susitaikyti su tuo, kad egzistuoju. Padėk man patirti ir priimti save kaip grynąją sąmonę, mano Kūrėjo individualizuotą tąsą. Padėk man pilnai priimti save kaip bendrakūrėją, kurio niekas šiame formų pasaulyje neriboja. Prašau, kad ši invokacija būtų padauginta visų Pakylėtųjų Pulkų galia, ir tuomet būtų paskleista kaip galimybė visiems Žemėje esantiems žmonėms. Pagal Kristaus viziją, prašau išrišti šias sąlygas:

[Paminėkite specifines sąlygas.]

 

Dievas yra Alfa ir Omega

  • Dievas Motina ir Tėvas,
  • Jie per Sūnų yra vienas.
  •  
  • O atskirtis – melo klampynė,
  • Ego neregima grandinė.
  • Už sąlygų subtilių
  • Užkimba protai naivūs kvailių.
  •  
  • Kas visi turtai – kalėjimo pragaištis,
  • Išgirdus šauksmą atsiliepia širdis,
  • Įveikt save esmė viena,
  • Tapti DAUGIAU laisvė tikra.
  •  
  • Atidavimas – gyvenimo gausa,
  • Atidavimas įveikia kovas.
  • Į tėkmę neriame srauto gilaus.
  • Išpildome didžias svajas dangaus.
  •  
  • Mus Kristaus vizija veda keliu,
  • Atmintį saugo Ištakų bendrų.
  • Pusiausvyroje augam nuolatos,
  • Išlikdami sraute Upės Šventos.
  •  
  • Matome VIENĮ, už formų visokių,
  • Tiktai vienovė – normų nėr kitų.
  • Šventa Erdvė supa mane,
  • Amžinos malonės glėbyje.
  •  
  • Dievas Motina ir Tėvas,
  • Kiekvienam mes matom Dievą.

Pirma Dalis

1. Tūkstančius metų daugybė žmonių gyvenimą laikė mįsle, misterija, enigma. Tačiau enigmą įmanoma išspręsti, kontempliuojant vieną paprastą teiginį: „Dievas yra“.

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

2. Protui nėra lengva priimti šį teiginį, nes jis jį laiko neišbaigtu. Jis desperatiškai stengiasi įterpti kažką po „Dievas yra...“

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

3. Protas nori apibūdinti, koks yra Dievas; jis nori priskirti Dievui išmatuojamas ir apibrėžiamas charakteristikas.

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

4. Protas nori paversti Dievą objektu; jis nori sudaiktinti beribį, neišmatuojamą, neaprašomą, neapčiuopiamą.

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

5. Protas desperatiškai nori įgrūsti Dievą į savo proto dėžutę, kurioje galėtų jaustis kontroliuojantis Dievą.

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

6. Protui yra išsivysčiusi priklausomybė iliuziniam kontrolės jausmui, kurią jis įgyja viską laikydamas objektais, kuriuos galima studijuoti per atstumą.

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

7. Objekto, kuris yra laikomas besiskiriančiu nuo paties proto, studijavimas reiškia, kad protas iš tiesų nepatiria objekto visumos. Jis nepatiria savęs vienovėje su objektu.

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

8. Per atstumą protas temato proto įvaizdį, proto viduje sukurtą įvaizdį.

  • Beribe Dvasia, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Dvasia, aš palieku,
  • visus dievus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Dvasia, dabar regiu,
  • tu nesi dievas;
  • aš esu tu.

Antra dalis

1. Išminties pradžia yra suvokti, kad egzistuoja skirtumas tarp realybės suvokimo ir suvokimo per proto įvaizdžio filtrą.

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

2. Kai protas viską suvokia kaip atskirus objektus, protas neturi tiesioginio ir tyro realybės suvokimo. Suvokimas yra grindžiamas proto įvaizdžiu, kurį apibrėžė protas ir tuomet suprojektavo ant to, ką protas pavertė atskiru objektu.

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

3. Tad protas viską patiria per netyrą suvokimą, kuris niekada negalės suteikti pilno gyvenimo patyrimo.

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

4. Tyras suvokimas ateina tik tuomet, kai nėra subjekto ir objekto, kadangi subjektas išdrįso ištirpdyti savo atskirumo jausmą ir įžengti į vienovę su realybe.

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

5. Pati pamatinė tiesa yra ši: Dievas yra. Tikrasis Dievas yra visų formų šaltinis, pats būdamas visiškai už formų ribų.

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

6. Dievo neįmanoma aprašyti jokiomis šiame formų pasaulyje egzistuojančiomis charakteristikomis. Tad Dievas niekada negalės būti pažintas, kol protas Dievą laikys objektu, kurį jis gali uždaryti į proto įvaizdį.

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

7. Protas mano galintis įkalinti Dievą proto įvaizdyje. Tačiau tik jūs patys atsiduriate proto kalėjime.

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

8. Išminties pradžia yra atėjęs suvokimas, kad egzistuoja skirtumas tarp proto ir jūsų. Išmintingi yra tie, kurie suvokė: „Aš nesu protas; aš esu daugiau už protą.“

  • Beribe Išmintie, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Išmintie, aš palieku,
  • visas idėjas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Išmintie, dabar regiu,
  • tu ne idėja;
  • aš esu tu.

Trečia dalis

1. Dar didesnė išmintis yra matyti skirtumą tarp tikrosios meilės – besąlyginės, begalinės, neaprašomos meilės – ir sąlyginės meilės.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

2. Netikra meilė yra atskirojo proto meilė, padalinusio tikrovę į atskirus objektus ir dabar skirstančio šiuos objektus į tuos, kuriuos myli, ir į tuos, kurių nekenčia.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

3. Tai yra sąlygiška meilė, kuri teigia mylinti tai, ką gali regimai kontroliuoti, ir nekenčianti to, ko ji negali kontroliuoti.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

4. Sąlygiška meilė pagimdo troškimą kontroliuoti, troškimą savintis. Tačiau nėra suvokiama, kad tiktai atskiras – sudaiktintas – protas gali savintis atskirus objektus.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

5. Šiam sudaiktintam protui greitai išsivysto troškimas savintis kitus žmones, ir tai jį priverčia kovoti prieš fundamentaliausią visatos įstatymą, Laisvos Valios Įstatymą.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

6. Nors protas gali pasiekti iliuzinį nuosavybės jausmą, sudaiktintas protas negali ilgam jo išsaugoti.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

7. Nuosavybės jausmas neišvengiamai privalo pavirsti uždara sistema, žalčiu, ryjančiu savo uodegą.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

8. Bet kuri uždara sistema bus sugriauta paties gyvenimo jėgos, nes tai yra vienintelis būdas išsaugoti visų, tame tarpe ir jūsų, laisvą valią.

  • Beribe Meile, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Meile, aš palieku,
  • baimes visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Meile, dabar regiu,
  • tu nesi sąlyga;
  • aš esu tu.

Ketvirta dalis

1. Tikroji meilė pasiekiama tiktai transcendavus troškimą manipuliuoti ir kontroliuoti atskirus objektus.

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

2. Privalote pripažinti, kad už atskirojo proto egzistuoja gilesnis tikrosios meilės ilgesys.

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

3. Ši meilė tam, kas egzistuoja už atskirų objektų pasaulio, yra vienintelis jus virš iliuzijos, kad esate atskira savastis, turinti atskirus objektus, galintis pakelti dalykas.

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

4. Tiktai tokia akceleracija yra raktas į laisvę, nes kai save laikote atskira atskirus objektus turinčia savastimi, tampate objektų ir paties savininkiškumo jausmo nuosavybe.

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

5. Tad ateina tiesos akimirka, kuomet privalote paklausti: „Kas yra šis protas, kuris į viską nori žiūrėti kaip į atskirus objektus?“

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

6. Tai kontempliuodami galite pasiekti suvokimą, kad protas, kuris  į viską žiūri kaip į atskirus objektus, ir pats yra atskiras objektas.

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

7. Tačiau šio atskirojo proto kaip objekto atpažinimas iškelia neišvengiamą klausimą: „Kas yra tas, kuris gali atpažinti protą kaip atskirą objektą?“

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

8. „Ar aš esu protas, kuris yra atskiras objektas, o gal aš esu daugiau nei šis atskiras protas?“

  • Beribi Tyrume, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tyrume, aš palieku,
  • visas vertybes,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tyrume, dabar regiu,
  • tu ne vertybė;
  • aš esu tu.

Penkta dalis

1. Tiesos pažinimo pradžia yra suvokimas, kad savastis yra daugiau už atskirąjį protą. Nes kaip kitaip savastis galėtų laikyti protą egzistuojantį atskirai nuo savęs?

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

2. Ir tai dabar mane skatina mąstyti, kas iš tiesų yra savastis. Jeigu savastis yra daugiau už atskirąjį protą, kaip būtų galima suprasti šią savastį?

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

3. Pradinukai kelyje mėgins aprašyti arba suvokti savastį, naudodamiesi atskirojo proto mentaliniais įvaizdžiais. Jie mėgins paversti savastį objektu, kurį būtų galima studijuoti ir „suprasti“ per atstumą.

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

4. Tačiau tiktai atskirasis protas gali studijuoti objektus per atstumą. Tad, jeigu savastis yra daugiau negu atskirasis protas, tuomet tai reiškia, kad savasties negalėsime suprasti, kol mėginsime į ją žiūrėti kaip į objektą.

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

5. Tai atveda prie tiesos pažinimo. Atskirasis protas niekada nesupras savasties, nes savastis nėra objektas. Savastis yra grynoji sąmonė neturinti jokių daiktiškų charakteristikų.

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

6. Atskirasis protas išgriūna nuo šio suvokimo, ir jis išras įvairiausių desperatiškų argumentų, kad tai atmestų.

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

7. Išmintingas mokinys suvokia, kad tai yra atskirojo proto desperatiški mėginimai išlaikyti savo svarbumą, išsaugant iliuziją, kad viską yra įmanoma paversti objektais.

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

8. Ir iš tiesų, kiekvieną „daiktą“ įmanoma paversti objektu, tačiau tiesa ta, kad savastis nėra daiktas, ir todėl ji niekada negalės būti paversta objektu.

  • Beribe Tiesa, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Tiesa, aš palieku,
  • vaizdinius visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Tiesa, dabar regiu,
  • tu ne vaizdinys;
  • aš esu tu.

Šešta dalis

1. Savastis yra gimusi iš troškimo patirti. Ji yra gimusi iš Kūrėjo troškimo patirti savo kūriniją iš vidaus.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

2. Tad Kūrėjas pratęsia save į lokalizuotą savastį, kuri yra pasiunčiama į formų pasaulį, kad patirtų, ką reiškia būti šio dalių pasaulio dalimi.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

3. Tačiau tai, kad savastis yra dalių pasaulio dalis nereiškia, jog savastis save laiko egzistuojančia atskirai nuo savo šaltinio.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

4. Tiesa ta, kad niekas nėra atskirtas nuo savojo šaltinio, nė viena dalis nėra atskirta nuo visumos. Viskas yra vienos didelės kūrybinės simfonijos dalys.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

5. Savo prigimtyje savastis turi gebėjimą patirti visumą iš lokalizuotos perspektyvos taško. Tačiau visumos matymas iš lokalizuoto perspektyvos taško vis dar tebėra matymas, kad visos dalys yra vieningos visumoje.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

6. Idant savastis iš tiesų galėtų suvokti šį stebuklą, kad visos visumos dalys yra vienos pamatinės realybės pasireiškimai, savasčiai taip pat yra suteikiamas gebėjimas patirti dalių atskirumą.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

7. Šio patyrimo neįmanoma pasiekti, kol savastis suvokia pasaulį per tyrą suvokimą pirminėje savo būsenoje.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

8. Tad savasčiai, kuri trokšta šitai patirti, yra būtina susikurti filtrą, per kurį būtų patiriamas pasaulis. Ir šis veiksmas neišvengiamai sukuria atskirąjį protą.

  • Beribe Taika, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Taika, aš palieku,
  • troškimus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Taika, dabar regiu,
  • tu ne troškimas;
  • aš esu tu.

Septinta dalis

1. Gimęs atskirasis protas visas pasaulio dalis ima matyti kaip atskirus objektus. Tad atskirasis protas net ir savastį laiko atskiru objektu.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

2. Savastis sukūrė atskirąjį protą, norėdama patirti pasaulį kaip atskirų objektų sankaupą, užuot patyręs vieningą visumą, gimusią iš vieno šaltinio.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

3. Tad, kai savastis patiria pasaulį per atskirojo proto filtrą, ji save patiria kaip objektą, atskirtą nuo savojo šaltinio ir nuo visų kitų visumos dalių.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

4. Iš pradžių savasčiai tai atrodo didžiausias išsilaisvinimas. Nes ji dabar save laiko atskira būtybe, galinčia patirti skausmą ir malonumą nepriklausomai nuo nieko, kas egzistuoja už „savasties“ ribų. Ji jaučia galinti daryti, ką tiktai nori pagal savo susikurtą standartą.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

5. Tačiau savastis nemato, kad šis „laisvės“ jausmas turi savo kainą. Nes tai, ką savastis mato per atskirąjį protą, yra sąlygiškas patyrimas.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

6. Savastis nebėra laisva pati rinktis savo proto būseną, savo gyvenimo patyrimą, nepriklausomai nuo formų pasaulyje egzistuojančių sąlygų.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

7. Savastis patenka į iliuzijų šydu uždengtą kalėjimą, manydama, jog privalo reaguoti ir patirti pagal atskirojo proto apibrėžtas sąlygas.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

8. Tad tiktai tuomet, kai išorinės sąlygos yra tokios, kaip yra apibrėžta tame standarte, savastis gali jaustis laiminga. Kai sąlygos nėra tokios, kaip apibrėžta, savastis jausis nelaiminga ir nebebus taikoje nei su savimi, nei su pasauliu.

  • Beribe Laisve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Laisve, aš palieku,
  • jausmus visus,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribe Laisve, dabar regiu,
  • tu ne jausmas;
  • aš esu tu.

Aštunta dalis

1. Sąlygiškas patyrimas, apibrėžtas atskirojo proto, veda prie neišvengiamos kovos, kurioje savastis privalo kovoti prieš atskirų objektų pasaulį.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

2. Savastis yra patekusi į užburtą ratą, kuriame siekia manipuliuoti atskirais objektais, projektuodama savo proto įvaizdžius ant visų jos išorėje egzistuojančių dalykų, siekdama savo proto galiomis priversti kiekvieną objektą paklusti jos proto įvaizdžiui.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

3. Pasaulyje egzistuoja tam tikri objektai, pavaldūs dėsniams, kuriuos sukūrė būtybės su didesnėmis bendrakūrybinėmis galiomis už savastį. Šie „gamtos dėsniai“ niekada nepaklus atskirojo proto sukurtam standartui.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

4. Pasaulis turi tam tikrus objektus, kurie taip pat yra individualizuotos savastys su laisva valia. Ir jeigu šios savastys taip pat save laikys atskiromis būtybėmis, jos nerodys noro paklusti standartui, kurį sukūrė išoriška joms (taip joms atrodo) savastis.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

5. Tad tai, ką savastis patirs per atskirąjį protą, bus nesibaigianti kova. Niekas kitas tai negalės būti kaip tik kova, nes pasaulis nepaklus atskirojo proto sukurtam proto įvaizdžiui.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

6. Atskirasis protas to, žinoma, niekada nesuvoks. Jis buvo sukurtas į viską žiūrėti kaip į atskirus dalykus, tad ir kovą jis laiko stimuliuojančiu ir kažkokią aukščiausią prasmę turinčiu dalyku.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

7. Atskirasis protas tiki, kad kova turi prasmę, ar net kad joje yra įmanoma pasiekti galutinį rezultatą. Jis tiki, kad, jei tik atrastų slaptą formulę, tuomet visas objektų pasaulis iš tiesų paklustų jo proto įvaizdžiui.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

8. Atskirasis protas niekada nesugebės suvokti, kad tai yra neįmanoma užduotis. Jeigu atskirasis protas pamatytų savo užduoties neįmanomumą, jis pamatytų savo paties netikrumą ir todėl akimirksniu ištirptų.

  • Beribi Tėve, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribi Tėve, aš palieku,
  • kovas visas,
  • kurių buvau vergu.
  •  
  • Beribi Tėve, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

Devinta dalis

1. Žmogiškoji mįslė paprasta. Tol, kol savastis tapatinsis su atskiruoju protu ir žiūrės per jį į pasaulį, ji neišvengiamai save laikys kovojančia prieš pasaulį, kuriame gyvena.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

2. Tačiau, kai savastis save laiko atskirąja savastimi, kova neišvengiamai pradės kelti frustraciją. Savasčiai atrodys, kad pats pasaulis, kuriame ji gyvena, priešinasi jos pastangoms įgyti proto ramybę.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

3. Savastis sugeba matyti tik vieną būdą šiai ramybei pasiekti – priversti pasaulį paklusti jos proto įvaizdžiui. O kadangi pasaulis nesiruošia paklusti, savastis pradeda jausti pyktį, net ir neapykantą pasauliui.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

4. Savastis yra Kūrėjo Tėvo aspekto pasireiškimas, pasiųsta į Motinos aspekto pasaulį. Tad, kai savastis suvokia, jog pasaulis nesiruošia paklusti, ji pradeda jausti neapykantą Motinos elementui.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

5. Nekęsdama pasaulio, kuris ją viskuo aprūpina, savastis save įstumia į užburtą ratą. Nes dabar ji nebesugeba matyti per atskirojo proto sukurtas iliuzijas. Viskas pasaulyje regimai paklūsta pamatinei iliuzijai, kad visi dalykai yra atskiri.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

6. Vienintelis kelias į ramybę yra įveikti atskirties iliuziją ir sugrįžti į vienovę su Tėvu. Tačiau, kadangi savastis yra Motinos pasaulyje, ji nesugeba pasiekti tiesioginės vienovės su Tėvu. Vienovę ji pasiekia tik tuomet, kai nustoja manyti, kad Motinos elementas egzistuoja atskirai nuo Tėvo elemento.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

7. Tad savastis privalo įžengti į vienovę su Motina, ir tik tuomet galės pasiekti vienovę su Tėvu. To neįmanoma pasiekti, kol savastis nekenčia Motinos, nes savastis sieks pabėgti nuo to, ko nekenčia. Tad neapykanta Motinai niekada negalės atvesti į vienovę su Tėvu.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

8. Savastis privalo atrasti būdą praregėti iš proto įvaizdžio, kad ji yra atskira savastis, egzistuojanti atskirų objektų pasaulyje. Savastis privalo liautis save laikyti savastimi. Ji privalo grįžti į grynosios sąmonės būseną, kurioje patirtų, kad Motina yra Tėvo išraiška. Tad savastis pasiekia vienovę su Tėvu per vienovę su Motina.

  • Beribe Motina, laisvas esu,
  • jaučiu per mane
  • tave tekant srautu.
  •  
  • Beribe Motina, aš palieku,
  • neapykantą visą,
  • kurios buvau vergu.
  •  
  • Beribe Motina, dabar regiu,
  • tu ne objektas;
  • aš esu tu.

Dievas yra Alfa ir Omega

  • Dievas Motina ir Tėvas,
  • Jie per Sūnų yra vienas.
  •  
  • O atskirtis – melo klampynė,
  • Ego neregima grandinė.
  • Už sąlygų subtilių
  • Užkimba protai naivūs kvailių.
  •  
  • Kas visi turtai – kalėjimo pragaištis,
  • Išgirdus šauksmą atsiliepia širdis,
  • Įveikt save esmė viena,
  • Tapti DAUGIAU laisvė tikra.
  •  
  • Atidavimas – gyvenimo gausa,
  • Atidavimas įveikia kovas.
  • Į tėkmę neriame srauto gilaus.
  • Išpildome didžias svajas dangaus.
  •  
  • Mus Kristaus vizija veda keliu,
  • Atmintį saugo Ištakų bendrų.
  • Pusiausvyroje augam nuolatos,
  • Išlikdami sraute Upės Šventos.
  •  
  • Matome VIENĮ, už formų visokių,
  • Tiktai vienovė – normų nėr kitų.
  • Šventa Erdvė supa mane,
  • Amžinos malonės glėbyje.
  •  
  • Dievas Motina ir Tėvas,
  • Kiekvienam mes matom Dievą.
  • OM MANI PADME HUM (9X, 33X arba 144X)

Užsklanda

Mylimas Dvasios Tėve ir mylima Dvasios Motina, skelbiu savo pasiryžimą transcenduoti visą Tėvo baimę ir visą Motinos neapykantą. Tad atiduodu visus dalykus savo išoriniame prote ir energetiniame lauke, kurie yra židinio centrai šioms baimės jėgoms ir neapykantos jėgoms. Prašau Arkangelo Mykolo užsklęsti mane nuo visų baimės ir neapykantos energijų. Prašau Jėzaus Kristaus padėti man praregėti iš visų atskirties ir dualizmo iliuzijų. Prašau Motinos Marijos padėti man atverti savo širdį ir priimti pilną Motinos puoselėjimą.

Priimu, kad esu užsklęstas beribėje savo Kūrėjo meilėje ir puoselėjančioje Dievo Motinos meilėje. Mylima Motina Marija, esu pasiruošęs iki galo priimti, kad gyvenu Motinoje, ir jokie Motinoje esantys dalykai negali manęs atskirti nuo mano Tėvo. Esu pasiruošęs įžengti į vienovę su jumis, ir toje vienovėje atrasti ramybę nuo kovos prieš Motiną ir nuo baimės Tėvui. Tad vienovėje su Motina esu laisvas būti Gyvąja Dvasia šiame pasaulyje.

Versta iš www.transcendencetoolbox.com