INV13 Kūrybiška Valios Laisvė

Sen Žermeno perduota invokacija, skirta iškviesti pirmojo spindulio energiją ir išlaisvinti jūsų protą tikrajam kūrybiniam potencialui, įveikiant visas iliuzijas, kad Dievas jums siekia primesti savo valią.

Parsisiųskite pdf arba epub failus.

AŠ ESU KAS ESU, Jėzaus Kristaus, Motinos Marijos, Mokytojo MOR ir Sen Žermeno vardu, iškviečiu Šviesą, kuri apšviečia kiekvieną į šį pasaulį ateinančią būtybę, kad ši šviesa pažadintų mane pirminiam tikslui, dėl kurio nusileidau į Materijos Sferas, ir mano šio gyvenimo Dangiškajam planui. Ypač prašau Dangiškojo Vedimo:

[Trumpai apibūdinkite vidines arba išorines aplinkybes, kurioms norite gauti vedimą.]

Dievas yra Tėvas ir Motina

• Dievas Motina ir Tėvas,
• Jie neatskirai, jie – vienas.
•  
• Mes pagimdyti sąjungos šventos,
• Jų meilė mus kely globos.
• Gyvenimo gausingo dovana
• Nesantaiką numalšo mumyse.
• Pažadinti vandens gaivaus,
• Iš sapno bundame baisaus.
• Mes matome – gyvybė juk viena,
• Tad pergalinga aušta jau diena.
• Pas Dievą grįžtame keliu,
• Visų šventųjų pramintu.
• Mes Dievo kūnas esam čia,
• Per mus atgimsta planeta,
• Į meilės aukso amžių tvirtą,
• Dangaus palaiminimais apipiltą.
• Mes padedam žmonėms matyti,
• Jog tik vienovė realybė,
• Ir tik vienovėj būdami,
• Pilnatvėj būsim amžini.
• Ir Žemė jau pagijusi visa,
• Gyvybė Dievo tobula yra.
•  
• Dievas Motina ir Tėvas,
• Kiekvienam' mes matom Dievą.

1. Kad ir kokį dievą begarbintumėme, garbiname netikrą dievą. Tai pripažinę, galime pradėti užmegzti tikrąjį ryšį su Dievu.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

2. Tiktai tai, kas yra už mūsų savasties ribų, gali būti garbinama, nes garbinimas reiškia atstumą tarp savasties ir garbinamo objekto.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

3. Geriau negarbinti jokio dievo, nei garbinti – arba ieškoti – išorinio dievo, kuris yra ne daugiau nei stabmeldiškas įvaizdis.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

4. Vienas tikrasis Dievas yra Absoliutas. Absoliutas egzistuoja visur – kitaip jis nebūtų Absoliutas.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

5. Kaip galėtumėte atrasti vietą, kurioje Absoliutas neegzistuotų? Todėl jausmas, kad esate atskirti nuo Absoliuto, tegali būti prote egzistuojanti iliuzija.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

6. Ši iliuzija kyla iš atskirojo aš, kuris pats yra iliuzija, kurią Sąmoningasis AŠ pasirinko užsidėti – kaip spalvotus akinius.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

7. Absoliutas išreiškė save savimonę turinčiomis savo paties tąsomis. Todėl Sąmoningasis AŠ yra daugiau nei atskirasis aš, ir jis niekada negalėtų būti iš tiesų atskirtas nuo Absoliuto, iš kurio gimė.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

8. Atskirasis aš sukuria filtrą, kuris paveikia Sąmoningojo AŠ matymą. Atskirtis sukuria stabmeldišką išorinio dievo įvaizdį, kuris turi būti garbinamas, kad būtų užtikrintas atskirojo aš išganymas.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

9. Ėjimas dvasiniu keliu yra procesas, per kurį Sąmoningasis AŠ pradeda matyti, kad tikrasis išganymas reiškia atskirties iliuzijos tarp savojo aš ir Absoliuto panaikinimą. Tikrasis išganymas yra Vienovės Kelias, per kurį jūsų aš pripažįsta save Absoliuto tąsa.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

1. Gerklė, Saulės Rezginys

• Sveika Marija, prakilni,
• Motinos Šviesą aukštyn keli.
• Šviesa pusiausvyroj tekės,
• Harmonijoj siela žėrės.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Sunkumų nebėra širdy
• Marijos meilės apsupty.
• Dvylika žiedlapių rožės skaisčių,
• Susitinka siela su jaunikiu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Gerklė liepsnoja ugnim mėlyna,
• Visad teisinga Dievo valia.
• Dievo galia meilės veiksmu
• Iš Aukščiau ji atskrieja Kristaus vedimu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Ramybė saulės rezginy,
• Baimė ir pyktis jau paleisti.
• Šventoji dešimtis įstabiai sužydės,
• Purpuru, auksu viską nušvies.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos Šviesos ir Budos vienovė,
• Tamsos jėgų neįveikiama tvirtovė.
• Drauge su Jėzumi ir Sen Žermenu,
• Jie Aukso Amžių atneša kartu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos lūpų švelniam bučiny,
• Amžina laimė dega širdy.
• Erdvėj sklandau įstabioje
• Šventų garsų apsuptyje.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Koda:
• Malone Motinos begaline,
• Už laiko ir erdvės pakilome.
• Juk Budos prigimtis visuos
• Kilti aukštyn mane vilios,
• Kristaus būtybėmis tampame
• Ir Aukso Amžių nešame.

1. Kai Sąmoningasis AŠ pradeda įveikti atskirties iliuziją, jis gali pradėti kvestionuoti sekančią iliuziją, kad egzistuoja išorinis dievas, siekiantis primesti jam savo valią.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

2. Sąmoningasis AŠ pradeda matyti, kad bet kokia išorinė jėga, siekianti primesti jam savo valią, negali būti Absoliutas.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

3. Absoliutas – būdamas viskuo, kas yra, ir todėl būdamas visiškai sau pakankamu – neturi jokio poreikio primesti išorinę valią savo paties tąsai. Absoliutas nėra išoriškas nė vienai kūrinijos dalelei, bet egzistuoja visame kame.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

4. Tiktai atskirties iliuzijoje įstrigusi būtybė turi poreikį primesti savo valią kitiems. Nes tiktai tokia būtybė gali tikėti, kad jai reikia kažko iš išorės – užuot radusi vientisumą karalystėje viduje.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

5. Pirmas žingsnis link vienovės yra žengiamas tuomet, kai Sąmoningasis AŠ pradeda suvokti tiesą, jog privalo išsilaisvinti nuo bet kokių išorinių jėgų. Nes tai yra vienintelis būdas iš tiesų laisvai rinktis.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

6. Absoliutas išreiškė save Sąmoninguoju AŠ, o kadangi Sąmoningasis AŠ yra jo paties tąsa, Absoliutas nori vien to, kas geriausia Sąmoningajam AŠ – nori jam gausingo gyvenimo.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

7. Geriausia Sąmoningajam AŠ yra sugrįžti į vienovę su Absoliutu, paveldint gausingą gyvenimą, kurį Absoliutui malonu dovanoti savo paties tąsoms.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

8. Absoliutas nori, kad Sąmoningasis AŠ sugrįžtų į vienovę, tačiau, kadangi atskirtis buvo laisva valia padaryto pasirinkimo pasekmė, vienovė taip pat privalo būti laisvo pasirinkimo pasekmė. Dvasinis kelias yra procesas, per kurį Sąmoningasis AŠ išsilaisvina nuo visų išorinių jėgų, tapdamas laisvu priiminėti visiškai laisvus sprendimus.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

9. Laisvės pradžia yra suvokimas, kad Sąmoningasis AŠ privalo nusimesti išorinę valią, siekiančią primesti jam savo sprendimus. Jis turi sugrįžti prie savo beribio šaltinio ir paveldėti gausingą gyvenimą.

• Tėvas-Motina Dievas yra,
• Matome juos viens kitame.
• Motinos laikas, o Budos erdvė,
• Paslaptį didžią mums duoda regėt.
•  
• Kristus Sūnus, savo aky,
• Visetą regi smėlio smilty.
• Teka srautu Šventoji Dvasia,
• Visą gyvybę augindama.

2. Trečioji akis, Siela

• Sveika Marija, prakilni,
• Motinos Šviesą aukštyn keli.
• Šviesa pusiausvyroj tekės,
• Harmonijoj siela žėrės.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Sunkumų nebėra širdy
• Marijos meilės apsupty.
• Dvylika žiedlapių rožės skaisčių,
• Susitinka siela su jaunikiu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Kakta spinduliuoja smaragdo žalia,
• Sekame Kristaus mes vizija.
• Ir Dievo plano tobulume,
• Žmogui Jo meilę jaučiame.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Maudosi siela palaimos sraute,
• Violetinės liepsnos šviesoj ryškioje.
• Siela kvėpuoja Dievo ore tyrame,
• Laisvę ji jaučia Motinos skraite.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos Šviesos ir Budos vienovė,
• Tamsos jėgų neįveikiama tvirtovė.
• Drauge su Jėzumi ir Sen Žermenu,
• Jie Aukso Amžių atneša kartu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos lūpų švelniam bučiny,
• Amžina laimė dega širdy.
• Erdvėj sklandau įstabioje
• Šventų garsų apsuptyje.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Koda:
• Malone Motinos begaline,
• Už laiko ir erdvės pakilome.
• Juk Budos prigimtis visuos
• Kilti aukštyn mane vilios,
• Kristaus būtybėmis tampame
• Ir Aukso Amžių nešame.

1. Aš dabar žvelgiu į šiuos planetinius namus ir jos ilgą konfliktų istoriją. Matau, kad viskas yra tuštybė ir meldžiu Absoliuto parodyti aukštesnį kelią. Matau, kad gyvenime turi būti kažkas daugiau už šią nesibaigiančią kovą.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

2. Aš dabar žvelgiu į savo gyvenimą ir į savo asmeninę kovų prieš išorines aplinkybes istoriją. Matau, kad net ir tai, kas man teikė malonumą ir puikybę, tepririšo prie karuselės, kurioje siekiu turėti vis daugiau dalykų šiame baigtiniame pasaulyje.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

3. Pradedu matyti, kad visą mano gyvenimą – galimai netgi daugybę gyvenimų – prarijo šis neišpildomas mėginimas pasiekti kažką per baigtinio aš filtrą. Ieškojau vientisumo už savo ribų, užuot atradęs karalystę savyje.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

4. Matau, kad mano baigtinio aš varomoji jėga yra baimė, kylanti iš žinojimo, kad jis yra atskirtas nuo Absoliuto ir todėl niekada negalės įžengti į vienovę su Absoliutu, niekada negalės būti išganytas.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

5. Matau, kad mano baigtinis aš siekia to, kas neįmanoma, mėgindamas kompensuoti savo nevertumą, ieškodamas vientisumo per Materijos pasaulio dalykus.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

6. Dabar matau, jog, kadangi mano Sąmoningasis AŠ yra Absoliuto tąsa, jo niekada nepatenkins jokie šiame baigtiniame pasaulyje egzistuojantys dalykai. Visada ilgėsiuosi kažko, kas egzistuoja už šio baigtinio pasaulio ribų – vienovės su savo Begalybės šaltiniu.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

7. Matau ir pripažįstu, kad man jau gana šių neįgyvendinamų baigtinio aš siekių. Trokštu būti DAUGIAU, trokštu patirti daugiau savo gyvenime, nei gali pasiūlyti baigtinis pasaulis.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

8. Dabar matau, kad užuot šaukęsis išorinio dievo, kad šis man duotų tai, ko man reikia, ar kad mane išganytų, tikrasis buvimo DAUGIAU kelias yra atrasti Absoliuto dalelę savyje. Matau, kad Absoliuto karalystė yra manyje.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

9. Aš dabar kreipiuosi į savo Absoliutųjį AŠ, į savo AŠ ESU Esatį, ir prašau nuplėšti šydą nuo mano sąmoningo proto ir mano Sąmoningojo AŠ, idant galėčiau patirti save kaip Sąmoningąjį AŠ ir Absoliuto tąsą.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

3. Karūna, Pagrindas

• Sveika Marija, prakilni,
• Motinos Šviesą aukštyn keli.
• Šviesa pusiausvyroj tekės,
• Harmonijoj siela žėrės.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Sunkumų nebėra širdy
• Marijos meilės apsupty.
• Dvylika žiedlapių rožės skaisčių,
• Susitinka siela su jaunikiu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Karūna mainosi aukso spalvom,
• Žiedlapių tūkstantis skleidžias bangom.
• Karūnoje Budą regime,
• Apsiaustą dangišką segintį.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Pagrindo čakra tyriausia balta,
• Iš žiedlapių ketverto liejas šviesa.
• Motina lenkiasi meilėj tyroj
• Dievui Tėvui Aukštybių šviesoj.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos Šviesos ir Budos vienovė,
• Tamsos jėgų neįveikiama tvirtovė.
• Drauge su Jėzumi ir Sen Žermenu,
• Jie Aukso Amžių atneša kartu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos lūpų švelniam bučiny,
• Amžina laimė dega širdy.
• Erdvėj sklandau įstabioje
• Šventų garsų apsuptyje.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Koda:
• Malone Motinos begaline,
• Už laiko ir erdvės pakilome.
• Juk Budos prigimtis visuos
• Kilti aukštyn mane vilios,
• Kristaus būtybėmis tampame
• Ir Aukso Amžių nešame.

1. Aš dabar matau, kad kol kas mano pasirinkimai nebuvo laisvi, nes jie buvo daromi per atskirojo aš filtrą. Leidau šio pasaulio jėgoms atitraukti mane nuo vienovės su mano paties aukštesniąja esybe.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

2. Matau, kad, norėdamas išsilaisvinti nuo baigtinės karuselės, kurioje priiminėju nenušvitusius sprendimus, privalau sąmoningai – būdamas Sąmoninguoju AŠ, kuriuo AŠ ESU – susigrąžinti savo valios galią iš išorinių jėgų.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

3. Tai galiu padaryti TIKTAI eidamas vidun ir siekdamas susiderinimo su savo begaline valia, su šio pasaulio ribas, o taip pat mano baigtinį aš, peržengiančia valia.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

4. Tai yra valia, kuri yra pagrindinis mano troškimo bendrakurti šaltinis. Todėl šaukiuosi savo Absoliučiojo AŠ padėti man nutraukti šydą ir sąmoningai patirti tą momentą, kai mano Esybė tarė: „Aš noriu bendrakurti!“

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

5. Matau, kad mano Absoliuti valia egzistuoja mano Absoliučiajame AŠ, mano AŠ ESU Esatyje. Tai yra valia, kurios dėka pirmą kartą pasirinkau nusileisti į Materijos sferas. Taip pat naudojausi šia valia – sąmoningai ir valingai – suformuluodamas savo dangiškąjį planą šiam gyvenimui.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

6. Aš dabar į save žvelgiu kaip į Sąmoningąjį AŠ – savimonę turinčią Absoliuto tąsą. Šioje tikrojoje savimonėje priimu sąmoningą, laisvą sprendimą atkurti ryšį su savo tikrąja, Absoliučios Esybės valia, kadangi matau, jog tai yra mano paties valia, o ne išorinio dievo valia.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

7. Esu pasiryžęs išpildyti tikslą, dėl kurio nusileidau į Materijos sferas. Esu pasiryžęs būti čia apačioje visu tuo, kuo AŠ ESU viršuje.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

8. Esu pasiryžęs atkurti ryšį su savo priesaika padėti Sen Žermenui įkūnyti jo Aukso Amžių šioje planetoje. Esu pasiryžęs materializuoti savosios Dievo Liepsnos šviesą.

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

9. Esu pasiryžęs būti atviromis durimis, per kurias mano Absoliučios Esybės Šviesa gali šviesti į Žemės Materijos karaliją ir materializuoti Sen Žermeno Aukso Amžių šioje planetoje – DABAR!

• Aš laisvą valią susigrąžinu,
• Atradęs tylą viduje rimstu.
• Juk Absoliutas mano širdyje,
• Pasirinkimų mano jis pradžia.
•  
• Ir jau akim viena regiu,
• Kad „Dievas aš ir Dievas tu.“
• Išsiskleidžia tarsi gėlė šventa,
• Galia aukštesnė – viduje rasta.

4. Visos Čakros

• Sveika Marija, prakilni,
• Motinos Šviesą aukštyn keli.
• Šviesa pusiausvyroj tekės,
• Harmonijoj siela žėrės.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Sunkumų nebėra širdy
• Marijos meilės apsupty.
• Dvylika žiedlapių rožės skaisčių,
• Susitinka siela su jaunikiu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Gerklė liepsnoja ugnim mėlyna,
• Visad teisinga Dievo valia.
• Dievo galia meilės veiksmu
• Iš Aukščiau ji atskrieja Kristaus vedimu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Ramybė saulės rezginy,
• Baimė ir pyktis jau paleisti.
• Šventoji dešimtis įstabiai sužydės,
• Purpuru, auksu viską nušvies.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Sunkumų nebėra širdy
• Marijos meilės apsupty.
• Dvylika žiedlapių rožės skaisčių,
• Susitinka siela su jaunikiu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Kakta spinduliuoja smaragdo žalia,
• Sekam mes Kristaus vizija.
• Ir Dievo plano tobulume,
• Žmogui Jo meilę jaučiame.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Maudosi siela palaimos sraute,
• Violetinės liepsnos šviesoj ryškioje.
• Siela kvėpuoja Dievo ore tyrame,
• Laisvę ji jaučia Motinos skraite.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Sunkumų nebėra širdy
• Marijos meilės apsupty.
• Dvylika žiedlapių rožės skaisčių,
• Susitinka siela su jaunikiu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Karūna mainosi aukso spalvom,
• Žiedlapių tūkstantis skleidžias bangom.
• Karūnoje Budą regime,
• Apsiaustą dangišką segintį.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Pagrindo čakra tyriausia balta,
• Iš žiedlapių ketverto liejas šviesa.
• Motina lenkiasi meilėj tyroj
• Dievui Tėvui Aukštybių šviesoj.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos Šviesos ir Budos vienovė,
• Tamsos jėgų neįveikiama tvirtovė.
• Drauge su Jėzumi ir Sen Žermenu,
• Jie Aukso Amžių atneša kartu.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Motinos lūpų švelniam bučiny,
• Amžina laimė dega širdy.
• Erdvėj sklandau įstabioje
• Šventų garsų apsuptyje.

• O Motina Marija, laisvę jaučiam,
• Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
• Jau nekartojam įpročių žalingų,
• Paliekam kevalą žmonių mirtingų.


• Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
• Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
• Dangus visai čia pat, jis mumyse,
• Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

• Koda:
• Malone Motinos begaline,
• Už laiko ir erdvės pakilome.
• Juk Budos prigimtis visuos
• Kilti aukštyn mane vilios,
• Kristaus būtybėmis tampame
• Ir Aukso Amžių nešame.

AŠ ESU šviesa, apšviečianti kiekvieną būtybę, ateinančią į pasaulį, ir reikalauju, kad visi žmonės turėtų galimybę iš tiesų laisvai pasirinkti būti Sen Žermeno Aukso Amžiaus dalimi arba atstumti gausingą gyvenimą su pilnu suvokimu, ką daro.

AŠ ESU šviesa, apšviečianti kiekvieną būtybę, ateinančią į pasaulį, ir reikalauju, kad tie, kurie atstumia gausingą gyvenimą, būtų pašalinti iš šios planetos, idant galėtų eiti savo atskirties keliu, netempdami su savimi žemyn visos žmonijos ir Žemės.

AŠ ESU šviesa, apšviečianti kiekvieną būtybę, ateinančią į pasaulį, ir AŠ ESU Sen Žermeno Aukso Amžiaus Žemei Materializacija, DABAR ir amžinajame DABAR.

Užsklanda

Aš esu šviesa, apšviečianti kiekvieną būtybę, ateinančią į pasaulį, ir esu užsklęstas nuo savo atskirojo aš anti-valios, nuo kitų žmonių atskirųjų aš anti-valios, ir nuo šio pasaulio princo anti-valios. Nes visuomet siekiu amžinosios tylos, Absoliuto taško savyje. Mano akis yra viena, nes žinau, kad „Dievas aš ir Dievas tu,“ ir todėl šio pasaulio princas ateina ir nieko manyje neranda.

Esu užsklęstas, sąmoningai priimdamas savo vienovę su savo paties Absoliučia Esybe ir su visomis būtybėmis, kurios yra viena su Absoliutu. Tad esu užsklęstas didžiojoje Gyvenimo Upės tėkmėje, kuri YRA Jėzus Kristus, Mokytojas MOR, Motina Marija ir Sen Žermenas. Vienovėje AŠ ESU DAUGIAU – visada daugiau.

Versta iš www.transcendencetoolbox.com